Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės ir Remigijaus Armino, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei, pareiškėjui A. I., atsakovo atstovei R. Ž.,

2013 m. balandžio 11 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. I. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A. I. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2012 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. SPR-29018 (toliau – ir Sprendimas Nr. SPR-29018), kuriuo atsakovas nusprendė iš pareiškėjo priverstine tvarka išieškoti į Valstybinio socialinio draudimo fondą 1210,28 Lt, iš jų : įmokų 1145,61 Lt ir delspinigių 64,67 Lt (b.l. 4-6, 8). Teigia, kad Sprendimas Nr. SPR-29018 yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog 2010 metais jis Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir Klaipėdos apskrities VMI) deklaravo 55408,43 Lt apmokestinamųjų pajamų, nuo šios apmokestinamųjų pajamų sumos pareiškėjas sumokėjo 8311,00 Lt dydžio gyventojų pajamų mokestį. Valstybinio socialinio draudimo įmokų bazę sudaro gyventojų pajamų mokesčio bazė, sumažinta nuo jos apskaičiuotu gyventojų pajamų mokesčiu, todėl pareiškėjas 2010-05-03 sumokėjo 4710,00 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, apskaičiuotų tokia tvarka: 55408,43-8311,00 = 47097,43 x 10% = 4709,74 Lt.

2011 metais pareiškėjas Klaipėdos apskrities VMI deklaravo 78962,20 Lt apmokestinamųjų pajamų, nuo šios apmokestinamųjų pajamų sumos jis sumokėjo 11252,11 Lt VSD įmokų bei 3553,30 Lt PSD įmokų, apskaičiuotų tokia tvarka: VSD įmokos 78962,20/2x28,5%= 11252,11 Lt; PSD įmokos 78962,20/2x9%=3553,30 Lt.

2012 metais pareiškėjas Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo 51 958,20 Lt apmokestinamųjų pajamų, nuo šios apmokestinamųjų pajamų sumos pareiškėjas sumokėjo 7404,04 Lt VSD įmokų bei 2338,12 Lt PSD įmokų, apskaičiuotų tokia tvarka: VSD įmokos 51958,20/2x28,5%=7404,04 Lt; PSD įmokos 51958,20/2x9%=2338,12 Lt.

Pareiškėjas nurodo, jog VSD ir PSD įmokas apskaičiavo ir sumokėjo remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies nuostatomis, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neskolingas.

Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo Sprendime Nr. SPR-29108 nėra nurodyta teisės aktų norma, kuria remiantis padaryta išvada, kad GPM, VSD ir PSD įmokų bazės yra skirtingos, nėra nurodytas faktinis pagrindas, kuriuo remiantis apskaičiuotas pareiškėjo skolos dydis, todėl skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų ir yra neteisėtas bei nepagrįstas.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – ir atsakovas, ir VSDFV Klaipėdos skyrius) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su pareiškėjo A. I. skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l.34-39 ir 66-71)

2012 m. spalio 26 d.priimtas VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimas Nr. SPR-29018 „Dėl advokato I. A. skolos išieškojimo priverstine tvarka". Atsakovas pažymi, jog šio Sprendimo Nr. SPR-29018 sudedamoji ir neatskiriama dalis yra jo priedas „Ataskaita apie draudėjo advokato I. A., draudėjo kodas (duomenys neskelbtini), įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui apskaičiavimą". Ataskaitoje nurodyti teisiniai, faktiniai išieškotinos advokato A. I. 1210,28 Lt skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (toliau – ir Fondo biudžetas) pagrindai.

Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau - Registras) duomenų bazėje esančiais Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) duomenimis, nustatyta, kad advokato I. A., draudėjo kodas (duomenys neskelbtini), deklaruota pajamų metinė suma, nuo kurios yra skaičiuojamos VSD įmokos už 2009 m. yra 49249,20 Lt, todėl draudėjas iki 2010-05-03 turėjo sumokėti 4924.92 Lt ( 49249,20 Lt x 10 proc.= 4924,92 Lt) VSD įmokų. Remiantis Registro duomenų bazės duomenimis, advokatas I. A. 2010-05-03 sumokėjo 4710,00 Lt, jis nesumokėjo į Fondo biudžetą 214,92 Lt (4924,92 Lt -4710,00 Lt = 214,92 Lt) VSD įmokų.

VMI duomenimis advokato I. A. 2010 m. apmokestinamųjų pajamų suma (neatėmus PSD ir VSD įmokų) sudaro 81 494,00 Lt, todėl VSD ir PSD įmokų bazė yra 40 747,00 Lt (81494,00 x 50 proc). Už 2010 m. pareiškėjas turėjo sumokėti 11612,90 Lt (40747.00 Lt x 28,5 proc. = 11612,90 Lt) VSD įmokų ir 3667,23 Lt (40 747,00 Lt x 9 proc. = 3667,23 Lt) PSD įmokų. Remiantis Registro duomenimis, pareiškėjas 2011-05-01 sumokėjo 11 252,11 Lt VSD įmokų ir 3 551,68 PSD įmokų, todėl Fondo biudžetui 2011-05-02 liko skolingas 360,79 Lt VSD įmokų ir 115,55 Lt PSD įmokų už laikotarpį nuo 2010-12-21 iki 2010-12-31.

Registro duomenų bazėje esančiais VMI duomenimis, advokato I. A. 2011 m. apmokestinamųjų pajamų suma (be PSD ir VSD įmokų) sudaro 54390,00 Lt, todėl VSD ir PSD įmokų bazė yra 27195,00 Lt (54390,00 x 50 proc). Už 2011 m. pareiškėjas turėjo sumokėti 7750,58 Lt (27195,00 Lt x 28,5 proc. = 7750,58 Lt) VSD įmokų ir 2447,55 Lt (27195,00 Lt x 9 proc. = 2447,55 Lt) PSD įmokų. Remiantis Registro duomenimis, pareiškėjas 2012-05-02 sumokėjo 7404,04 Lt VSD įmokų ir 2339,74 Lt PSD įmokų, todėl Fondo biudžetui 2012-05-02 liko skolingas 346,54 Lt VSD įmokų ir 107,81 Lt PSD įmokų už laikotarpį nuo 2011-12-15 iki 2011-12-31.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSD įstatymo) 16 straipsnio 1 dalimi, draudėjui laiku nesumokėjus VSD įmokų už 2009 m., priskaičiuota 14,83 Lt (214,92 Lt x 150 x 0,04 proc. + 214,92 Lt x 30 x 0,03 proc. = 14,83 Lt) delspinigių už pavėluotą VSD įmokų pervedimą už laikotarpį nuo 2010-05-04 iki 2010-10-30; už 2010 m., priskaičiuota 19,48 Lt (360,79 Lt x 180 x 0,03 proc. = 19,48 Lt) delspinigių už pavėluotą VSD įmokų pervedimą ir 6,24 Lt (115,55 Lt x 180 x 0,03 proc. = 6,24 Lt) delspinigių už pavėluotą PSD įmokų pervedimą už laikotarpį nuo 2011-05-03 iki 2011-10-29; už 2011 m., priskaičiuota 18,40 Lt (346,54 Lt x 177 x 0,03 proc. = 18,40 Lt) delspinigių už pavėluotą VSD įmokų pervedimą ir 5,72 Lt (107,81 Lt x 177 x 0,03 proc. = 5.72 Lt) delspinigių už pavėluotą PSD įmokų pervedimą už laikotarpį nuo 2012-05-03 iki 2012-10-26.

Pažymi, jog VSDFV Klaipėdos skyrius išsiuntė pareiškėjui A. I. 2012-10-26 raštą Nr. (7.4)SI-59765 „Dėl informacijos pateikimo", kuriame nurodyta, jog remiantis VMI pateikta informacija apie advokato I. A. gautas pajamų metines sumas, nuo kurių turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos įmokos bei Registro 2012-10-26 duomenimis, advokato I. A. įsiskolinimas Fondo biudžetui sudaro 1210,28 Lt, iš jų: 214,92 Lt VSD įmokų už laikotarpį nuo 2009-12-16 iki 2009-12-31; 360,79 Lt VSD įmokų ir 115,55 Lt PSD įmokų už laikotarpį nuo 2010-12-21 iki 2010-12-31; 346,54 Lt VSD įmokų ir 107,81 Lt PSD įmokų už laikotarpį nuo 2011-12-15 iki 2011-12-31; 52,71 Lt delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotą VSD įmokų pervedimą už laikotarpį nuo 2010-05-04 iki 2012-10-26 ir 11,96 Lt delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotą PSD įmokų pervedimą už laikotarpį nuo 2011-05-03 iki 2012-10-26.

Atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjui informacija apie jo įsiskolinimą Fondo biudžetui bei skolos susidarymo teisinį pagrindą pateikta ir šiais VSDFV Klaipėdos skyriaus raštais: 2012-05-30 raštu Nr. (7.4)SI-30850, 2011-07-05 raštu Nr. (8.76)SI1-22887, 2011-12-07 raštu Nr. (8.76)SI-41773 ir 2012-07-16 raštu Nr. (7.4)SI-39160

Atsakovas 2012-03-29 raštu Nr. (7.4)SI-19179 „Dėl informacijos pateikimo" kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, prašydamas informuoti, ar gyventojas, vykdantis individualią veiklą, apskaičiuodamas savo, kaip individualią veiklą vykdančio asmens, apmokestinamąsias pajamas, į leidžiamus atskaitymus gali įtraukti savo naudai sumokėtas gyvybės draudimo įmokas. VMI 2012-05-09 raštu Nr. (18.16-13-1 )-R-4074 „Dėl gyvybės draudimo įmokų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams" informavo, jog „gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis arba uždirbtomis individualios veiklos pajamomis susijusios gyventojo padarytos įprastinės šiai veiklai išlaidos (išlaidų dalis, tenkanti per mokestinį laikotarpį gautoms arba uždirbtoms pajamoms). Individualios veiklos leidžiami atskaitymai deklaruojami GPM308 formos V priede. Savo naudai sumokėtos gyvybės draudimo įmokos nėra susijusios su individualios veiklos pajamų gavimu (uždirbimu), todėl šios išlaidos negali būti priskirtos leidžiamiems atskaitymams, t.y. nemažina individualios veiklos, vykdomos pagal pažymą apmokestinamųjų pajamų, o tuo pačiu ir valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų bazės".

VSD įstatymo 17 punkto 1 dalies 1 punktu nustatyta, jog Fondo valdybos teritoriniai skyriai laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas gali išieškoti priverstine tvarka, duodami nurodymą kredito įstaigai nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas nurašyti iš draudėjo sąskaitos kredito įstaigoje Civilinio proceso kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodo analogiškus motyvus kaip ir atsakovas. Prašo bylą nagrinėti Fondo valdybos atstovui nedalyvaujant (b.l.99-102, 133).

Pareiškėjas prašo skundą tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai nurodė, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui panaikinus atsakovo ankstesnįjį sprendimą dėl skolos iš jo išieškojimo priverstine tvarka, pinigai jam buvo grąžinti, tačiau atsakovas vėl priėmė ginčijamą sprendimą dėl tariamos skolos iš jo išieškojimo priverstine tvarka.

Atsakovo atstovė palaiko atsiliepimą į skundą ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismą neatvyko.

skundas nepagrįstas ir atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Byloje spręstinas ginčas, ar pareiškėjas yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 1210,28 Lt, iš jų: įmokų 1145,61 Lt ir delspinigių 64,67 Lt .

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2010-08-03 kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. SPR-9272 „Dėl advokato I. A. skolos išieškojimo priverstine tvarka“ (toliau – ir Sprendimas Nr. SPR-9272) (prijungta Klaipėdos apygardos administracinio teismo byla Nr. I-784-609/2010, b.l. 4 ir 7). Pareiškėjas paaiškino, kad jis nebuvo skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondui, todėl VSDFV Klaipėdos skyrius Sprendimu Nr. SPR-9272 nepagrįstai nusprendė iš jo priverstine tvarka išieškoti 216,73 Lt. (214,95 Lt įmokų ir 1,81 Lt delspinigių), susidariusią iki 2010 m.birželio 4 d. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu pareiškėjo A. I. apeliacinį skundą patenkino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo A. I. skundą patenkino ir panaikino VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. SPR-9272 „Dėl advokato I. A. skolos išieškojimo priverstine tvarka“ (prijungta byla Nr. I-784-609/2010, b.l. 26-27 ir 28-30). LVAT šioje nutartyje nurodė, jog VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. SPR-9272 neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes jis nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

VSDFV Klaipėdos skyriaus direktoriaus pavaduotoja G. K. 2012-10-26 priėmė ginčijamą byloje sprendimą Nr. SPR-29018 „Dėl advokato I. A. skolos išieškojimo priverstine tvarka", kuriuo nusprendė išieškoti priverstine tvarka iš pareiškėjo skolą 1210,28 Lt - įmokų 1145,61 Lt ir delspinigių 64,67 Lt (b.l. 8). Šiame sprendime nurodyta, jog pridedama Ataskaita apie draudėjo advokato A. I., draudėjo kodas (duomenys neskelbtini), įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui apskaičiavimą, 4 lapai (toliau – ir Ataskaita, b.l. 8, 9-12; 54, 55-58; 86, 87-90).

Pareiškėjas A. I. atsakovo nurodytu laikotarpiu dirbo ir šiuo metu dirba advokatu.

Pažymėtina tai, jog Fondo valdybos Klaipėdos skyrius išsiuntė A. I. 2012-10-26 raštą Nr. (7.4)SI-59765 „Dėl informacijos pateikimo", kuriame nurodyta, jog remiantis VMI pateikta informacija apie pareiškėjo gautas pajamų metines sumas, nuo kurių turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos įmokos, bei Registro 2012-10-26 duomenimis, A. I. įsiskolinimas Fondo biudžetui sudaro 1210,28 Lt, iš jų: 214,92 Lt VSD įmokų už laikotarpį nuo 2009-12-16 iki 2009-12-31, 360,79 Lt VSD įmokų ir 115,55 Lt PSD įmokų už laikotarpį nuo 2010-12-21 iki 2010-12-31, 346,54 Lt VSD įmokų ir 107,81 Lt PSD įmokų už laikotarpį nuo 2011-12-15 iki 2011-12-31, 52,71 Lt delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotą VSD įmokų pervedimą už laikotarpį nuo 2010-05-04 iki 2012-10-26 ir 11,96 Lt delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotą PSD įmokų pervedimą už laikotarpį nuo 2011-05-03 iki 2012-10-26.

Pareiškėjui informacija apie jo įsiskolinimą Fondo biudžetui bei skolos susidarymo teisinį pagrindą taip pat pateikta šiais Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus raštais: 2012-05-30 raštu Nr. (7.4)SI-30850, 2011-07-05 raštu Nr. (8.76)SIl-22887, 2011-12-07 raštu Nr. (8.76)SI-41773 ir 2012-07-16 raštu Nr. (7.4)SI-39160.

VSD įstatymo 17 punkto 1 dalies 1 punktu nustatyta, jog Fondo valdybos teritoriniai skyriai laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas gali išieškoti priverstine tvarka duodami nurodymą kredito įstaigai nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas nurašyti iš draudėjo sąskaitos kredito įstaigoje Civilinio proceso kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka.

Priverstine tvarka išieškoti iš draudėjų sąskaitų Lietuvos Respublikos kredito įstaigose laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas bei delspinigius ir baudas turi teisę Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai (VSD įstatymo 36 straipsnio 3 dalis).

Dėl VSD įmokų ir PSD įmokų.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies redakcijoje (galiojusi aktualiu laikotarpiu) nustatyta, jog advokatų, kaip asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčių įstatyme (toliau - GPM įstatymas), pajamų metinę sumą, nuo kurios yra skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, sudaro Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos deklaruotų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų ir apskaičiuotos mokestinių pajamų individualios veiklos pajamų mokesčio skirtumas.

VSD įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi nustatyta, kad VSD įmokos nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, metinės sumos turi būti sumokėtos iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo VMI termino paskutinės dienos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 39 punktu, kuriame nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją apie savarankiškai dirbančių asmenų gautas pajamų metines sumas, nuo kurių turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos VSD įmokos, teikia Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir VMI).

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, PSD įmokos skaičiuojamos nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos jų VSD įmokos.

Pagal Lietuvos respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPM įstatymas) 16 straipsnio nuostatas, apskaičiuojant gyventojo apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų atimama:1) neapmokestinamosios pajamos; 2) pajamos, įsigijus verslo liudijimą; 3) leidžiami atsiskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu (GPM įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka); 4) per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo turto pagal prigimtį daikto įsigijimo kaina ir su to turto ar daikto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos (GPM įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka); 5) neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis; 6) nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos (apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomas GPM įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas pajamų mokesčio tarifas – 15 procentų) GPM įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka. Šia tvarka apskaičiuojamos apmokestinamosios pajamos yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-05-09 atsakymu Nr. (18.16-31-1)-R-4074 atsakė atsakovui į paklausimą (kopijos išsiųstos advokatui A. I. ir Klaipėdos apskrities VMI ) ir nurodė, jog GPM įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad iš pajamų gali būti atimamos šios per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos: savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių) bei iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių), naudai sumokėtos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojime terminui. Šios įmokos mažina gyventojo (taip pat ir vykdančio individualią veiklą pagal pažymą, kurio individualios veiklos pajamos apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu) apmokestinamąsias pajamas, apskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį deklaruojamos gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos GPM308 formos L priede. Tačiau šios įmokos nemažina valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų bazės. <...> Savo naudai sumokėtos gyvybės draudimo įmokos nėra susijusios su individualios veiklos pajamų gavimu (uždirbimu), todėl šios išlaidos negali būti priskirtos leidžiamiems atsiskaitymams, t. y. nemažina individualios veiklos, vykdomos pagal pažymą, apmokestinamųjų pajamų, o tuo pačiu ir valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų bazės. Tai buvo teisingai pažymėta Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. sausio 26 d. rašte Nr. (18.32)D2-610 advokatui A. I. (b.l. 62-63 ir 94-95).

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu nustatyta, kad savarankiškai dirbantiems asmenims patvirtintas 10 procentų dydžio VSD įmokų tarifas.

Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje esančiais VMI duomenimis, nustatyta, kad advokato I. A. deklaruota pajamų metinė suma, nuo kurios yra skaičiuojamos VSD įmokos, už 2009 m. yra 49249,20 Lt, todėl draudėjas iki 2010-05-03 turėjo sumokėti 4924,92 Lt (49249,20 Lt x 10 proc.= 4924,92 Lt) VSD įmokų. Pareiškėjas, kaip ir pats skunde nurodo, 2010-05-03 sumokėjo 4710,00 Lt. Pareiškėjas, būdamas atsakingas už teisingą VSD įmokų mokėjimą nustatyta tvarka, pažeidė VSD įstatymo 14 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio 5 dalies, Taisyklių 27 punkto nuostatas, nes iki 2010-05-03 nesumokėjo į Fondo biudžetą 214,92 Lt (4924,92 Lt - 4710,00 Lt = 214,92 Lt) VSD įmokų.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2010 metų rodiklių patvirtinimo įstatymu asmenims, kurie verčiasi individualia veikla, 2010 metams nustatytas 37,5 proc. dydžio įmokų tarifas, iš jų 28,5 proc. VSD įmokoms bei 9 proc. PSD įmokoms.

Registro duomenų bazėje esančiais VMI duomenimis, pareiškėjo 2010 m. apmokestinamųjų pajamų suma (neatėmus PSD ir VSD įmokų) sudaro 81494,00 Lt, todėl VSD ir PSD įmokų bazė yra 40747,00 Lt (81494,00 x 50 proc). Už 2010 m. A. I. turėjo sumokėti 11612,90 Lt (40747,00 Lt x 28,5 proc. = 11612,90 Lt) VSD įmokų ir 3667,23 Lt (40747,00 Lt x 9 proc. = 3667,23 Lt) PSD įmokų. Pareiškėjas 2011-05-01 sumokėjo 11252,11 Lt VSD įmokų ir 3551,68 PSD įmokų, todėl Fondo biudžetui 2011-05-02 liko skolingas 360,79 Lt VSD įmokų ir 115,55 Lt PSD įmokų už laikotarpį nuo 2010-12-21 iki 2010-12-31. Pareiškėjas pažeidė VSD įstatymo 14 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio 5 dalies, Taisyklių 27 punkto nuostatas, nes iki 2011-05-02 nesumokėjo į Fondo biudžetą 360,79 Lt (11612.90 Lt - 11252,11 Lt = 360,79 Lt) VSD įmokų ir 115,55 Lt (3667,23 Lt - 3551,68 Lt = 115,55 Lt) PSD įmokų už laikotarpį nuo 2010-12-21 iki 2010-12-31.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2011 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi asmenims, kurie verčiasi individualia veikla, 2011 metams nustatytas 37,5 proc. dydžio įmokų tarifas, iš jų 28,5 proc. VSD įmokoms bei 9 proc. PSD įmokoms.

Pareiškėjo 2011 m. apmokestinamųjų pajamų suma (be PSD ir VSD įmokų) sudaro 54390,00 Lt, todėl VSD ir PSD įmokų bazė yra 27195,00 Lt (54390,00 x 50 proc). Už 2011 m. pareiškėjas turėjo sumokėti 7750,58 Lt (27195,00 Lt x 28,5 proc = 7750,58 Lt) VSD įmokų ir 2447,55 Lt (27195,00 Lt x 9 proc = 2447,55 Lt) PSD įmokų. Pareiškėjas 2012-05-02 sumokėjo 7404,04 Lt VSD įmokų ir 2339,74 Lt PSD įmokų, todėl Fondo biudžetui 2012-05-02 liko skolingas 346,54 Lt VSD įmokų ir 107,81 Lt PSD įmokų už laikotarpį nuo 2011-12-15 iki 2011-12-31. Pareiškėjas pažeidė VSD įstatymo 14 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio 5 dalies, Taisyklių 27 punkto nuostatas, nes iki 2012-05-02 nesumokėjo į Fondo biudžetą 346,54 Lt VSD įmokų ir 107,81 Lt PSD įmokų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog iš atsakovo pateiktų apskaičiavimų (žr. Ataskaita, b.l. 9-12, 55-58, 87-90) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-05-09 atsakymo (b.l. 62-63 ir 94-95) matyti, jog atsakovas tinkamai apskaičiavo pareiškėjo mokėtinas VSD ir PSD įmokas ir jų nesumokėjimo dalį, todėl nepagrįstas pareiškėjo teigimas, jog jis nėra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

Dėl paskaičiuotų delspinigių.

VSD įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi nustatyta, jog už pavėluotai į Fondą pervestas VSD įmokas skaičiuojami delspinigiai; delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai socialinio draudimo įmokos turėjo būti sumokėtos, ir baigiami skaičiuoti socialinio draudimo įmokų sumokėjimo dieną įskaitytinai. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos.

Delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos finansų ministras įsakymais konkrečių metų kiekvienam ketvirčiui (tai detaliai nurodyta Ataskaitoje).

Pareiškėjas teigdamas, jog nėra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, nepripažįsta ir delspinigių, tačiau faktiškai neginčija jų apskaičiavimo tvarkos.

Teisėjų kolegija sutinka su Ataskaitoje nurodytais delspinigių paskaičiavimais ir jų neatkartoja.

Dėl skundžiamo sprendimo atitikimo Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovo Sprendimas Nr. SPR-29108 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes nėra nurodyta teisės aktų norma, kuria remiantis padarytos išvados, nėra nurodytas faktinis pagrindas, kuriuo remiantis apskaičiuotas pareiškėjo skolos dydis.

Pažymėtina, kad kiekviena valdžios institucija (įstatymų leidžiamosios, įstatymų vykdomosios ar viešojo administravimo) yra saistoma bendrųjų inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kt.). VSDFV teritoriniais skyriai, atlikdami įstatymų leidėjo jų kompetencijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, be kita ko, turi vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Šio įstatymo 8 straipsnis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Mokesčių administratorių priimamų sprendimų dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka turiniui keliami tokie patys reikalavimai, kuriuos nustato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr.LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).

Iš byloje esančio atsakovo Sprendimo Nr. SPR-29108 matyti, kad jis priimtas remiantis prie šio sprendimo pridedama Ataskaita apie draudėjo advokato A. I., draudėjo kodas (duomenys neskelbtini), įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui apskaičiavimą (4 lapai). Ataskaitoje išsamiai nurodyta kokių būtent objektyvių duomenų (faktų) pagrindu buvo nustatyta, jog pareiškėjas yra skolingas Fondo biudžetui, nurodyti VSD įstatymo atitinkami straipsniai ir VSD biudžeto sudarymo taisyklių atitinkami punktai, nurodyta kokiais dokumentais ir duomenimis remiantis apskaičiuota skola ir delspinigiai, už kokį laikotarpį jie apskaičiuoti, pateikti ir patys apskaičiavimai, jų dydis. Taigi, Sprendimo Nr. SPR-29018 sudedamoji ir neatskiriama dalis yra jo priedas „Ataskaita apie draudėjo advokato I. A., draudėjo kodas (duomenys neskelbtini), įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui apskaičiavimą". Atsižvelgiat į tai, konstatuojama, jog atsakovo Sprendimas Nr. SPR-29108 laikomas atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio numatytus reikalavimus.

Remiantis teisinėmis ir faktinėmis bylos aplinkybėmis konstatuojama, jog atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2012 m. spalio 26 d. sprendimas Nr. SPR-29018 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo A. I. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl 2012 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. SPR – 209018 panaikinimo.

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.