Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. R. pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo ir sprendimo už akių peržiūrėjimo Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-204-252/2021 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Juredas“ ieškinį atsakovui K. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nemokumo administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Bankroto ir restruktūrizavimo valdymo tarnyba“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Atsakovas 2024 m. liepos 3 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė: (1) atnaujinti praleistą 20 (dvidešimties) dienų terminą pateikti pareiškimui, dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-204-252-2021, peržiūrėjimo; (2) panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-204-252/2021; (3) atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; (4) išreikalauti papildomus įmonės buhalterinės apskaitos duomenis bei apklausti teismo posėdyje liudytojais buvusį įmonės vadovą bei įmonės buhalterę.

2. Pareiškimas grindžiamas tuo, kad: (1) atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie prasidėjusį teisminį procesą, todėl sprendimas už akių negalėjo būti priimtas; (2) sprendimas už akių akivaizdžiai yra nepagrįstas, kadangi atsakovas savo prievolę ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Juredas“ (toliau – Bendrovė) buvo įvykdęs, todėl ieškinys jo atžvilgiu turėjo būti atmestas.

3. Atsakovas procesiniuose dokumentuose pažymi, kad nepateikė teismui atsiliepimo dėl objektyviai egzistavusių (tinkamo ieškinio neįteikimo), o ne subjektyvių (atsakovo pasyvumo) priežasčių. Teismui iš ieškinio pateiktų priedų buvo žinoma, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), taip pat buvo žinomas atsakovo kontaktinis elektroninis paštas. Teismas turėjo atsakovo su ieškove sudarytą tarpininkavimo sutartį, kuria buvo susitarta dėl darbo (duomenys neskelbtini). Nurodyti duomenys teismui turėjo suponuoti išvadą, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad atsakovas būtų realiai informuotas apie nagrinėjamą civilinę bylą ir jam pareikštus reikalavimus. Teismas nebandė aiškintis atsakovo darbo vietos adreso, net nesvarstė dokumentų įteikimo viešo paskelbimo tvarka. Tokiu savo neveikimu teismas pažeidė procesines teisės normas, nukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos ir neinformavo atsakovo tinkamai apie prasidėjusi teisminį procesą.

4. Paaiškino, kad ieškovei 63 974,36 Eur avansą grąžino dar iki nemokumo administratoriaus kreipimosi į teismą dėl skolos priteisimo. Tai tiesiogiai patvirtina atsakovo teikiamas 2020 m. sausio 7 d. kasos pajamų orderis JOK0000048, kuris pasirašytas ieškovės vadovo (direktoriaus) su antspaudu, dėl ko šio dokumento tikrumu nėra pagrindo abejoti. Apie avanso grąžinimą ieškovės direktoriui buvo žinoma. Šios aplinkybės buvo žinomos ir nemokumo administratoriui, nes atsakovas atsakė į administratoriaus siųstą pretenziją dėl skolos grąžinimo, nurodydamas, kad jam išmokėtą avansą jis yra grąžinęs, tačiau pastarieji akivaizdžiai veikdami nesąžiningai, pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį, kas atsakovui leidžia teigti, jog šiuo atveju šių asmenų veikloje yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai.

5. Pažymi, kad nemokumo administratorius nepagrįstai vadovavosi vien tik buhalterinės apskaitos programa, kurioje esantys duomenys akivaizdžiai yra neteisingi, o ne faktiniais duomenimis. Atsakovas pateikto kasos orderio kvito nesuklastojo, nes jis visiškai sutampa su įmonės kasos orderių numeracija ir yra didesnis nei prieš tai buvęs. Pareiškime dėl padaryto rašymo apsirikimo yra nurodoma, jog kasos pajamų orderis pasirašytas vyriausiojo buhalterio, o ne tuometinio UAB „Juredas“ direktoriaus S. L..

6. Ieškovės likviduotos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Juredas“ teisių ir pareigų perėmėjas D. S. (toliau – Teisių perėmėjas) teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo: (1) atsakovo K. R. pareiškimo dėl praleisto termino atnaujinimo ir sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti; (2) priteisti iš atsakovo K. R. ieškovės BUAB „Juredas“ teisių ir pareigų perėmėjo D. S. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7. Pažymi, kad atsakovas nurodydamas, jog (duomenys neskelbtini) jis nuolat gyvena nuo 2008 metų, niekaip nepaaiškina dėl kokių priežasčių nebuvo pranešęs apie savo išvykimą iš Lietuvos. Atsakovui nesilaikant įstatyminės pareigos deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos, jam tenka neigiamos jos nevykdymo pasekmės, tame tarpe ir sprendimo už akių priėmimas.

8. Pareiškime atsakovas nepagristai teigia, jog apie teismo priimtą sprendimą už akių jis sužinojo tik po to, kai faktiškai buvo pradėtas išieškojimas pagal sprendimą už akių (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad dar 2022 m. birželio 16 d. elektroniniu paštu informavo atsakovą apie sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, kuria perėmė iš BUAB „Juredas“ reikalavimą pagal 2021 m. kovo 15 d. sprendimą už akių bei pateikė šią sutartį. Taigi, jau 2022 m. birželio 16 d. atsakovas žinojo apie jo atžvilgiu priimtą vykdytiną sprendimą, tačiau jokių veiksmų nesiėmė.

9. Pažymi, kad atsakovas nepateikia jokių įrodymų apie tai, jog BUAB „Juredas“ nemokumo administratoriui buvo siųsti kokie nors dokumentai, patvirtinantys tariamą atsiskaitymą su Bendrove. Be to ir atsakydamas į Teisių perėmėjo 2022 m. birželio 16 d. pranešimą, atsakovas nepridėjo jokių dokumentų apie avanso grąžinimą. Nurodyto dokumento kopija, t. y. 2020 m. sausio 7 d. kasos pajamų orderis JOK 0000048, buvo pateikta tik praėjus daugiau kaip dviem metams nuo atsakovo bei Teisių perėmėjo susirašinėjimo.

11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nemokumo administratorius UAB „Bankroto ir restruktūrizavimo valdymo tarnyba“ prašo pareiškimo netenkinti.

12. Esminiai nesutikimo su pareiškimu argumentai: (1) atsakovui procesiniai dokumentai buvo siunčiami jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, todėl laikytini įteiktais tinkamai; (2) atsakovas prievolės grąžinti avanso dalį BUAB „Juredas“ nebuvo įvykdęs; (3) atsakovas piktybiškai vengė atsakyti į nemokumo administratoriaus dar 2020 m. rugpjūčio 18 d. jam siųstą pretenziją dėl skolos ir elektroniniu paštu atsakė jau po kreipimosi į teismą dėl skolos priteisimo; (4) iš teikiamų įrodymų yra akivaizdu, kad atsakovas apie jo atžvilgiu užvestą civilinę bylą žinojo vėliausiai nuo 2021 m. vasario 2 d. (atsakovo siųsti elektroniniai pranešimai nemokumo administratoriui).

13. Paaiškino, kad vykdant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – ir JANĮ) numatytas funkcijas, nemokumo administratorius, nustatęs, kad pagal buhalterinės apskaitos dokumentus atsakovas K. R. yra skolingas Bendrovei, susisiekė su atsakovu. Atsakovas nurodė, kad jis pinigų neturi, o gautus pinigus naudojo avansiniams mokėjimams už norimą įsigyti žemės ūkio techniką ir mokėjo (duomenys neskelbtini) potencialiems pardavėjams, su kuriais jokių avansinio mokėjimo dokumentų nepasirašinėjo, nes tokia buvo praktika.

14. Nemokumo administratoriui pasiteiravus kokiu būdu atsakovui siųstini dokumentai, pastarasis nurodė elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) paaiškindamas, kad jis būna ir Lietuvoje, ir (duomenys neskelbtini), todėl geriausia su juo būtų susisiekti nurodytu elektroniniu paštu. Nemokumo administratoriaus atsakovui 2020 m. rugpjūčio 18 d. elektroniniu paštu išsiuntė pretenziją, informuodamas apie tai, kad atsakovas privalo grąžinti skolą Bendrovei, nes kitu atveju bus kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo. Taip pat pranešime buvo nurodyta, kad jei jis skolą yra apmokėjęs, tokiu atveju privalo pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

16. Akcentuoja, kad atsakovo prie pareiškimo pridėto 2020 m. sausio 7 d. kasos pajamų orderio kopijos JOK0000048, iš kurio tariamai galima spręsti apie tai, jog atsakovas nebuvo skolingas Bendrovei, tarp nemokumo administratoriui perduotų visų Bendrovės dokumentų nebuvo. Nemokumo administratoriaus nuomone tokio dokumento ir negalėjo būti, juolab buhalterinėje apskaitoje visą laiką figūravo atsakovo skola Bendrovei, ką patvirtina ir nemokumo administratoriaus atstovui, rengusiam ieškinį, siųstas išrašas iš buhalterinės apskaitos 2018 m. sausio 1 d. – 2020 m. rugsėjo 24 d. datai, kuris tik patvirtina, kad atsakovas buvo skolingas Bendrovei 63 974,36 Eur ir 2020 metų pabaigoje.

17. Kadangi nemokumo administratorius su atsakovu bendravo tik telefonu ir elektroniniu paštu, buvo kreiptasi į valstybės įmonę Registrų centrą dėl pažymos apie asmens duomenis (atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą) gavimo. Gavus informaciją visiškai pagrįstai ieškinyje buvo nurodyta atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini).

18. Tariamus nemokumo administratoriaus ir buvusio Bendrovės vadovo susitarimus paneigia ir tai, kad nemokumo administratorius už Bendrovei padarytą žalą iš S. L. Bendrovės naudai prisiteisė daugiau nei 200 tūkstančių eurų civilinėje byloje Nr. e2-554-253/2021. Nemokumo administratoriui reikalaujant tokios ženklios žalos sumos iš buvusio Bendrovės vadovo, būtų sudėtinga įsivaizduoti dar kokius nors tariamus susitarimus tarp šalių.

19. Atsakovas pateikė kasos pajamų orderio abiejų egzempliorių kopiją, kas kelia akivaizdžiai pagrįstų abejonių dėl šio įrodymo patikimumo.

20. Pažymi, kad buvęs Bendrovės direktorius S. L. kaip ir Bendrovės bankroto proceso pradžioje, taip ir šiuo metu, atsakydamas į nemokumo administratoriaus raštą, nurodo, kad tiek kasos pajamų, tiek kasos išlaidų orderiai būdavo išrašomi dalyvaujant asmeniui ir visada viena dalis orderio likdavo įmonėje. Akivaizdu, kad tokie buvusio Bendrovės direktoriaus S. L. paaiškinimai tik dar labiau patvirtina įtarimus dėl K. R. galimų veiksmų klastojant dokumentus, kas yra pagrindas kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio pagrindu.

21. Atsakovas žinojo apie Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą, jo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė praėjus daugiau nei trims metams, akivaizdžiai piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Esminės faktinės aplinkybės

22. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-847-524/2020 uždarajai akcinei bendrovei „Juredas“, juridinio asmens kodas 301406537, registruotos buveinės adresas Varnių g. 9-2, Kaltinėnai, Šilalės r. sav., iškėlė bankroto bylą. Bendrovės nemokumo administratoriumi buvo paskirta UAB „Bankroto ir restruktūrizavimo valdymo tarnyba“. 2022 m. rugsėjo 9 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu Bendrovės veikla pripažinta pasibaigusia.

23. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. kovo 25 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-204-252/2021, tenkino ieškovės BUAB „Juredas“ ieškinį ir priteisė iš atsakovo K. R. ieškovei BUAB „Juredas“ 63 974,36 Eur negrąžinto avanso, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2021 m. sausio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1560 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš K. R. 1222 Eur žyminio mokesčio ir 6,60 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

24. 2022 m. gegužės 18 d. tarp BUAB „Juredas“ ir (duomenys neskelbtini) piliečio D. S. (toliau ir – naujasis kreditorius, ieškovas) buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2022/05-18 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis). Šia sutartimi pradinis kreditorius (ieškovė) perdavė, o naujasis kreditorius priėmė reikalavimą ir su juo susijusias teises ir pareigas pagal skolininko prievolę: reikalavimo teisę į skolininko K. R. skolą pagal Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-204-252-2021 ir jo pagrindu 2021 m. balandžio 19 d. išduotą ir antstoliui E. S. vykdyti pateiktą vykdomąjį raštą.

25. Teisių perėmėjui D. S. 2021 m. kovo 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-204-252-2021 pagrindu 2022 m. gruodžio 8 d. buvo išduotas Europos vykdomasis raštas.

Dėl sprendimo už akių (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

26. Atsakovas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo iš esmės grindžia tuo, kad: (1) jam nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, todėl sprendimas už akių negalėjo būti priimtas; (2) sprendimas už akių akivaizdžiai yra nepagrįstas, kadangi atsakovas savo prievolę ieškovei buvo įvykdęs, o tai patvirtina, kartu su pareiškimu pateiktas tiesioginis įrodymas – kasos pajamų orderis.

27. Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 2 dalis). Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis).

28. CPK nuostatos reguliuoja atvejus, kai sprendimas už akių gali būti priimamas – kai šalys be svarbių priežasčių nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamųjų dokumentų (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 227 straipsnio 3 dalis), kai šalis, kuriai yra tinkamai pranešta, neatvyksta į parengiamąjį posėdį (CPK 230 straipsnio 2 dalis), kai viena šalis, kuriai yra tinkamai pranešta, neatvyksta į teismo posėdį ir nepareiškia prašymo atidėti bylos nagrinėjimo arba toks prašymas netenkinamas (CPK 246 straipsnis). CPK 285 straipsnio 1 dalis, apibendrina atvejus, kai gali būti priimtas sprendimas už akių. Toks sprendimas gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašo priimti sprendimą už akių.

29. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą.

30. CPK 123 straipsnyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai; jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

31. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (aktuali redakcija galiojusi ieškinio teismui pateikimo metu 2021 m. sausio 15 d.) 3 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytuosius, privalo šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Pagal to paties įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti asmenys, išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesiams, privalo deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos.

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2021 m. sausio 19 d. priėmus ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo, teismo procesiniai dokumentai (ieškinys, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo), 2021 m. sausio 19 d. ir 2021 m. sausio 25 d. nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išsiųsti atsakovui tuo metu Gyventojų registre deklaruotu gyvenamosios vietos adresu –(duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai grįžo su žyma – neatsiėmė per saugojimo terminą. Pakartotinai procesiniai dokumentai buvo siųsti atsakovo K. R. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu su 30 dienų saugojimo terminu. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis A. B. vykdydamas teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2021 m. sausio 28 d. areštavo atsakovui priklausančią transporto priemonę VW Passat ir pinigines lėšas esančias Revolut ir Swedbank, AB bankų sąskaitose. Turto saugotoju paskyrė atsakovą K. R., nurodydamas atsakovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

33. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų taip pat nustatyta, kad teismas „Sodros“ duomenų bazėje tikrino duomenis apie atsakovą ir nesant duomenų apie atsakovo įdarbinimus (darbovietes) vertino, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (nutarties 32 punktas).

34. Atsakovo atsiliepimas į ieškinį per teismo nustatytą 20 dienų terminą nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos nebuvo pateiktas, todėl teismas, esant ieškovės prašymui, turėjo teisę ir pagrindą 2021 m. kovo 25 d. priimti sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino. Sprendimas už akių buvo išsiųstas atsakovo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu bei įteiktas viešai. Pažymėtina, ir tai, jog atsakovas tiek ieškinio pateikimo metu, tiek ir sprendimo už akių priėmimo metu buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Atsakovas neteikė aktualių duomenų viešajam registrui apie savo gyvenamąją vietą, nedeklaravo savo išvykimo į užsienį ((duomenys neskelbtini)), todėl teismas, nesant duomenų apie atsakovo įdarbinimus, nagrinėjimu atveju pagrįstai taikė CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatytą procesinių dokumentų įteikimo tvarką.

35. Teismo vertinimu aplinkybė, kad teismas nesiuntė procesinių dokumentų atsakovui nemokumo administratoriaus pretenzijoje nurodytu elektroniniu paštu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju teismo procesiniai dokumentai atsakovui buvo siųsti ir laikomi įteiktais pažeidžiant civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą. CPK nereglamentuoja ir neįtvirtina procesinių dokumentų įteikimo elektroniniu paštu. Šis būdas taikomas tik kaip papildomas įteikimo būdas. Be kita ko iš trečiojo asmens pateiktų 2021 m. vasario 2 d. ir 2021 m. vasario 5 d. atsakovo siųstų elektroninių laiškų nemokumo administratoriui, akivaizdu, kad apie prasidėjusi teisminį procesą ir jo atžvilgiu civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones (areštuotas banko sąskaitas) atsakovui buvo žinoma. Byloje esantis antstolio E. S. 2022 m. liepos 29 d. patvarkymas dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo taip pat suponuoja išvadą, kad apie priimtą sprendimą už akių ir vykdomą išieškojimą atsakovui buvo žinoma, kadangi antstolio procesiniai dokumentai buvo siunčiami atsakovui elektroninio pašto adresu – (duomenys neskelbtini), kuriuo kaip matyti iš byloje pateiktų susirašinėjimų tarp ginčo šalių, atsakovas naudojosi. Tačiau nėra jokių duomenų, kad atsakovas iki 2024 m. liepos 3 d. (kreipimosi į teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo) būtų teikęs duomenys antstoliui, nemokumo administratoriui ar kreditoriams apie prievolės įvykdymą, ar būtų siekęs kitais teisiniais būdais apingti savo, kaip teigia atsakovas, pažeistas teises dėl nepagrįstai priteistos skolos išieškojimo.

36. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, priimtas sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Kaip jau minėta nutarties 32 –34 punktuose, nagrinėjamoje byloje sprendimas už akių galėjo būti priimtas (CPK 285 straipsnis). Taigi, nenustačius aplinkybių, dėl kurių sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nagrinėjamos bylos atveju yra aktualus CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymas.

37. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 42 punktas).

38. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė ir atsakovas K. R. 2018 m. rugpjūčio 2 d. sudarė susitarimą dėl tarpininkavimo, kuriame buvo susitarta, kad ieškovė išmoka atsakovui 80 000 Eur, už kuriuos atsakovas nupirks žemės ūkio techniką (duomenys neskelbtini). Už suteiktas paslaugas atsakovui buvo susitarta apmokėti sąskaitą už tarpininkavimą. Taip pat nurodyta, kad jei nebus panaudotas išmokėtas avansas, nepanaudotą dalį atsakovas grąžins ieškovei. 2018 m. rugpjūčio 3 d. šalys pasirašė susitarimą dėl avanso, kuriame nurodytos analogiškos sąlygos kaip ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. susitarime dėl tarpininkavimo. Byloje pateiktas 2018 m. rugpjūčio 3 d. kasos išlaidų orderis patvirtina, kad atsakovui ieškovė išmokėjo 80 000 Eur avansą grynais pinigais.

39. Bylos duomenimis atsakovas 2018 m. lapkričio 12 d. grąžino ieškovei 16 025,64 Eur išmokėto avanso (tai patvirtina išrašas iš buhalterinės apskaitos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1d. iki 2020 m. rugsėjo 24 d.). Liko negrąžinta 63 974,36 Eur išmokėto avanso. Taip pat jokia žemės ūkio technika ieškovei nebuvo nupirkta. Ieškovei iškėlus bankroto bylą nemokumo administratorius 2020 m. rugpjūčio 18 d. siuntė atsakovui pretenziją dėl likusios dalies avanso grąžinimo. Duomenų, kad atsakovas būtų reagavęs į nemokumo administratoriaus siųstą pretenziją, nėra.

40. Atsakovas iš esmės neginčija, kad 80 000 Eur jam buvo perduoti, tačiau atsakovas teigia, kad avansas įmonei buvo grąžintas. Nurodytai aplinkybei pagrįsti kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė 2020 m sausio 7 d. UAB „Juredas“ kasos pajamų orderio JOK 0000048 kvito (toliau – Kvitas) kopiją. Pateikta Kvito kopija surašyta dviem egzemplioriais ant vieno lapo, juose nurodyti K. R. bei ieškovės vadovo (direktoriaus) S. L. parašų rekvizitai bei nurodytas grąžinimo laikotarpis nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2020 m. sausio 7 d.

43. Atsakovas nurodydamas, kad pinigus perdavė grynais, tačiau Kvito originalo negali pateikti, nes jam tuometinis įmonės vadovas jo neišdavė, o skanuotą kasos pajamų orderio (abiejų egzempliorių) kopiją atsiuntė elektroniniu laišku, nepateikia jokių konkrečių įrodymų patvirtinančių šias faktines aplinkybes (pvz. elektroninio laiško patvirtinančio kasos pajamų orderio kopijos atsiuntimą). Pagal Taisykles priėmus pinigus, juos pateikusiam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius (kasos pajamų orderio kvitas) (Taisyklių 3 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė abiejų Kvito egzempliorių kopiją, kas taip pat kelia pagrįstų abejonių vertinant šio įrodymo patikimumą. Be to, bylos duomenimis atsakovo nurodoma operacija (grynųjų pinigų priėmimas) nebuvo apskaityta likviduotos dėl bankroto UAB „Juredas“ buhalterinėje apskaitoje. Atsakovas kaip debitorius su 63 974,36 Eur skola buvo nurodytas ir UAB „Juredas“ bankroto byloje (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

44. Teismui nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovas turimą ir teismui kartu su pareiškimu pateiktą kasos pajamų orderio kvito kopiją būtų siuntęs nemokumo administratoriui ar reikalavimo teisių perėmėjui D. S., nors elektroniniuose laiškuose atsakovo rašytuose dar 2021 m. vasario 2 d. ir 2021 m. vasario 5 d. nemokumo administratoriui, ir 2022 m. birželio 16 d. laiške D. S., K. R. buvo nurodęs, kad gali pateikti dokumentus patvirtinančiu skolos sumokėjimo faktą. Be to, D. S. byloje pateiktas atsakovui siųstas 2022 m. birželio 16 d. elektroninis laiškas bei atsakovo 2022 m. birželio 16 d. atsakymas į šį laišką patvirtina, kad atsakovas dar 2022 m. buvo informuotas apie Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą ir reikalavimo teisių perleidimą, tačiau jokių aktyvių veiksmų atsakovas neatliko, įrodymų apie skolos sumokėjimą – turimą Kvito kopiją, nei pradiniam kreditoriui, nei reikalavimo Teisių perėmėjui neteikė. Nurodytos aplinkybės taip pat sustiprina išvadą, kad atsakovui buvo žinoma tiek apie priimtą sprendimą už akių ir priteistą skolą, tiek apie vykdomą priverstinį išieškojimą, tačiau atsakovas sąmoningai pasirinko tokį pasyvų savo elgesio bei savo teisių (ne)įgyvendinimą būdą.

45. Įvertintina ir tai, kad atsakovas pareiškime nurodo prieštaringas aplinkybes dėl Kasos kvito (ne)pateikimo nemokumo administratoriui. Teigdamas, kad jis Kasos kvitą buvo pateikęs nemokumo administratoriui, tačiau nemokumo administratorius būdamas nesąžiningu vis tiek inicijavo civilinę bylą, tuo pačiu pažymi, kad galimai tai UAB „Juredas“ direktorius veikdamas nesąžiningai nepateikė Kasos kvito nemokumo administratoriui, šį dokumentą nuslėpdamas ir nepaskaitydamas Bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nepateikia jokių įrodymų patvirtinančių aplinkybes dėl Kvito pateikimo nemokumo administratoriui.

46. UAB „Juredas“ yra likviduota ir išregistruota iš juridinių asmenų registro, todėl atsakovo argumentai, kad UAB „Juredas“ buhalterinės apskaitos dokumentais disponuoja BUAB „Juredas“ nemokumo administratorius UAB „Bankroto ir restruktūrizavimo valdymo tarnyba“ nėra teisiškai pagrįsti. Teismas pažymi, kad būtent atsakovui šiuo atveju teko pareiga pateikti įrodymus, kurie besąlygiškai patvirtintų tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis. Taigi, siekdamas savo pareiškime nurodyto rezultato, atsakovas turėjo pateikti tokius duomenis ir įrodymus, kurie leistų pagrįstai suabejoti teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.

47. Įrodymais civilinėje byloje laikomi bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad faktiniai duomenys pripažįstami įrodymais pirmiau nurodytos proceso įstatymo normos prasme tik tada, jeigu jie atitinka leistinumo ir sąsajumo reikalavimus.

48. Atsakovo pateikti deklaratyvūs argumentai, kuriais remiasi atsakovas, nesudaro pakankamo pagrindo pagrįstoms abejonėmis ir vertinimui, jog jie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, t. y. kad nebūtų pagrindo priimti tokį sprendimą už akių, koks priimtas nagrinėjamoje byloje (CPK 178 straipsnis). Teismas sprendžia, kad atsakovas su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė objektyvių leistinų įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Hipotetiniai ar prielaidomis pagrįsti atsakovo argumentai dėl tariamo buvusio įmonės vadovo ir nemokumo administratoriaus nesąžiningumo bei susitarimo, nelaikytini patikimais ir pakankamais, jog jų pagrindu būtų daroma kitokia nei ginčą nagrinėjusio teismo padaryta išvada dėl ieškinio pagrįstumo ir skolos priteisimo.

49. Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė sąlygos, numatytos CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte. Pažymėtina, kad teismas turi panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant šalies pasyvumą pateisinančių ar nepateisinančių priežasčių, tuo atveju, kai bylos šalis pateikia įrodymus, kurie patvirtina, kad teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės. Šios įrodinėjimo pareigos atsakovas tinkamai nevykdė.

50. Nurodytais motyvais ir argumentais atsakovo K. R. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

51. Teismas plačiau dėl D. S. ir trečiojo asmens UAB „Bankroto ir restruktūrizavimo valdymo tarnyba“ procesiniuose dokumentuose dėstomų argumentų susijusių su termino atnaujinimu nepasisako ir jų neanalizuoja, kadangi atsakovo pareiškimo priėmimo ir termino atnaujinimo klausimai jau yra išspręsti 2024 m. liepos 15 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi, kuria pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo priimtas.

52. Kiti pareiškimo ir atsiliepimų į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teismas nepasisako.

53. Pareiškimo netenkintus atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Kiti proceso dalyviai duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas neteikė, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 – 288, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

atsakovo K. R. pareiškimo dėl 2021 m. kovo 25 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-204-252/2021 netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniame teismui, per Panevėžio apygardos teismas