- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-14
- Bylos Nr.
- 2A-465-516/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-13888-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- UAB „Vitulas“
- Atsakovas
- UADB „Ergo Lietuva“
- Trečiasis asmuo
- UAB „SEB lizingas“
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui G. Ž.
atsakovo atstovei K. M.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vitulas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vitulas“ ieškinį atsakovui UADB „Ergo Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo. Tretysis asmuo UAB „SEB lizingas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Vitulas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ 66911,40Lt draudimo išmoką, 6proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2007 Lt žyminio mokesčio ir 1210 Lt už advokato pagalbą teisme.
Ieškovas nurodė, kad 2008 04 24 ieškovas su atsakovu sudarė transporto priemonių kasko draudimo sutartį, kurios objektas – nuomai skirtas automobilis (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) , 2008m. laidos. Sutarties sąlygos detalizuotos Transporto priemonių draudimo liudijime ir Transporto priemonių draudimo taisyklėse. 2008 10 30 ieškovas automobilį (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės, neteikiant vairavimo paslaugų, nuomos sutarties Nr.2008/116 pagrindu išnuomojo UAB „Argitra“ direktoriumi prisistačiusiam M. S. . Automobilis buvo išnuomotas laikotarpiui nuo 2008 10 30 iki 2008 11 28. Sumokėjęs dalį nuompinigių, M. S. likusių pinigų nemokėjo, automobilio nustatytu terminu negrąžino, transporto priemonę pasisavino. Ieškovas kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK182str.2d. (dėl apgaulės būdu užvaldyto didelės vertės turto). Kadangi automobilis buvo apdraustas pas atsakovą kasko draudimu (ir nuo vagystės), ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti, motyvuodamas, jog įvykis nedraudiminis. 2008 04 24 Draudimo sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu pagal atsakovo pasiūlytas standartines sąlygas, numatytas taisyklėse ir draudimo liudijime, kurių keitimo galimybė nebuvo svarstyta, nes draudimo sąlygos buvo standartinės. Ieškovas, kuris verčiasi automobilių nuoma, įvertinęs tokio verslo didesnę riziką, apdraudė automobilį (duomenys neskelbtini) kasko draudimu, suvokdamas, kad draudimo bendrovė atlygins žalą, kuri transporto priemonei padaryta dėl avarijų, stichinių nelaimių, vagysčių, gaisrų . Ieškovas turėjo tikslą apsaugoti įmonės turtą nuo galimos žalos, kuri gali atsirasti, jei nuomininkai automobilį apgadins ar pavogs. Ieškovo nuomone, atsakovas nepagrįstai nesutinka sumokėti draudimo išmoką, nes transporto priemonių kasko draudimo žalos neatlyginimas dėl transporto priemonės pasisavinimo, įvykdyto paties draudėjo ar jo įgalioto asmens, ar kitų asmenų, kurie su transporto priemonės savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia buvo įgiję teisę naudotis apdrausta transporto priemone , prieštarauja šios konkrečios draudimo sutarties esmei. Automobilio paskirties įvardijimas draudimo liudijime galėtų būti traktuojamas kaip individualiai šalių aptarta sąlyga su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
Teismas konstatavo, jog Draudimo sutarties sąlygos detalizuotos Transporto priemonių draudimo taisyklėse (Ergo Lietuva , TPDT-2007) Nr.030. Abi sutarties šalys- juridiniai asmenys. Sutinkamai su Civilinio kodekso 6.185 str.3 d., kai abi sutarties šalys yra įmonės, laikoma, kad supažindinimo su standartinėmis sąlygomis pareiga yra tinkamai įvykdyta, jeigu sutarties standartines sąlygas parengusi šalis įteikia jas kitai šaliai raštu iki sutarties pasirašymo ar ją pasirašant. Kadangi ieškovas buvo tinkamai supažindintas su sutarties sąlygomis (gavo taisykles), su jomis sutiko, pasirašydamas sutartį, teismas laikė, jog ieškovui privalomos sutarties standartinės sąlygos. 2008 10 30 ieškovas išnuomojo apdraustą automobilį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) M. S. , prisistačiusiam UAB „Argitra“ vadovu, transporto priemonę, neteikiant vairavimo paslaugų (nuomos sutartis). Automobilis buvo išnuomotas nuo 2008 10 30 iki 2008 11 28, tačiau buvo sumokėta tik dalis nuompinigių, automobilis nebuvo grąžintas nustatytu terminu, t.y. buvo pasisavintas. Ieškovas kreipėsi į Šiaulių VPK , buvo iškelta baudžiamoji byla pagal BK 182str.2d. (dėl apgaulės būdu užvaldyto didelės vertės turto). Prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudikas, sutinkamai su LR Draudimo įstatymo 79 str.1d., turi teisę įvertinti draudimo riziką. Draudimo rizika – tai tikėtinas pavojus, gresiantis draudimo objektui. Įvertinęs draudimo riziką, atsižvelgdamas į tai, draudikas nustato draudimo įmoką už draudimo objektui suteikiamą draudimo apsaugą. Kadangi ieškovo automobilis Mazda 6 buvo skirtas nuomai, tai atsispindi ir draudimo polise, nes dėl nuomai skirtų automobilių paskirties ir jų valdytojų dažnos kaitos yra didesnė tokių automobilių praradimo, sugadinimo rizika. Ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas išmokėti draudimo išmoką, tačiau atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nurodydamas, jog įvykis yra nedraudiminis. Kadangi draudimo taisyklių 1.18p. numatyta, jog „Šių taisyklių prasme nei vagystė, nei plėšimas nėra laikomi draudiminiu įvykiu ir pagal šias taisykles nėra apdraudžiami atvejai (rizika) dėl transporto priemonės pasisavinimo, įvykdyto paties darbuotojo ar jo įgalioto asmens ar kitų asmenų, kurie transporto priemonės savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia buvo įgiję teisę naudotis apdrausta transporto priemone“, ši nuostata atkartota ir taisyklių 4.2.1.6p. kaip nedraudiminis įvykis, teismas laikę, jog atsakovas pagrįstai atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, jog ieškovo reikalavimai dėl 66911,40 Lt draudimo išmokos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo yra nepagrįsti ir netenkintini.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Vitulas“ prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-31 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti.
tarp bylos šalių sudarytos draudimo sutarties standartinėse draudimo taisyklėse numatyta, jog žala dėl transporto priemonės pasisavinimo, įvykdyto paties draudėjo ar jo įgalioto asmens, kurie su transporto priemonės savininko ir jos teisėtų valdytojų žinia ir valia buvo įgiję teisę naudotis apdrausta transporto priemone, nėra atlyginama. Tuo tarpu individualizuojančiame draudimo sutartį draudimo liudijime didžiosiomis raidėmis įrašyta, jog „Automobilis skirtas nuomai“, t.y. šalys draudimo polise numatė tam tikrus sutartį individualizuojančius ir neabejotinai reikšmingus požymius. Pagal standartines draudimo sutarties Nr. 030 taisykles, nuomininkui neįvykdžius savo pareigos grąžinti daiktą, nuomotojas neturi teisės į draudimo išmoką. Kita vertus, draudimo liudijime esantys įrašai leidžia teigti, jog atsižvelgiant į individualiai aptartas sąlygas, darytinos tam tikros taisyklių Nr. 030 išlygos. Apelianto nuomone, esant standartinių taisyklių ir individualių sąlygų kolizijai, prioritetas teikiamas individualioms sąlygoms;teigia, kad ieškovas, būdamas apdairus, kreipėsi į draudimo bendrovę, kurią informavo apie pageidavimą apdrausti transporto priemonę nuo visų galimų grėsmių, įskaitant ir automobilio pasisavinimą jį išnuomojus. Atsižvelgdamas į ieškovo poreikius, atsakovas pasiūlė kasko draudimą su standartinėmis Transporto priemonių draudimo taisyklėmis. Ieškovas pasitikėjo atsakovu kaip savo srities specialistu, todėl sutiko sudaryti kasko draudimo sutartį, tikėdamasi, kad draudiminė apsauga apima ir automobilio pasisavinimo atvejus, kuomet išnuomotas automobilis nuomininko negrąžinamas. Kadangi standartinės taisyklių sąlygos nėra keičiamos, siekiant akcentuoti, koks automobilis yra draudžiamas ir atitinkamai išplėsti draudiminės apsaugos ribas, draudimo liudijime kitos informacijos skirtyje įrašyta „Automobilis skirtas nuomai“. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į ieškovo veiklos sritį, draudimo sutarties pasirašymo tikslus, sutartį individualizuojančiame liudijime padarytą įrašą, turintį prioritetą prieš standartines draudimo sutarties taisykles, teigtina, jog tiek draudimo bendrovė gavusi prašymą išmokėti draudimo išmoką, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pirmumą teikė draudimo taisyklėms ir atsisakė padengti UAB „Vitulas“ patirtą žalą;pirmosios instancijos teismas draudimo sutartį aiškindamas pagal jos raidę, neatsižvelgdamas į tikruosius šalių ketinimus, nesilaikydamas sutarčių aiškinimo taisyklių, paneigdamas standartinių ir nestandartinių sąlygų kolizijos taisyklę, nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinį. Teigia, jog įstatyme aiškiai suformuluota taisyklė aiškinti standartines sutarties nuostatas jas priėmusios šalies naudai, tačiau pirmosios instancijos teismas tai ignoravo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-31 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad Draudimo taisyklių 1.18 p. buvo nurodyta, kad nei vagystė, nei plėšimas nėra laikomi draudiminiu įvykiu ir pagal šias taisykles nėra apdraudžiami atvejai dėl transporto priemonės pasisavinimo, įvykdyto paties draudėjo ar jo įgalioto asmens ar kitų asmenų, kurie su transporto priemonės savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia buvo įgiję naudotis apdrausta transporto priemone. Ši nuostata atkartota ir Draudimo taisyklių 4.2.1.6 punkte. Taigi ši Draudimo taisyklių nuostata yra aiški, nedviprasmiška ir nekelianti abejonių. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo tinkamai supažindintas su standartinėmis draudimo sutarties sąlygomis, konstatuotina, kad dėl Draudimo sutarties sąlygų, o tame tarpe ir dėl Draudimo taisyklių 1.18 ir 4.2.1.6 p. taikymo buvo aiškiai susitarta ir jie negali būti laikomi negaliojančiais. Taigi privalo būti taikomi.
Atsakovas taip pat pabrėžia, jog dėl nuomai skirtų automobilių paskirties ir dažnos valdytojų kaitos, didesnė ne tik tokių automobilių praradimo, bet ir jų sugadinimo rizika. Todėl draudiko, net ir įtraukusio į Draudimo taisykles sąlygą, numatančią, kad neprisiimama automobilio praradimo rizika tais atvejais, kai transporto priemonė pasisavinama paties draudėjo ar kitų asmenų, kurie su transporto savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia buvo įgiję teisę naudotis apdrausta transporto priemone, apdraudžiant nuomojamus automobilius, prisiimama didesnė draudiminių įvykių atsitikimo rizika. Būtent todėl ši aplinkybė, jog automobilis yra skirtas nuomai, yra pažymėta ir draudimo liudijime, atitinkamai atsižvelgiant į šia sutartimi prisiimamos tokio automobilio draudimo rizikos dydį, apskaičiuojant ir draudimo įmoką. Taigi draudimo liudijime nurodyta aplinkybė, kad automobilis skirtas nuomai, paliudija tai, jog draudimo sutarties sudarymo metu apeliantas tinkamai informavo atsakovą apie apdraudžiamos transporto priemonės naudojimo sąlygas ir atsižvelgiant į tai, kad draudikas turėjo galimybę prieš sudarydamas sutartį tinkamai įvertinti draudiminę riziką.
Atsakovas teigia, kad pažodinis draudimo sutarties teksto aiškinimas visiškai atitinka atsakovo ketinimus sudarant draudimo sutartį. Be to, draudimo sutarties nuostatų sisteminė visuma yra aiški, nuosekli. Taigi aiškinant draudimo sutartį apelianto nurodytu būdu, t.y. nukrypstant nuo pažodinio draudimo sutarties teksto, būtų pažeidžiamos sutarčių aiškinimo taisyklės ir toks aiškinimas būtų nesąžiningas atsakovo atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Byloje kilo ginčas dėl draudimo sutarties sąlygų aiškinimo. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo atsisakymu išmokėti draudimo išmoką, remiasi nuoroda draudimo polise, kad automobilis skirtas nuomai, kaip individualiai aptartai draudimo sutarties sąlygai, kuri esant kolizijai su standartine draudimo sutarties sąlyga, nustatyta Taisyklėse, turėtų būti vertinama kaip šalių susitarimas, pakeičiantis standartinę sutarties sąlygą.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, pagal standartines sutarties sąlygas, kurios išdėstytos Transporto priemonių draudimo taisyklėse (Ergo Lietuva , TPDT-2007) Nr.030 (CK 6.185 str. 1 d., 6.992 str.). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Civilinio kodekso 6.185 str.3 d., sprendime teisingai nurodė, jog tuo atveju, kai abi sutarties šalys yra įmonės, laikoma, kad supažindinimo su standartinėmis sąlygomis pareiga yra tinkamai įvykdyta, jeigu sutarties standartines sąlygas parengusi šalis įteikia jas kitai šaliai raštu iki sutarties pasirašymo ar ją pasirašant. Ieškovas neginčija aplinkybės, kad draudimo rūšies taisyklės jam buvo įteiktos, kas reiškia, jog supažindinimo su standartinėmis sutarties sąlygomis pareiga yra įvykdyta.
Jeigu draudimo sutartis sudaroma pagal draudimo rūšies taisykles, draudimo sutarčiai yra taikomi Civilinio kodekso 6.185—6.187 straipsniai (CK 6.992 str. 1 d.). Civilinio kodekso 6.187 str. numatyta, jog jeigu standartinės sutarties sąlygos prieštarauja nestandartinėms, pirmenybė teikiama nestandartinėms, t.y. individualiai šalių aptartoms sąlygoms.
Standartinėse draudimo sutarties sąlygose nurodyta, jog šių taisyklių prasme nei vagystė, nei plėšimas nėra laikomi draudiminiu įvykiu ir pagal šias taisykles nėra apdraudžiami atvejai (rizika) dėl transporto priemonės pasisavinimo, įvykdyto paties draudėjo ar jo įgalioto asmens ar kitų asmenų, kurie su transporto priemonės savininko ar jo teisėtų valdytojų žinia ir valia buvo įgiję teisę naudotis apdraustą transporto priemone (Taisyklių 1.18 punktas). Taisyklių 4.2.1.6 punkte numatyta, kad nedraudiminiu įvykiu kasko draudimo atveju laikoma ir draudimas neatlygina žalos dėl transporto priemonės pasisavinimo, įvykdyto pateis draudėjo ar jo įgalioto asmens, ar kitų asmenų, kurie su transporto priemonės savininko ar jo teisėtų valdytojų žinia ir valia buvo įgiję teisę naudotis apdrausta transporto priemone.
Apeliantas neginčija aplinkybės, jog draudimo objektą- automobilį (duomenys neskelbtini) draudėjas prarado, šio automobilio negrąžinus asmeniui, kuriam jis buvo perduotas nuomos sutarties pagrindu, t.y. automobilis buvo perduotas su ieškovo žinia ir jo valia asmeniui, pateikusiam M. S. asmens dokumentus ir UAB ,,Argitra“ registravimo dokumentus (b.l. 21-30).
Draudimo rizika – tai tikėtinas pavojus, gresiantis draudimo objektui. Patvirtindamas draudimo rūšies taisykles draudikas viešai deklaruoja, kokias rizikas ir kokia apimtimi šiomis taisyklėmis jis imasi drausti. Nagrinėjamu atveju draudimo taisyklėse aiškiai išreikšta draudiko pozicija kasko draudimo atveju neapdrausti rizikos, kuri bendrąja prasme, baudžiamosios teisės požiūriu laikoma vagyste, tačiau šių taisyklių pagrindu nėra apdraudžiama, t.y. jomis remiantis, tokio pobūdžio draudimo apsauga draudimo objektui nėra suteikiama.
Vertinant, ar įrašas draudimo liudijime ,,AUTOMOBILIS SKIRTAS NUOMAI“ individualizuoja ne tik patį draudimo objektą, bet ir sudaro pagrindą konstatuoti, kad draudikas prisiėmė draudimo riziką tuo atveju, jeigu nuomininkas pasisavina (pavagia) išsinuomotą automobilį, svarbu nustatyti, kokiu tikslu šis įrašas draudimo liudijime buvo padarytas. Ieškovo teigimu- siekiant, kad būtų apdraustos visos su tokia automobilio paskirtimi susijusios rizikos, tame tarpe ir rizika, susijusi su išnuomoto automobilio negrąžinimu nuomotojui; atsakovo tvirtinimu- dėl to, kad draudėjas privalo draudikui suteikti visą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai). Kadangi įrašas draudimo liudijime apie automobilio paskirtį nėra siejamas su Taisyklių nuostatomis, apibrėžiančiomis nedraudiminius įvykius, t.y. šiame įraše (individualioje draudimo sutarties sąlygoje) nėra nuorodos į su atitinkama aplinkybe siejamą draudiko taikomą didesnės apimties, negu nurodyta taisyklėse, draudimo apsaugą, nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentu jog ši individuali draudimo sutarties sąlyga yra kolizinė Taisyklių 1.189 ir 4.2.1.6 punktuose numatytų sąlygų atžvilgiu, juo labiau, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog iš tiesų, kreipdamasis į draudiko atstovą, aiškiai išreiškė valią apdrausti didesnės apimties riziką, negu numato atsakovo standartinės kasko draudimo sutarties sąlygos, kad dėl tokios didesnės apimties apsaugos buvo deramasi ir šalys, pasirašydamos draudimo sutartį, išreiškė suderintą valią dėl didesnės apimties draudimo apsaugos taikymo konkrečiam draudimo objektui.
Apeliantas skunde remiasi ir argumentu, jog draudimo sutarčių sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Sutarčių aiškinimo taisyklės išdėstytos Civilinio kodekso 6.193 str. Apeliantas akcentuoja, jog aiškinant sutartis negalima vadovautis vien pažodiniu jų tekstu, turi būti atsižvelgiama į tikruosius šalių ketinimus, į tai, kokią prasmę atitinkamomis aplinkybėmis jai būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys ir t.t.. Šios aplinkybės yra svarbios, tačiau pažymėtina, kad sutartis yra dviejų ar daugiau subjektų suderintos valios išraiška, todėl tuo atveju kai viena iš šalių yra aiškiai suformulavusi sąlygas, kuriomis ji sudarys sutartį (šiuo atveju- atsakovas, patvirtindamas draudimo rūšies taisykles, apibrėžė sąlygas kurioms esant jis prisiima riziką ir šias sąlygas išdėstė aiškiai, nedviprasmiškai, draudimo taisyklėse ne vieną kartą, o tiek išdėstydamas sutartyje vartojamas sąvokas, tiek ir apibrėždamas įvykius, kuriems esant, draudimo apsauga netaikoma), o kita šalis, pasirašydama sutartį prisijungimo būdu, šias sąlygas priima, o individualiai aptariamose sutarties sąlygose (draudimo liudijime) šalys dėl didesnės draudimo apsaugos, negu numatyta taisyklėse, nesusitaria, sutarties aiškinimas taip, kaip ją aiškina ieškovas, vertintinas kaip pakeičiantis sutartį, kaip šalių suderintos valios išraišką, nes iš sutarties individualios sąlygos- kad automobilis naudojamas (skirtas) nuomai- per sutarties aiškinimo institutą nėra pagrindo daryti išvadą, jog tokiam automobiliui draudikas savaime turi suteikti platesnę draudiminę apsaugą. Apeliantas akcentuoja ir tai, jog jis nėra verslininkas profesionalas draudimo santykių srityje, todėl esą negalėjo numatyti, kad draudimo sutartis neapims rizikos, kai automobilį pasisavina nuomininkas. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju abi ginčo šalys yra verslininkai; vienas- atsakovas- profesionalas draudimo santykių srityje, kitas- ieškovas- profesionalas nuomos santykių srityje. Taigi, jiems abiems yra keliami reikalavimai kaip verslininkams profesionalams- didesnis atidumas, rūpestingumas ir kt.. Ieškovas, būdamas profesionalu kilnojamųjų daiktų (automobilių) nuomos srityje negali nesuvokti, jog jo draudimo rizika yra didesnė ne tik dėl galimybės, kad transporto priemonė gali būti pasisavinta nuomininko, bet ir dėl to, kad asmenys, naudojantys išsinuomotą transporto priemonę, paprastai nesirūpina ja taip, kaip sava, todėl didėja rizika, kad automobilis bus sugadintas, iš nuomininko pavogtas ir pan. Todėl, sudarydamas draudimo sutartį, toks subjektas neturi turėti pagrįstų lūkesčių, kad jo atveju draudimo objektas bus draudžiamas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir kitų, tokio pobūdžio veikla neužsiimančių subjektų, automobiliai. Taigi, pasirašydamas sutartį prisijungimo būdu, tokio pobūdžio veikla užsiimantis verslininkas turi suvokti, jog dėl didesnės, negu nurodyta taisyklėse, draudimo apsaugos, turi būti susitarta individualiai.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą ir priteisti draudimo išmoką nėra, pagrindų panaikinti skundžiamą sprendimą nėra nustatyta (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), todėl ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Kadangi ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas, iš jo į valstybės biudžetą priteistinos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto UAB ,,Vitulas“ į valstybės biudžetą 9,95 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidų (įmokos kodas 5660).