Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-11-28 · Civilinė byla Nr. e2S-1908-910/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-28
Bylos Nr.
e2S-1908-910/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37718-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Pareiškėjas
K. V.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“
Atsakovas
K. V., L. M.-V.
Trečiasis asmuo
L. P., B. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1908-910/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37718-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo K. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovams K. V. ir L. M.-V. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys L. P., B. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas (atsakovas) K. V. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4032-432/2016 pagal ieškovės UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovams K. V. ir L. M.-V. dėl skolos priteisimo.

2. Pareiškime nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu patenkino ieškovės UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį dėl skolos už namo administravimo ir remonto paslaugas priteisimo. Vilniaus apygardos teismas nurodytą sprendimą paliko galioti. Pareiškėjo teigimu, šioje byloje ieškovė prašė priteisti 375,99 Eur už namo šlaitinio stogo dangos keitimo darbus, tačiau šiuos darbus ieškovė atliko, neturėdama statybą leidžiančio dokumento. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-26798-816/2017 patenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį ir pripažino namo šlaitinio stogo dangos keitimą savavališka statyba. Vilniaus apygardos teismas šią sprendimo dalį paliko galioti. Pareiškėjo nuomone, aplinkybė, kad ginčo remonto veiklai buvo būtina pateikti bendraturčių sutikimus, kurie nebuvo gauti, laikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe ir sudaro pagrindą atnaujinti procesą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4032-432/2016 kaip šalys dalyvavo ieškovė UAB „Naujamiesčio būstas“, atsakovai L. M.-V. ir K. V. bei tretieji asmenys A. L. P. ir B. P., tačiau byloje nedalyvavo namo bendraturčiai K. S., E. U., M. A. K., V. J. B. ir R. S.. Kadangi stogas ir išorinės (fasado) konstrukcijos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-4032-432/2016 sprendimas turi įtakos kitų butų ir kitų patalpų savininkų teisėms arba pareigoms. Pareiškėjo nuomone, ši aplinkybė sudaro pagrindą atnaujinti procesą byloje (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Atsiliepimas

4. Atsakovė atsiliepime prašo netenkinti pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-4032-432/2016 dar pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo metu buvo žinoma, kad ieškovė atliko stogo remonto darbus, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento. Šios aplinkybės buvo žinomos jau 2016 metais, todėl atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4032-432/2016 dėl paaiškėjusių asmenių aplinkybių nėra pagrindo, nes šios aplinkybės buvo žinomos nagrinėjant bylą ir dėl jų pasisakė Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-2132-653/2016. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas yra praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.

6. Teismas nurodė, kad CPK 368 straipsnio 1 dalis nustato, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

7. Atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1502-881/2018, kuria ieškovės atliktas namo stogo dangos keitimas buvo pripažintas savavališka statyba, buvo paskelbta 2018 m. gruodžio 12 d., teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas CPK 368 straipsnyje nustatyto termino nepraleido.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, pagal kurį procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Pareiškėjo teigimu, civilinėje byloje Nr. e2-4032-432/2016, kurios procesą prašoma atnaujinti, 2016 m. balandžio 4 d. priimtu sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų – byloje dalyvaujančiais asmenimis nebuvo įtraukti namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitos paskirties patalpų savininkai.

9. Teismas nustatė, kad civilinė byla Nr. e2-4032-432/2016 išnagrinėta pagal ieškovės UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovams K. V. ir L. M.-V. dėl skolos priteisimo. Ieškinys buvo grįstas tuo, kad atsakovai, būdami patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), savininkais nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. spalio 30 d. netinkamai vykdė pareigą mokėti ieškovei užmokestį už atliktus remonto darbus, todėl per šį laikotarpį susidarė 426,27 Eur skola. Pareiškėjo teigimu, bylos išnagrinėjimo rezultatas turėjo įtakos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitos paskirties patalpų savininkų teisėms ir pareigoms.

10. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-2132-653/2016 sprendė, jog aplinkybė, kad statybos darbai buvo atlikti pažeidžiant teisės aktų procedūrinius reikalavimus nesudaro pagrindo atsakovo atleisti nuo darbų apmokėjimo, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisingumo ir protingumo principai ir iškreipta šalių pusiausvyra, suteikiant atsakovui teisę naudotis pagerintu bendrojo naudojimo objektu, jį atleidžiant nuo imperatyvios pareigos atsiskaityti už remonto darbus. Teismas pažymėjo, kad nurodytoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas pasisakė apie tai, jog statybos darbai buvo atlikti pažeidžiant procedūrinius reikalavimus, taigi ši aplinkybė teismo buvo jau įvertinta ir pareiškėjui turėjo būti žinoma.

11. Teismas nurodė, kad prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, bet pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs jo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą.

12. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Pabrėžtina, kad sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų, bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi.

13. Teismas nurodė, kad iš ginčo sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių matyti, jog teismas sprendime tiesiogiai nesprendė ir nepasisakė dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitos paskirties patalpų savininkų materialiųjų teisių ir pareigų. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog ieškinio reikalavimų išsprendimas turėjo įtakos namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitos paskirties patalpų savininkų teisių ir pareigų apimčiai, nes ieškinio reikalavimai buvo susiję vien tik su atsakovų skola (t. y. su atsakovų pareiga apmokėti bendrosios dalinės nuosavybės paskirstytas išlaidas už atliktus remonto darbus), skolos priteisimas nesukūrė, nepakeitė ir nenutraukė jokių tarp ieškovės ir kitų name esančių butų ir kitos paskirties patalpų savininkų ar tarp atsakovų ir kitų namo butų ir kitos paskirties patalpų savininkų egzistavusių teisių ir pareigų.

14. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad neegzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4032-432/2016, todėl pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Atskiruoju skundu pareiškėjas (atsakovas) K. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Pareiškėjas patikslintame prašyme dėl proceso atnaujinimo kaip pagrindą procesui atnaujinti nurodė, kad yra naujai paaiškėjusių naujų aplinkybių, t. y. kad būtina pateikti bendraturčių sutikimus numatytai paprastojo remonto veiklai (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

15.2. UAB „Mano Būstas Vilnius“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Naujamiesčio būtas“) 2016 m. lapkričio 2 d. dieną teisės aktų nustatyta tvarka suorganizavo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių susirinkimą, kuriame namo bendraturčiai nepritarė stogo dangos projekto rengimui ir savavališkos statybos įteisinimui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-26798-816/2017 namo šlaitinio stogo dangos keitimą pripažino savavališka statyba. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi nurodytą sprendimą paliko nepakeistą. Savavališka statyba (paprastojo remonto darbai keičiant dalį namo stogo dangos) teisės aktų nustatyta tvarka įteisinta nebuvo.

15.3. Teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo paneigė konstitucinius principus, taip pat vieną iš bendrųjų teisės principų, kad iš neteisės negali kilti teisė (ex injuria jus non oritur).

16. Atsakovė L. M.-V. teismui pateiktu rašytiniu pareiškimu prisidėjo prie pareiškėjo paduoto atskirojo skundo, prašydama patenkinti atskirąjį skundą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

18. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

19. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl papildomų įrodymų

20. Pareiškėjas (apeliantas) apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priimti papildomus įrodymus: 1) Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. pranešimą dėl duomenų pateikimo civilinėje byloje Nr. e2-2658-936/2019; 2) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 22 d. raštą dėl duomenų pateikimo; 3) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 21 d. raštą dėl prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Pareiškėjas pateiktais papildomais įrodymais įrodinėja tai, kad ieškovė UAB „Naujamiesčio būstas“ per Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-26798-816/2017 nustatytą terminą neįteisino savavališkos statybos.

21. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

22. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tai, kad šie įrodymai patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimui, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti pateiktus papildomus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

23. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktuose įtvirtintais pagrindais. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas neginčija ir nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvados, kad byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, priimtu sprendimu nebuvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, t. y. kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas pagrindas atnaujinti procesą. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog anksčiau priimtas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas ir sprendimas pakeistas ar priimtas naujas sprendimas tik tuo atveju, jeigu prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė tinkamas subjektas, t. y. asmuo, kuris turėjo būti, bet be teisėto pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir būtent todėl jame nedalyvavo. Analizuojamu atveju prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu pateikė ne pats asmuo, kuris, pareiškėjo nuomone, turėjo būti, bet nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, bet pareiškėjas, kuris dalyvavo nagrinėjant bylą, todėl darytina išvada, kad jis nėra tinkamas subjektas, galintis inicijuoti proceso atnaujinimą nurodytu pagrindu. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo nepasisako.

25. Pareiškėjas (apeliantas) mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino pareiškėjo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, susijusios su ieškovės atlikta savavališka statyba, t. y. kad paprastojo remonto veiklai buvo būtina pateikti namo bendraturčių sutikimus, tačiau tai padaryta nebuvo. Pareiškėjo nuomone, nurodyta aplinkybė sudaro pagrindą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

26. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

27. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pirmiau nurodytos aplinkybės, kurią pareiškėjas įvardijo kaip naujai paaiškėjusią, apsiribojo konstatavimu, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-2132-653/2016, pasisakė ir įvertino aplinkybę, kad statybos darbai buvo atlikti pažeidžiant procedūrinius reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ši aplinkybė pareiškėjui turėjo būti žinoma, tačiau išsamesnio šios aplinkybės vertinimo pagal nurodytus kasacinio teismo suformuluotus kriterijus neatliko.

29. Aptariamu atveju nustatyta, kad ginčas byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, iš esmės buvo kilęs dėl atsakovų (gyvenamojo namo bendraturčių) prievolės atsiskaityti su ieškove (gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratore) už pastarosios 2014 metais atliktus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo dangos keitimo darbus.

30. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4032-432/2016 konstatavęs, kad ieškovė pagrįstai organizavo ir priėmė administruojamo daugiabučio gyvenamojo namo stogo remonto darbus, o šių darbų kainą pagrįstai ir teisingai paskirstė daugiabučio namo butų savininkams, ieškovės ieškinį patenkino – priteisė ieškovei UAB „Naujamiesčio būstas“ solidariai iš atsakovų L. M.-V. ir K. V. 426,27 Eur užmokestį už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, priežiūros ir komunalines paslaugas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą. Padaręs išvadą, kad ieškovė siekia įteisinti ginčo name atliktą stogo remontą, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog aplinkybė, kad statybos darbai buvo atlikti pažeidžiant teisės aktų procedūrinius reikalavimus, nesudaro pagrindo atsakovų atleisti nuo darbų apmokėjimo, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisingumo ir protingumo principai bei iškreipta šalių pusiausvyra, suteikiant atsakovams teisę naudotis pagerintu bendrojo naudojimo objektu, juos atleidžiant nuo imperatyvios pareigos atsiskaityti už remonto darbus.

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. liepos 7 d. priėmė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-160707-00089 (toliau – Savavališkos statybos aktas) ir 2016 m. liepos 8 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-160708-00082 (toliau – Privalomasis nurodymas). Savavališkos statybos aktu nustatyta, kad namui, esančiam (duomenys neskelbtini), atliktas stogo dangos paprastas remontas be statybą leidžiančio dokumento. Privalomuoju nurodymu UAB „Naujamiesčio būstas“ buvo įpareigotas iki 2017 m. sausio 8 d. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

32. Ieškovei UAB „Naujamiesčio būstas“ nevykdant Privalomuoju nurodymu nustatyto įpareigojimo, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę UAB „Naujamiesčio būstas“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Privalomąjį nurodymą – išardyti savavališkai pakeistą stogo dangą gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, o jeigu atsakovė per nustatytą terminą neįvykdys privalomojo nurodymo, įpareigoti mokėti 30 Eur baudą į ieškovės sąskaitą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.

33. Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-26798-816/2017 ieškovės ieškinį iš esmės patenkino – leido atsakovei UAB „Naujamiesčio būtas“ teisės aktų nustatyta tvarka per 7 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įteisinti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbus keičiant dalį stogo dangos; per teismo nustatytą terminą nepasinaudojus teismo leidimu, įpareigojo atsakovė per 3 mėnesius, skaičiuojamus nuo septynių mėnesių termino pasibaigimo, įvykdyti 2016 m. liepos 8 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-100-160708-00082 išardyti savavališkai pakeistą stogo dangos dalį ir, jei būtina, sutvarkyti statybvietę; atsakovei neįvykdžius pastarojo įpareigojimo, paskyrė jai 30 Eur dydžio baudą ieškovės naudai už kiekvieną uždelstą privalomojo nurodymo nevykdymo dieną. Nurodytu sprendimu teismas atmetė ieškovės prašymą atlyginti kelionės į teismo posėdžius išlaidas. Atsakovė UAB „Naujamiesčio būstas“ nurodyto teismo sprendimo neskundė. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą dėl sprendimo dalies, kuria teismas atmetė jos prašymą dėl kelionės išlaidų priteisimo, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą patikslino – priteisė ieškovei Statybos inspekcijai iš atsakovės UAB „Naujamiesčio būstas“ 37,62 Eur kelionės išlaidų pirmosios instancijos teisme.

34. Vadovaujantis byloje esančiais Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 22 d. raštu ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 21 d. raštu, nustatyta, kad ieškovei UAB „Naujamiesčio būtas“ statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas, ieškovė per Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu nustatytą terminą savavališkos statybos neįteisino ir nepašalino savavališkos statybos padarinių. Ieškovei UAB „Naujamiesčio būtas“ teismo nustatytu terminu neįvykdžius įpareigojimo išardyti savavališkai pakeistą stogo dangos dalį ir, jei būtina, sutvarkyti statybvietę, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą įsiteisėjusio teismo sprendimo priverstiniam vykdymui.

35. Išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jau nagrinėjant šią bylą pareiškėjui buvo žinoma ir teismas įvertino aplinkybę, kad 2016 m. liepos 7 d. savavališkos statybos aktu ieškovės UAB „Naujamiesčio būtas“ 2014 metais atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo dangos keitimo darbai buvo atlikti be statybą leidžiančio dokumento. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi palikdamas nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą, kuriuo buvo patenkintas ieškovės UAB „Naujamiesčio būtas“ ieškinys, tokį sprendimą iš esmės grindė tuo, kad ieškovė siekia įteisinti name atliktą stogo remontą, tačiau tuo metu nei pareiškėjui, nei teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos pirmiau aptartos aplinkybės, susijusios su savavališkos statybos neįteisinimu (įteisinimo negalimumu). Tik po civilinės bylos išnagrinėjimo, įsiteisėjus teismo sprendimui, paaiškėjo, kad ieškovės atlikta savavališka statyba nebuvo ir nebegali būti įteisinta. Kadangi įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais ieškovei UAB „Naujamiesčio būtas“ iš atsakovų L. M.-V. ir K. V. buvo priteista skola už savavališkai atliktus stogo remonto darbus, kurie nebuvo įteisinti, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodyta aplinkybė laikytina turinčia esminės reikšmės bylai. Pažymėtina, kad vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, savavališkai pakeista stogo dangos dalis turės būti išardyta, todėl šioje byloje priimtų procesinių sprendimų pagrindu susiklosčiusi teisinė ir faktinė situacija reikštų atsakovų prievolę sumokėti už ieškovės atliktus darbus, kurie ne tik negalėjo būti atlikti, tačiau kuriais nebuvo pasiektas norimas rezultatas, t. y. nebuvo pagerintas bendrojo naudojimo objektas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės teikia pagrindą abejoti šioje byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

36. Remiantis nurodytais motyvais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – procesas civilinėje byloje Nr. e2-4032-432/2016 atnaujinamas. Atnaujinus procesą, civilinė byla nagrinėjama iš naujo pagal CPK nustatytas taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad atnaujinus procesą, teismas turi pasisakyti dėl pareiškėjo nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo ir jį analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4032-432/2016.

Teisėja Laima Ribokaitė