Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-11-19 · Civilinė byla Nr. e2S-1759-910/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-11-19Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-04-18Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-19
Bylos Nr.
e2S-1759-910/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23862-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Ieškovas
T. L., H. S., I. Ž.
Atsakovas
V. J., Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro
Trečiasis asmuo
J. M., J. T., T. A. S.
Advokatai
Andriejaus Tiščenkas
Kategorijos
  • 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1759-910/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23862-2020-4Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių T. L., H. S. ir I. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių T. L., H. S., I. Ž. ieškinį atsakovams V. J. (V. J.), Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarei Lilijai Šilerienei dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys J. M., J. T., T. A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamos pripažinti 2020 m. gegužės 22 d. sudarytą testamentą Reg. Nr. 1-4308 negaliojančiu, priteisti ieškovėms iš atsakovės Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės Lilijos Šilerienės 1 Eur neturtinės žalos atlyginimą, priteisti ieškovėms iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartį panaikino ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 6 d. rezoliucija priėmė ieškovių ieškinį.

5. 2020 m. spalio 20 d. ieškovių atstovas advokatas pateikė į bylą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-9308-647/2020, kuria teismas nutraukė civilinę bylą pagal 2020 m. rugsėjo 21 d. priimtą ieškovių T. L., H. S., I. Ž. ieškinį atsakovui V. J. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, kurioje tretieji asmenys – notarė Lilija Šilerienė, J. M., J. T., T. A. S..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 30 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą.

Šalies argumentai

7. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas, atsižvelgęs į 2020 m. spalio 9 d. pateiktą ieškovių atstovo Andriejaus Tiščenko prašymą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo, 2020 m. spalio 12 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. e2-9308-647/2020 pagal 2020 m. rugsėjo 21 d. priimtą ieškovių T. L., H. S., I. Ž. ieškinį atsakovui V. J. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – notarė Lilija Šilerienė, J. M., J. T., T. A. S..

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 punkte yra įtvirtintas vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų: teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą

9. Teismas sprendė, kad bylos duomenys patvirtina, jog byla dėl ginčo tarp ieškovių T. L., H. S., I. Ž. ir atsakovo V. J. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu yra išnagrinėta – ieškovėms atsisakius ieškinio, ji buvo nutraukta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartimi. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje prašymą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo ieškovių vardu pateikė jų atstovas, savo srities profesionalas – advokatas Andriejus Tiščenko, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Teismas vertino, kad ieškovių atstovui privalėjo būti žinomos įstatyme įtvirtintos ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės.

10. Teismas konstatavo, kad ieškovėms, atstovaujamoms advokato, atsisakius Vilniaus regiono apylinkės teisme pareikšto ieškinio ir nutraukus civilinę bylą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nagrinėjama civilinė byla taip pat nebegali būti toliau nagrinėjama ir turi būti nutraukta (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

11. Atskiruoju skundu ieškovės prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Nors bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiam, tačiau šiuo atveju į Vilniaus miesto apylinkės teismą buvo kreiptasi ne nutraukus bylą, o šiam teismui atsisakius priimti ieškovių ieškinį.

11.2. Jei Vilniaus miesto apylinkės teismas iš karto būtų priėmęs ieškovių ieškinį, ieškovės nebūtų teikusios ieškinio Vilniaus regiono apylinkės teismui.

11.3. Vilniaus regiono apylinkės teismui nutraukus bylą, bylos nagrinėjimas Vilniaus miesto apylinkės teisme turi būti tęsiamas, nes kitu atveju būtų paneigta ieškovių teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

14. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla nutraukta. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos nutraukimo pagrindus, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

15. Byloje nustatyta, kad ieškovės kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovių ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, išaiškindamas ieškovėms teisę kreiptis su ieškiniu į Vilniaus regiono apylinkės teismą. Ieškovės, nesutikdamos su teismo nutartimi, padavė dėl jos atskirąjį skundą.

17. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovės, nesulaukusios, kol bus išnagrinėtas jų atskirasis skundas, 2020 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi su nauju iš esmės tapačiu ieškiniu (išskyrus reikalavimą notarei dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo) į Vilniaus regiono apylinkės teismą, kuris 2020 m. rugsėjo 21 d. rezoliucija ieškinį priėmė (civilinė byla Nr. e2-9308-647/2020).

18. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovių atskirąjį skundą, 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį, panaikino ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 6 d. rezoliucija priėmė ieškovių ieškinį. Atsižvelgdamas į tai, ieškovių atstovas advokatas 2020 m. spalio 9 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su prašymu nutraukti civilinę bylą, kartu nurodydamas, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla dėl testamento pripažinimo negaliojančiu tam pačiam atsakovui.

20. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. spalio 12 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. e2-9308-647/2020 dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

21. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2020 m. spalio 30 d. nutartimi konstatavo, kad ieškovių atstovui advokatui atsisakius Vilniaus regiono apylinkės teisme pareikšto ieškinio ir nutraukus civilinę bylą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, laikytina, jog civilinė byla dėl testamento pripažinimo negaliojančiu jau yra išnagrinėta. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė taip pat nebegali būti toliau nagrinėjama, todėl civilinę bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.

22. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo teises, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį.

23. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

24. Tais atvejais, kai bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas dėl ginčo (reikalavimo) tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį, taikomas CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas mechanizmas – naujai iškelta byla nutraukiama. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtinta taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis įsiteisėjusio teismo sprendimo padarinys yra tas, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-378/2018; kt.).

25. Kadangi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (sprendimu, nutartimi) iš esmės atsakoma į ieškovų, pareiškėjų, kt. suinteresuotų asmenų reikalavimus, išsprendžiamas ginčas, jeigu jis yra kilęs, apginamos asmenų subjektinės teisės arba įstatymų saugomi interesai, tai civilinio proceso teisė netoleruoja situacijų, kai, esant teisme išnagrinėtai civilinei bylai, pakartotinai būtų nagrinėjamas tapatus ginčas (reikalavimas). CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008).

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutarties priėmimo metu jau buvo priimta ir įsiteisėjusi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis dėl ieškinio atsisakymo civilinėje byloje dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Esant nurodytoms aplinkybės, darytina išvada, kad aptariamu atveju formaliai egzistavo sąlygos, sudarančios pagrindą nutraukti civilinę bylą (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

27. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad vieni iš esminių civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Įvertinus skundžiamos nutarties turinį, konstatuotina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinės bylos nutraukimo klausimą, išimtinai formaliai vertino byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybes, nesivadovavo įstatyme įtvirtintais civilinio proceso tikslais ir principais.

28. Analizuojamu atveju esminės teisinės reikšmės turinčia aplinkybe laikytina tai, kad ieškovių atstovas su pareiškimu dėl civilinės bylos nutraukimo į Vilniaus regiono apylinkės teismą kreipėsi ne dėl to, jog ieškovės būtų praradusios suinteresuotumą bylos baigtimi ar atsakovai būtų patenkinę ieškinio reikalavimus, bet tik dėl to, kad iš esmės tapatus ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu buvo priimtas ir nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme. Šią aplinkybę ieškovių atstovas aiškiai įvardijo ir pačiame pareiškime dėl civilinės bylos nutraukimo. Susiklosčius tokiai situacijai, Vilniaus regiono apylinkės teismas, nustatęs, jog kitame teisme yra nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, ex officio (savo iniciatyva) privalėjo ieškovių ieškinį palikti nenagrinėtą, o ne nutraukti bylą (CPK 296 straipsnio 1 dalis 4 punktas), nepaisant ieškovių atstovo advokato netinkamai suformuluoto pareiškimo.

29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje akcentavo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje prašymą dėl civilinės bylos nutraukimo ieškovių vardu pateikė jų atstovas, savo srities profesionalas – advokatas Andriejus Tiščenko, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl jam privalėjo būti žinomos įstatyme įtvirtintos ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės.

30. Nors ieškovių atstovas advokatas Vilniaus regiono apylinkės teismo prašė nutraukti civilinę bylą, iš paties pareiškimo turinio buvo pakankamai akivaizdu, jog advokatas siekė ne bylos nutraukimo, bet ieškinio palikimo nenagrinėtu teisinių pasekmių, nes ieškovės, kaip minėta, buvo suinteresuotos, kad kilęs ginčas dėl testamento teisėtumo būtų toliau nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme, į kurį ieškovės pirmiausia ir kreipėsi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovių atstovas advokatas teisines paslaugas teikė nekvalifikuotai ir netinkamai (kreipėsi į kitą teismą su nauju ieškiniu, nesulaukęs, kol bus išnagrinėtas jo atskirasis skundas; pasirinko netinkamas priemones teismo procesui Vilniaus regiono apylinkės teisme užbaigti), ieškovėms neturėtų lemti teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos praradimo (CPK 5 straipsnis), juolab kad ieškovių kreipimąsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su nauju ieškiniu paskatino paties Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria, kaip konstatavo apeliacinės instancijos teismas, buvo nepagrįstai atsisakyta priimti ieškinį, nurodant kreiptis į Vilniaus regiono apylinkės teismą.

31. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovėms dėl jų atstovo advokato netinkamo elgesio neatitiktų bylos nutraukimo instituto tikrosios paskirties, civilio proceso tikslų, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kurias privalu vadovautis civiliniame procese (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 2, 7 straipsniai). Išdėstytų motyvų pagrindu pripažintina, kad šioje neordinarioje susiklosčiusioje situacijoje bylos nutraukimas nebuvo pagrįstas, dėl to skundžiama nutartis panaikinama ir byla perduodama toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

patenkinti atskirąjį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartį ir bylą perduoti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Laima Ribokaitė