- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-22
- Bylos Nr.
- I-1891-386/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01333-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- N. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
2017-12-11 viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas N. D. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 3-5) prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovė), atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovės atstovas, Tauragės AVPK) 600 € neturtinės žalos atlyginimą. Savo reikalavimą grindžia tuo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 27 d. jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis Tauragės AVPK areštinėje kameroje Nr. 8 dar su dviem asmenimis.
Šalies argumentai
Nurodo, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais nustatytas vienam kameroje laikomam asmeniui turintis tekti kameros plotas. Teigia, kad kameroje buvo tik dvi spintelės, todėl negalėjo susidėti daiktų, sanitarinį mazgą nuo kameros skyrė neaukšta sienelė, todėl nebuvo užtikrintas privatumas, buvo šalta, drėgna, neužtikrinamas natūralus apšvietimas, rūkantieji laikomi kartu su nerūkančiaisiais. Nurodo, kad buvo laikomas 7 paras, nors teisės aktai leidžia laikyti tik 5 paras.
Paaiškina, kad dėl minėtų aplinkybių patyrė garbės ir orumo pažeminimą, patyrė fizinius, emocinius, dvasinius ir psichologinius nepatogumus, išgyvenimus ir sukrėtimus. Mano, kad tokios sąlygos prilygo kankinimui, tokiu būdu tyčia sudaromos konfliktinės situacijos. Teigia, kad dėl tokių sąlygų buvo pakenkta jo regėjimui, jaučia emocinę depresiją, sumenkėjo galimybės.
Tauragės AVPK, atstovaujantis atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 12-16) nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų su skundais ar prašymais į Tauragės AVPK ir kitas institucijas nesikreipė, taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl laikymo sąlygų areštinėje jam būtų sukeltos neigiamos pasekmės, sveikatos sutrikimai ir kt. Nurodo, kad pareiškėjas tik apsiribojo abstraktaus pobūdžio teiginiais, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jo sveikatos būklė, kitos fizinės ar psichinės savybės galėjo sąlygoti didesnį nei įprastą, išskirtinai neigiamą poveikį. Teigia, kad kameros Nr. 8 plotas yra 16,77 kv. m ir kad išvedant pasivaikščioti laikomus asmenis, keičiantis areštuotų asmenų skaičiui paros eigoje plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytą iki viršijančio normą. Pažymi, kad kamerose spintelių yra tiek, kiek ir lovų.
Nurodo, kad visose kamerose sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis HN 37:2009 20 punktu ir pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų 29 punktą, t. y. kamerose įrengti 100 x 142 cm ploto sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Teigia, kad Tauragės AVPK areštinėje Nacionalinis visuomenės sveikatos centro prie Sveiktos apsaugos ministerijos Tauragės departamentas patikrinimus atliko 2016 m. balandžio 15 d. ir 2017 m. gegužės 12 d., kameroje Nr. 8 patikrinimas buvo atliktas 2016 m. balandžio 15 d. Nurodo, kad šiuo metu policijos areštinės languose yra įrengtos orlaidės, jos yra skaidraus stiklo, atsidaro, nors 2016 m. balandžio 15 d. patikrinimo akte nurodyta, kad asmenys apgyvendinti kameroje Nr. 8 negali patys atsidaryti orlaidžių ir vėdinti patalpų. Pažymi, kad Tauragės AVPK areštinę numatomą rekonstruoti ir akcentuoja, kad rekonstrukcija bus vykdoma nugriaunant senąjį areštinės pastatą ir pastatant naują. Teigia, kad rūkantys asmenys policijos areštinėje laikomi atskirai nuo nerūkančių, jei šie gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, be to, nėra jokių įrodymų ir nėra galimybės nustatyti, ar pareiškėjas buvimo areštinėje metu pats buvo nerūkantis.
Atsiliepimas
Nurodo, kad pareiškėjas areštinės kameroje buvo laikomas neilgą laiko tarpą, todėl minėtos aplinkybės pareiškėjui negalėjo sukelti neigiamų išgyvenimų, diskomforto, psichologinės kančios, streso ir sumenkinti pareiškėjo žmogiškojo orumo.
Administracinės bylos proceso šalys ar jų atstovai į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byloje pakanka rašytinių duomenų ją išnagrinėti, todėl byla išnagrinėta iš esmės bylos šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis, 78 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas N. D. kreipėsi skundu į teismą, prašydamas priteisti neturtinę žalą, pareiškėjo teigimu, atsiradusią dėl neteisėtų Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų laikant jį šio komisariato areštinėje.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Dėl ginčo laikotarpio, teisinio reglamentavimo ir įrodinėjimo
Pareiškėjas nurodo ir Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės viršininko 2017 m. lapkričio 10 d. tarnybinis pranešimas Nr. 85-PR2-9595 „Dėl informacijos suteikimo“ (b. l. 42) (toliau – ir Tarnybinis pranešimas) patvirtina, jog pareiškėjas Tauragės AVPK areštinėje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 27 d. Tauragės AVPK nepateikia tikslių duomenų kokiomis valandomis pareiškėjas atvyko ir išvyko iš areštinės, todėl laikytina, kad pareiškėjas minėtu laikotarpiu buvo laikomas 8 paras.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96), 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98)).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Šio kodekso 67 straipsnis nustato, kad nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo iš pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarką, taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose nuteistųjų teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas.
Nustatyti kardomąją priemonę – suėmimą (kardomąjį kalinimą) vykdančias įstaigas, suėmimo vykdymo tvarką ir sąlygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį yra Suėmimo vykdymo įstatymo paskirtis (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Teritorinių policijos įstaigų areštinėse laikomiems asmenims taikomos Suėmimo vykdymo įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40, 41, 42, 43 straipsnius, nuostatos; teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras (Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnis nustato, kad Tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suėmimas vykdomas pagal tuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai, o šio straipsnio 3 dalyje – kad vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.
Žemesnės instancijos teismas
Suėmimo vykdymo įstatyme nustatytos kardomosios priemonės – suėmimo (kardomojo kalinimo) (toliau – ir suėmimas) vykdymo tvarkos ir sąlygų įgyvendinimą, taip pat suimtųjų ir pagal Suėmimo vykdymo įstatymą jiems prilyginamų asmenų bei kitų suimtojo statuso neturinčių asmenų, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, gali būti laikomi teritorinių policijos įstaigų areštinėse (toliau – ir areštantai), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Areštinių vidaus tvarkos taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 (Areštinių vidaus tvarkos taisyklių 1 punktas).
Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų ir policijos komisariatų areštinėse dirbančių policijos pareigūnų bei kitų darbuotojų teises ir pareigas, taip pat policijos areštinėse laikomų asmenų apsaugos ir priežiūros tvarką nustato Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – ir Instrukcija), patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 (Instrukcijos 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių (toliau – laisvės atėmimo vietų), teritorinių policijos įstaigų areštinių (toliau – policijos areštinės) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (HN 134:2015 1 punktas).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų suėmimo vykdymo ar bausmės atklikimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikšmingų suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų apibūdinimą detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Remiantis teismų praktika, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją; LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).
Dėl kameros ploto
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina inter alia iš jo laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Areštinių vidaus tvarkos taisyklių 58 punktas nustato, kad policijos areštinės kameroje vienam areštantui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).
Tarnybinio pranešimo duomenimis pareiškėjas laikotarpiu nuo laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 27 d. buvo laikomas kameroje Nr. 8, kurios plotas 16,77 kv. m su dviem kitais asmenimis. Tauragės AVPK atsiliepime nurodo, kad kamerose įrengti 1,42 kv. m (100 cm x 142 cm) ploto sanitariniai mazgai. Pareiškėjas šių aplinkybių neginčijo. Taigi, pareiškėją laikant Tauragės AVPK areštinėje vienam asmeniui tenkantis gyvenamojo ploto dydis, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrą gyvenamąjį plotą, buvo 5,12 kv. m ((16,77 kv. m – 1,42 kv. m) : 3 asm.). Darytina išvada, kad pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktais nustatytą gyvenamąjį plotą pažeista nebuvo.
Dėl privatumo naudojantis sanitarinius mazgu
Suėmimo vykdymo įstatyme, Areštinių vidaus tvarkos taisyklėse bei HN 134:2015 ir kituose teisės aktuose dėl sanitarinio mazgo įrengimo teritorinių policijos įstaigų areštinėse reikalavimų nepasisakoma. Tauragės AVPK atsiliepime nurodo, jog sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara.
EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12ir kt.) 81, 82, 90 p.). Be to, EŽTT byloje Savenkovas prieš Lietuvą neigiamai vertino aplinkybę, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo atviri tualetai be pakankamo privatumo (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02) 81 p.).
Į šią EŽTT praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose. Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017ir kt.). Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neatskyrimas iki lubų nuo likusios kameros ir neįrengus durų) turėtų būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. Pagal EŽTT praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas, gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, kt.).
Konstatuojama, kad pareiškėją laikant Tauragės AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 27 d. nebuvo užtikrinamas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Tokiu būdu buvo pažeidžiama pareiškėjo garbė ir orumas, todėl buvo pažeisti Konvencijos 3 straipsnis, Suėmimo vykdymo 5 straipsnio 3 dalis.
Dėl laikymo termino
Pareiškėjas nurodo, kad Tauragės AVPK areštinėje buvo laikomas 7 paras, nors teisės aktai leidžia laikyti tik 5 paras. Suėmimo vykdymo 2 straipsnio 2 dalį asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje ne ilgiau kaip penkiolika parų, kol bus atliekami procesiniai veiksmai, kurių negalima atlikti šiems asmenims esant tardymo izoliatoriuje; suimtieji ikiteisminio tyrimo metu prokuroro motyvuotu nutarimu, o bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjo ar teismo motyvuota nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip penkioms paroms, kad būtų galima atlikti procesinius veiksmus, jeigu procesinių veiksmų atlikimo negalima užtikrinti suimtiesiems esant tardymo izoliatoriuje arba dėl suimtųjų dalyvavimo bylų nagrinėjime teisme.
Pareiškėjas nurodo, kad į Tauragės AVPK areštinė buvo etapuotas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, kadangi buvo nagrinėjama jo baudžiamoji byla. Tauragės AVPK šių aplinkybių neneigė. Kaip minėta, Tauragės AVPK nepateikia tikslių duomenų kokiomis valandomis pareiškėjas atvyko ir išvyko iš areštinės, todėl laikytina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 8 paras. Darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėją Tauragės AVPK areštinėje laikant ilgiau nei 5 paras buvo pažeista Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis.
Dėl kitų pažeidimų
Pareiškėjas skunde taip pat teigia, jog kameroje, kurioje buvo laikomas, buvo tik dvi spintelės, todėl negalėjo susidėti daiktų, buvo šalta, drėgna, neužtikrinamas natūralus apšvietimas, rūkantieji laikomi kartu su nerūkančiaisiais.
Kaip minėta, Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. HN 134:2015 7 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (HN 134:2015 14 punktas). Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (HN 134:2015 15 punktas). Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s (HN 134:2015 16 punktas). Teisės aktai nenustato kiek turi būti spintelių kameroje, taip kokie konkrečiai reikalavimai taikomi natūraliam apšvietimui.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centro prie Sveiktos apsaugos ministerijos Tauragės departamentas patikrinimus atliko 2016 m. kovo 31 d. atlikęs patikrinimą Tauragės AVPK areštinėje, įskaitant ir kamerą Nr. 8, kurio rezultatai fiksuoti 2016 m. balandžio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.7-4(24.14.3.7.12) (b. l. 20-21), nustatė, kad asmenys apgyvendinti kameroje Nr. 8 negali patys atsidaryti orlaidžių ir vėdinti patalpų. Tauragės AVPK atsiliepime nurodo, kad šiuo metu situacija yra pasikeitusi. Pareiškėjas būtent dėl patalpų vėdinimo jokių aplinkybių nenurodė.
Pareiškėjas nurodytų aplinkybių nedetalizavo, pavyzdžiui, nenurodė ar jis pats buvo rūkantis ar nerūkantis, ar kiti jo kameroje laikomi asmenys rūkė, ar drėgna buvo dėl to, kad negalėjo vėdinti patalpų, ar drėgmė skverbdavosi iš lauko ir t. t. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas laikymo Tauragės AVPK areštinėje metu būtų teikęs skundus Tauragės AVPK administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl laikymo sąlygų neatitikimo Lietuvos higienos normų reikalavimams ar kitiems teisės aktams. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės dėl kitų pažeidimų nepasitvirtino.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais.
Kaip minėta, pareiškėją laikant Tauragės AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 27 d. nebuvo užtikrinamas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Tokiu būdu buvo pažeidžiama pareiškėjo garbė ir orumas, todėl buvo pažeisti Konvencijos 3 straipsnis, Suėmimo vykdymo 5 straipsnio 3 dalis. Šis pareiškėjo teisių pažeidimas laikytinas sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinų su atsakovės pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sąlygų bloginimui. Dėl šių priežasčių teismas pripažįsta, jog visą ginčo laikotarpį buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą, taigi yra visos nutarties sąlygos valstybės deliktinei atsakomybei kilti (žr., pvz., LVAT 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3120-556/2017, 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1693-415/2017).
Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama, kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (pvz., LVAT 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; į pragyvenimo lygį (pvz., LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015); į piliečių bendrą materialinį lygį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taip pat, atsižvelgiama ir į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.
Pažymėtina, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. EŽTT gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas anksčiau būtų skundęsis Tauragės AVPK areštinės administracijai, kitoms įstaigoms ir institucijoms ar teismui dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis areštinės kamerose įrengtu sanitariniu mazgu. Iš esmės pareiškėjas tik abstrakčiai teigia, jog tokiomis sanitarinio mazgo įrengimo sąlygomis galėjo būti pažeistas jo privatumas, tačiau nenurodė konkrečių tokio pažeidimo faktų. Pažeidimas buvo vykdomas palyginus neilgą laikotarpį, t. y. 8 paras. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, į nustatytas faktines aplinkybes bei remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis areštinės kameroje įrengtu sanitariniu mazgu pareiškėjui galimai buvo padaryta neturtinė žala, tačiau ne itin didelė ir reikšminga. Konstatuojama, kad šiuo atveju neturtinė teisė teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir kad teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankamas savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas.
Kaip minėta, pareiškėją Tauragės AVPK areštinėje laikant 8 paras buvo pažeista Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, kuri dėl suimtųjų dalyvavimo bylų nagrinėjime teisme reikalauja juos perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip penkioms paroms. Pareiškėjas nenurodė, kokias pasekmes jam tai sukėlė, t. y. kokią neturtinę žalą jis dėl to, jog buvo ilgiau laikomas nei nustato teisės aktai jis patyrė. Pareiškėjas nenurodė, kad tardymo izoliatoriuje, į kurį būtų grąžintas anksčiau, laikymo sąlygos buvo geresnės. Teismo vertinimu, šiuo atveju nelaikytina, jog neturtinė žala yra akivaizdi. Atsižvelgiant į tai, ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta, nenustačius vienos iš CK 6.271 straipsnyje nustatytų viešosios atsakomybės sąlygų – žalos pareiškėjui padarymo fakto.
Konstatuoti kitus pareiškėjo nurodytus pažeidimus jo atžvilgiu nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, likusi pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta, nenustačius vienos iš CK 6.271 straipsnyje nustatytų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo N. D. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo N. D. privatumas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 27 d., naudojantis Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės kamerose įrengtais sanitariniais mazgais, buvo neužtikrintas, tuo sudarant sąlygas žeminti jo orumą ir pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.