- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-03
- Bylos Nr.
- 2A-746/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Vytas Milius, Donatas Šernas
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- M. B., notarei R
- Trečiasis asmuo
- D. B.
- Kategorijos
- 34.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus, Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-806-524.2012 pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui M. B., notarei R. K. (trečiasis asmuo - D. B.) dėl pareiškimo priimti palikimą pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, notarės atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą panaikinimo, paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu bei įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2011 m. vasario 16 d. mirė R. B., kurio sūnus M. B. 2011 m. vasario 23 d. pareiškimu palikimo atsisakė. 2011 m. gegužės 6 d. D. B., atstovaudama pagal įgaliojimą atsakovą M. B., notarei pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad naikina M. B. 2011 m. vasario 23 d. pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, palikimą priima ir prašo išduoti M. B. vardu paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. 2011 m. gegužės 10 d. ieškovė A. B. (R. B. motina) notarei pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad priima R. B. palikimą ir prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijmą pagal įstatymą, tačiau notarė 2011 m. gegužės 17 d. nutarimu atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą A. B., nurodant, kad ieškovė yra antros eilės įpėdinė, o 2011 m. gegužės 6 d. pareiškimu R. B. palikimą priėmė pirmos eilės įpėdinis (mirusiojo sūnus) M. B.. 2011 m. birželio 9 d. mirusiojo R. B. sūnui M. B. ir mirusiojo sutuoktinei D. B. išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas.
Šalies argumentai
Ieškovė A. B. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė:
- pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo M. B. 2011 m. gegužės 6 d. pareiškimą Klaipėdos miesto 5-ajam notarų biurui apie palikimo priėmimą, pasirašytą įgaliotinės D. B. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini);
- panaikinti notarės veiksmą – atsisakymą išduoti A. B. paveldėjimo teisės liudiją pagal įstatymą, įformintą 2011 m. gegužės 17 d. nutarimu dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą;
- pripažinti iš dalies negaliojančiu notarės M. B. bei D. B. 2011 m. birželio 9 d. išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. dėl atsakovo M. B. paveldėtų ¾ dalių R. B. turto;
- įpareigoti notarę R. K. išduoti A. B. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, kad 2011 m. vasario 23 d. pareiškimu vienintelis R. B. pirmosios eilės įpėdinis atsakovas M. B. atsisakė palikimo, todėl ieškovė įgijo teisę paveldėti R. B. turto dalį. Pažymėjo, kad atsisakymas nuo palikimo yra besąlyginis ir neatšaukiamas, nes asmens valia dėl palikimo atsisakymo yra išreikšta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą, ar nuo jo atsisakė, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne valios įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2000). Įvertinęs bylos duomenis, t. y., kad atsakovas gyvena kitoje šalyje, pareiškimas dėl palikimo atsisakymo buvo pasirašytas praėjus nedideliam terminui po tėvo mirties – septynioms dienoms, iš esmės pateiktas dėl paprastesnės dokumentų tvarkymo procedūros, teismas darė išvadą, kad atsakovas, nepažeisdamas LR CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino, turėjo teisę pakeisti savo apsisprendimą, t. y. panaikinti pareiškimą dėl palikimo atsisakymo ir priimti palikėjo turtą (CK 1.5, 1.137 str.), o palikimo atsisakymas konkrečiu atveju nesukūrė teisinių pasekmių ieškovei, kaip antros eilės įpėdinei, paveldėti po sūnaus mirties atsiradusio turto. Pažymėjo, kad paveldėjimo teisinis reglamentavimas prioritetą teikia pirmesnės eilės įpėdinių teisių apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009), todėl atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (LR CK 1.5 str.), šiuo konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo atsakovo M. B. 2011 m. gegužės 6 d. pareiškimą apie palikimo priėmimą pripažinti negaliojančiu. Tuo tarpu kiti ieškinio reikalavimai yra išvestiniai, todėl teismas dėl likusių ieškinio reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo nesprendė. Pirmosios instancijos teismo nuomone, nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tokios pat kaip ieškovės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2007, nes pastarojoje byloje buvo siekiama panaikinti palikimo atsisakymą praėjus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui, dėl ko ieškovės nurodyta teismų praktika konkrečiu atveju negali būti vadovaujamasi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė A. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos argumentus:
1. Atsakovui M. B. ar trečiajam asmeniui D. B. nebuvo jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad vienintele įpėdine bus D. B., nes abu žinojo, kad ieškovė (mirusiojo mama) yra gyva ir turi teisę pretenduoti į savo mirusio sūnaus palikimą.
2. Pačiam M. B. dėl palikimo priėmimo apskritai nebuvo būtinumo vykti pas notarę, kadangi jo paties dar 2010 m. balandžio 23 d. išduotas įgaliojimas, kurio pagrindu veikdama D. B. 2011 m. gegužės 10 d. panaikino atsisakymą nuo palikimo bei priėmė palikimą, suteikė D. B. visus įgaliojimus, susijusius su mirusio sūnaus M. B. palikimo priėmimu ir kitų susijusių reikalų tvarkymu.
3. Nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti, kad notarė R. K., tvirtindama atsakovo atsisakymą nuo palikimo, neišaiškino M. B. šio sandorio prasmės ir pasekmių.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2007 konstatuota, kad palikimo atsisakymas, kaip ir jo priėmimas, yra besąlyginio, neatšaukiamo pobūdžio, o M. B., 2011 m. vasario 23 d. atsisakęs palikimo, savanoriškai ir negrįžtamai pasitraukė iš paveldėjimo santykių, todėl nuo palikimo atsisakymo momento paveldėjimo teisė atsirado ieškovei kaip antros eilės įpėdinei.
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2000 ir 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009 konkrečiu atveju precedentinės reikšmės neturi, nes lyginant su nagrinėjama byla minėtose bylose nėra jokio panašumo nei tarp faktinių aplinkybių, nei tarp nagrinėtų materialinės teisės normų.
Šalies argumentai
6. Atmesdamas ieškinį pirmosios instancijos teismas paneigė teisinio tikrumo principą ir įteisino ieškovės atžvilgiu įvykusį neteisingumą – įgytos paveldėjimo teisės atėmimą, nespėjus jos realizuoti per įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą (CK 5.50 str. 4 d.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. B. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota bylose esant kitoms faktinėms aplinkybėms, t. y. kai nuo palikimo atsiradimo momento ir atsisakymo nuo palikimo yra praėję daugiau kaip trys mėnesiai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, o tai turi būti atliekama per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 1, 3 d.). Kita vertus, per tą patį terminą įpėdinis turi teisę atsisakyti palikimo, o palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas (CK 5.60 str. 1, 2 d.).
Veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti bei įgyvendindamas savo subjektines teises turi veikti atidžiai ir rūpestingai, o nesilaikydamas šių reikalavimų privalo prisiimti galinčius kilti neigiamus padarinius. Palikimo priėmimo sandorio negalima atšaukti ir išreiškęs valią priimti palikimą įpėdinis vėliau negali jos pakeisti, t. y. atsisakyti priimto palikimo, nors, jeigu palikimo priėmimo sandoris sudarytas suklydus, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo ir pan., jis gali būti pripažintas negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2012). Atitinkamai palikimo atsisakymas, kaip ir jo priėmimas, taip pat yra besąlyginio, neatšaukiamo pobūdžio ir reiškia šios teisės pasibaigimą tam įpėdiniui be šios teisės transformacijos į kitą teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2007), nors ir gali būti ginčijamas teisme bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2007). Taigi tiek pareiškimo apie palikimo priėmimą padavimas palikimo atsiradimo vietos notarui, tiek palikimo atsisakymas (nepriklausomai nuo to, ar pareiškimas paduotas įstatymo numatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino pradžioje ar jo gale), laikytinas aiškiai išreiškiančiu įpėdinio valią atsiradusio palikimo atžvilgiu ir yra neatšaukiamo pobūdžio, todėl notaras, gavęs pareiškimą, išreiškiantį pasikeitusią įpėdinio valią palikimo atžvilgiu, nesant teismo sprendimo dėl pirminę įpėdinio valią išreiškusio vienašalio sandorio (CK 1.63 str. 1, 3 d.) nuginčijimo, turi vadovautis pirminiu įpėdinio valią palikimo atžvilgiu išreiškiančiu pareiškimu. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog įpėdinis, nepažeisdamas CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino, turėjo teisę pakeisti savo apsisprendimą, t. y. panaikinti pareiškimą dėl palikimo atsisakymo ir priimti mirusiojo R. B. turtą, netinkamai taikė aukščiau minėtas materialinės teisės normas, dėl ko Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimas naikintinas.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų aišku, kad įpėdinio M. B. valia dėl tėvo R. B. palikimo priėmimo buvo išreikšta jau 2011 m. vasario 23 d, pareiškimu dėl palikimo atsisakymo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); 1 t. 6 b. l.), kuriame nurodyta, kad pareiškimas suprastas dėl turinio ir pasekmių bei atitinkantis pareiškėjo valią. Minėtas sandoris įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčytas (CK 1.90 str. ar kt.), todėl, atsižvelgiant į aukščiau minėtus išaiškinimus, M. B., atstovaujamo D. B., 2011 m. gegužės 6 d. pareiškimas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo panaikintas M. B. 2011 m. vasario 23 d. pareiškimas dėl palikimo atsisakymo ir priimtas R. B. palikimas, laikytinas niekiniu be atskiro teismo sprendimo pripažinti jį negaliojančiu (CK 1.78 str. 1 d., 1.80 str. 1 d.). Tuo tarpu Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarės R. K. 2011 m. gegužės 17 d. nutarimas dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą (išduoti ieškovei A. B. paveldėjimo teisės liudijimą) priimtas atsižvelgiant būtent į minėtą 2011 m. gegužės 6 d. pareiškimą (notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini) dėl palikimo priėmimo M. B. vardu, o pastarąjį pareiškimą pripažinus niekiniu ir negaliojančiu, išnyko 2011 m. gegužės 17 d. nutarimo teisinis pagrindas, dėl ko jis pripažintinas negaliojančiu. Atitinkamai negaliojančia pripažintina ir Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro 2011 m. birželio 9 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo dalis, kuria M. B. paveldėjo ¾ dalis R. B. turto.
Ieškovė taip pat prašo įpareigoti notarę išduoti A. B. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą į R. B. turtą, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, dėl paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo išdavimo konkrečiu atveju, visų pirma, turi spręsti pati notarė, o atsakovas, kaip jau minėta, turi teisę ginčyti 2011 m. vasario 23 d. pareiškimą dėl palikimo atsisakymo teismine tvarka. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 2011 m. birželio 9 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimu trečiasis asmuo D. B. paveldėjo ¼ mirusiojo R. B. turto, o paveldint su antros eilės įpėdine (ieškove), jai iš viso turėtų tekti pusė palikimo (CK 5.13 str.).
Iš esmės tenkinus ieškovės apeliacinį skundą ir atitinkamai ieškinį, iš atsakovo M. B. priteistina 400 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ieškovei A. B. (CPK 93 str. 1 d.) ir 4772 Lt valstybei (2 t. 11 b. l., CPK 96 str. 1 d.). Be to, iš atsakovo ieškovei priteistina 500 Lt advokatės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, y. y. iš viso iš atsakovo ieškovei priteistina 900 Lt (400 Lt + 500 Lt) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.
Naikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimant naują sprendimą, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.), t. y. ieškinį iš esmės tenkinant, ieškovės A. B. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo M. B.. Tokiu būdu ieškovei iš atsakovo priteistina 637 Lt žyminio mokesčio už ieškinį išlaidų (1 t. 25, 78 b. l.) ir 1800 Lt advokatės teisinės pagalbos išlaidų (1 t. 181, 182 b. l.), t. y. iš viso 2437 Lt bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų. Be to, iš atsakovo priteistina 4550 Lt žyminio mokesčio už ieškinį išlaidų (1 t. 91 b. l.) valstybei (CPK 96 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies ir:
- pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarės R. K. 2011 m. gegužės 17 d. nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą (išduoti A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą;
- pripažinti negaliojančia Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro 2011 m. birželio 9 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjo ¾ dalis mirusiojo R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) turto.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo M. B. 2437 Lt (du tūkstančius keturis šimtus trisdešimt septynis litus) ieškovei A. B. ir 4550 Lt (keturis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt litų) valstybei bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo M. B. 900 Lt (devynis šimtus litų) ieškovei A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir 4772 Lt (keturis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt du litus) valstybei bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.