- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-18
- Bylos Nr.
- e2-138-937/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23862-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Zablockaja
- Atsakovas
- V. J., Vilniaus rajono 1-ajam notarų biurui
- Ieškovas
- T. L., H. S., I. Ž.
- Trečiasis asmuo
- J. M., J. T., T. A. S., M. J.
- Advokatai
- Aivaras Gilys, Andriejaus Tiščenkas, Laimonas Šileris
- Kategorijos
nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių T. L., H. S., I. Ž. ieškinį atsakovams Vilniaus rajono 1-ajam notarų biurui, V. J. (V. J.) dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – J. M., J. T., T. A. S., M. J.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės T. L., H. S. ir I. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Vilniaus rajono 1-ajam notarų biurui, V. J., kuriuo prašoma pripažinti 2020-05-22 sudarytą testamentą Nr. I-4308 negaliojančiu, priteisti bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės Lilijos Šilerienės 1 Eur neturtinės žalos.
Ieškinyje nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) mirė ieškovių ir atsakovo motina G. J., kuri 2020-05-22 sudarė testamentą, kuriuo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) paliko atsakovui. Ieškovės nesutinka su testamentu, kadangi jo sudarymo metu motina buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Palikėja iki testamento surašymo turėjo reikšmingų sveikatos sutrikimų, jai buvo taikomas stiprus medikamentinis gydymas, jos būklė buvo tęstinai bloga tiek iki testamento sudarymo, tiek ir jo sudarymo metu. (duomenys neskelbtini) mirties liudijime nustatyta, kad motinai buvo diagnozuotas lėtinis progresuojantis širdies veiklos nepakankamumas, lėtinis prieširdžių virpėjimas, stazinė pneumonija, aterosklerozinė širdies liga, nepatikslintos kraujagyslės pažeidimas, sunkaus laipsnio anemija, lėtinė galvos smegenų išemija. Pasak ieškovių, byloje būtina atlikti pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę.
Pasak ieškovių, notarė 2020-05-22 neįsitikino, kad G. J. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, jų valdyti, dėl to sudarė naikintiną testamentą, tad privalo atlygintiną 1 Eur neturtinę žalą (CK 6.250 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas V. J. atsiliepimu prašė neskirti pomirtinės ekspertizės, tačiau jei teismas manys kitaip, tam neprieštaraus, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad G. J. buvo šviesaus proto, sąmoninga, testamento sudarymo dieną nebuvo praradusi gebėjimo orientuotis, suprato savo veiksmus. G. J. nebuvo skirti jokie psichotropiniai vaistai, kol ji gyveno su atsakovu (iki 2020-05-1), ji jų nevartojo. G. J. gyveno aktyvų gyvenimą, bendraudavo su žmonėmis.
Dėl notarės veiksmų nurodo, kad balandžio mėnesį su mama buvo nuvykęs į notarų biurą dėl testamento sudarymo, bendravo su notare ir notaro biuro darbuotojomis, perdavė reikiamus dokumentus, o 2020-05-22 pasirašė testamentą.
Dėl ekspertizės nurodo, kad prašymas ją skirti grindžiamas moraliniais sumetimais. Atsakovui nesuvokiama, kodėl po mamos mirties yra aiškinamasi jos sveikatos būklė.
Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė Lilija Šilerienė atsiliepimu prašo visus ieškinio reikalavimus atmesti. Nurodo, kad nors prie ieškinio pridėti išrašai iš medicininių dokumentų, iš kurių matyti, kad testatorė turėjo sveikatos sutrikimų, tačiau nė vienas iš šių sveikatos sutrikimų nėra susijęs su testatorės psichine būkle. Testamento patvirtinimo metu notarei jokių abejonių dėl testatorės psichinės būklės nekilo. Dėl notarinio veiksmo atlikimo datos buvo susitarta iš anksto. Nors testatorė buvo ir garbingo amžiaus, tačiau į notaro biuro atėjo pati. Testamento turinys taip pat buvo logiškas ir suprantamas, nes turtą testatorė paliko sūnui, su kuriuo kartu gyvena.
Šalies argumentai
Pasak atsakovės, reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra atmestinas. Ieškinyje tėra nurodyta, kad neturtinę žalą prašoma priteisti CK 6.250 str. pagrindu. Daugiau jokių aplinkybių, kuriomis ieškovės pagrįstų reikalavimą dėl neturtinės žalos padarymo, nenurodyta. Notaro veiklą reglamentuoja LR Notariato įstatymas, bet neturtinės žalos atlyginimas šiame įstatyme nenumatytas. Ieškinyje nėra nurodyta, kad dėl notarinio veiksmo atlikimo ieškovams būtų padaryta žalą sveikatai, taip pat nėra nurodyta jokių aplinkybių, kad notaro veiksmai tvirtinant testamentą buvo nusikalstami, t. y. kad žala padaryta nusikaltimu. Taigi, ieškinyje nėra nė vieno atvejo, nurodyto CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kuris būtų pagrindu ieškovėms priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Net ir patenkinus ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negalėtų būti tenkinamas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. T. atsiliepimu prašo neskirti teismo ekspertizės, tačiau jeigu teismas manys kitaip, ji neprieštaraus. Teigia, kad nesutinka su ieškiniu. Nurodo, kad mama iki testamento sudarymo ir jo sudarymo metu buvo šviesaus proto. Buvo sąmoninga, nebuvo praradusi gebėjimo orientuotis, suprato savo veiksmus. Ji nevartojo jokių psichotropinių vaistų. Mama pagal savo amžių buvo judri, aktyvi, žingeidi, bendraujanti. Teigia, kad notarė savo veiksmus atliko tinkamai. Nesutinka su ekspertizės skyrimu, nes nenori, kad po mamos mirties kas nors aiškintųsi jos sveikatos būklę.
Teismo posėdžio metu ieškovių atstovas nurodė, kad reikia užtikrinti laisvę testamento laisvei, kuri buvo ribojama. Testamentas gali būti ginčijamas 2 atvejais: dėl psichinės būklės ir dėl neleistino poveikio testatorei iš atsakovo. Ieškovių atstovas nurodo, kad prašo ieškinį tenkinti kitu pagrindu, t.y. dėl neleistino poveikio testatorei iš atsakovo. Patvirtino, kad nepalaiko ieškinyje nurodyto argumento dėl mirusios psichinės būklės.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas A. Gilys prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad abejonių dėl mirusiosios psichinės būklės nebuvo, nei medicininiai dokumentai, nei ekspertizės išvada nepatvirtino mirusiosios būklės, dėl kurios ji negalėjo suprasti savi veiksmų ir jų reikšmės. Ieškovių atstovas baigiamojoje kalboje pateikė siurprizinį argumentą dėl neleistino atsakovo poveikio mirusiajai, kad byloje neįrodytas toks poveikis.
Teismo posėdžio metu notarės atstovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jokių įrodymų ir po eksperto apklausos nėra, kad testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ieškinyje nurodytu pagrindu nėra. Ieškinio faktinis pagrindas turi būti tinkamai suformuluotas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad G. J. yra ieškovių ir atsakovo V. J. motina.
Į bylą pateiktas Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės Lilijos Šilerienės 2020-05-22 patvirtintas G. J. testamentas, kuriuo ji nurodė konkretų žemės sklypą paliksianti sūnui V. J. Į bylą pateikti duomenys, kad V. J. pateikė 2020-06-25 pareiškimą apie palikimo priėmimą po motinos mirties.
Byloje kilo klausimas dėl G. J. 2020-05-22 sudarytą testamento pripažinimo negaliojančiu tuo pagrindu, kad jo sudarymo metu G. J. buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
Pagal Civilinio kodekso 1.89 straipsnio pirmąją dalį, fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad spręsdamas dėl CK 1.89 straipsnio pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo) teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017; 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 221-916/2018).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-12-22 nutartimi paskyrė pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę ir pavedė ekspertui (Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriui) atsakyti į klausimą: kokia buvo G. J., mirusios (duomenys neskelbtini), psichikos būklė ir ar ji sugebėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, sudarydama 2020-05-22 testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure?
Teisme 2023-03-06 gautas ekspertizės aktas Nr. 78TPK-50/2023, kuriuo ekspertas Mantas Juodakys padarė išvadą, kad G. J. 2020-05-22 testamento sudarymo metu psichikos sutrikimas nenustatomas; pagal savo sveikatos būklę ji tuo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.
Ieškovų atstovo prašymu ekspertas Mantas Juodakys buvo apklaustas teismo posėdžio metu, atsakė į jam užduotus su ekspertize susijusius klausimus.
Baigiamosios kalbos metu ieškovių atstovas nurodė, kad nebepalaiko ieškinio argumentų, susijusių su G. J. psichine būkle testamento sudarymo metu. Ieškovų atstovas nurodė, kad ieškinys turi būti tenkinamas kitu pagrindu (dėl įtariamai neleistino atsakovo poveikio testatorei).
Nagrinėjamu atveju reikalavimas pripažinti testamentą negaliojančiu buvo grindžiamas aplinkybe, kad G. J. buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
Apklausus teismo posėdyje ieškoves, atsakovą, J. T., teismas nenustatė, kad iki testamento sudarymo ar jo sudarymo metu G. J. buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Priešingai, apklausti mirusios vaikai nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti ar įtarti, kad iki testamento sudarymo ar jo sudarymo metu jos psichinė būklė buvo galimai neadekvati ir tai galėjo jai sutrukdyti suprasti savo veiksmus ir jų reikšmę. Ekspertas teismo posėdžio metu patvirtino, kad mirusiosios turėtos ligos negalėjo įtakoti jos suvokimo sudaryti testamentą. Kaip jau minėta, byloje buvo atlikta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė, kurios išvada taip pat nepatvirtino, kad pagal savo sveikatos būklę ji tuo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Vien tai, kad medicininiuose dokumentuose kelios valandos iki G. J. mirties yra įrašas „dementiška“ negali patvirtinti jos psichinės būklės testamento sudarymo metu: įrašas atliktas ne psichiatro, jis atliktas kelios valandos iki žmogaus mirties. Be to, teismas nenustatė, kad testamentas galėjo būti kaip nors žalingas testatorei, nes testamente nurodytas turtas galėjo pereiti tik testatorei mirus.
Išnagrinėjus bylą, ieškovių atstovas prašė ieškinį tenkinti kitu nei ieškinyje nurodytu pagrindu. Baigiamųjų kalbų metu ieškovių atstovas patvirtino, kad nepalaiko ieškinyje nurodyto argumento dėl mirusios psichinės būklės, tačiau ieškinio neatsisakė.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčijamo testamento sudarymo metu G. J. buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, kad ieškovių atstovas neprašė ieškinio tenkinti šiuo pagrindu, ieškovių ieškinio reikalavimas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atmestinas kaip nepagrįstas.
Nors ieškovių atstovas prašė ieškinį atmesti kitu pagrindu, teismas, įvertinęs, kad byla neturi viešo intereso, nenustatyti imperatyvių teisės normų pažeidimai, teismas, nesant ieškovių suformuluotų argumentų, neturi pagrindo spręsti dėl testamento pripažinimo negaliojančiu kitu pagrindu, nei kad nurodyta ieškinyje. Teismui sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo kitu pagrindu, t.y. nurodytu baigiamosiose kalbose, būtų pažeisti rungtyniškumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai. Ieškovės ieškinį grindė tik mirusiosios psichine būkle, tad dėl šių argumentų teismas ir teturi pagrindą pasisakyti sprendime.
Netenkinus pirmo ieškinio reikalavimo, negali būti tenkinamas ir antras ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš notarės, kadangi šis reikalavimas siejamas su tuo, kad notarė neįsitikino, kad G. J. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, jų valdyti. Nenustačius notarės neteisėtų veiksmų, kaltės, toks reikalavimas negali būti tenkinamas, tad jis irgi atmestinas.
Teismo nuomone, kiti dalyvaujančių byloje asmenų argumentai neturi reikšmės teisingai išnagrinėti bylą.
Ieškinį atmetus, ieškovių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Atsakovas V. J. prašo priteisti 1271,95 Eur advokato pagalbos išlaidų. Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovių lygiomis dalimis priteistinos 1271,95 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurių pagrįstumas yra adekvatus ir pagrįstas.
Byloje patirta 102,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovių valstybei (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovių H. S., a. k. (duomenys neskelbtini), I. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), 423,98 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 98 ct) bylinėjimosi išlaidų, iš T. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 423,99 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 99 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovių H. S., a. k. (duomenys neskelbtini), I. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), T. L., a. k. (duomenys neskelbtini), po 34,24 Eur (trisdešimt keturis eurus 24 ct) iš kiekvienos ieškovės procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.