Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-17 · Civilinė byla Nr. 2A-2744-560/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-17
Bylos Nr.
2A-2744-560/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-00489-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Dainius Rinkevičius, Dalia Kačinskienė
Ieškovas
A. V.
Atsakovas
R. V.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius
Civilinė byla Nr. 2A-2744-560/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-00489-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 78.2.1.; 121.18
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei R. V. dėl nepilnamečiam vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. V. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 7 d. sprendimu iš ieškovo priteisto išlaikymo dydį nepilnametei dukrai, nustatant ieškovo pareigą teikti nepilnametei M. V. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 130 Lt dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad pirmoje ir antroje santuokoje susilaukė vaikų - sūnaus V. V., dukters G. V., dukters M. V.. Trečioje santuokoje su A. V. susilaukė dukters A. V.. Teigia, kad sąžiningai teikia išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams iš pirmos ir antros santuokos, tačiau jo gaunamos pajamos negali garantuoti dabartinės ieškovo šeimos ir mažametės A. V. poreikių užtikrinimo. Ieškovui sumokėjus vaikams teikiamą išlaikymą, lieka apie 704 Lt, todėl, ieškovo teigimu, tokia padėtis pažeidžia mažametės A. V. teises, visų vaikų lygiateisiškumo principą, todėl jis prašo sumažinti M. V. iš jo teikiamą išlaikymą (nustatytas išlaikymo dydis – 400 Lt) iki 130 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovė R. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad šiuo metu ieškovo vaikui teikiamas išlaikymas yra minimalus ir gali užtikrinti tik būtiniausių jo poreikių patenkinimą. Atsakovė pažymi, kad ieškovas be pagrindinio darbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ verčiasi privačia veikla, teikdamas automobilių remonto paslaugas, todėl jo nurodomos pajamos neatitinka realiai gaunamų ieškovo mėnesio pajamų. Atsakovė pažymėjo, kad gauna tik 1300 Lt dydžio atlyginimą, o šiuo metu nepilnametės poreikių patenkinimui per mėnesį vidutiniškai skiriama apie 1070 Lt, todėl ieškovui teikiant 400 Lt dydžio išlaikymą, akivaizdu, kad atsakovė prie vaiko poreikių patenkinimo prisideda didesne apimtimi, o sumažinus ieškovo teikiamą išlaikymą, atsakovė negalėtų patenkinti net minimalių vaiko poreikių.

Išvadą teikiančios institucijos vertinimu ieškovo prašoma priteisti suma – 130 Lt per mėnesį, neatitinka augančios ir fiziškai bei dvasiškai besivystančios nepilnametės M. V. interesų, bei neužtikrins net minimaliausių vaiko poreikių patenkinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-04-30 sprendimu ieškinį atmetė. Pažymėjo, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, nurodydamas, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas M. V., priėmimo, pasikeitė ieškovo išlaikytinių skaičius ir jis turi užtikrinti 2010-03-09 gimusios dukters A. V. poreikių patenkinimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas turėjo įstatyme numatytą pareigą įrodyti, kad jo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės ir dėl to jis negali toliau teikti tokio išlaikymo vaikui, kuris buvo nustatytas teismo patvirtintoje šalių santuokos nutraukimo padarinių sutartyje (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas papildomai patikrinęs viešuose registruose duomenis, nustatė, kad kreipimosi į teismą metu, ieškovas įsigijo dvi transporto priemones, kurių viena – motociklas, kuris, teismo vertinimu, nėra pirmo būtinumo prekė ir nėra skirta šeimos poreikiams tenkinti. Iš to teismas taip pat padarė išvadas, kad ieškovas turi papildomų lėšų asmeninių poreikių tenkinimui. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad šiuo atveju ieškovo nurodoma aplinkybė, jog be vaikų iš pirmų santuokų, jis dar turi išlaikyti ir trečioje santuokoje gimusią dukterį, nepatvirtina, kad dėl šios prievolės iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis. Ieškovas turi kelias profesijas – ugniagesio ir karininko, teikė automobilių techninės priežiūros paslaugas, tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas ėmėsi visų įmanomų galimybių papildomam ar geriau apmokamam darbui susirasti nepateikė. Nėra duomenų, kad jam būtų nustatytas neįgalumas. Teismas nelaikė, kad papildomo išlaikytinio gimimas iš esmės pablogino ieškovo turtinę padėtį. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad M. V. yra devynerių metų, lanko Vilniaus G. V. vidurinės mokyklos antrą klasę, jos išlaikymui skiriamos lėšos tiek būtiniausioms prekėms įsigyti, tiek ir jos mokyklinių prekių, uniformos įsigijimui, mergaitės regos korekcijai, stuburo iškrypimo gydymui. Atsakovė, išlaikanti kartu gyvenančią M. V., gauna apie 1 300 Lt dydžio atlyginimą, neturi registruoto nekilnojamojo turto, gyvena pas tėvą, už butui teikiamas paslaugas šildymo sezono metu tenka mokėti apie 600 Lt dydžio sumas, taip pat jai tenka apmokėti visas papildomas su dukters ugdymu susijusias išlaidas. Ieškovo teikiamas išlaikymas dukteriai yra minimalus, suma nedidelė. Teismo vertinimu, ją sumažinus dar daugiau būtų pažeisti vaiko interesai, kurie per laiką yra išaugę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas A. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-04-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – dalinai tenkinti ieškovo A. V. ieškinį ir pakeisti 2008-05-07 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2856-535/2008 nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, sumažinant priteisto išlaikymo dydį dukrai M. V. iki 250 Lt, mokamo kas mėnesį nuo ieškinio padavimo datos iki vaiko pilnametystės bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apylinkės teismas klaidingai konstatavo, kad išlaikytinių skaičiaus padidėjimas nepatvirtina, kad ieškovo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo. Ieškovo gaunamos pajamos išliko tokios pačios, o išlaikytinių skaičiaus padidėjimas vienareikšmiškai reiškia turtinės padėties pasikeitimą iš esmės - jos pablogėjimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė vieną esminę aplinkybę - vaiko poreikių, kuriam teismas buvo nustatęs išlaikymo dydį, padidėjimo nebuvimą. Todėl ieškovo turtinei padėčiai iš esmės pablogėjus, išlaikymas turėjo būti sumažintas. Nurodo, kad turi sveikatos problemų, kurie sudaro sunkumus bandant verstis papildoma veikla - automobilių remontu, todėl ieškovui teko jos atsisakyti. To teismas nevertino. Pasak apelianto, teismas klaidingai įvertino, kad ieškovo nusipirktas motociklas įrodo, kad ieškovas turi papildomų lėšų asmeninių poreikių tenkinimui. Motociklas buvo pirktas žiemos metu (sausio mėn.) ir parduotas gegužės mėn. Ieškovas motociklą pirko žiemą tikėdamas jį suremontuoti ir prasidėjus sezonui parduoti, tuo siekdamas uždirbti papildomas pajamas, reikalingas vaikams išlaikyti. Akivaizdu, kad žiemos ar ankstyvo pavasario metu motociklais niekas nevažinėja, todėl apie asmeninių poreikių tenkinimą negali būti net kalbos. Pažymėjo, kad jis turi ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją, kadangi ši kvalifikacija jam reikalinga dirbant AB „Lietuvos geležinkeliai", iš kurių ieškovas ir buvo siųstas į ugniagesių gelbėtojų mokyklą. Karininko profesijos, priešingai nei teigiama sprendime, ieškovas neturi. Taip pat skunde pažymima, kad ieškovas uždirba 1 600 Lt ir moka 500 Lt išlaikymą dviem savo vaikams V. V. ir G. V.. Taigi, jam lieka 1100 lt, iš kurių jis privalo išlaikyti dar du vaikus: M. V. ir A. V.. Tuo tarpu atsakovė gauna 1300 Lt ir turi išlaikyti vieną vaiką - M. V.. Ieškovo turtinė padėtis yra iš tiesų blogesnė nei atsakovės. Teismas, atsisakydamas sumažinti išlaikymą, neatsižvelgė į tai, kad išlaikymas turi būti proporcingas abiejų tėvų turtinei padėčiai ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Ieškovas mano, kad išlaikymo sumažinimas iki 250 Lt atitiktų abiejų tėvų turtinę padėtį. Taip pat apeliantas nurodo, kad jis vienas išlaiko savo pensinio amžiaus motiną V. J., kadangi ieškovo sesuo yra išvykusiu į Prancūziją ir su motina nebendrauja.

Atsiliepimas

Atsakovė R. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad pagal bylos medžiagą ieškovo padėtis pagerėjo. Ta aplinkybė, jog jis susilaukė ketvirtojo vaiko, nėra priežastis sumažinti priteistą vaiko išlaikymą. Pasak atsakovės, ieškovas turi prisiimti socialinę riziką ir įvertinti galimybę teikti vaikams tinkamo dydžio išlaikymą prieš susilaukdamas ketvirtojo vaiko. Pažymi, kad nors atsakovas teigia, jog neužsiima automobilių remontu, tačiau pats patvirtina, kad perka motociklus, juos remontuoja ir parduoda tretiesiems asmenims, kas rodo, kad arba jis ir toliau užsiima transporto priemonių remontu, arba šią transporto priemonę įsigijo savo reikmėms, taip patvirtindamas savo turtinės padėties pagerėjimą. Pasak atsakovės, ieškovas nesąžiningais būdais siekia pabloginti savo turtinę padėtį, siekdamas jam palankaus teismo procesinio sprendimo. Tai, kad ieškovas, turėdamas 4 išlaikytinius, galėjo įsigyti dvi apynaujas transporto priemones, rodo, kad jis ir toliau gali teikti bent minimalaus dydžio išlaikymą nepilnametei dukteriai. Pažymi, kad duktė gyvena su atsakove, todėl jai ir tenka didesnė našta rūpintis vis augančiais nepilnametės dukters poreikiais. Dukters išlaikymui reikalinga virš 900 Lt suma per mėnesį. Ieškovas visiškai nebendrauja su dukterimi, papildomai neprisideda prie jos išlaikymo, nepatiria jokių kitų išlaidų, susijusių su nepilnametės dukters išlaikymu, todėl nėra teisinio pagrindo sumažinti priteistą išlaikymo dydį. Taip pat atsakovė prašė neprijungti apelianto pateikiamus papildomus įrodymus, kadangi šiuos dokumentus jis galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, papildomai pateikti dokumentai nesudaro pagrindo daryti kitas nei pirmosios instancijos teismo išvadas, kadangi jie nepatvirtina, jog ieškovas yra neįgalus, kad dėl ligos negali vykdyti papildomos veiklos; nepatvirtina, kad ieškovas papildomai išlaiko savo motiną, o jo sesuo yra išvykusi gyventi į užsienį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo A. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pažymėtina, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme; apeliaciniame skunde negali būti keliami reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (LR CPK 306 str. 2 d., 311 str.).

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 str.) bei materialines teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečio vaiko (vaikų) išlaikymo priteisimą iš kartu negyvenančios tėvo, šio išlaikymo dydžio nustatymą (pakeitimą). Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės sudarė pagrindą teismui atmesti ieškovo pareikštą ieškinį dėl išlaikymo nepilnametei dukteriai M. V. sumažinimo. Teismas atsižvelgė į visas svarbias bylos aplinkybes, į ginčo šalių turtinę padėtį, atsakovės patiriamas išlaidas dukters išlaikymui, vaiko poreikius ir, atmesdamas pareikštą ieškinį, nepažeidė šalių proporcingumo principo. Apeliaciniame skunde išdėstyti ieškovo teiginiai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad ieškovo A. V. ir atsakovės R. V. santuokos metu 2003-01-10 gimė šalių duktė M. V.. 2008-05-07 Vilniaus miesto 2 teismo sprendimu (c.b. 2-2856-535/2008) šalių santuoka buvo nutraukta, iš ieškovo A. V. buvo priteistas 400 Lt dydžio dukters M. V. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas turi 2 nepilnamečius vaikus – V. V. ir G. V. iš pirmosios santuokos. Išlaikymas iš ieškovo šiems nepilnamečiams vaikams buvo priteistas 2000-04-10 Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriuo buvo nuspręsta iš ieškovo vaikų išlaikymui priteisti 1/3 dalį visų ieškovo darbo užmokesčio rūšių pajamų, bet nemažiau kaip 1 MGL, kiekvienam vaikui iki V. V. pilnametystės, o po to ¼ dalį visų rūšių pajamų iki G. V. pilnametystės. Šis teismo sprendimas buvo pakeistas Akmenės rajono apylinkės teismo 2012-03-21 nutartimi, patvirtinant taikos sutartį bei nustatant, kad A. V. vaikų V. V. ir G. V. išlaikymui nuo 2012-04-01 iki 2012-09-01 teikia kiekvienam po 200 Lt dydžio sumą, o nuo 2012-09-01 iki vaikų pilnametystės po 250 Lt kiekvienam vaikui. Be to, iš bylos duomenų seka, kad ieškovas A. V. trečioje santuokoje su A. V. 2010-03-09 susilaukė dukters A. V..

Ieškovas A. V., iš esmės remdamasis tuo, kad susilaukus 4 vaiko (dukters A. V.) jo finansinė padėtis pablogėjo, todėl jis negalintis mokėti 2008-05-07 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu nustatyto dydžio išlaikymą (400 Lt/mėn.) dukteriai M. V., kreipėsi į teismą dėl šio išlaikymo dydžio sumažinimo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-04-30 sprendimu šį ieškovo reikalavimą atmetė, nenustatęs pagrindų sumažinti priteistą nepilnametės dukters išlaikymo dydį. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės (tiek dėl tėvų turtinės padėties, sveikatos būklės, tiek dėl mažametės dukters poreikių, sveikatos būklės) nesudaro pagrindo keisti išlaikymo dydį, kuris yra minimalus, užtikrinantis tik minimalius vaiko vystymosi poreikius.

CK 3.201 str. 1 d. įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis; aiškinant šią nuostatą sistemiškai su CK 3.201 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus vaiko poreikiams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, jog teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Be to, nustatant nepilnamečio vaiko (vaikų) išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., visos abejonės vertintinos vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad tokia padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Sutiktina su apelianto teiginiais, jog ketvirto vaiko gimimas trečioje santuokoje turi įtakos ieškovo turtinei padėčiai. Visgi, vertinant visas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, tai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovo turtinė padėtis pasikeitė tiek, kad jis nebegalintis mokėti nepilnametei dukteriai M. V. ankstesniu teismo sprendimu nustatyto išlaikymo. Kitų įrodymų, jog ieškovo turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, A. V. nepateikė, todėl teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas neįrodė LR CK 3.201 str. 1 d. numatytų pagrindų pakeisti ankstesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį.

Bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovas dirba, gauna nuolatines pajamas (apie 1 600 Lt kas mėnesį), iš kurių 500 Lt skiria pirmoje santuokoje gimusiems vaikams išlaikyti bei 400 Lt antroje santuokoje gimusiai M. V. išlaikyti. Ieškovas neturi kitų kreditorinių įsipareigojimų. Be to, ieškovo trečioji sutuoktinė A. V. taip pat dirba, gauna nuolatines (apie 400 Lt per mėnesį) pajamas, kuriai taip pat tenka įstatyminė pareiga prisidėti prie dukters A. V. išlaikymo. Šeima gyvena sutuoktinės tėvams priklausančiose patalpose, prisideda prie komunalinių paslaugų, elektros energijos, kuro šildymui apmokėjimo. Nors apeliantas teigia, kad teismas neįvertino bylos įrodymų, kad jis turi sveikatos problemų, tačiau jokių jo sudėtingą sveikatos būklę patvirtinančių įrodymų ieškovas pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikęs, išskyrus išrašą iš medicininių dokumentų (b. 98), kuriame nurodoma diagnozė M 23 (kelio vidiniai pažeidimai) bei kad A. V. gydėsi Naujininkų poliklinikoje ambulatoriškai nuo 2009-12-18 iki 2010-01-07 bei nuo 2010-01-16 iki 2010-02-02 ir kad gydėsi greitosios pagalbos ligoninėje nuo 2010-01-08 iki 2010-01-15 (t.y. prieš dvejus metus iki ieškinio šioje byloje pateikimo). Byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų neįgalus, būtų praradęs dalį darbingumo, to nepatvirtina ir su apeliaciniu skundu papildomai pateiktas išrašas iš VĮ Centro poliklinikos Radiologijos skyriaus. Taigi, kartu įvertinus tai, kad ieškovas (kaip nurodė atsakovė, ir ko nepaneigė ieškovas) dirba pamaininį darbą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog A. V. neįrodė, jog jis siekė kitais būdais padidinti savo oficialiai gaunamas pajamas, imtis papildomos ir pelningesnės veiklos, ieškojo papildomą ar geriau apmokamą darbą. Nors apeliantas kritikuoja pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl ieškovo galimai naudojamų lėšų savo poreikiams tenkinti, įsigyjant su šeimos poreikių tenkinimu nesusijusią transporto priemonę (motociklą), tačiau pats yra nenuoseklus dėl savo paaiškinimų. Kaip seka iš bylos medžiagos, apeliantas pirmosios instancijos teisme teigė, kad dėl pablogėjusios sveikatos būklės jis atsisakė papildomo darbo – auto transporto remonto bei priežiūros paslaugų teikimo, tačiau apeliaciniame skunde jau nurodo, kad motociklas buvo įgytas žiemos metu, siekiant jį suremontuoti bei prasidėjus sezonui – parduoti. Dėl šių aplinkybių sutiktina su atsakovės pastebėjimu, jog šios aplinkybės patvirtina tą faktą, kad ieškovas arba ir toliau verčiasi automobilių remonto veikla bei gauna papildomas (neoficialias) pajamas, arba šią transporto priemonę jis įsigijo savo poreikių tenkinimui, kas taip pat rodo jo gan gerą turtinę padėtį. Kaip minėta, esant pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., visos abejonės vertintinos vaiko interesų naudai. Kitaip tariant, yra laikoma, kad tokia tėvo (tėvų) turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (šiuo atveju palikti nepakeistą ankstesniu teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį). Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismo klaidingai konstatavo, jog ieškovas turi kelias profesijas (ugniagesio ir karininko), tačiau kaip seka iš teismo posėdžio protokolo (b.l. 102) šias aplinkybes nurodė pats ieškovas.

Pirmosios instancijos teismas kartu pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovė dirba, turi nuolatines pajamas (apie 1 300 Lt kas mėnesį), neturi rimtų sveikatos problemų, gyvena jos tėvui priklausančiame bute, išskyrus M. V. neturi kitų išlaikytinių. Ankstesniu teismo sprendimu išlaikymo dydis (400 Lt kas mėnesį) buvo nustatytas, kai M. V. buvo 5 metai, kai ji dar nelankė mokyklos. Dabartiniu metu M. V. yra devynerių metų, lanko Vilniaus G. V. vidurinę mokyklą. Akivaizdu, kad per šį laikotarpį dukters poreikiai nesumažėjo, bet priešingai – padidėjo. Be to, mergaitė turi sveikatos problemų, papildomai turi būti skiriamos lėšos mergaitės regos korekcijai, stuburo iškrypimo gydymui. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas beveik nebendrauja su dukterimi, kitaip neprisideda prie būtinųjų jos poreikių tenkinimo, todėl didžioji dalis išlaikymo tenka atsakovei, ką patvirtina ir jos pateikti bei nepaneigti paskaičiavimai dėl patiriamų būtinųjų išlaidų dukters išlaikymui, banko sąskaitos išrašas. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovo teikiamas išlaikymas pakankamas tik minimaliems dukters poreikiams patenkinti, todėl, nenustačius, jog ieškovas dėl objektyvių priežasčių negalintis mokėti nustatyto dydžio (400 Lt kas mėnesį) išlaikymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog išlaikymo dydžio sumažinimas pažeistų nepilnametės šalių dukters teises, jos interesus. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad nagrinėdamas šią bylą jis nėra saistomas Akmenės rajono apylinkės teismo priimto sprendimo, kuriuo buvo sumažintas išlaikymo dydis ieškovo vaikams iš pirmos santuokos. Nors teismų praktikoje ir laikomasi nuostatos, kad sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti laikomasi vaikų lygybės principu, tačiau šis principas nėra absoliutus, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju vaiko išlaikymo dydis nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, individualius vaiko poreikius. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatytos aplinkybės dėl šalių turtinės padėties, dukters poreikių ir pan. nesudaro pagrindo sutikti su ieškovo pareikštu reikalavimu bei sumažinti išlaikymo dydį, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai A. V. ieškinį atmetė. Toks teismo sprendimas atitinka vaiko teisėtus interesus, atitinka vaiko ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą (LR CK 3.192 str. 2 d.), užtikrina šiuo metu būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą keisti ar naikinti teisėjų kolegija neturi pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Šios išvados nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodyta nauja aplinkybė, jog ieškovas vienas išlaiko savo pensinio amžiaus motiną V. J.. Pirmiausia pažymėtina tai, kad, kaip jau yra minėta, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (LR CPK 306 str. 2 d.). Antra, šie apelianto aiškinimai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, o, kaip seka iš bylos duomenų, ieškovas tiek pareikšdamas ieškinį, tiek bylą nagrinėjant teisme teigė, kad jis išlaiko tik savo nepilnamečius vaikus, prisideda prie naujos šeimos išlaikymo. Taigi, tokie atsakovo teiginiai atmestini, kaip visiškai nepagrįsti, nesudarantys pagrindo daryti kitas, nei tą padarė pirmosios instancijos teismas, išvadas.

Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad jis gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Ieškovas iš esmės yra sveikas (nenustatytas nedarbingumo lygis, neįgalumas), darbingo amžiaus, turintis profesiją asmuo, kuris turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad jis galėtų išlaikyti save bei teikti didesnį išlaikymą savo augantiems vaikams, kurių fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didės.

Atmetus ieškovo A. V. apeliacinį skundą, netenkintinas jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Romualda JanovičienėDalia KačinskienėKolegijos pirmininkas Dainius Rinkevičius