Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Valeramas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5647-828/2013 pagal ieškovų K. B., A. B. ieškinį atsakovams UAB „Valeramas“, A. Š., V. Š., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai K. B., A. B. prašė teismą ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei UAB „Valeramas“ priklausantį 0,1890 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) bei uždrausti atsakovei atlikti bet kokius veiksmus su žemės sklypu.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 14 d. nutartimi prašymą iš dalies patenkino. Teismas konstatavo, jog nekilnojamas turtas buvo įgytas ginčijamų sandorių metu, todėl pritaikius nekilnojamojo turto areštą bus apsaugoti ieškovų interesai bei užkirstas kelias šio turto perleidimui tretiesiems asmenims, kuriems esant sąžiningais įgijėjais, pasunkėtų ar taptų neįmanomas vienas iš reikalavimų – restitucijos įgyvendinimas. Prašymą uždrausti atsakovę atlikti bet kokius veiksmus su žemės sklypu, atmetė, konstatavus, jog ieškovai nenurodė, kokius konkrečius veiksmus reikia uždrausti ir dėl ko tai būtina.

Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Valeramas“ prašo 2013 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti. Teigia, jog ieškinys yra nepagrįstas. Nurodo, jog K. B. nepateikė teismui pajaus perleidimo sutarties, kurios pagrindu pasitraukė iš A. Š. TŪB narių, todėl jis neturi jokių teisų į A. Š. TŪB turtą. Teigia, jog ginčo sklype K. B. neturi jokių statinių, niekada nebuvo nuomininku, todėl negali įgyti nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą. Be to, K. B. nesuteikta teisė ginti viešąjį interesą, reikalaujant grąžinti žemės sklypą valstybei. Nurodo, kad 2000-05-15 protokolu A. Š. TŪB nariams buvo pavesta tik prižiūrėti bendrovės nuomojamus iš valstybės žemės sklypus, o nuosavybės teisės į juos nebuvo perduodamos. Mano, kad ieškovai piktnaudžiauja teise, nes, tariamai dar 2000-05-15 protokolu gavęs nuosavybės teises į žemės sklypą, net 13 metų neįgyvendino nuosavybės teisių į ginčo sklypą. Nurodo, jog viešajame registre įregistruoti duomenys apie ginčo žemės sklype esančius statinius nenuginčyti, todėl galioja.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą siūlo spręsti teismo nuožiūra.

Ieškovai K. B., A. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, jog atsakovės pateikta 2001-07-26 sutartis, kaip įrodymas, nepateikta pirmosios instancijos teismui, todėl negali būti nagrinėjamas. Be to, teigia, kad minėta sutartis pagal jos sąlygas nebuvo ir negali būti įgyvendinta. Teigia, kad nėra duomenų, patvirtinančių K. B. tikrosios ūkinės bendrijos nario netekimo faktą bei nurodo, kad 2001-07-26 sutarties pagrindu K. B., įvykdęs sutartį, turės lygias teises į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), kaip ir bendrijos narys. Nurodo, kad prašymas grąžinti žemės sklypą valstybei yra ieškovų pažeistų teisių gynimo būdas.

Atskirasis skundas atmestinas.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Tačiau spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia ar tuo atveju jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima ar yra tokios grėsmės tikimybė (CPK 144 str. 1 d.). Be to, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą. Dėl paminėto, apeliantės UAB „Valeramas“ teiginiai dėl reikalavimų nepagrįstumo, bus nagrinėjami tik sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą, nagrinėjant bylą iš esmės. Nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad reikalavimas yra susijęs su nekilnojamuoju turtu, todėl minėtų aplinkybių pagrindu darė išvadą, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Kaip minėta, viena būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui - grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. Iš bylos duomenų matyti, kad pareikštu ieškiniu prašoma ex officio pripažinti niekine A. Š. TŪB pertvarkymo į UAB „Valeramas“ sutartį bei 2013-01-18 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Valeramas“ ir Nacionalinės žemės tarnybos dėl 0,1890 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (b. l. 2-5). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Valeramas“ yra ginčo sklypo savininkė, todėl neatmestina, kad jai priklausantį ginčo turtą atsakovė gali perleisti tretiesiems asmenims, o jeigu teismas patenkintų ieškovų reikalavimus, teismo sprendimo įvykdymas galimai pasunkėtų ar taptų neįmanomas (CK 4.96 str.; b. l. 23-24). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog vien teismo įsitikinimas, kad egzistuoja reali grėsmė, jog šalis gali perleisti turimą turtą kitiems asmenims, yra pakankamas pagrindas tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl paminėto darytina išvada, kad teismas pagrįstai taikė areštą atsakovei nuosavybės teise priklausančiam ginčo žemės sklypui (CPK 12 str., 178 str.).

Dėl paminėtų motyvų, naikinti pagrįstą nutartį nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.