Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešejas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-583-376/09

2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.; 1.2.25.4.5.; 2.4.6.4.1.

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. liepos 15 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal:

nuteistojo M. G. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. balandžio 2 d. nuosprendžio panaikinimo, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir nuteistas laisves atemimu 3 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmes vykdymas atidetas 2 metams, ipareigojant ji per ši laikotarpi be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

nukentejusiosios O.-D. P. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. balandžio 2 d. nuosprendžio dalies pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

M. G. nuteistas už tai, kad jis, 2004-09-23, apie 18.31 val., vairuodamas UAB „Savas automobilis” priklausanti automobili Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Liepyno gatve nuo Saltoniškiu gatves puses ir artedamas link Liepyno-Sakalu gatviu riboto matomumo lygiareikšmiu keliu sankryžos Vilniuje, buvo neatsargus ir neatidus, važiavo nesaugiu apie 66 km/h greiciu, viršijanciu leistina gyvenvietese maksimalu 50 km/h greiti, neatitinkanciu nustatytoms sankryžoje matomumo salygoms, del ko susidure su Sakalu gatve jam iš kaires puses važiavusiu automobiliu Volvo 460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. R. P., po ko atsitrenke i Liepyno gatveje stovejusi priparkuota automobili Ford Sierra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ko pasekoje automobilio Volvo 460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. R. P. nuo patirtu sužalojimu 2005-01-08 ligonineje mire. Šiais savo veiksmais M. G. pažeide KET 53, 172 ir 174 punktu reikalavimus ir, atsiradus minetoms pasekmems, padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 281 str. 5 d.

2007-09-06 Lietuvos teismo ekspertizes centre buvo atlikta ekspertize Nr. 11-2548(07). Ekspertizes 1 ir 2 punktuose nurodyta, kad a/m Volvo S60 vairuotojas M. G., atsižvelgiant i jo vairuojamo automobilio gabaritini ploti 1,813 m, neturejo technines galimybes saugiai pravažiuoti sankryža neivažiuodamas i priešingos krypties eismo juosta, o buvusi eismo ivykio metu ivykio vietos situacija leidžia teigti, kad M. G. neturejo technines galimybes apvažiuoti ivažiavusi i sankryža jam iš kaires automobilio Volvo 460.

Sprendžiant asmens atsakomybes ribas butina tikslai atsakyti i klausima, del kokiu priežasciu ivyko eismo ivykis. Apklausti teismo posedžio metu ekspertu komisijos nariai atsake, kad nerevizavo ir niekaip nekomentavo ankšciau, 2005-12-19 atliktos ekspertizes Nr.11-2760-(05) rezultatu. Komisija tik patikslino ankšciau atliktos ekspertizes išvadas. Ekspertai nustate, kad jo automobilis gresmes eismo saugumui kilimo momentu buvo 19 m atstume nuo susidurimo vietos. Nustatytas 19 m atstumas reiškia, kad tuo metu, kai situacija kelyje tapo pavojinga, jo vairuojamas automobilis buvo nurodytame atstume nuo susidurimo vietos. Taciau byloje yra nustatyta, kad jam bunant tokiame atstume, jis negalejo matyti judancio iš kaires automobilio. 2007-01-16 buvo atliktas eksperimentas del matomumo. Eksperimento protokole nustatyta, kad jo automobiliui judant 45, 50 ir 66 km/h greiciu, automobilis Volvo 460 tampa matomas, kai jo automobilis privažiuoja važiuojamuju daliu sankirtos sankryžoje linija. Taigi jam bunant 19 m atstumu nuo susidurimo vietos, jis automobilio Volvo 460 negali matyti, del neleistinoje vietoje priparkuotu automobiliu ir del to, kad artejant prie nereguliuojamos sankryžos jo demesys nukreiptas i dešine, nes jo pareiga kaip vairuotojo šioje situacijoje butu praleisti jam iš dešines judancius automobilius, jeigu tokiu butu. Automobilio Volvo 460 išvažiavimas i sankryža iš kaires puses buvo jam visiškai netiketas, nes jis buvo isitikines, kad vairuotojas privalo praleisti jo automobili, o jam ivažiavus i sankryža, jis jau neturejo technines galimybes išvengti susidurimo. Ekspertu paskaiciavimais, net važiuojant nuo 40 iki 50 km/h greiciu jo automobilis nebutu turejes technines galimybes išvengti susidurimo.

2007-01-16 atlikto eksperimento metu buvo nustatyta, kad automobilio Volvo 460 vairuotojas R.R. P. iš savo automobilio pro priparkuotu sankryžoje automobiliu stiklus galejo matyti jo automobili, kai jis buvo (ivairiomis salygomis) 12,70 - 18,50 - 27,20 - 30,10 metru atstume nuo važiuojamuju daliu sankirtos sankryžoje linijos, t.y. akivaizdu, kad vairuotojas R.R. P. turejo ne tik pareiga praleisti judancia iš dešines transporto priemone, bet ir galejo ja matyti, o judant nustatytu 3 km/h greiciu, turejo ir technine galimybe sustabdyti savo automobili.

ekspertizes akto Nr. 11-2760-(05) 9 punkte nurodyta: šio eismo ivykio kilima techniniu požiuriu leme: automobilio Volvo 460 vairuotojo R.R. P. ivažiavimas i lygiareikšmiu gatviu sankryža, kai jam iš dešines važiavo automobilis; automobilio Volvo S60 vairuotojo M. G. važiavimas nesaugiu greiciu; neleistinas paliktu automobiliu stovejimas važiuojamuju daliu sankirtoje ir arciau kaip 5 m nuo jos. Pateikti vieninteli atsakyma, kokia techniniu požiuriu buvo pagrindine salyga kilti šiam eismo ivykiui, negalima. Taigi ekspertai atsake, kad eismo ivykio kilima techniniu požiuriu leme trys aukšciau nurodytos priežastys.

Analizuojant eismo ivykio aplinkybes ir paskutines ekspertizes aktus (2007-09-06 aktas Nr. 11-2548(07) ir 2007-09-05 aktas Nr. 11-1312 (07)), nustatyta: „kad automobilio Volvo 460 vairuotojo R.R. P. ivažiavimas eksperimento metu nustatytomis sankryžos apžvelgiamumo ir kliuties (artejancio iš dešines kertama gatve automobilio), jis, važiuodamas i sankryža ir siekdamas išvengti eismo ivykio, privalejo imtis visu atsargumo priemoniu, suletinti greiti ir važiuoti ne didesniu nei 3 km/h greiciu, kad pastebejes iš dešines kertamu keliu artejanti automobili, galetu sustoti iki jo važiavimo per sankryža juostos ir nesukliudyti jam (duoti kelia)“- išvados 5(20) punktas. Tokiais savo veiksmais R.R. P. pažeide KET 53, 172 ir 197 punktu reikalavimus.

Ekspertai nustate (2007-09-05 ekspertizes aktas Nr.11-1312(07)), kad R.R. P. 2004-09-23 eismo ivykio metu patirti sužalojimai netiesiogiai salygojo jo mirti, t.y. R.R. P. mire nuo sužalojimu del išsivysciusiu komplikaciju. Šia aplinkybe patvirtino ir apklaustas teisminio nagrinejimo metu teismo medicinos ekspertas, kuris patvirtino, kad eismo ivykio metu patirti sužalojimai netiesiogiai salygojo R.R. P. mirti. Maždaug 50 proc. atveju patyrus tokius pat sužalojimus žmones sekmingai gyvena. Ekspertai nurode, kad del susidariusiu susidurimo, išcentriniu bei inercijos jegu R.R. P. buvo nublokštas i dešine ir tiketina, kad sunkus galvos ir galvos smegenu sužalojimai buvo padaryti jam galva atsitrenkus i vairuojamo automobilio priekiniu dešiniu dureliu puse ties ju sandura su kebulo viduriniu statramsciu. Faktas, kad R.R. P. susidurimo metu pasieke dešines puses dureles leidžia teigti, kad jis nebuvo prisiseges saugos diržo, t.y. savo veiksmais pažeide KET 65 punkto reikalavimus. Po automobiliu susidurimo jis iš karto priejo prie R.R. P. vairuoto a/m Volvo 460, v.n. (duomenys neskelbtini), automobilio viduje pamate gulinti vairuotoja, kurio galva buvo atsiremusi i dešines puses dureliu statramsti. Jis atidare automobilio dureles ir laike vairuotojo galva ir kuna, kol atvažiavo greitosios pagalbos medikai. Mate, kad vairuotojas buvo neprisiseges saugos diržo.

Kaip yra nustatyta, keliu eismo taisykles pažeide ir vienas, ir kitas vairuotojas, del to R.R. P. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus irodymus nustatyta, kad R.R. P. mirties priežastimi buvo sužalojimu sukeltos komplikacijos. Apklaustas teisme teismo medicinos ekspertas patvirtino, kad ant R.R. P. kuno sužalojimu, budingu žmogui, prisisegusiam saugos diržu, nustatyta nebuvo. Teismui buvo pateikta 2008-06-11 pažyma iš UAB „Sostena“, iš kurios matosi, kad automobilio Volvo 460, v.n. (duomenys neskelbtini) gamykloje buvo sumontuoti tritaškiai priekiniu sedyniu diržai su pirotechniniais itempejais. Tokiu atveju, jeigu vairuotojas R.R. P. butu prisiseges saugos diržu, jis susidurimo metu liktu sedyneje ir automobilio salone turejo suveikti oro pagalves. Darytina išvada: vairuotojas R.R. P. prisiseges nebuvo.

Be jokios abejones jis savo veiksmais pažeide KET 53, 172, 174 punktu reikalavimus, o R.R. P. savo veiksmais pažeide KET 53, 65, 172 ir 197 punktu reikalavimus. Situacijoje, kai abu vairuotojai pažeide KET reikalavimus, butina nustatyti ir teisiškai ivertinti, kieno veiksmai buvo pagrindine salyga šiam eismo ivykiui kilti. Nustatyta, kad susidurimas ivyko lygiareikšmiu gatviu sankryžoje. Sutinkamai su KET 197 punkto reikalavima „lygiareikšmiu keliu sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelia iš dešines artejancioms transporto priemonems“. Pirmumo teise, kertant sankryža, turejo jo vairuojamas automobilis, todel darytina išvada, kad eismo ivykis kilo del vairuotojo R.R. P. veiksmu, kuris ne tik artejo prie sankryžos iš dešines, bet, kaip buvo nustatyta eksperimento metu, galejo matyti artejancia transporto priemone (12,70 -18,50 - 27,20 - 30,10 m atstume nuo važiuojamuju daliu sankirtos sankryžoje linijos) ir laiku ja sustabdyti.

Teismas visiškai teisiniu požiuriu nevertino vairuotojo R.R. P. veiksmu. Teismas pavadino toki R.R. P. elgesi susidariusioje situacijoje kaip rizikinga. Avarineje situacijoje nustatyta, kad abu vairuotojai pažeide keliu eismo taisykliu reikalavimus, todel byloje buvo butina nustatyti ir ivertinti teisiniu požiuriu kas, kertant sankryža, turejo pirmumo teise pravažiuoti sankryža.

Ne viena karta teismai nagrinejant analogiškas situacijas pripažino, kad greicio viršijimas yra KET pažeidimas, už kuri numatyta administracine teisine atsakomybe. Nors ir viršydamas greiti, t.y. pažeisdamas KET, „...vairuotojas nesukele jokios gresmes kitiems eismo dalyviams, kadangi jis važiavo savo važiuojamosios dalies puseje ir nekirto kitu transporto priemoniu važiavimo trajektoriju. ...leistino greicio viršijimas toje situacijoje neturejo lemiamos reikšmes autoivykiui kilti... nes važiavo savo eismo juosta tiesiai, niekam nesudarydamas kliuties, nekirsdamas kitu transporto priemoniu važiavimo trajektoriju ir negalejo numatyti, kad kitas vairuotojas ivažiuos i jo eismo juosta, neivykdys KET reikalavimu, t.y. sankryžoje sukdamas i kaire nedave kelio priešinga kryptimi važiavusiai transporto priemonei, kas techniniu požiuriu buvo pagrindine salyga šiam eismo ivykiui kilti“ (Vilniaus apygardos teismo 2005-01-18 d. nutartis b. b. Nr. lA-73/05). Analogiškas sprendimas buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo 2008-03-05 nutartyje b. b. Nr. 1A-172/2008. Teismas konstatavo, kad „...vairuotojo veiksmai (greicio viršijimas iki 100 km/h miesto ribose), nors ir neatitinkantis KET reikalavimu, patys savaime nebutu sukele kokiu nors pasekmiu, jeigu šiu taisykliu nebutu pažeides ir kitas vairuotojas...“, jeigu prieš pradedamas apsisukimo manevra, butu sustojes savo važiuojamosios dalies puseje ir leides pravažiuoti priešinga kryptimi važiuojanciai transporto priemonei.

Akivaizdu, kad šioje konkrecioje situacijoje pasekmes atsirado ne del jo padaryto pažeidimo, o del kaltu vairuotojo R.R. P. veiksmu ir neleistinoje vietoje priparkuotu automobiliu. Jeigu minetu veiksmu nebutu, neivyktu eismo ivykis ir nenukentetu pats R.R. P.. Todel jo veiksmuose nera nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Nukentejusioji O.D. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dali, susijusia su pareikštu civiliniu ieškiniu: priteisti tik iš atsakovu AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Savas automobilis“ solidariai jos naudai materialines žalos atlyginimui 16420 Lt suma; priteisti iš atsakovu M. G. ir UAB „Savas automobilis“ solidariai jos naudai neturtines (moralines) žalos atlyginimui 110000 Lt suma; priteisti iš atsakovu jos naudai visas turetas atstovavimo išlaidas nagrinejant byla Vilniaus miesto 1 apylinkes teisme bei visas turetas išlaidas, susijusias su bylos vedimu ir nagrinejimu apeliacines instancijos teisme. Nurodo, kad teismo nuosprendis dalyje del priteistos neturtines žalos dydžio, priteistos sumos iš atsakovu paskirstymo, del pripažinimo paties nukentejusiojo R.R. P. didelio neatsargumo, yra neteisetas ir nepagristas del netinkamo faktiniu bylos aplinkybiu, baudžiamojo proceso normu bei atitinkamu civilinio kodekso normu išaiškinimo ir pritaikymo. Teismas, nagrinedamas civilinio ieškovo reikalavimus del turtines ir neturtines (moralines) žalos atlyginimo, neteisingai aiškino ir pritaike teises normas, reglamentuojancias civiline atsakomybe ir žalos atlyginima sveikatos sužalojimo atveju, taip pat nebuvo ivertinta ir atsakomybe už didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala. Taip pat teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, sudarancias pareikšto civilinio ieškinio pagrinda, tendencingai vertino byloje esancius irodymus, vienus ju -atsakovu laike pagrindu, kitus - civilinio ieškovo nepagristai atmete arba visiškai nevertino byloje pareikšto civilinio ieškinio dydžiui reikšmingu aplinkybiu. Be to, teismo nuosprendyje padarytos išvados prieštarauja vienos kitoms. Tenkindamas civilini ieškini iš dalies, ir tik tokia apimtimi, teismas neivertino kai kuriu civilinio ieškinio pagristumui ir dydžiui reikšmingu faktu, tinkamai nesivadovavo teisingumo, protingumo kriterijais ir todel dalyje del civilinio ieškinio prieme neteiseta ir nepagrista nuosprendi. Teismas ignoravo civiline atsakomybe reglamentuojancias materialines teises normas, netinkamai jas išaiškindamas ir pritaikydamas, pažeide irodymu vertinimo principus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuotos praktikos.

Teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, turi atsižvelgti i jos pasekmes, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylos aplinkybes, taip pat protingumo, sažiningumo ir teisingumo kriterijus. Neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo asmens sveikatai (CK 6.250 str.). Šiuo atveju jos vyro žuties priežastis yra atsakovo nusikalstami veiksmai, del kuriu patyre skausma, dvasinius išgyvenimus ir tai yra negrižtama, t.y. visam gyvenimui. Po šio autoivykio ji patyre ir šiuo metu patiria nuolatines psichologines kancias, kadangi ivykio metu automobilyje važiavo kaip keleive, todel teko iškesti dideli baimes jausma. Po ivykio jos vyras R.R. P. nuo 2004-09-23 iki 2005-01-08, t.y. iki jo mirties buvo gydomas ligonineje, todel šis laikotarpis bei sužalojimu pasekoje ištikusi vyro mirtis, pakeite jos fizine ir psichologine busena, nes nebegali produktyviai dirbti net paprasciausiu buities darbu. Del vyro netekties patyre didelius dvasinius išgyvenimus, emocine depresija, dvasini sukretima. Po šio ivykio atsirado rimtu sveikatos pokyciu, kurie suvarže jos gyvenima, ju pasekmes išliks visam gyvenimui.

Byloje nustatyta ir teismas nuosprendyje pripažino, kad del šio ivykio – jos sutuoktinio žuties, patyre dvasinius išgyvenimus, emocine depresija, dvasini sukretima ir, kad šiuo metu patiria psichologines kancias. Taciau teismas nuosprendyje taip pat nurode, kad jos, kaip nukentejusiosios teiginiai, kad po vyro žuties pakito jos fizine ir psichologine busena, kad nebegali produktyviai dirbti, atsirado rimtu sveikatos pokyciu, - nepatvirtinti jokiais medicininiais dokumentais, todel teismo nuomone, negali buti pagrindu priteisti prašoma suma. Tokie teismo nuosprendyje nurodyti argumentai iš dalies prieštarauja vieni kitiems, kadangi teismas, nustatydamas priteistinos neturtines žalos dydi, netinkamai ivertino faktines bylos aplinkybes bei savo išvadu teismas nemotyvavo. Iš dalies butu galima sutikti su teismo išvada, kad nepakanka medicininiu dokumentu prašomai 800 000 Lt neturtinei žalai priteisti, taciau teismo nustatyta ir priteista 20 000 Lt dydžio suma neturtinei žalai atlyginti yra neadekvati paties teismo nustatytiems faktams, ivertinant sužalojimo sunkuma ir jo pasekmes - žmogaus mirti.

Kadangi civilinis istatymas nenustato neturtines žalos minimumo ar maksimumo, todel teismas, vertindamas nukentejusiojo patirta žala nagrinejamoje byloje, privalo visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ivertinti šios konkrecios bylos aplinkybes, išsamiai ištirti ir ivertinti byloje pateiktus irodymus, nustatytus bylos faktus. Teismas neivertino tai, kad atsakovas UAB „Savas automobilis“ yra padidinto pavojaus šaltinio valdytojas ir privalo užtikrinti padidinto pavojaus šaltinio eksploatacija, todel, sprendžiant civilinio ieškinio dydžio klausima, yra svarbi aplinkybe - atsakingo už šio asmens veiksmus - UAB „Savas automobilis“ turtine padetis. Ši teises norma yra specialioji civilines atsakomybes salygu prasme ir taikoma tais atvejais, kai žala padaroma motorine transporto priemone, kuri yra didesnio pavojaus šaltinis, nes ji, skirtingai nei kitos CK normos, reglamentuojancios civiline deliktine atsakomybe, nustato civiline atsakomybe be kaltes, t.y. didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, atsakomybe atsiranda be kaltes.

Istatyme nustatyta, jog asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala ir i tai privalo buti atsižvelgiama vertinant visuma irodymu ir nustatant žalos dydi, taciau teismas, spresdamas neturtines žalos dydžio klausima, šiu aplinkybiu nevertino ir nemotyvavo (LR CK 6.270 str.). Be to, atsakovas UAB „Savas automobilis“ yra juridinis asmuo, pelno siekianti imone, todel žala padariusio asmens turtine padetis sveikatos sužalojimo ar gyvybes atemimo atveju yra svarbus kriterijus nustatant neturtines žalos dydi. Nesant byloje duomenu apie sunkia šios imones finansine bukle, nebuvo pagrindo žymiai mažinti atlygintinos neturtines žalos dydi.

Nors teismas iš dalies teisingai nustate aplinkybes, i kurias reikia atsižvelgti nustatant neturtines žalos dydi, taciau nepakankamai ivertino ju reikšme žalos dydžiui ir itaka pareikšto civilinio ieškinio klausimui išspresti. Byloje pakanka irodymu, patvirtinanciu, kad ji patyre žymai didesne nei 20000 Lt neturtine žala, kuria teismas nustate. Tokio dydžio suma yra neadekvati paties teismo nustatytiems faktams, ivertinant sužalojimo sunkuma ir jo pasekmes - žmogaus mirti. Paprastai tokia neturtines žalos dydžio suma priteisiama tais atvejais, kai neturtine žala padaroma nesunkiai sutrikdžius sveikata, taciau šiuo konkreciu atveju, kaip teismas ir nustate, „2007-09-05 ekspertizes akte Nr. 11-1312(07) nurodyta, kad ekspertu komisijos nuomone, pateiktoje tirti ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatytoms šio eismo ivykio aplinkybems automobilio Volvo S60 vairuotojo M. G. važiavimas per lygiareikšmiu gatviu sankryža nesaugiu apie 66 km/h greiciu leme automobilio Volvo 460, su kuriuo jis susidure, vairuotojo R.R. P. sunku kuno sužalojima, kurio pasekoje jis mire. Todel atsižvelgiant i visuma faktiniu ir nustatytu aplinkybiu, teismo nustatytas žalos dydis prieštarauja ne tik nustatytoms aplinkybems bet ir sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams. Teismas, nustatydamas toki neturtines žalos dydi, iš esmes nesivadovavo esminiu neturtines žalos nustatymo kriterijumi sunkiai sužalojus sveikata - sužalojimo pasekmemis (LAT 2003-03-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-371/2005, LAT 2008-02-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-90/2008).

Nukentejusioji visiškai nesutinka su teismo nurodytais argumentais ir padaryta vienareikšme išvada, jog 2004-09-23 eismo ivykio kilima techniniu požiuriu leme „automobilio Volvo 460, v.n. (duomenys neskelbtini) vairuotojo R.R. P. ivažiavimas lygiareikšmiu Sakalu-Liepyno g. sankryžoje i kertamos Liepyno gatves važiuojamosios dalies puse, skirta važiuoti link Saltoniškiu g., tiketina iki isivaizduojamos linijos, skiriancios Liepyno gatveje priešingu krypciu transporto srautus, salygomis, kad jam iš dešines Liepyno g. nuo Saltoniškiu g. puses prie sankryžos artejanciu automobiliu matomuma ribojo sankryžos dešiniame kampe ir prie sankryžos Liepyno g. važiuojamosios dalies dešineje puseje, žiurint link Saltoniškiu g., neleistinose vietose sustatyti kiti automobiliai“. Toliau teismas nurodo - „teismo ekspertas patvirtino ekspertiziu išvadas ir joms netiketi teismas pagrindo neturi. Teismo manymu, toks R.R. P. elgesys susidariusioje situacijoje buvo rizikingas, didžiai neatsargus “. Tokie teismo argumentai ir išvados prieštarauja byloje surinktiems irodymams, o butent: teismas, vertindamas ekspertizes akta, kaip viena iš byloje esanciu rašytiniu irodymu, vadovavosi ne akte ekspertu padarytu išvadu visuma, ar bent jau visais išvados punktais, o pasireme tik atskiru ekspertizes akte nurodytu teiginiu bei punktu, mažinanciu nuteistojo M. G. atsakomybe ir tuo paciu akcentuojant autoivykio pasekoje sunkiai sužaloto ir to pasekoje mirusiojo - jos vyro R.R. P. didžiai neatsargu (nors to nenustate nei viena ekspertize ir teisme nepatvirtino ekspertai) elgesi susidariusioje situacijoje ir, kad neva tokie jo veiksmai leme eismo ivykio kilima. Priešingai, nei nurodoma teismo nuosprendyje, R.R. P., nepažeisdamas KET reikalavimu, t.y. privažiaves gatviu sankirta ir nekirsdamas gatves isivaizduojamos skiriamosios linijos sustojo tam, kad ivertinti situacija, t.y. isitikinti eismo saugumu. Tokie vairuotojo R.R. P. veiksmai negalejo sukelti ir nesukele pavojaus eismo saugumui transporto priemonems, važiuojancioms jo atžvilgiu kertancia gatve. Todel teismo išvada bei motyvai, jog R.R. P. elgesys susidariusioje situacijoje buvo rizikingas, didžiai neatsargus, yra nepagristi, kadangi šias teismo išvadas paneigia tos pacios ekspertizes akto išvada (jos dalis), kuria teismas kažkodel nesivadovavo. Pažymetina, kad ekspertizes akte, 9 punkte nurodoma, kad šio eismo ivykio kilima leme trys faktoriai:

Pirma, teismas nevertino tai, ar esant nurodytoms aplinkybems (kai neleistinose vietose stovejo kiti automobiliai) R.R. P., techniniu požiuriu galejo matyti iš dešines puses dideliu greiciu, viršijanciu leistina 50 km/h greiti, bei grubiai pažeidžiant KET reikalavimus išvažiavusi i priešingos krypties juosta automobili Volvo S60, vairuojama M. G., kuris nesuletindamas greicio ivažiavo i sankryža ir atsitrenke i R.R. P. stovinti automobili. Pažymetina, kad R.R. P., prieš ivažiuodamas i lygiareikšmiu gatviu sankryža sustojo. Šia aplinkybe patvirtino liudytojai M. N. bei O.-D. P., t.y. ji. Ekspertu išvada del to, kad R.R. P. vairuojamas automobilis, „tiketina prieš susidurima ivažiavo i sankryža ne didesniu kaip 7 km/h greiciu“, nera kategoriška, o tai reiškia, kad iš ekspertu išvados galima suprasti, kad šis automobilis galejo judeti ir 6, ir 3, ir 1 km/h greiciu, ar net stoveti, ka beje ir patvirtino mineti liudytojai.

Antra, automobilio Volvo S60 vairuotojo M. G. važiavimas Liepyno g., artejant prie lygiareikšmiu keliu sankryžos su Sakalu gatve greiciu, tiketina ne mažesniu kaip 66 km/h, viršijanciu leistina gyvenvietese maksimalu 50 km/h greiti, ir ivažiavimas i ja nesuletinus greicio, važiuojant Liepyno g. važiuojamosios dalies viduriu, iš dalies ivažiavus i Liepyno g. važiuojamosios dalies priešingos krypties eismo juosta salygomis, kada jam iš kaires prie sankryžos su Sakalu gatve artejanciu ir ivažiuojanciu i sankryža transporto priemoniu matomuma ribojo sankryžos kairiame kampe, važiuojamuju daliu sankirtoje ir prieš ja Liepyno gatves kaireje puseje, žiurint link Stumbro g., neleistinose vietose sustatyti kiti automobiliai. Pažymetina, kad teismas neivertino tai, kad M. G. duoti parodymai apie tai, jog pastarasis važiavo apie 55 km/h greiciu, kad priartejes prie Liepyno-Sakalu gatviu sankirtos jis kiek sumažino automobilio greiti ir, kad pamates iš kaires puses i sankryža važiavusi automobili Volvo, staiga pradejo stabdyti savo automobili, yra paneigti ekspertizes aktu bei liudytoju parodymais.

Trecia, neleistinas paliktu automobiliu stovejimas važiuojamuju daliu sankirtoje ir arciau kaip 5 m nuo jos.

Teismas visiškai nevertino ekspertizes akto 10 punkto, kuriame nurodoma, kad automobiliu susidurimo eigos atkurimo metu nustatytas automobilio Volvo S60 (vairuojamo A. G.) važiavimo greitis 66 km/h susidurimo metu buvusiomis eismo ivykio kelio salygomis ir susidariusioje prieš eismo ivyki eismo situacijoje techniniu požiuriu buvo nepriimtinas ir nesaugus.

Teismas nevertino ir ekspertizes akto 12 punkto, kuriame nurodoma, jog nutarties skirti autotechnine ekspertize dvylikto klausimo salygomis automobilio Volvo S60 vairuotojas M. G. turejo technine galimybe, prie sankryžos artedamas ir letindamas greiti, išvengti susidurimo su automobiliu Volvo 460. Liko neivertinti ir ekspertizes akto 9-12 lape ekspertu teiginiai, jog automobilio Volvo S60 vairuotojas M. G. butu turejes technine galimybe sustabdyti vairuojama automobili iki susidurimo vietos ir išvengti susidurimo su automobiliu Volvo 460, jei jis gresmes eismo saugumui kilimo momentu, budamas nustatytu apie 19 m atstumu nuo susidurimo vietos (kada jam iš kaires i sankryža važiuojantis automobilis Volvo 460 pasirode jo akiratyje), butu važiaves ne didesniu kaip 40 km/h greiciu.

Ketvirta, teismas visiškai nevertino Lietuvos teismo ekspertiziu centro 2007-09-06 ekspertizes akto Nr. 11-2548(07), kurio išvadoje, 5.(20) punkte nurodoma, „Automobilio Volvo 460, v.n (duomenys neskelbtini) vairuotojo R.R. P. ivažiavimas i lygiareikšmiu gatviu sankryža, kai jam iš dešines sankryžos riboto apžvelgiamumo salygomis kertama gatve prie sankryžos artejo automobilis Volvo S 60, techniniu požiuriu buvo priimtinas“. 6.(22) punkte nurodoma, „Saugaus eismo reikalavimai, nurodyti Keliu eismo taisyklese, nedraudžia vairuotojams važiuoti i sankryža riboto matomumo salygomis “.

Del aukšciau nurodytu motyvu ir argumentu, teismas nepagristai, t.y. nesant tam pagrindo pripažino, jog R.R. P. elgesys susidariusioje situacijoje buvo rizikingas, didžiai neatsargus, o tai turejo itakos nustatant priteistinos neturtines žalos dydi (CK 6.282 str.). Tokiu budu del netinkamo materialines teises normos (CK 6.250 str. 2 d. 6.283, 6.284 str., 6.270 str.) aiškinimo ir taikymo ginco teisiniams santykiams reguliuoti, teismo priimta nuosprendžio dalis del neturtines žalos atlyginimo negali buti laikoma teiseta ir pagrista (BPK 328 str.)

Kadangi autoivykio dienai atsakovo M. G. vairuojamas automobilis: Volvo S60, v.n. (duomenys neskelbtini) transporto priemoniu savininku ir valdytoju civilines atsakomybes privalomuoju draudimu buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, ka patvirtina paprastosios draudimo sutarties draudimo liudijimas (polisas), tai žala draudimo sumos ribose privalo atlyginti draudikas AB „Lietuvos draudimas“, o draudejas privalo atlyginti eismo ivykyje padaryta žala tiek, kiek jo neatlygina draudimo imone (draudikas) (Lietuvos Aukšciausiojo teismo Senato 2000 m birželio 16 d nutarimo Nr. 27 13 p., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2004-07-12 nutartis c. b. Nr. 3K-3-367/2004).

Pagal transporto priemoniu savininku ir valdytoju civilines atsakomybes draudimo sutarti, kuria buvo apdraustas autoivykio kaltininko M. G. vairuojamas automobilis, šalys, t.y. draudejas ir draudikas susitare, jog draudimo suma pagal ši draudimo liudijima yra: asmeniui - 500 000 euru, turtui - 100 000 euru. Pagal transporto priemoniu savininku ir valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 11 str. 1 punkta, draudimo suma del vieno eismo ivykio yra 500 000 euru del žalos asmeniui (tarp ju 500 euru del neturtines žalos padarymo) bei 100 000 euru del žalos turtui. Taciau šio istatymo 14 str. punktas numato nukentejusiojo asmens teise i neturtines žalos atlyginima, kuri atlyginama draudiko. CK 6.254 straipsnis, iteisinantis civilines atsakomybes draudima, nustato, kad su civilines atsakomybes draudimu susijusius santykius reglamentuoja šis kodeksas ir kiti istatymai (1 dalis), todel draudiko pareiga atlyginti neturtine žala nustatoma remiantis CK normomis. Tuo atveju, jeigu draudikas ir nukentejes treciasis asmuo nesutaria del neturtines žalos atlyginimo dydžio, nukentejes asmuo turi teise kreiptis i teisma (Lietuvos Aukšciausiojo teismo 2004-07-12 nutartis c. b. Nr. 3K-3-367/2004 ir 2006-09-18 nutartis c. b. Nr. 3KS-484/2006).

CK 6.254 str. 2 d. numato, kad draudimo kompanija ir žala padares asmuo atsako kaip solidarieji skolininkai. Šio straipsnio 1 dalyje iteisintas civilines atsakomybes draudimas, t.y. atvejai, kai pareiga atlyginti padaryta žala perkeliama draudimo kompanijai, todel draudiko pareiga atlyginti neturtine žala nustatoma remiantis CK normomis. Be to, sprendžiant CK ir kitu teises normu kolizija - kitu teises aktu normos galioja tiek, kiek jos neprieštarauja CK (CK patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo 3 str.). Pagal draudimo liudijima yra apdrausta šios transporto priemones valdytojo civiline atsakomybe del žalos padarymo tretiesiems asmenims. Ivykio metu draudimine apsauga galiojo, todel draudimo bendrove taip pat yra atsakinga už padaryta žala (LR Transporto priemoniu savininku ir valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo ist.11 str., CK 6.251- str. 2 d., 6.254 str. 2 d).

Draudimo imone, draudžianti civiline atsakomybe, prisiima ribota atsakomybe, t.y. atlygina padaryta žala neviršydama draudimo sumos. CK 6.254 str. 2 dalyje nurodyta, kad kai išmoketas draudimo atlyginimas nepadengia visos žalos, kita žalos dali privalo atlyginti ja padares asmuo. Kadangi UAB „Savas automobilis“ 2004-09-23 autoivykio metu buvo padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, todel privalejo užtikrinti padidinto pavojaus šaltinio (automobilio Volvo S60, v.n.(duomenys neskelbtini)) eksploatacija, taciau to nepadare, ir todel taip pat yra atsakingas už ivykio metu atsiradusia žala CK 6.270 str. pagrindu tiek, kiek ji viršija pagal draudimo sutarti su AB „Lietuvos draudimas“ priklausancia draudimine išmoka. CK 6.270 str. 2 d. numato, kad atsakovas pagal ši straipsni yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t.y. asmuo, valdantis ši šaltini nuosavybes, patikejimo teise ar kitokiu teisetu pagrindu. Šio straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padaryta žala neatsako, jeigu irodo, kad galimybe valdyti didesnio pavojaus šaltini prarado del kitu asmenu neteisetu veiksmu. Šiuo atveju už padaryta žala turi atsakyti asmuo ar asmenys, neteisetai užvalde didesnio pavojaus šaltini. Tuo atveju, jeigu del valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltes, tai šis ir didesnio pavojaus šaltini neteisetai užvaldes asmuo atsako solidariai.

Teismas, priimdamas nuosprendi, šioje byloje neišsprende civilinio ieškinio reikalavimo dalyje del bylinejimosi - atstovavimo išlaidu ir visiškai neargumentavo, nors civiline ieškove O.-D. P. nagrinejant byla Vilniaus miesto 1 apylinkes teisme pateike visas išlaidas patvirtinancius irodymus (mineti irodymai yra byloje). Todel yra pagrindas išvadai, jog šioje dalyje civilinio ieškinio reikalavimas liko neišsprestas. Del šiu motyvu teismo nuosprendis dalyje del civilinio ieškinio yra neteisetas ir nepagristas, todel keistinas.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas praše nuteistojo apeliacini skunda tenkinti, o nukentejusiosios skunda atmesti. Nukentejusioji praše tenkinti jos apeliacini skunda, o nuteistojo apeliacini skunda atmesti. Civiliniu atsakovu atstovai bei prokuroras praše apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas tenkintinas, nukentejusiosios Onos D. P. – atmestinas.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ivertino visus baudžiamojoje byloje esancius faktinius duomenis apie eismo ivyki bei jo kilimo priežastis, todel nepagristai M. G. pripažino kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. Taigi, teismo išvados turi buti pagristos irodymais, negincijamai patvirtinanciais kaltinamojo kalte padarius nusikalstama veika. Tokiu negincytinu irodymu šioje byloje nera.

Kaip matyti iš nuteistojo M. G. parodymu tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posedžio metu, jis, 2004 m. rugsejo 23 d. apie 18.30 val. vairuodamas automobili Volvo S60 ir važiuodamas Liepyno gatve, teige važiaves apie 55 km/h greiciu, nes jo manymu, toks greitis buvo saugus. Artedamas prie Liepyno-Sakalu gatviu sankryžos, mažino greiti apie 10-15 km/h, apžvelge matomumo zona. Jo važiavimo kryptimi iš kaires puses sankryžoje stovejo priparkuoti automobiliai, augo krumai – gyvatvore apie 1,30 m aukšcio. Iš dešines puses automobiliai nevažiavo, t.y. kliuties nebuvo. Pažiurejes i kaire, pamate i sankryža ivažiuojanti automobili Volvo 460. Emesi priemoniu, kad išvengti susidurimo, stengesi priarteti prie šaligatvio bordiuro. Sankryžos viduryje jo vairuojamas automobilis, neturedamas galimybes išvengti susidurimo su ivažiavusiu iš kaires puses i sankryža automobiliu Volvo 460, kliude pastaraji kairiu sparnu i priekine dali. Nuo smugio jo vairuojamas automobilis atsitrenke i automobili Ford Sierra, stovejusi Liepyno gatveje. Oro salygos buvo geros, nebuvo nei lietaus, nei ruko, asfaltas buvo sausas, dar šviesu, jam matomumas buvo geras, iš dešines puses jam kliuciu nebuvo. Taigi, nuteitasis M. G. teige, kad jo važiavimo per sankryža greitis buvo mažesnis nei 55 km/h.

Lietuvos teismo ekspertizes centro 2005-12-19 ekspertizes akte Nr. 11-2760-(05) (t. 2., b.l. 4-15) ekspertai negalejo pateikti vienintelio atsakymo, kokia techniniu požiuriu buvo pagrindine salyga kilti šiam eismo ivykiui. Nurode, kad atsižvelgiant i buvusias eismo ivykio metu kelio salygas, buvusia tuo metu Sakalu-Liepyno gatviu sankryžos aplinka, atkurtos automobiliu susidurimo eigos rezultatus, tame tarpe ir nustatytus automobiliu Volvo 460 ir Volvo S 60 važiavimo greicius susidurimo metu, leidžia teigti, kad techniniu požiuriu šio eismo ivykio kilima leme: 1) automobilio Volvo 460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo R.R. P. ivažiavimas i kertamos Liepyno gatves važiuojamosios dalies puse, skirta važiuoti link Saltoniškiu g., tiketina iki vaizduojamos linijos, skiriancios Liepyno gatveje priešingu krypciu transporto srautus, lygiareikšmiu Sakalu-Liepyno gatviu sankryžoje salygomis, kada jam iš dešines Liepyno gatve nuo Saltoniškiu g. puses prie sankryžos artejanciu automobiliu matomuma ribojo sankryžos dešiniame kampe ir prie pat sankryžos Liepyno g. važiuojamosios dalies dešineje puseje, žiurint link Saltoniškiu g. neleistinose vietose palikti stoveti nenustatyti automobiliai; 2) automobilio Volvo S 60 vairuotojo M. G. važiavimas Liepyno g., artejant prie lygiareikšmiu keliu sankryžos su Sakalu g. greiciu, tiketina nemažesniu kaip 66 km/h, viršijanciu leistina gyvenvietese maksimalu 50 km/h greiti, ir ivažiavus i ja nesuletinus greicio, važiuojant Liepyno g. važiuojamosios dalies viduriu, iš dalies ivažiavus i Liepyno g. važiuojamosios dalies priešingos krypties eismo juosta salygomis, kada jam iš kaires prie sankryžos su Sakalu gatve artejanciu ir ivažiuojanciu i sankryža transporto priemoniu matomuma ribojo sankryžos kairiame kampe, važiuojamuju daliu sankirtoje ir prieš ja Liepyno gatves kaireje puseje, žiurint link Stumbro g., neleistinose vietose palikti stoveti nenustatyti automobiliai; 3) neleistinas automobiliu stovejimas važiuojamuju daliu sankirtoje arciau kaip 5 m nuo jos. Taigi, pagrindine salyga šiam autoivykiui kilti šiame ekspertizes akte nebuvo nurodyta. Taciau, šio ekspertizes akto išvadu 5 punkte nurodyta, kad esant vairuotojo M. G. matomumo zonoje sankryžoje pasirodžiusiam automobiliui Volvo 460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris ivažiavo i sankryža už prie kelio važiuojamosios dalies priparkuotu automobiliu, nedidesniu kaip 7 km/h greiciu (ekspertizes akto išvadu 3 punktas) M. G., jam važiuojant net 45 km/h greiciu, neturejo technines galimybes sustabdyti vairuojama automobili Volvo S 60 iki automobilio Volvo 460 važiavimo per sankryža linijos ir išvengti susidurimo su juo. Be to, mineto ekspertizes akto 14 punkte nurodyta, kad vairuotojo M. G. matomumo zonoje sankryžoje pasirodžiusiam R.R. P. vairuojamam automobiliui, vairuotojas M. G. neturejo technines galimybes išvengti susidurimo su automobiliu Volvo 460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant betarpiškai prieš autoivyki apie 45 km/h, apie 60 km/h, apie 90 km/h greiciu. Tokiu budu, šis ekspertizes aktas patvirtina, kad nors M. G. ir važiavo per lygiareikšmiu Sakalu-Liepyno gatviu sankryža nemažesniu kaip 66 km/h greiciu (kaip nurodyta ekspertizes akto išvados 4 punkte), t.y. viršijo gyvenvietese leidžiama važiuoti 50 km/h greiti, tuo pažeisdamas Keliu eismo taisykliu 174 punkto reikalavima, taciau net ir neviršydamas leistino greicio jis nebutu turejes technines galimybes sustabdyti savo vairuojama automobili ir išvengti autoavarijos.

Kadangi 2005-12-19 ekspertizes akte Nr. 11-2760-(05) nebuvo nustatyta techniniu požiuriu pagrindine autoavarijos kilimo priežastis, buvo paskirta kompleksine teismo medicinos – autotechnine ekspertize. Taigi, Lietuvos teismo ekspertizes centro 2007-09-06 ekspertizes akte Nr. 11-2548 (07) (t. 2., b.l. 95-103) nustatyta, kad nustatytoms šio eismo ivykio aplinkybems ir eksperimento metu nustatytoms Liepyno ir Sakalu gatviu sankryžos apžvelgiamumo salygomis automobilio Volvo S 60 vairuotojas M. G., artedamas prie sankryžos su Sakalu gatve ir pastebejes jam iš kaires per sankryža su šia gatve važiuojanti automobili Volvo 460, neturejo technines galimybes sustabdyti vairuojama automobili iki automobilio Volvo 460 važiavimo per sankryža juostos, nes atstumas (apie 15-18.1-8,3 m, nustatytas eksperimento metu), kuriame jo vairuojamas automobilis Volvo S 60 nuo automobilio Volvo 460 važiavimo per sankryža juostos, kai jis objektyviai galejo pastebeti automobili Volvo 460, yra žymiai mažesnis už atstuma (apie 22.3 – 26 – 39.8 m) reikalinga automobilio Volvo S 60, važiuojancio atitinkamai 45 – 50 – 66 km/h greiciu, sustabdymui. Eksperimento metu nustatytomis sankryžos apžvelgiamumo ir kliuties matomumo salygomis automobilio Volvo S 60 vairuotojas M. G. turejo technine galimybe sustabdyti vairuojama automobili iki automobilio Volvo 460 važiavimo per sankryža juostos, jei jis, budamas vietose, iš kuriu eksperimento metu važiuodamas atitinkamai 45 – 50 – 66 k/h greiciu objektyviai galejo pastebeti automobili Volvo 460, butu važiaves atitinkamai ne didesniu kaip apie 34 – 39 – 22 km/h greiciu. Taigi, akivaizdu, kad automobilio Volvo S 60 vairuotojas M. G., kai leistinas greitis tame kelio ruože yra nedidesnis kaip 50 km/h, neprivalejo važiuoti apie 34 – 39 ar 22 km/h greiciu ir negalejo bei neprivalejo numatyti, kad jam, važiuojant lygiareikšmiu keliu sankryžoje, ir jam nesant kliuties iš dešines, iš kaires puses netiketai i sankryža ivažiuos automobilis Volvo 460, kurio jis neprivalejo praleisti ir neturejo galimybes laiku pastebeti. Todel kolegija sprendžia, kad vairuotojas M. G. neturejo pareigos artedamas prie sankryžos, be jokios objektyvios priežasties stabdyti vairuojama automobili ar per sankryža važiuoti mažesniu nei 39 km/h greiciu, nes jam iš dešines puses atvažiuojanciu automobiliu nebuvo, o automobilis Volvo 460, ivažiaves i sankryža, negali buti laikomas iš anksto numatoma kliutimi. Be to, kompleksines ekspertizes akte nurodyta, kad automobilio Volvo S 60 vairuotojo M. G. važiavimas i riboto apžvelgiamumo lygiareikšmiu gatviu sankryža nustatytu nesaugiu apie 66 km/h greiciu, viršijanciu leistina gyvenvietese maksimalu greiti 50 km/h ir neatitinkanciu nustatytoms sankryžos matomumo (apžvelgiamumo) salygoms ekspertu komisijos nuomone nuleme šio eismo ivykio technines pasekmes, - automobiliu Volvo S 60, Volvo 460 ir Ford Sierra sugadinimu apimti. Todel kolegija sprendžia, kad vairuotojo M. G. veiksmai, kuomet jis, važiuodamas per sankryža 66 km/h greiciu viršijo leistina 50 km/h greiti, negali buti laikomi pagrindine autoivykio kilimo priežastimi, o yra tik autoivykio technine pasekme, t.y. viršytas važiavimo greitis nuleme automobiliu sugadinimu apimti. Ekspertai, remdamiesi eksperimento metu nustatytais duomenimis, nustate, kad automobilio Volvo 460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas R.R. P., važiuodamas Sakalu gatve ir automobilio priekiu ivažiaves i sankryža su Liepyno gatve 2 m atstumu už važiuojamuju daliu sankirtos sankryžoje linijos, objektyviai galejo pastebeti jam iš dešines Liepyno gatves važiuojamosios dalies viduriu prie sankryžos su Sakalu gatve artejanti M. G. vairuojama automobili Volvo S 60, kai pastarasis priarteja prie sankryžos 12.70 m atstumu iki važiuojamuju daliu sankirtos sankryžoje linijos arba 15.60 m atstumu iki R.R. P. važiavimo per sankryža juosta. Tokiomis aplinkybemis vairuotojas R.R. P. turejo technine galimybe sustabdyti vairuojama automobili iki automobilio Volvo S 60 važiavimo per sankryža juostos ir išvengti susidurimo su šiuo automobiliu, jei R.R. P. tuo momentu butu važiaves nedidesniu kaip 3 km/h greiciu. Be to, 2007-09-06 ekspertizes išvados 1 (9) punkte nustatyta, kad automobilio Volvo S 60 vairuotojas M. G., atsižvelgiant i jo vairuojamo automobilio gabaritini ploti 1.813 m, neturejo technines galimybes saugiai pravažiuoti sankryža neivažiuodamas i priešingos krypties eismo juosta, nes laisvo tarp Liepyno g. isivaizduojamu ašiniu liniju ir eismo ivykio metu stovejusio už sankryžos automobilio Ford Sierra važiuojamosios dalies plocio apie 1.9-1.7 m nepakako automobilio Volvo S 60 pravažiavimui. O šios ekspertizes 2 (15) punkte padaryta išvada, kad buvusi eismo ivykio metu ivykio vietos situacija leidžia teigti, kad automobilio Volvo S 60 vairuotojas M. G. neturejo technines galimybes apvažiuoti ivažiavusi i sankryža jam iš kaires automobili Volvo 460, kai pastarasis dar nebuvo ivažiaves i jo eismo juosta, nes tam nepakako laisvos Liepyno g. važiuojamosios dalies manevrams atlikti. Esant tokioms ekspertu išvadoms, kolegija sprendžia, kad automobilio Volvo S 60 vairuotojas M. G. ne tik kad neturejo galimybes laiku pastebeti i sankryža iš kaires puses ivažiavusio automobilio Volvo 460 ir sustabdyti savo vairuojama automobili, bet ir neturejo technines galimybes saugiai pravažiuoti sankryža neivažiuojant i priešingos krypties eismo juosta, o taip pat neturejo technines galimybes apvažiuoti i sankryža ivažiavusio automobilio Volvo 460. Todel kolegija sprendžia, kad vairuotojas M. G., net ir neviršijes leistino greicio, t.y. net ir važiuodamas leistinu 50 km/h greiciu, neturejo galimybes išvengti susidurimo su automobiliu Volvo 460.

Kolegija sprendžia, kad nors automobilio Volvo 460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo R.R. P. ivažiavimas i lygiareikšmiu gatviu sankryža, kai jam iš dešines sankryžos riboto apžvelgiamumo salygomis kertama gatve prie sankryžos artejo automobilis Volvo S 60, techniniu požiuriu buvo priimtinas, kaip nurodyta 2007-09-06 ekspertizes išvadu 5 (20) punkte, taciau vairuotojas R.R. P., važiuodamas i sankryža ir siekdamas išvengti eismo ivykio, privalejo imtis visu atsargumo priemoniu, suletinti greiti ir važiuoti tokiu greiciu, kad pastebejes iš dešines kertamu keliu artejanti automobili, galetu sustoti iki jo važiavimo per sankryža juostos ir nesukliudyti jam (duoti kelia). Tokiu budu vairuotojas R.R. P., išvažiuodamas i lygiareikšmiu keliu sankryža, nepraleido jam iš dešines atvažiuojancio automobilio, šiais savo veiksmais pažeisdamas Keliu eismo taisykliu 197 punkta, kas ir buvo pagrindine eismo ivykio kilimo priežastimi.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai pagrindine eismo ivykio kilimo priežastimi pripažino vairuotojo M. G. veiksmus, kuomet jis viršijo leistina greiti ir susidure su automobiliu, vairuojamu R.R. P.. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ivertino visus irodymus ir padare neteisinga išvada, kad M. G. padare jam inkriminuota nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. Kolegija sutinka su teismo padaryta išvada, kad M. G. pažeide Keliu eismo taisykliu 53, 172, 174 punktuose nustatytus reikalavimus, nes ivažiuodamas i lygiareikšmiu keliu sankryža viršijo leistina 50 km/h greiti ir neatsižvelge i apsunkintas apžvelgiamumo ir kliuties matomumo salygas, taciau nesutinka su teismo padaryta išvada, kad butent M. G. veiksmai nuleme šio ivykio kilima, nes nei 2005-12-19, nei 2007-09-06 ekspertiziu aktuose nera padaryta kategoriška išvada, kad butent M. G. greicio viršijimas buvo pagrindine priežastimi eismo ivykio kilimui. Priešingai, kaip jau mineta, 2005-12-19 ekspertizes akte nurodyta, kad net ir važiuodamas 45 km/h greiciu M. G. neturetu technines galimybes laiku sustabdyti automobilio ir išvengti susidurimo, o 2007-09-06 ekspertizes akte padaryta išvada, kad butent R.R. P. privalejo imtis visu atsargumo priemoniu, suletinti greiti ir važiuoti ne didesniu kaip 3 km/h greiciu, kad pastebejes iš dešines kertamu keliu artejanti automobili, galetu sustoti iki jo važiavimo per sankryža juostos ir nesukliudyti jam (duoti kelia). Be to, 2007-09-06 ekspertizes akte padaryta išvada, kad M. G. greicio viršijimas yra tik autoivykio technine pasekme, kas nuleme automobiliu sugadinimu apimti. Tokiu budu pirmosios instancijos teismas, nors ir pagristai remdamasis ekspertiziu išvadomis, taciau neteisingai jas ivertines, padare nepagrista išvada del pagrindines eismo ivykio kilimo priežasties.

Kolegija neturi pagrindo netiketi M. G. apeliaciniame skunde išdestytais argumentais, kad jam automobilio Volvo 460 ivažiavimas i sankryža iš kaires puses buvo visiškai netiketas, nes M. G. buvo isitikines, kad vairuotojas privalo ji praleisti, o jam ivažiavus i sankryža, jis neturejo technines galimybes išvengti susidurimo. Kad M. G., vairuodamas automobili tiek leistinu greiciu, t.y. 45 km/h, tiek ir nustatytu greiciu 66 km/h, neturejo technines galimybes sustabdyti automobilio ir išvengti susidurimo, patvirtinta 2005-12-19 ekspertizes išvadoje. Kolegija sutinka su nuteistojo skunde nurodytu argumentu, kad ekspertu išvadose naudojamos savokos: eismo ivykio kilimo priežastys ir eismo ivykio technines pasekmes yra visiškai skirtingos savokos. Butent eismo ivykio kilimo priežastis, o ne eismo ivykio technine pasekme yra pagrindas sprendžiant asmens kaltes klausima.

2007-09-05 ekspertizes akte nurodyta, kad R.R. P. 2004-09-23 eismo ivykio metu patirti sužalojimai netiesiogiai salygojo jo mirti, t.y. R.R. P. mire nuo sužalojimu del išsivysciusiu komplikaciju. Taigi, kolegija pripažista, kad R.R. P. mirtis yra, nors ir netiesiogiai, susijusi su eismo ivykio metu jo patirtais sužalojimais. Taciau kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad del ivykusio eismo ivykio ir del R.R. P. mirties kaltu turetu buti pripažintas vairuotojas M. G., kadangi, kaip jau mineta, M. G. veiksmai nebuvo pagrindine priežastini eismo ivykio kilimui. Skunde nurodyta aplinkybe, kad R.R. P. galimai nebuvo prisiseges saugos diržo, del ko patyre sunkius sužalojimus, del ko veliau mire, šiuo atveju neturi esmines reikšmes, nes tai, ar jis buvo, ar nebuvo prisiseges saugos diržo, neturi itakos asmenu kaltes del eismo ivykio kilimo priežasties nustatymui. Abu eismo ivykio dalyviai pažeide Keliu eismo taisykliu atitinkamus punktu reikalavimus, taciau M. G. veiksmai viršijant leistina greiti nelaikytini pagrindine eismo ivykio kilimo priežastimi, todel M. G. negali atsakyti ir už eismo ivykio metu atsiradusias pasekmes. M. G. gali buti pripažintas kaltu už greicio viršijima tik administracine, o ne baudžiamaja tvarka (jis jau nubaustas administracine tvarka ir jam paskirta 50 Lt bauda). Gresme eismo saugumui aptariamojoje eismo situacijoje sukele ne M. G. važiavimas per sankryža viršijanciu leistina greiti 66 km/h greiciu, bet R.R. P. ivažiavimas i sankryža jam artejant kliuciai iš dešines. Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. baudžiamoji atsakomybe atsiranda tuomet, kai del keliu eismo saugumo pažeidimo ivyksta eismo ivykis, del kurio žuvo žmogus. Šiuo atveju eismo ivykis kilo ne del to, kad M. G. viršijo leistina greiti ir laiku nepradejo stabdyti, bet del to, kad R.R. P., pažeisdamas Keliu eismo taisykliu 197 punkto reikalavimus, ivažiavo i sankryža.

Kolegija sutinka su M. G. skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas teisiniu požiuriu nevertino vairuotojo R.R. P. veiksmu ir pavadino toki R.R. P. elgesi susidariusioje situacijoje kaip rizikinga. Kolegija sprendžia, kad R.R. P. veiksmai nera vien tik rizikingi, butent R.R. P. veiksmai jam ivažiuojant i sankryža esant ribotam matomumui buvo pagrindine priežastimi eismo ivykio kilimui.

Esant nurodytoms aplinkybems, kolegija sprendžia, kad bylos faktiniai duomenys nepatvirtina, jog M. G. padare jam inkriminuota nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., todel Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. balandžio 2 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas išteisinamasis nuosprendis M. G. atžvilgiu.

Nukentejusioji ir civiline ieškove O.D. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo nuosprendis dalyje del priteistos neturtines žalos dydžio, priteistos sumos iš atsakovu paskirstymo, del pripažinimo paties nukentejusiojo R.R. P. didelio neatsargumo, yra neteisetas ir nepagristas del netinkamo faktiniu bylos aplinkybiu, baudžiamojo proceso normu bei atitinkamu civilinio kodekso normu išaiškinimo ir pritaikymo.

Kaip jau mineta, M. G. veiksmai nebuvo pagrindine priežastimi eismo ivykio kilimui, todel kolegija padare išvada, kad M. G. veiksmuose nera nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 5 d., požymiu, todel jis išteisinamas.

Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p. nustatyta, kad priimdamas išteisinamaji nuosprendi, teismas palieka civilini ieškini nenagrineta, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nera nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu turincios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teise pareikšti ieškini civilinio proceso tvarka. Taigi, esant nurodytoms aplinkybems, kai kaltinamasis išteisinamas, civilines ieškoves ieškinys paliekamas nenagrinetas.

Kadangi M. G. atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis, kolegija sprendžia, kad nukentejusiosios ir civilines ieškoves O.D. P. apeliaciniame skunde išdestytu argumentu del žalos priteisimo ir paskirstymo tarp kaltinamojo ir civiliniu atsakovu teisetumo ir pagristumo klausimas nenagrinetinas. Visi turtines ir neturtines žalos priteisimo bei jos dydžio nustatymo ir paskirstymo klausymai gali buti sprendžiami civilinio proceso tvarka pareiškus civilini ieškini.

Nukentejusioji O.D. P. skunde desto savo argumentus del teismo nuosprendžio neteisetumo ir nepagristumo ir del to, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai pripažino paties nukentejusiojo R.R. P. elgesi neatsargiu. Kolegija nesutinka su tokiais civilines ieškoves argumentais, kadangi bylos duomenimis nustatyta, tame tarpe ir ekspertiziu išvados patvirtina, jog R.R. P. ne tik kad buvo neatsargus ivažiuodamas i sankryža, nors toks jo elgesys ivažiuoti i sankryža riboto matomumo zonoje buvo priimtinas, taciau R.R. P. nesilaike Keliu eismo taisykliu 197 punkto reikalavimu, nes ivažiuodamas i sankryža, privalejo isitikinti, kad ivažiuoti i sankryža yra saugu, sustoti ir praleisti jam iš dešines važiuojanti automobili (duoti jam kelia). Be to, ekspertu išvados patvirtina, kad R.R. P., važiuodamas ne didesniu 3 km/h greiciu, turejo galimybe laiku pastebeti atvažiuojanti iš dešines automobili ir sustoti. Tokiu budu civilines ieškoves argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai pripažino paties R.R. P. elgesi susidariusioje situacijoje kaip didžiai neatsargu, nelaikytini pagristais, todel atmestini. Kolegija sprendžia, kad butent R.R. P. veiksmai jam ivažiuojant i sankryža ir nepraleidžiant jam iš dešines važiuojancio automobilio ir buvo pagrindine priežastimi eismo ivykiui kilti.

Nukentejusioji O.D. P. skunde nurode, kad R.R. P., prieš ivažiuodamas i lygiareikšmiu gatviu sankryža, sustojo. Šia aplinkybe patvirtino liudytojai M. N. bei ji pati. Ekspertu išvada del to, kad R.R. P. vairuojamas automobilis, „tiketina prieš susidurima ivažiavo i sankryža ne didesniu kaip 7 km/h greiciu“, nera kategoriška, o tai reiškia, kad iš ekspertu išvados galima suprasti, kad šis automobilis galejo judeti ir 6, ir 3, ir 1 km/h greiciu, ar net stoveti, ka beje ir patvirtino mineti liudytojai. Kolegija nelaiko pagristais tokius argumentus, kadangi nustatant eismo ivykio kilimo priežastis negalima vadovautis vien tik liudytoju parodymais. Butent ekspertizes aktuose padarytos išvados patvirtina eismo ivykio mechanizma, tiketinus automobiliu važiavimo greicius iki eismo ivykio, susidurimo vieta ir t.t. Todel vien vadovautis liudytojos M. N. ir nukentejusiosios O.D. P., kuri yra suinteresuota bylos baigtimi, parodymais nera jokio pagrindo. Ekspertizes akte aiškiai nurodyta, kad R.R. P., važiuodamas Sakalu gatve ir automobilio priekiu ivažiaves i sankryža su Liepyno gatve 2 m atstumu už važiuojamuju daliu sankirtos sankryžoje linijos, objektyviai galejo pastebeti jam iš dešines Liepyno gatves važiuojamosios dalies viduriu prie sankryžos su Sakalu gatve artejanti M. G. vairuojama automobili Volvo S 60, kai pastarasis priarteja prie sankryžos 12.70 m atstumu iki važiuojamuju daliu sankirtos sankryžoje linijos arba 15.60 m atstumu iki R.R. P. važiavimo per sankryža juosta. Tokiomis aplinkybemis vairuotojas R.R. P. turejo technine galimybe sustabdyti vairuojama automobili iki automobilio Volvo S 60 važiavimo per sankryža juostos ir išvengti susidurimo su šiuo automobiliu, jei R.R. P. tuo momentu butu važiaves nedidesniu kaip 3 km/h greiciu. Taigi, butent ekspertu išvados patvirtina, kad R.R. P. vairuojamas automobilis ne stovejo, o važiavo, ir tiketina, kad 7 km/h greiciu, nes jei jis butu važiaves 3 km/h greiciu, butu galejes išvengti susidurimo.

Nukentejusioji skundu praše priteisti jos naudai visas atstovavimo išlaidas, turetas nagrinejant byla pirmosios bei apeliacines instancijos teismuose. Kadangi M. G. išteisintas nepadares nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 5 d., kolegija neturi teisinio pagrindo priteisti iš M. G. ar kitu civiliniu atsakovu nukentejusiosios turetas atstovavimo išlaidas.

Esant nurodytoms aplinkybems, kolegija sprendžia, kad nuteistojo M. G. skundas jame išdestytu argumentu pagrindu laikytinas pagristu, todel tenkintinas, nukentejusiosios ir civilines ieškoves O.D. P. – atmestinas. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. balandžio 2 d. nuosprendis naikintinas ir priimamas išteisinamasis nuosprendis M. G. atžvilgiu.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p., 297, 298, 301-308 str., 115 str. 3 d. 2 p.,

nusprende:

Nuteistojo M. G. apeliacini skunda tenkinti, nukentejusiosios ir civilines ieškoves O.-D. P. apeliacini skunda atmesti.

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. balandžio 2 d. apkaltinamaji nuosprendi ir priimti nauja nuosprendi:

M. G. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Nukentejusiosios ir civilines ieškoves O.-D. P. bei Vilniaus teritorines ligoniu kasos ieškinius palikti nenagrinetus.