Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Kristina Domarkienė Civilinė byla Nr. 2S-1290-796/2016

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-14008-2015-2)

2016 m. rugsėjo 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų E. S. ir A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų E. S. ir A. S. ieškinį atsakovui AB Swedbank bankui, dėl kredito sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys R. S., R. B., UAB „Eurobankrotas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai pateikė teismui ieškinį ir prašo pripažinti negaliojančia 2007-04-02 kredito sutartį Nr. 07-031334-FA. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-1219-328/2014 pagal E. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratoriaus UAB „Euro bankrotas“ 2014 04 09 prašymą buvo patvirtintas vienas iš E. S. kreditorių, atsakovo Swedbank AB finansinis reikalavimas 288 875,51 Lt (83 664,13 Eur) sumai. Kreditorinio reikalavimo pagrindu nurodyta 2007 04 02 kredito sutartis Nr. 07-031334-LA, pasirašyta tarp atsakovo ir kredito gavėjų E. S. ir R. Š.. Nurodo, jog kredito sutartis pripažintina negaliojančia, nes ji buvo iš esmės pakeista ydingai ir be pakeitimuose privalančių dalyvauti asmenų valios, tai yra jiems nedalyvaujant, nesilaikant rašytinės sandorių formos pagrindinei kredito sutarčiai. 2016-02-18 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovų atstovas pateikė prašymą nagrinėjamą civilinę bylą pagal ieškovų E. S. ir A. S. ieškinį atsakovui Swedbank AB bankui perduoti ieškovo E. S. bankroto bylą nagrinėjančiam teismui – Klaipėdos miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2FB-1219-328/2014.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-25 nutartimi netenkino ieškovų prašymo perduoti civilinę bylą ieškovo E. S. bankroto bylą nagrinėjančiam teismui bei nustatė 10 dienų terminą pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus – patikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką. Teismas nurodė, jog ieškinyje aiškiai ir nedviprasmiškai nenurodytas joks sandorio negaliojimo pagrindas, kuriuo ieškovai remiasi ginčydami kredito sutarties galiojimą. Iš ieškinio neaišku, kokios reikalaujamos formos nesilaikyta paskolos sutartyje. Ieškinys iš esmės grindžiamas tuo, kad apie ginčijamos kredito sutarties pakeitimus nebuvo informuotas laiduotojas ir jo sutuoktinė, kad laiduotojo ieškovo A. S. sutuoktinė R. S. nebuvo supažindinta su laidavimo sutartimi. Teismas vertino, jog yra neaišku, kokiu būdu tai sąlygoja kredito sutarties negaliojimą, kokia sutartinė nuostata ar kitas imperatyvas, kurią kredito sutarties šalį (kredito gavėją ar kredito davėją) ir kokiu konkrečiu būdu įpareigoja su kredito sutarties pakeitimais supažindinti laiduotoją, jo sutuoktinę. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškinyje nenurodomi sandorio negaliojimo padariniai, kurių siekia ieškovai pripažinus kredito sutartį negaliojančia.Teismas taip pat netenkino ieškovų prašymo ieškovų atstovo prašymo bylą perduoti E. S. bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas remdamasis CPK 163 str. 5 p., 166 str. 2 d., bei Fizinių asmenų bankroto įstatymu nurodė, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymas nenumato galimybės suinteresuotiems asmenims reikšti reikalavimus, tame tarpe ir dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Nurodė, jog FABĮ 18 str. 5 d. numato, kad bankroto administratorius ieškinius dėl fizinio asmens sudarytų iki bankroto bylos iškėlimo sandorių pripažinimo negaliojančiais nagrinėja teismai pagal fizinio asmens gyvenamąją vietą. Darė išvadą, jog pagal bankroto proceso esmę, tuo atveju, kai ieškovai (bankrutuojantys fiziniai asmenys) reiškia ieškinius, susijusius su jų kaip skolininkų turtiniais santykiais su kreditoriais, taikytina Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje numatyta teismingumo taisyklė, t. y. kad ieškinius nagrinėja ne bankroto bylą iškėlęs teismas, o teismas pagal fizinio asmens gyvenamąją vietą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovai dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės. Nurodo, kad ieškinio priėmimo ir jo trūkumų šalinimo klausimai yra sprendžiami ieškinio pateikimo teismui metu vadovaujantis CPK 137 ir 138 str. Parengiamajame posėdyje teismas galėjo išsiaiškinti kilusius neaiškumus, kadangi teismas šio proceso metu ruošiasi bylos nagrinėjimui iš esmės. Nurodo, jog bankroto byloje Nr. 2FB-1219-328/2014 buvo patvirtintas vienas iš ieškovo E. S. kreditorių – atsakovo AB Swedbank reikalavimas 83664,13 Eur sumai, jos pagrindu nurodant 2007-04-02 kredito sutartį Nr. 07-031334-LA. Nurodo, jog bankas laiduotojo nuo likusios skolos nėra atleidęs, todėl dėl šių aplinkybių ieškovų ieškinys nagrinėtinas bankroto byloje. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose (atskiruose) skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarčių) negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovų prašymas perduoti bylą pagal ieškovų ieškinį vieno iš ieškovų bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, taip pat dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti nustatymo jau priėmus ieškinį.

Dėl civilinės bylos perdavimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovų atstovas advokatas V. Žylė pateikė prašymą nagrinėjamą civilinę byla perduoti ieškovo E. S. bankroto bylą nagrinėjančiam teismui civilinėje byloje Nr. 2FB-1219-328/2014. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad E. S. 2014-02-13 iškelta bankroto byla, o 2014-09-11 patvirtintas mokumo atkūrimo planas. Iš ieškinio faktinių aplinkybių bei atskirojo skundo argumentų matyti, jog ieškovai iš esmės nesutinka su atsakovo reikalavimu į ieškovą A. S. (laiduotoją pagal ginčijamą kredito sutartį Nr. 07-031334-LA). Ieškovai nurodo, jog iškėlus bankroto bylą ieškovui E. S. bei patvirtinus mokumo atkūrimo planą buvo patvirtinti atsakovo kaip kreditoriaus reikalavimai, todėl papildomi reikalavimai ieškovui A. S. reiškiami nepagrįstai. Ieškovai prašo jų ieškinio pagrindu iškeltą civilinę bylą atsakovui AB Swedbank bankui dėl 2007-04-02 kredito sutarties 07-031334-LA pripažinimo negaliojančia, perduoti E. S. bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Su apeliantų nurodytais motyvais dėl bylos perdavimo nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas Fizinių asmenų bankroto įstatymas nenumato galimybės suinteresuotiems asmenims reikšti reikalavimus, tame tarpe ir dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, bankroto byloje. FABĮ 18 str. 5 d. numato, kad bankroto administratoriaus ieškinius dėl fizinio asmens sudarytų iki bankroto bylos iškėlimo sandorių pripažinimo negaliojančiais nagrinėja teismai pagal fizinio asmens gyvenamąją vietą. Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovai yra pateikę teismui ieškinį dėl sandorio nuginčijimo, kas atitinka FABĮ 18 str. 5 d. nuostatas, jog sandoriai, kuriuos siekia nuginčyti bankrutuojančio asmens bankroto administratorius nagrinėjami atskira tvarka, t. y. ne toje pačioje byloje dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovų atskirojo skundo jame nurodytais motyvais tenkinti nėra pagrindo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išaiškinimais, jog ieškovų pareikštas ieškinys nagrinėtinas bendra ginčo teisenos tvarka taikant teismingumo taisyklę, kad ieškinius dėl sandorių nuginčijimo nagrinėja ne bankroto bylą iškėlęs teismas, o teismas pagal fizinio asmens gyvenamąją vietą, todėl perduoti iškeltą civilinę bylą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nebuvo pagrindo.

Dėl teismo nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų šalinimo

Atskiruoju skundu ieškovai nurodo, jog teismas nepagrįstai nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus, kadangi ieškinio trūkumų šalinimo klausimai yra sprendžiami ieškinio teismui pateikimo metu vadovaujantis CPK 137 ir 138 str.CPK 296 str. 11 p. numato, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, teismas ieškinį palieka nenagrinėtu. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad šiuo pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ruošdamasis bylos nagrinėjimui susipažinęs su atsakovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis nustatė, kad ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą aplinkybė, kad ieškinys buvo priimtas, savaime netrukdė pirmosios instancijos teismui, taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs ieškinio turinį, atsakovo atsiliepime išdėstytas aplinkybes, darė išvadą, kad ieškovų ieškinio pagrindas yra neaiškus, ieškinyje nenurodyti sandorio negaliojimo padariniai, kurių siekia ieškovai pripažinus kredito sutartį negaliojančia, todėl nustatė ieškovams terminą nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą, konkretizuojant kokias teises siekiama apginti pateiktu ieškiniu bei kokių teisinių padarinių yra siekiama. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus. Kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir (ar) kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo pareiškus ieškinį teisme arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo, taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (CPK 138 str.)Ieškinio duomenimis iš esmės teigiama, jog atsakovo turtinis reikalavimas dėl skolos priteisimo vieno iš ieškovų A. S. atžvilgiu yra nepagrįstas, ieškovai ginčija tarp banko ir kredito gavėjų sudarytą kredito sutartį ir prašo pripažinti ja negaliojančia dėl nesilaikytos formos reikalavimų. Iš bylos duomenų nustatyta, kad vienas iš ieškovų A. S. yra laiduotojas pagal 2007-07-19 sudarytą kredito sutartį Nr. 07-031334-LA1. Taip pat ieškinio priedų duomenimis byloje yra pateikti keli laidavimo ir pagrindinės kredito sutarties sąlygų pakeitimo susitarimai (b.l. 7-12). Iš ieškinio faktinių aplinkybių darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismui pagrįstai kilo abejonių dėl ieškinio pagrindo, kadangi nėra aišku kokie konkrečiai susitarimai dėl kredito sutarties sąlygų keitimo pagal ieškovus sąlygojo formos nesilaikymą, kredito gavėjų ir laiduotojo neinformavimą. Ieškinio pagrinde nurodoma, jog kredito sutarties negaliojimą lemia rašytinės sandorių formos nesilaikymas (CK 1.93 str. 5 d., 6.193 str. 4 d.), tačiau konkrečiai nėra nurodyti kokie susitarimai buvo sudaryti nesilaikant nustatytos formos, daromi neinformuojant kredito gavėjų ir laiduotojo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškinio trūkumus, kadangi ieškinyje nėra aiškiai, logiškai išdėstytos faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą) ir neaiškus ieškinio reikalavimas.Apeliantai taip pat nurodė, jog teismo parengiamojo posėdžio esmė yra pasiruošti bylos nagrinėjimui, todėl teismas tai galėjo padaryti posėdžio metu. CPK 7 str. 2 d. ir 42 str. 5 d. įpareigoja šalis joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, rūpintis proceso eiga teisme, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, siekti greito ir teisingo bylos išnagrinėjimo. Tam tikri ieškinio trūkumai, įskaitant ir neesminius ieškinio dalyko bei pagrindo nurodymo netikslumus bei trūkumus, gali būti pašalinami ir vėlesnėse proceso stadijose. Tačiau esminiai trūkumai, jeigu jie dėl savo pobūdžio neleidžia pradėti proceso, turi būti pašalinti jau civilinės bylos iškėlimo stadijoje. Prie tokių trūkumų priskiriami ir esminiai ieškinio dalyko bei faktinio pagrindo formulavimo trūkumai, kai dėl jų iš esmės neaišku ko ar kokiu pagrindu prašoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis Nr. 2-256-236/2016, 2015 m. liepos 17 d. nutartis byloje Nr. 2-945-117/2015). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį pažymėjo, jog yra neaišku kokiomis aplinkybėmis ieškovai siekia pripažinti kredito sutartį negaliojančia remdamiesi tik deklaratyviais teiginiais, konkrečiai nenurodant pažeidimų sutarties galiojimui, taip pat neaišku ar ieškovai siekia ginčyti banko reikalavimą laiduotojui A. S.. Atsakant į atskirojo skundo argumentą, jog teismas parengiamojo posėdžio metu turėjo pagrindą išsiaiškinti bylos esmę, šalių reikalavimus, pažymėtina, kad nesant ieškinyje aiškiai suformuluoto ieškinio pagrindo (aplinkybių kuriomis ieškovai grindžia kredito sutarties pripažinimą negaliojančia), ne tik teismas bet ir proceso dalyviai neturi galimybės tinkamai identifikuoti bylos esmę ir pateikti atsiliepimus, taigi pasirengimas bylos nagrinėjimui neįmanomas, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinio trūkumus nustatė pagrįstai. Pažymėtina, kad ieškovus atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas, kurio pareiga teismui pateikti ieškinį atitinkantį įstatyme nustatytus reikalavimus, iš kurių tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindą bei dalyką. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai ir motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeistina (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi nustatė ieškovams 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, kuris yra pasibaigęs. Išnagrinėjus atskirąjį skundą, ieškovams nustatytinas naujas 10 dienų terminas nuo apeliacinės instancijos termino nutarties kopijos gavimo dienos pašalinti 2016-02-25 teismo nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus (CPK 115 str. 2 d., 316 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį.

Nustatyti ieškovams 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos pašalinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-25 teismo nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.