- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-23
- Bylos Nr.
- e2S-496-440/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00269-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- K. B., J. B.
- Atsakovas
- Pakruojo rajono 1-ajam notarų biurui
- Trečiasis asmuo
- V. Š., I. P., A. S., A. B.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų K. B. ir J. B. atstovo advokato A. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. gegužės 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-5357-1065/2021, pagal ieškovų K. B. ir J. B. ieškinį atsakovui Pakruojo rajono 1-ajam notarų biurui, tretiesiems asmenims V. Š., I. P., A. S., A. B. dėl pareiškimų dėl palikimo atsisakymo pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai K. B. ir J. B. kreipėsi į teismą prašydami laikyti K. B. surašytą 2021 m. vasario 12 d. pareiškimą Pakruojo rajono 1-ajam notarų biurui „Dėl palikimo atsisakymo“ ir J. B. surašytą 2021 m. vasario 12 d. pareiškimą Pakruojo rajono 1-ajam notarų biurui „Dėl palikimo atsisakymo“, negaliojančiais nuo pareiškimo pateikimo momento, kaip neatitinkančius jų valiai; įpareigoti Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro notarę N. D. sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimų išdavimą po M. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties; atsižvelgiant į tai kad baigus nagrinėti bylą bus praėjęs trijų mėnesių terminas palikimui priimti, atnaujinti K. B. ir J. B. terminą dėl palikimo priėmimo po jų motinos M. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
2. Nurodė, kad ieškovai ir trečiasis asmuo V. Š. 2021 m. vasario 12 d. pateikdami Pakruojo rajono 1-ajam notarų biurui pareiškimą dėl palikimo atsisakymo norėjo, kad jiems tenkančios palikimo dalys atitektų seseriai A. S., kuri rūpinosi motina iki jos mirties. Tačiau notarė, gal neteisingai supratusi jų pageidavimus, ar patys ieškovai neaiškiai išsakė savo pageidavimus, neteisingai įformino ieškovų atsisakymus nuo palikimo, todėl jų nepriimta palikimo dalis bus paskirstyta tarp A. S. ir A. B., kuris neprisidėjo prie mamos priežiūros, o toks palikimo paskirstymas neatitinka jų valios.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi įpareigojo ieškovus K. B. ir J. B. per septynias dienas nuo šios nutarties įteikimo dienos pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus trūkumus.
4. Nurodė, kad iš ieškinio ir jo priedų nėra aišku, ar įpėdiniai po M. Š. mirties jau yra priėmę palikimą, nenurodyta, ar kyla ginčas tarp įstatyminių vienos eilės įpėdinių dėl palikimo priėmimo. Atšaukimas pareiškimo atsisakyti priimti palikimą, kai nėra ginčo, neįeina į civilinių teisinių santykių, sprendžiamų ginčo teisena, reguliavimo sferą, nes jį galima atšaukti ir nesikreipiant į teismą, kadangi vienašalis sandoris nėra sukūręs, pakeitęs ar panaikinęs civilinių teisių ir pareigų, t. y. nėra atsiradusių teisinių pasekmių kitiems subjektams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad jei vienašalis sandoris dar nėra sukėlęs teisinių pasekmių tretiesiems asmenims, tokį sandorį galima atšaukti taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.55 straipsnio analogiją. Atsižvelgiant į teismas įpareigojo ieškovus tikslinti šias ieškinio aplinkybes ir pakartotinai įvertinti reikalingumą kreiptis šiuo klausimu į teismą.
5. Taip pat nurodė, kad iš pareiškimo nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovai ginčija atsisakymus priimti palikimą ir prašo pripažinti juos negaliojančiais: dėl savo suklydimo, galimos notarės klaidos ar kt., kadangi ieškinyje dėstomi nevienareikšmiški argumentai. Įvertinęs tai, teismas įpareigojo ieškovus patikslinti ieškinio pagrindą, nurodyti, kokiu pagrindu siekiama pripažinti sandorius negaliojančiais. Nurodė, kad nėra aišku, ar reikalavimą sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą po M. Š. mirties ieškovai reiškia kaip ieškinio reikalavimą ar teismo prašoma taikyti laikinąją apsaugos priemonę.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantų K. B. ir J. B. atstovas advokatas A. Š. prašė iš dalies panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5357-1065/2021 kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškinio pagrindas yra aplinkybės susijusios su ginču – noras priimti palikimą ir po to disponuoti juo savo nuožiūra. Ieškovai pateikė notarui pareiškimą, kuriuo atsisakė priimti palikimą, bet po kelių dienų persigalvojo ir išreiškė norą atsiimti šiuos pareiškimus. Notarui atsisakius tenkinti ieškovų prašymus atsiimti atsisakymus nuo palikimo, toks notarinis veiksmas buvo apskųstas teismui – tai yra ginčo dalykas. Panaikinti ieškovų atsisakymą nuo palikimo gali tik teismas. Šioje stadijoje nėra ginčo tarp vienos eilės įpėdinių dėl palikimo priėmimo.
6.2. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2021 m. gegužės 1 d., paveldėjimo teisės liudijimai į ieškovų motinos turtą kitiems įstatyminiams įpėdiniams išduoti nebuvo. Nesutinka su teismo teiginiu, kad „jei vienašalis sandoris dar nėra sukėlęs teisiniu pasekmių tretiesiems asmenims, tokį sandorį galima atšaukti taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.55 straipsnio analogiją“, kadangi tokiu atveju reikėtų laukti, kol bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą kitiems įpėdiniams ir tik po to kreiptis į teismą dėl jų nuginčijimo.
6.3. Įstatymas ieškovą įpareigoja ieškinyje nurodyti faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau juridinį ieškinio pagrindą, t. y. faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, ex officio atlieka bylą nagrinėjantis teismas.
6.4. Ieškovai nėra teisininkai, todėl kaip jie suprato savo atsisakymą nuo palikimo, taip savo poziciją išdėstė notarui, manydami, kad tai daro kito asmens naudai, tačiau tam, kad palikimas atitektu būtent konkrečiam pasirinktam asmeniui, iš pradžių reikia priimti palikimą, po to jį perleisti numatytam asmeniui. Ieškovai to nesuprato, neteisingai įformino savo atsisakymą nuo palikimo, todėl ir kreipėsi į notarą su pareiškimais atšaukti palikimo atsisakymą po motinos mirties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
8. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovams nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo
10. Byloje kilo ginčas dėl ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovų ieškinio priėmimo klausimą, nutartyje dėl ieškinio trūkumų pašalinimo nustatė, kad 1) iš ieškinio ir jo priedų nėra aišku, ar įpėdinai yra priėmę mirusios M. Š. palikimą; 2) ar kyla ginčas tarp įstatyminių vienos eilės įpėdinių dėl palikimo priėmimo; 3) nurodė, kad jei vienašalis sandoris dar nėra sukėlęs teisnių pasekmių tretiesiems asmenims, tokį sandorį galima atšauti taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.55 straipsnio analogiją, t. y. atšaukimas pareiškimo atsisakyti priimti palikimą, kai nėra ginčo, neįeina į civilinių teisinių santykių, sprendžiamų ginčo teisena, reguliavimo sferą, nes jį galima atšaukti ir nesikreipiant į teismą, ir įpareigojo ieškovus patikslinti šias ieškinio aplinkybes ir pakartotinai įvertinti reikalingumą kreiptis į teismą; 4) įpareigojo patikslinti ieškinio pagrindą ir nurodyti kokiu pagrindu siekia pripažinti sandorius negaliojančiais, kadangi iš pareiškimo turinio neaišku, kokiu pagrindu ieškovai ginčija atsisakymus priimti palikimą ir prašo juos pripažinti negaliojančiais: dėl savo suklydimo, galimos notarės klaidos.
11. Ieškinys turi atitikti įstatymo keliamus reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
12. Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimto pradinio ieškinio. Tačiau įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami naudojantis trūkumų šalinimo institutu (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
13. Nagrinėjamu atveju ieškovai reiškė reikalavimą laikyti negaliojančiais pareiškimus dėl palikimo atsisakymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismui nustačius ieškovų pareikšto ieškinio trūkumus dėl to, kad ieškinyje nėra nurodyta ir nėra pridėta įrodymų, ar įpėdinai yra priėmę mirusios M. Š. palikimą, ar kyla ginčas tarp įstatyminių vienos eilės įpėdinių dėl palikimo priėmimo, tikslinga spręsti dėl jų ištaisymo pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, esant poreikiui, pareikalauti papildomų duomenų ir atlikti kitus pasirengimo nagrinėti bylą teismo posėdyje reikalingus veiksmus.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu iš ieškinio turinio galima suprasti, kad ieškovai pateikdami notarei pareiškimus dėl palikimo atsisakymo, siekė, kad jiems tenkančią palikimo dalį paveldėtų jų sesuo, kuri rūpinosi jų motina, tačiau tikėtina dėl teisinio neišprusimo galbūt neteisingai suprato atsisakymo nuo palikimo teisines pasekmes ir pasirašė notarės parengtą pareiškimą, kurį ginčija CK 1.90 straipsnio pagrindu – sandorį sudarytą dėl suklydimo. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui kilusius neaiškumus dėl ieškinio pagrindo tikslinga išsiaiškinti parengiamojo teismo posėdžio metu, o nustačius, kad yra pagrindas pakeisti proceso šalis, dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama spręstina pagal CPK 45 straipsnyje įtvirtintas taisykles.
15. Sutiktina su apeliantu, kad tik teismas turi kompetenciją panaikinti ieškovų atsisakymą nuo palikimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palikimo priėmimo sandorio negalima atšaukti ir išreiškęs valią priimti palikimą įpėdinis vėliau negali jos pakeisti, t. y. atsisakyti priimto palikimo, nors, jeigu palikimo priėmimo sandoris sudarytas suklydus, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo ir pan., jis gali būti pripažintas negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2012). Atitinkamai palikimo atsisakymas, kaip ir jo priėmimas, taip pat yra besąlyginio, neatšaukiamo pobūdžio ir reiškia šios teisės pasibaigimą tam įpėdiniui be šios teisės transformacijos į kitą teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2007), nors ir gali būti ginčijamas teisme bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2007). Taigi tiek pareiškimo apie palikimo priėmimą padavimas palikimo atsiradimo vietos notarui, tiek palikimo atsisakymas (nepriklausomai nuo to, ar pareiškimas paduotas įstatymo numatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino pradžioje ar jo gale), laikytinas aiškiai išreiškiančiu įpėdinio valią atsiradusio palikimo atžvilgiu ir yra neatšaukiamo pobūdžio, todėl notaras, gavęs pareiškimą, išreiškiantį pasikeitusią įpėdinio valią palikimo atžvilgiu, nesant teismo sprendimo dėl pirminę įpėdinio valią išreiškusio vienašalio sandorio (CK 1.63 straipsnio 1, 3 dalis) nuginčijimo, turi vadovautis pirminiu įpėdinio valią palikimo atžvilgiu išreiškiančiu pareiškimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-746/2013).
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškinio priėmimo nepagrįstai įpareigojo ieškovus pakartotinai įvertinti reikalingumą kreiptis į teismą dėl vienašalio sandorio atšaukimo, t. y. dėl pareiškimo atsisakyti priimti palikimą pripažinimo negaliojančiu, neįvertinęs, kad ieškovai 2021 m. kovo 15 d. kreipėsi į notarą dėl pareiškimų atsisakyti palikimo atšaukimo ir Pakruojo rajono 1-ojo notaro biuro notarė N. D. atsakydama į ieškovų prašymus, pareiškė, kad ieškovų prašymus atmeta.
Dėl bylos procesinės baigties
17. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias teisės normas, nesivadovavo teismų praktika ir neatsižvelgė į ieškovų pateiktus dokumentus ir dėl to nepagrįstai taikė procesinių dokumentų trūkumų ištaisymo institutą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovų K. B. ir J. B. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovų atstovui.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.