- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-05
- Bylos Nr.
- e2S-1501-950/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10306-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- A. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-18977-1084/2023 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei A. K. dėl nustatytos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo ir nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio / mokėtojo pakeitimo, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. S. (toliau – ir ieškovas arba apeliantas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 ir 2 punktus, nustatant nepilnamečių vaikų E. S. ir J. S. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu; 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 punktą, nustatant atsakovės A. K. (toliau – ir atsakovė) ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką; 3) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4–7 punktus, nustatant, kad atsakovė nepilnamečių vaikų išlaikymui skiria po 270 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, šiuos pinigus sumokant iki einamojo mėnesio 5 dienos į ieškovo banko sąskaitą, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 3 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
3. Teismas nustatė, kad privalomoji mediacija tarp ginčo šalių vyko tik dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, nors ieškovas ieškinį pareiškė dėl nustatytos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo ir nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio / mokėtojo pakeitimo.
4. Teismas, atsižvelgęs į ieškinio reikalavimus ir tarp šalių inicijuotos privalomosios mediacijos metu spręstus klausimus, konstatavo, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas yra pasinaudojęs privalomąja mediacija.
5. Teismas nurodė, kad teismui nepateikti duomenys, jog tarp ginčo šalių buvo inicijuota privalomoji mediacija dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, atitinkamai dėl bendravimo tvarkos su kitu iš tėvų (šiuo atveju su motina) nustatymo, taip pat dėl nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo.
6. Teismas sprendė, kad ieškovas nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškovo ieškinį atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas A. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Atsakovė dėl mediacijos atlikimo kreipėsi tik po to, kai 2023 m. rugpjūčio 28 d. slapta, be ieškovo žinios, su juo tokių veiksmų nesuderinus ir negavus rašytinio sutikimo, savavališkai su šalių nepilnamečiais vaikais išvyko į Šveicarijos Konfideraciją, pakeisdama vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą, įprastinę ir nusistovėjusią jų aplinką, mokyklas, socialinį vaikų gyvenimą, nutraukė iš esmės visus ryšius ne tik su ieškovu, bet ir su giminaičiais, draugais, todėl absurdiška manyti, kad tokioje situacijoje tarp šalių galima mediacija. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų kyla grėsmė vaikų psichoemocinei būklei, tolimesnei raidai, todėl prioretiškumas turėtų būti teikiamas visapusiškai užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus (sprendžiant klausimus, susijusius išimtinai su vaikais), o ne formaliems reikalavimams.
7.2. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymą (toliau – Mediacijos įstatymas) privalomoji mediacija inicijuojama šalių bendru sutarimu arba vienos iš šalių, tačiau nepagrįstai akcentuoja, kad privalomoji mediacija buvo inicijuota atsakovės, tokiu būdu suteikiant jai nepagrįstą pranašumą. Ieškovo pasitraukimas iš atsakovės siūlytos mediacijos dėl jos neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų atlikimo – vaikų pagrobimo, suponuoja pagrįstą išvadą, kad tarp šalių joks taikus susitarimas negalimas, todėl ir mediacija yra mažų mažiausiai negalima.
7.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino mediacijos pažymą, ko pasekoje nepagrįstai nepriėmė ieškovo ieškinio, nes pažymoje padaryta žyma „ir kitų susijusių klausimų išsprendimo“ apima absoliučiai visus klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais (tiek pagrindinius, tiek išvestinius), todėl absurdiška laikyti, jog ieškovas turėjo atskirai užsivesti papildomą mediaciją dėl tų pačių klausimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartimi tarp šalių sudarytos ir patvirtintos taikos sutarties punktus, susijusius su šalių nepilnamečių vaikų E. S. ir J. S. gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymu, išlaikymo priteisimu ir jo mokėjimu.
11. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė negali būti paneigiama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai), tačiau gali būti nustatoma speciali jos įgyvendinimo tvarka, pavyzdžiui, teisės aktais gali būti reglamentuota ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2017).
12. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, įtvirtintas vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų: teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pagal Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą, privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, išskyrus minėtame punkte aptartus smurto artimoje aplinkoje atvejus. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos pakeitimo bei išlaikymo priteisimo, t. y. pareiškė ieškinį, kylantį iš šeimos teisinių santykių.
13. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – Tarnyba) 2023 m. rugpjūčio 29 d. pranešimo Nr. (11.7Mr)(M-P-23-5664)MPA-10806 dėl sutikimo vykdyti privalomąją mediaciją matyti, kad Tarnyba 2023 m. rugpjūčio 28 d. gavo atsakovės prašymą vykdyti privalomąją mediaciją ginče dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais pakeitimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo. Mediatorės R. Č. 2023 m. rugsėjo 7 d, pažymoje dėl mediacijos atlikimo nurodyta, kad mediatorei Tarnybos 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. (11.7Mr) (M-P-23-5664)MSP-05424 paskirta vykdyti privalomąją mediaciją civiliniame ginče dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo tarp ieškovo ir atsakovės, tačiau 2023 m. rugsėjo 7 d. mediacija užbaigta ją nutraukiant, nes viena iš šalių pasitraukė iš mediacijos proceso. Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog ieškovas 2023 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi su pareiškimu dėl neteisėto šalių nepilnamečių vaikų išvežimo į Šveicariją, o apie vaikų išvežimą buvo informuotas 2023 m. rugpjūčio 30 d. jam atsakovės siųstu elektroniniu laišku, iš kurio teksto matyti, jog elektroninio laiško ieškovui siuntimo metu, t. y. 2023 m. rugpjūčio 30 d., atsakovė su vaikais jau buvo Šveicarijoje. Taigi, iš su ieškiniu pateiktų įrodymų akivaizdu, jog mediacija buvo pradėta vykdyti 2023 m. rugsėjo 4 d. Tarnybos sprendimu, t. y. jau po to, kai atsakovė su nepilnamečiais vaikais buvo išvykusi iš Lietuvos, ir po to, kai ieškovas kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl neteisėtai į kitą šalį išvežtų vaikų.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo reikalavimas, kad ieškovas inicijuotų pakartotinį išankstinį neteisminį ginčo nagrinėjimą tik dėl to, jog dėl privalomosios mediacijos vykdymo kreipėsi ne jis, o atsakovė, nors iš byloje esančių duomenų aiškiai matyti, kad ieškovas nuo pat sužinojimo momento apie vaikų išvežimą iš Lietuvos su tuo nesutiko, yra nepagrįstas. Kadangi šiuo atveju šalių interesai dėl jų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos pakeitimo, kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo yra priešingi, laikytina, kad nutraukus mediaciją, teisę kreiptis dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos pakeitimo bei kitų su tuo susijusių klausimų įgijo ne tik atsakovė, bet ir ieškovas. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad privalomoji mediacija buvo inicijuota atsakovės, todėl tik ji įgijo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, o ieškovas turi atskirai tarp tų pačių šalių ir iš esmės dėl to paties dalyko (t. y. klausimų, susijusių su nepilnamečiais vaikais, išsprendimo) inicijuoti naują mediacijos procesą ir tik tada kreiptis į teismą su ieškiniu.
15. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų teisingam šios bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas kreipėsi į teismą nepasinaudojęs įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Kadangi teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį, atskirasis skundas tenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
17. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
18. Apeliantas 2023 m. gruodžio 4 d. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (290,40 Eur už atskirojo skundo parengimą) priteisimo bei šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
20. Nagrinėjamu atveju, panaikinus skundžiamą nutartį, byloje nėra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas, spręstina, kad prašymas neatitinka CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų, todėl apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.
Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.