Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorams Žilvinui Generauskui ir Šarūnui Vaicekavičiui,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis bei deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis MB (duomenys neskelbtini), administracine tvarkas baustas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. J. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2025 m. gruodžio 20 d. apie 01.57 val. kelyje (duomenys neskelbtini) 15,4 km, vairavo Ž. K. priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. pagal 2025 m. gruodžio 20 d. 02.19 val. alkotesterio „ALCOTEST 7510“ (patikrinimo Nr. 2399905) nustatytas 1,94 promilių neblaivumas.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

L. J. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad atplaukė keltu iš (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini). Kelte vartojo alkoholį, draugas ne. Iš kelto išlipo 17-18 val. Grįžtant iš (duomenys neskelbtini), pakelėje sustojo pasižiūrėti krepšinio varžybas, išgėrė butelį viskio. Bandė pamiegoti, bet buvo labai šalta. Iki kol sustojo, automobilį vairavo Ž. K.. Varžybos baigėsi apie 22 val. Pasitikrino, kad kelio likę apie pusvalandį, todėl nutarė važiuoti namo į (duomenys neskelbtini). Turėjo grįžti per (duomenys neskelbtini), bet išsikrovė telefonai ir jie pasiklydo. Kadangi buvo blaiviausias todėl ir nusprendė vairuoti. Automobilis priklausė Ž. K.. Sustabdyti buvo prie Ž. K.. Gyvena su tėvais (duomenys neskelbtini), bet dirba (duomenys neskelbtini), gaunamos pajamos 3000 Eur, išlaikytinių neturi. Dėl tokio savo poelgio gailisi, atrodė, kad vairuoja gerai, atsargiai, pavojaus niekam nesukėlė. Nurodė, kad mama galėtų daryti gerą įtaką. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Ž. K., kaltinamojo vairuotos transporto priemonės savininkas, teisiamajame posėdyje parodė, kad tuo metu atrodė, kad L. tikrai gali vairuoti, neatrodė neblaivus, todėl ir vairavo. Kelte vartojo alkoholį – išgėrė alaus, po to stipriuosius gėrimus, o vėliau alkoholio nevartojo. Keltas buvo 19 val. iš (duomenys neskelbtini) atplaukė 18 val. ir išvažiavo link namų. Iš kelto išvažiavo L. Buvo sustoję tik degalinėje, kad nueiti į tualetą ir užmetė akį į krepšinio varžybas. Daugiau sustoję nebuvo. Paskui juos sustabdė policijos pareigūnai. Nesijautė labai gerai, todėl ir nevairavo. L. atrodė, kad tikrai gali vairuoti, todėl jis ir pasirinko vairuoti. Kad automobilis gali būti konfiskuotas, jam buvo išaiškinta policijoje ir tai jam yra žinoma.

Liudytoja apklausta G. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad pateikė prašymą atleisti sūnų L. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, kad nesitikėjo, jog jos sūnus gali būti sulaikytas, reakcija buvo siaubinga, niekada šito nesitikėjo. Po šio įvykio su sūnumi ilgai ir daug kalbėjosi, jis labai pergyveno, gailėjosi taip padaręs. Mano, kad sūnus suprato savo klaidą ir reikiamas išvadas padarė. Galėtų sumokėti 1000 Eur užstatą, dirba mokykloje, gaunamos pajamos apie 800 Eur, bet turi santaupų. Pasitiki sūnumi, žino, kad daugiau taip nenutiks. Santykiai su sūnumi yra geri, ryšys artimas, dažnai bendrauja, jis paiso jos nuomonės. Prašė atleisti L. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jos atsakomybei.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. J. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo ir parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

2025 m. gruodžio 20 d. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-44090-25 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2025 m. gruodžio 20 d., 01.57 val., kelyje (duomenys neskelbtini) 15,4 km sustabdytas automobilis Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus L. J., gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas vidutinis (1,94 prom.) girtumas. Įtariamasis sulaikytas (b. l. 1-2)

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą L. J. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis vairavo transporto priemonę Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatytas 1,94 promilių neblaivumas. Tai patvirtina pačio kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, nustatyto neblaivumo rezultatai, įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, liudytojo parodymai ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo/neskyrimo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, jo gynėjas, laiduotoja prašė atleisti kaltinamąjį L. J. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu.

Kaltinamasis L. J. yra kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, byloje gautas kaltinamojo mamos prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. L. J. neteistas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Byloje nėra duomenų apie L. J. atžvilgiu pradėtus kitus ikiteisminius tyrimus (b. l. 43), per penkerių metų laikotarpį keturis kartus baustas administracine tvarka už smulkius kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos, turi vieną galiojančią nuobaudą (b. l. 45-47). Kaltinamasis dirba MB (duomenys neskelbtini) (b. l. 49), nevedęs (b. l. 42). Tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų. Byloje civilinių ieškinių nepareikšta.

Būti laiduotoja byloje pateikusi prašymą G. J. yra kaltinamojo mama. G. J., kuri siekia būti laiduotoja yra neteista (b. l. 114), administracine tvarka nebausta (b. l. 118). Darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 120). Su kaltinamuoju sieja artimas ryšys, sugrįžęs į Lietuvą L. J. gyvena kartu su mama, todėl gali daryti teigiamą įtaką sūnaus L. J. elgesiui. Iš G. J. paaiškinimų teisme matyti, kad ji pasitiki savo sūnumi ir palaiko jį, dažnai bendrauja telefonu, gali įtakoti sūnaus elgesį. Sūnaus elgesį vertina kaip visiškai netinkamą ir nepateisinamą. Teigė, jog tokie įvykiai daugiau nepasikartos. G. J. teismui sudarė įspūdį asmens, turinčio atsakingą požiūrį į gyvenimo vertybes bei galinčio daryti teigiamą įtaką L. J. elgesiui.

Šios aplinkybės rodo, kad byloje yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, suponuojančios pagrindą atleisti L. J. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą, perduodant jį mamos G. J. atsakomybei (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Atsižvelgiant į L. J. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei neatsakingą požiūrį į savo kaip vairuotojo pareigas, taip pat laiduotojos G. J. minėtas asmenines savybes bei turimas galimybes sumokėti užstatą, siekiant užtikrinti, kad kaltinamasis daugiau nedarytų tokių nusikalstamų veikų, skirtinas laidavimas su užstatu, kurį G. J. privalo sumokėti per 14 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Telšių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (BK 40 straipsnio 5 dalis), nes pagrindinė laidavimo paskirtis yra padėti nusikaltusiam žmogui suprasti padaryto nusikaltimo galimas pasekmes ir daugiau nenusikalsti.

Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitus L. J. teigiamai charakterizuojančius duomenis, laiduotojos G. J. teigiamą asmenybę ir galimą teigiamą jos poveikį kaltinamajam bei daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė L. J..

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra atleidimas nuo atsakomybės apskritai. Visų pirma, teismo išreikštas pasitikėjimas ir atleidimas yra sąlyginis ir jei asmuo nesilaiko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, sprendžiama dėl jo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Antra, asmuo padaręs šiurkštų teisės pažeidimą neturi tikėtis išvengti bet kokių neigiamų pasekmių, suvaržymų, kurie gali užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir įtakoti asmens apsisprendimą dėl panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Baudžiamojo poveikio priemonės atlieka nubaudimo ir prevencinę funkciją, todėl pagal baudžiamąjį įstatymą gali būti taikomos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-418-222/2016).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis L. J. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms teismo nuomone baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą teismas atsižvelgia į tai, jog L. J. tokį šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą. Vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas. Byloje nustatytos aplinkybės teismui suponuoja išvadą, kad L. J. padarytas šiurkštus kelių eismo taisyklių pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, todėl atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 20 d., nuo dienos kai jam buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punkte reglamentuoja, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis L. J. inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso L. J. sesers draugui – Ž. K.. Iš bylos duomenų nustatyta, kad transporto priemonės savininkas Ž. K. nusikalstamos veikos padarymo metu važiavo automobilyje kartu su L. J., sėdėdamas priekinėje keleivio vietoje. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis nurodė, kad žiūrėdami krepšinio varžybas jie gėrė alkoholinius gėrimus. Abu vyrai alkoholį vartojo kartu, todėl Ž. K. tikrai buvo žinoma, kad L. J. vairuoja transporto priemonę neblaivus. Teisiamojo posėdžio metu Ž. K. parodė, jog transporto priemonę perdavė vairuoti L. J. manydamas, jog jis blaivus, kadangi pats nesijautė gerai, kad galėtų vairuoti automobilį. Iš pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų matyti, jog keleivio rankose stebima plastikinė tara bei tarp kojų pėdų – stiklinis butelis su gėrimo užrašu, atsakydamas policijos pareigūno klausimą nurodė, kad važiavo iš (duomenys neskelbtini), važiavo į namus, sakė, kad nėra gėręs, pasirodo, kad yra gėręs. Taip pat asmeniui buvo išaiškinta transporto priemonės konfiskavimo tvarka. Šios aplinkybės suponuoja teismui išvadą, kad Ž. K., suvokė, kad jo draugas, būdamas neblaivus vairuoja jam priklausančią transporto priemonę, važiavo kartu ir leido L. J. su jam priklausančia transporto priemone vykdyti nusikalstamą veiką. Siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui ateityje, konfiskuotinas Ž. K. priklausantis automobilis Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priemonė (BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Prokuroras prašė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose.

Pagal BK 72⁵ straipsnį teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Spręsdamas dėl trečiosios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslingumo, teismas atsižvelgia į tai, kad L. J. už aptariamos veikos padarymą teisiamą pirmą kartą, įvykdė nesunkų nusikaltimą, dėl kurio nuoširdžiai gailisi. Teismo vertinimu, L. J. padaryta nusikalstama veika buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, pervertinus savo galimybes vairuoti transporto priemonę. Duomenų, kad kaltinamasis turėtų priklausomybę alkoholiui ar piktnaudžiautų alkoholiu nėra, todėl teismo vertinimu, atsižvelgus į nustatytas aplinkybės, kaltinamajam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, o dviejų baudžiamojo poveikių priemonių – specialiosios teisės atėmimo ir veikos padarymo priemonės konfiskavimo, taikymas yra pakankamas padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam L. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 77-79, 81-83).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

priverstinai nuvežtas automobilis Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomas UAB „Autobastionas“ automobilių aikštelėje, esančioje adresu Mažeikių r., Krucių k., bei automobilio užvedimo raktelis, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas turto konfiskavimą vykdančiai institucijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

įvykio vietos apžiūros metu paimtas dokumentas – Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas numeris J013298, išduotas Ž. K. vardu, esantis voke prie bylos galinio bylos viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas turto konfiskavimą vykdančiai institucijai .

CD diskas su garso įrašu iš BPC ir pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais paliktini prie bylos, kaip bylos medžiaga.

Civilinis ieškinys nėra pareikštas.

L. J. išaiškintinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisinės pasekmės (BK 40 straipsnio 8–9 dalys).

L. J. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 ir 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 432 straipsniu,

nusprendžia:

L. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu, perduodant jį laiduotojos G. J. atsakomybei, vienerių metų terminui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

L. J. laiduotoja paskirti jo motiną G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą su 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio užstatu.

Laiduotoja G. J. privalo sumokėti 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio užstatą per 14 (keturiolika) dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Telšių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, Nr. LT73 7300 0101 6210 0971, esančią Swedbank, AB.

Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą, nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7, 10 punktais, 3 dalimi, 68, 72, 72⁵ straipsniais paskirti L. J. baudžiamojo poveikio priemones:

uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 20 d.;

konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą Ž. K. vardu.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kartu su šio automobilio registracijos liudijimu, numeris J013298, ir užvedimo rakteliu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai;

CD diską su garso įrašu iš BPC ir pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais palikti prie bylos.

Išaiškinti L. J., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdžius teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti L. J., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti laiduotojai G. J., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.