Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-1557-173/2015 ieškovės S. G. ieškinys atsakovui VĮ Valstybės žemės fondui dėl pripažinimo nuosavybės teisės (trečiasis asmuo P. G.) laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Ieškinys atitinka jam keliamus reikalavimus, o teisėjo išvados apie ieškinio neatitikimą CPK numatytiems reikalavimams tik hipotetinės.

Ieškinyje aiškiai nurodytas jo dalykas – pripažinti nuosavybės teisę į konkretų nekilnojamąjį turtą.

Prie ieškinio yra pridėti įrodymai, patvirtinantys faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 3 p.).

E. Z. notaro patvirtintu įgaliojimu yra tinkamai įgaliotas atstovauti ieškovę kartu su advokatu, teikiančiu nemokamą teisinę pagalbą.

Ieškinys atitinka ir CPK 135 straipsnio 2 dalies reikalavimus (prie ieškinio pridėti 82 priedai – įrodymai, tarp kurių ir įrodymai apie ieškovės materialinę padėtį, o žyminis mokestis nemokėtinas, kadangi byla iš vartojimo teisinių santykių (CPK 83 str. 1 d. 1 p.)).

Prie ieškinio yra pateikti tinkamai patvirtinti dokumentai (CPK 114 str.), ką patvirtina juose esantys antspaudai, parašai, be to, ieškovė įsipareigojo, kai ieškinys bus priimtas, pateikti patvirtinimui ieškovės turimų dokumentų originalų kopijas.

4. Teismas, nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, turi rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyti, kokius konkrečius trūkumus ir kokiu būdu reikia pašalinti.

Tretysis asmuo P. G. atsiliepimu į S. G. atskirąjį skundą prašo jį tenkinti ir iš esmės pritardamas (kartodamas) atskirajame skunde išdėstytus argumentus, teigia, kad ieškinys atitinka jam CPK keliamus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Šioje byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas, nutaręs, kad ieškovė nepašalinio ieškinio trūkumų, pagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtinta vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Dėl paminėtų priežasčių ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos reikalavimai (CPK135 str., 111 str.), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui ieškinį paduodantis asmuo. Jeigu ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų, tačiau trūkumai yra tokio pobūdžio, kad gali būti ištaisyti, taikomas procesinis ieškinio trūkumų šalinimo institutas (CPK 115, 138 str.).

Byloje nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartyje išdėstė ieškiniui keliamus reikalavimus ir nustatė šiuos ieškinio trūkumus: 1) aiškiai ir nuosekliai nurodytini ieškinio dalykas (reikalavimai) ir pagrindas bei ieškinio suma ir kaip ji apskaičiuota; 2) pateiktini įrodymai, kad atstovu nurodytas E. Z. pagal CPK 56 straipsnį turi teisę atstovauti; 3) jeigu prašoma atleisti nuo žyminio mokesčio, pateikti atleidimo pagrindą patvirtinančius įrodymus (teismas pažymėjo ir tai, kad tik konkrečiai nurodžius ieškinio dalyką ir pagrindą (jau paminėtas taisytinas ieškinio trūkumas) įmanoma apskaičiuoti mokėtiną žyminį mokestį; 4) pateikti CPK nustatyta tvarka patvirtintus įrodymus (ieškinio priedus).

Nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad ieškinio trūkumai ieškovei nebuvo tinkamai, suprantamai išaiškinti. Atvirkščiai, Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarties turinys patvirtina, kad ieškovei ne tik, kad buvo įvardinti ieškinio trūkumai, bet ir kiekvienas jų paaiškinti (paaiškinta, kokie asmenys turi teisę būti atstovais civiliniame procese, kokia tvarka tvirtinami teismui teikiami įrodymai ir t.t.). Nėra reikšminga tai, kad ieškinio trūkumai buvo įvardinti ir paaiškinti tik nutarties motyvuojamojoje dalyje ir nebuvo pakartoti rezoliucinėje.

Ieškovės pateikto patikslinto ieškinio turinys patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai nėra pašalinti, todėl skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

Iš dalies sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog įstatymų leidėjas nereikalauja iš ieškovo civilinės bylos iškėlimo stadijoje visiško tikslumo ir aiškumo paduodamame procesiniame dokumente. Tam tikri ieškinio trūkumai, įskaitant ir neesminius ieškinio dalyko bei pagrindo nurodymo netikslumus bei trūkumus, gali būti pašalinami ir vėlesnėse proceso stadijose. Tačiau esminiai trūkumai, jeigu jie dėl savo pobūdžio neleidžia pradėti proceso, turi būti pašalinti jau civilinės bylos iškėlimo stadijoje. Prie tokių trūkumų priskiriami ir esminiai ieškinio dalyko bei faktinio pagrindo formulavimo trūkumai, kai dėl jų iš esmės neaišku ko ar kokiu pagrindu prašoma. Nagrinėjamoje byloje kaip tik ir susiklostė tokia faktinė situacija. Ieškinyje yra prašoma pripažinti privačios nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, apskaitytą nurodomuose įvairiuose dokumentuose. Taigi faktinis ieškinio pagrindas apskritai nėra atskleistas, ieškovė apskritai neaiškino, kodėl jai, jos manymu, turi būti pripažinta nuosavybės teisė į nurodytus nekilnojamojo turto objektus. Nors ieškovė prašo pripažinti nuosavybės teisę, kitur ieškinyje save nurodo, kaip ginčo turto savininkę, todėl neaišku, ar ji turėjo nuosavybės teisę, jeigu taip, kokiu pagrindu, ar ją yra praradusi ir dėl to siekia susigrąžinti, ar prašo pripažinti (siekai įgyti) kokiu nors kitu pagrindu. Patikslintame ieškinyje (dar plačiau atskirajame skunde, tačiau padrikai ir fragmentiškai) aiškinama, kad ieškovė valdė nekilnojamąjį turtą, į kurį ieškiniu prašo pripažinti nuosavybės teisę, tačiau ieškinio pagrindas (faktinės aplinkybės) taip pat nėra nurodyta tiek, kad ieškinio pagrindas būtų aiškus. Tokie ieškinio trūkumai negali būti šalinami vėlesnėje proceso stadijoje, kadangi jau pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje ieškinys ir jo priedai turi būti siunčiami kitiems proceso dalyviams, kad pastarieji susipažintų ir suprastų ieškinio esmę bei pateiktų atsiliepimus (CPK 142 str. 1 d.). Nesant ieškinyje ir patikslintame ieškinyje aiškiai suformuluoto ieškinio pagrindo, ne tik teismas bet ir proceso dalyviai neturi galimybės tinkamai identifikuoti bylos esmę ir (proceso dalyviai) pateikti atsiliepimus, taigi pasirengimas bylos nagrinėjimui neįmanomas.

Patikslinto ieškinio ir atskirojo skundo turinys patvirtina, kad ieškovės manymu, ieškinio trūkumai nustatyti nepagrįstai ir kad dalies nustatytų ieškinio trūkumų, su jais nesutikdama (pavyzdžiui, ar E. Z. gali būti atstovu, ar už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis, kokiu būdu patvirtinti įrodymai turi būti teikiami kaip ieškinio priedai), ieškovė net nebandė jų taisyti, tik atskirajame skunde išdėstė nesutikimo su teismo nustatytais ieškinio trūkumais argumentus, kas taip pat patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartyje nustatyti trūkumai nebuvo ištaisyti.

Ieškinio kvalifikuotas parengimas kaip ir asmens profesionalus atstovavimas teisme paprastai reikalauja specialių, t.y. teisinių, žinių ir patirties. Teisinio išsilavinimo neturintys asmenys, paduodantys ieškinį teismui dėl įvairiausių aplinkybių gali skirtingai suprasti ieškiniui kaip svarbiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų esmę, gali neturėti įgūdžių išreikšti, kaip ir kodėl bei kokias savo teises siekia apginti, taip pat gali netinkamai vertinti ieškinyje nurodomų ir pridedamų įrodymų reikšmę bei pakankamumą. Asmenims, neturintiems teisinio išsilavinimo, gali būti sunku tinkamai paruošti ieškinį ir kitus procesinius dokumentus, suprasti teismo įpareigojimų esmę. Todėl ieškovė galėtų kreiptis į advokatą, kuris padėtų tinkamai paruošti ieškinį teismui. Ieškovei taip pat gali būti suteikta valstybės garantuojama (nemokama) pirminė teisinė pagalba (teisinė konsultacija), dėl kurios ieškovė turėtų kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 15 str. 1 d.). Prireikus ir jeigu ieškovės turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal VGTPĮ, ieškovei galės būti suteikta ir valstybės garantuojama (nemokama) antrinė teisinė pagalba (pavyzdžiui, ieškinio parengimas, VGTPĮ 2 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.