Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą byloje teikiančios institucijos, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Editai Pleškaitei, Virginijai Petrylienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui Ž. S. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, J. S., institucija, teikianti išvadą byloje, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė N. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti, kad atsakovas Ž. S. yra ieškovės dukros E. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; nustačius tėvystę dukrai E. B., palikti „B.“ pavardę ir įpareigoti Šiaulių rajono civilinės metrikacijos skyrių E. B. gimimo liudijimo grafoje „TĖVAS“ įrašyti – Ž. S.; nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, iš atsakovo priteisti nepilnamečiai dukrai išlaikymą, mokamą po 190,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., viso 6840 Eur, ieškovę paskiriant išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise bei priteisti iš atsakovo valstybei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė 2008-11-09 pagimdė dukrą E.. Dukros gimimo liudijimo grafoje „Tėvas“ jokių duomenų nėra įrašyta, nes vaikas gimė ieškovei nesant santuokoje su atsakovu Ž. S.. Biologinis vaiko tėvas yra atsakovas, su kuriuo susipažino 2007 m. pavasarį. Nuo tada jie pradėjo artimai bendrauti ir po mėnesio draugystės ji pastojo. Apie savo nėštumą pranešė atsakovui, tačiau jis su tuo nesutiko ir neigė, kad vaikas yra jo. Nei nėštumo metu, nei gimdymo metu atsakovas nerodė jokio susidomėjimo ir dėmesio, tik kai dukrai buvo 8 mėnesiai, jis buvo atvykęs jos aplankyti, tačiau jokios paramos nesuteikė, dukrai dovanų neatvežė. Atsakovas savo dukra E. nesirūpina nuo pat gimimo, nepadeda materialiai išlaikyti dukros, todėl nutarė prisiteisti išlaikymą savo dukrai iš jos tėvo Ž. S.. Ž. S. atsisako rašyti pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas 2011 m. Šiaulių rajono apylinkės teisme nagrinėjant kitą civilinę bylą, pripažino, kad jis yra E. tėvas bei sutiko dukrai duoti savo pavardę. Nurodė, jog nustačius dukrai tėvystę teismo prašo, dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes atsakovas dukra nesirūpina, o ji kaip motina, dukrą prižiūri, auklėja. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ja, patikino, jog tėvui išreiškus pageidavimą bendrauti su dukra, ji nekliudomai leis bendrauti ir nedarys jokių kliūčių atsakovui dalyvauti dukros auklėjime, jei tai nedarys žalingos įtakos vaikui. Ieškovės finansinė padėtis labai sunki, ji nedirba ir yra registruota darbo biržoje, gauna 138,49 Eur socialinę pašalpą dviem vaikams ir 57 Eur gauna iš vaikų išlaikymo fondo sūnui K. išlaikyti. Pati su vaikais gyvena socialiniame būste, jai padeda jos broliai, kurie gyvena ūkiškai Ginkūnuose, Šiaulių rajone ir remia ją su vaikais maisto produktais, daržovėmis. Be to, ji gauna vienkartinę 57 Eur išmoką (mokinio krepšelį), kurios visiems mokslo metams neužtenka. Viso vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 380 Eur (60 Eur mokymo priemonėms, 80 Eur maistui, 70 Eur vaiko dalis būsto išlaikymui, aprangai ir avalynei – 60 Eur, vaistams ir vitaminams – 40 Eur, higienos prekėms – 30 Eur, poilsiui ir laisvalaikiui – 40 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vaiko neriame ir jo auginti nepadeda, prašo iš atsakovo dukros išlaikymui priteisti kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 190 Eur iki vaiko pilnametystės bei priteisti iš atsakovo įsiskolinimą nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. (1-4 b. l.).

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas advokatas palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Nesutiko su atsakovo prašymu atsisakyti reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Išlaikymui prašo 190 Eur, tačiau sutiktų sumažinti šią sumą iki 150 Eur. Dukra gyvena kartu su ja savivaldybei priklausančiame būste. Nenori, kad atsakovas vienas bendrautų su dukra, tik kartu su ja. Nustatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką nereikia, netrukdys atsakovui bendrauti su dukra. Atsakovas nėra nei karto pas dukrą buvęs. Atsakovas neneigė fakto, kad yra tėvas, bet dokumentų jis netvarkė. Atsakovas buvo vieną kartą atvažiavęs, kai dukrai buvo 8 mėnesiai, bet tėvystę pripažino tik teisme nagrinėjant kitą bylą. Būsto išlaikymo išlaidas sudaro – nuoma, šildymas (centrinis), vanduo, dujos, ir dalina jas į 3 dalis. Per mėnesį sumoka apie 200 Eur mokesčių. 14 Eurų sumoka savivaldybei nuomos mokestį, šalto vandens išleidžia – 2-3 m³, karšto vandens - 1 m³. Namuose interneto neturi. Mokymo priemonių išlaidos sudaro – sąsiuviniai, pratybos, pieštukai, sportinė apranga ir avalynė. Dukra serga – gripu, todėl kad nesirgtų perka vitaminus. Nuolatinių sveikatos problemų bei neįgalumo dukra neturi. Higienos reikmenų išlaidas kas mėnesį sudaro – muilas, dantų pasta, šampūnas. Papildomai išlaidų reikia žiburėliams, ekskursijoms. Mergaitė mokykloje lanko šokių būrelį, už kurį moka po 5 Eur kas mėnesį. Mokykloje mergaitė taip pat lanko piešimo būrelį, tačiau už jį mokėti nereikia. Pačios pajamos sudaro 191 Eur - socialinė parama ir 57 Eur pinigai skirti sūnaus išlaikymui. Vaikus jai padeda išlaikyti broliai, kurie suteikia maisto produktų. 190 Eur tai tokia suma, kurią norėtų skirti vaiko išlaikymui. Šiuo metu dukros išlaikymui pati kas mėnesį skiria 150 Eur. Mokykla jai pretenzijų neturi. Jos vyras B. iki skyrybų padėjo išlaikyti dukrą. Pati šiuo metu yra užsikodavusi ir alkoholio nevartoja. Vaiką prižiūri, mokykla priekaištų dėl dukros priežiūros jai neturi. Jos namuose lankosi socialinė darbuotoja ir jai padeda, pataria.

Atsakovas Ž. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino, kad yra vaiko E. B. tėvas, pateikė teismui ieškinio reikalavimo dėl tėvystės nustatymo pripažinimą, pripažino, kad yra ieškovės dukros E. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (44 b. l.). Su kitais ieškinyje nurodytais reikalavimais nesutinka. Ateityje, jei ieškovė neprižiūrėtų vaiko, norėtų, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Pageidavo, kad vaikas turėtų jo pavardę. Su dukra norėtų bendrauti vienas. Nesidomėjo kaip mergaitei sekasi mokykloje. Pats su šeima sunkiai gyvena, yra iš dalies darbingas, 6 metus buvo registruotas darbo biržoje, buvo išbrauktas, nes atsisakė mokytis ir dabar po 2 mėnesių vėl registruosis darbo biržoje. Susirasti darbą sunku, nes jis gali dirbti tik po 6 valandas per dieną. Neturi jokio darbo. Nori, kad teismas nepriteistų išlaikymo įsiskolinimo, nes neturėtų iš ko jo sumokėti, sutiko, kad išlaikymo dukrai neteikė. Už vieną vaiką pats gauna 57 Eur išlaikymą, todėl sutiktų šiuos pinigus skirti dukters išlaikymui. Pats turi du vaikus, kuriuos išlaiko, moka mokesčius už būstą. Už nuomą moka 23 Eur. Už šildymą ir vandenį mokėjo 107 Eur. Dujos centralizuotos – už jas moka apie 8 Eur ir už elektrą sumoka apie 10 Eur. Šeimos pajamas sudaro pajamos gaunamos už vaikus, priteistas išlaikymas, jokių kitų pajamų negauna. Neįgaliam vaikui reikia papildomai vaistų, kuriems išleidžia apie 70 Eur. Šių vaistų ligonių kasos nekompensuoja. Finansiškai jų šeimai niekas nepadeda. Yra baigęs 9 klases, įgijęs barmeno specialybę. Apie dukrą žinojo nuo pat ieškovės pastojimo, o dukrą aplankė kai dukrai buvo 8 mėnesiai. Išlaikymo vaikui neteikė, nes nežinojo ieškovės nei telefono, nei adreso. Pati ieškovė su juo bendrauti nenorėjo. 2011 m. dalyvaudamas teisme tėvystę pripažino. Ieškovė pasikeitė telefono numerį, todėl su ja susiekti negalėjo ir dokumentų nesitvarkė. Parsidėjus procesui dukros nelankė, nes neturi pinigų kelionei, tačiau telefonu bendrauja. Su ieškovės pateikta vaiko išlaikymo nurodyta sąmata nesutinka, mano, kad vaiko išlaikymui tokios išlaidos nereikalingos, konkrečių sumų, kurias reikėtų sumažinti nenurodė.

Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, J. S., teisme teigė, kad sutinka, jog būtų nustatyta Ž. S. tėvystė, jis to neneigia. Vyras su dukra bendrauja, jai paskambina, parašo žinutę. Mano, kad neprieštarautų, kad vaikas kartu gyventu, jei vaikas priprastų prie tėvo. Šiuo metu dukra su tėvu negalėtų gyventi, nes prie tėvo nėra pripratusi, jo beveik nepažįsta. Jos pačios vaikas serga retai, todėl daug vaistų nereikia. Rūbų taip pat daug nereikia, vaikas auga namuose, darželio nelanko. Gauna išmokas dėl sūnaus neįgalumo 15 Eur vaiko pinigų. Pati yra registruota darbo biržoje, ieškosi darbo. Išmokų iš darbo biržos dabar negauna. Yra įgijusi slaugytojo padėjėjos specialybę. Kiek išleidžia vienam vaikui nežino, tačiau vienam vaikui 300 Eur išlaikymui yra per daug. Per mėnesį vienam vaikui užtenka 60-70 Eur.

Teismo posėdžio metu skyriaus atstovė E. P. pateiktą išvadą (22-26 b. l.) palaikė, nurodė, kad kiekvienas vaikas turi teisę žinoti kas yra jo tėvai ir būti jų globojamas, gauti iš jų išlaikymą. Tėvai privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teise ir teisėtus interesus. Nei vienas vaikas begali būti paliktas be minimalių pragyvenimo lėšų, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, papildomai paaiškino, kad ieškovės šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl socialinių įgūdžių stokos. N. B. gydėsi nuo alkoholizmo. Ieškovė bendradarbiauja, yra linkusi priimti pagalbą, klausia patarimo. Ji daro didelę pažangą. Gimnazija nebeturi jai nusiskundimų. Atsakovas pripažįsta tėvystę, tačiau jokių realių veiksmų dėl to neatlieka. Atsakovas bendrauja su dukra telefonu, tačiau to nepakanka. Vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina, kuri ja rūpinosi nuo gimimo. Atsakovas žino ieškovės kontaktus, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad susitiktų su vaiku. Ryšio su tėvu nėra. Atsakovo sutuoktinė nesutinka dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu. Reikėtų pereinamojo 1 metų laikotarpio, per kurį atsakovas galėtų bendrauti su vaiku tik dalyvaujant ieškovei. Dėl išlaikymo turėtų būti priteistinas, tačiau jis turėtų būti mažesnis, nes atsakovas augina du vaikus, vienas iš jų neįgalus, todėl jam reikalingas didesnis dėmesys ir išlaidos. Atsakovas gyvena iš vaikų pinigų ir nededa pastangų susirasti darbą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš vaiko gimimo įrašo Nr. 421 kopijos (7 b. l.) matyti, kad E. B., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė N. R. (B.), o duomenys apie tėvą nenurodyti. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-03-01 sprendimu ir 2011-04-20 nutartimi nustatyta, kad L. B. nėra E. B. tėvas, o E. B. nėra L. B. dukra (8, 10 b. l.). Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnijos pažymoje Nr. (2016-569-PD)-41 apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, užfiksuota, jog ieškovė kartu su savo nepilnamečiais vaikais: K. E., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini) gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., savivaldybei priklausančiame socialiniame būste (5, 15, 16 b. l.). VĮ Registrų centras duomenimis, ieškovė nuosavybės teise turi registruoto nekilnojamojo turto – 1/6 dalį žemės sklypų ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r. sav., įgytų paveldėjimo teisės pagal įstatymą pagrindu (51-68 b. l.). Ieškovės vardu tranpsorto priemponės nėra registruotos (14 b. l.). Ieškovė SODROS duomenimis nedirba (77 b. l.), yra registruota kaip darbo ieškantis asmuo (13 b. l.), jos pajamas nuo 2016 metų spalio mėnesio sudaro 191,00 Eur socialinė pašalpa, paskirta už K. E. ir E. B. (12, 88 b. l.). K. E. Vaikų išlaikymo fondas moka po 56,47 Eur (195,00 Lt) dydžio išmoką kas mėnesį (11 b. l.). Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 18 d. įsakymu N. B. šeima įrašyta į Šiaulių rajono Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dėl socialinių įgūdžių stokos (26 b. l.). E. B. mokosi Šiaulių r. K. gimnazijos 2 klasėje (82 b. l.).

Atsakovas Ž. S. SODROS duomenimis nedirba (69 b. l.), yra iš dalies darbingas (darbingumo lygis 45 proc.), nustatytas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis (38, 39 b. l.). Nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (72-76 b. l.). Atsakovas Ž. S. su trečiuoju asmeniu, nereiškiančiu savarankiškų reikalavimų byloje, J. S. yra sudarę santuoką 2013-12-28 (101 b. l.). Ž. S. su J. S. augina du vaikus, t. y. bendrą vaiką M. P. S. gim. (duomenys neskelbtini) (103 b. l.) bei Ž. S. vaiką L. S., gim. (duomenys neskelbtini) (98 b. l.), iš 2004-06-21 nutrauktos santuokos su R. S. (96 b. l.). L. S. nuo 2016-01-22 iki 2018-11-07 nustatytas lengvas neįgalumo lygis (99, 100 b. l.). Ieškovas Ž. S. su šeima gyvena Pakruojo rajono savivaldybei priklausančiame socialiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojis (93, 102 b. l.). Atsakovo Ž. S. sutuoktinė J. S. nedirba, yra registruota darbo biržoje. Iš Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. nutarties matyti, kad nepilnamečio L. S. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu Ž. S.. R. V. (buvusi S.) yra įsipareigojusi mokėti nepilnamečiui sūnui L. S. po 37,65 Eur (130,00 Lt) nuo 2009-06-01 iki sūnaus pilnametystės – 2018-11-08 (97 b. l.).

Dėl tėvystės nustatymo

Bylos duomenys patvirtina, kad E. B. gimė (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime AB Nr. 028998 jos motina įrašyta ieškovė N. R.. Įrašo apie E. B. tėvą gimimo liudijime nėra (7 b. l.).

Atsakovas Ž. S. teismo posėdyje pasirašė ieškinio pripažinimą, kuriuo pripažino ieškinio dalį dėl tėvystės nustatymo, tokiu būdu pripažino, kad yra E. B. gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (44 b. l.).

Atsakovui teismo posėdyje ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo pripažinus, teismas šio reikalavimo dalyje surašo sutrumpintus sprendimo motyvus (LR CPK 268 str. 5 d.).

Iš byloje pateikto 2011-03-11 Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimo nustatyta, kad E. B. gimė ieškovei N. B. gyvenant santuokoje su L. B., kuris buvo įrašytas E. B. tėvu, tačiau jo tėvystė yra nuginčyta (8 b. l.).

Įstatymas numato, kad nuginčijus duomenis gimimo įraše apie vaiko tėvą, gali būti nustatyta vaiko tėvystė (CK 3.146 str. 2 d.). Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimą, kad atsakovas Ž. S. yra E. B. tėvas, kuris nuo vaiko gimimo žinojo šią apie savo tėvystę ir į tai, kad atsakovas Ž. S. savo tėvystę pripažino, nustatytina, kad atsakovas Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra E. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.147 str. 2 d., 3.148 str.).

Ieškovė ieškiniu prašo palikti E. B. jos turimą pavardę. Su tokiu ieškovės reikalavimu atsakovas Ž. S. teismo posėdžio metu nesutiko ir prašė suteikti vaikui jo pavardę.

CK 3.167 straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama vieno iš tėvų pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria – teismo nutartimi. Teisingumo ministro 2008 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 1R-294 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 53 punktas nustato, kad registruojant tėvystės pripažinimą, vaiko pavardė, tautybė įrašomi šių taisyklių 33.1 punkte nustatyta tvarka, registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą, paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė arba bendru vaiko tėvų sutarimu jam suteikiama tėvo (motinos) pavardė ir (ar) tautybė. 33.1 punkte numatyta, jog jei vaiko tėvai susituokę ir jų pavardės bei tautybės vienodos, vaikui suteikiama tėvų pavardė, atsižvelgiant į jo lytį, ir tautybė. Jei tėvų pavardės ir (ar) tautybės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo arba motinos pavardė ir (ar) tautybė, tėvų susitarimu. Vardas (du vardai) suteikiamas tėvų susitarimu. Tėvams nesusitarus dėl vaiko vardo arba pavardės, vaiko gimimo registravimas atidedamas tol, kol pateikiama teismo nutartis suteikti vaikui vardą (pavardę).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra svarbus tikrojo biologinio tėvo įrašymo vaiko gimimo liudijime faktas. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-9/2007). Spręsdamas klausimą dėl vaiko pavardės teismas atsižvelgia į tai, kad E. B. dabar yra aštuoneri metai, ji lanko mokyklą, turi susiformavusią socialinę aplinką ir ryšius, tokio amžiaus vaikai jau moka skaityti, jos ryšiai su atsakovu Ž. S. šiuo metu iš esmės nėra susiformavę, su biologiniu tėvu ji bendrauja tik telefonu, yra pripratusi prie savo turimos pavardės, todėl pavardės jos gimimo liudijime neatitikimas su motinos pavarde ateityje gali lemti jos identiškumo praradimą, sukelti jai nepatogumų, susijusių su pavardės pakeitimu. Taigi, po teismo sprendimo priėmimo įrašius atsakovo pavardę vaiko gimimo liudijime, net ir be jos dabartinės pavardės pakeitimo, vaikas žinos, kad jos tėvas yra atsakovas. Teismas atsižvelgia į tai, kad vaiko biologinis tėvas tik minimaliai bendrauja su dukra, o vaiko motina po santuokos nutraukimo pasiliko santuokinę B. pavardę, šiuo atveju, teismo nuomone, biologinio tėvo pavardės nepilnametei E. B. nesuteikimas labiau atitiktų jos interesus nei pavardės keitimas. Teismas taip pat mano, kad pačio atsakovo pasyvumas lėmė tai, kad jo tėvystė yra nustatoma po 8 metų nuo vaiko gimimo, nes žinodamas, kad yra vaiko tėvas, jis nesiėmė jokių veiksmų, kad tėvystė būtų oficialiai įregistruota, nors galėjo tai padaryti jau 2011 metais, kai buvo priimtas teismo sprendimas dėl E. B. tėvystės nuginčijimo ir vaikas tuo metu buvo pakankamai mažas suvokti įvykusį pavardės pasikeitimą. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad vaiko esamos pavardės nekeitimas į tėvo pavardę užtikrina vaiko identiškumą, vaiko interesų apsaugą ir nekenkia vaiko ir tėvo tarpusavio ryšių susiformavimui, todėl tenkintinas ieškovės prašymas palikti vaikui B. pavardę.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo teismo nustatyti dukros E. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina ieškove N. B., nes dukra gyvena kartu su ja, o atsakovas gyvena atskirai, yra sukūręs šeima, augina kitus vaikus.

Atsižvelgiant į tai, kad vaikas nuo gimimo gyvena kartu su savo motina, ieškovė rūpinasi dukros poreikių ir interesų patenkinimu (Šiaulių rajono K. gimnazijos išduotoje mokinės E. B. charakteristikoje pažymėta, jog motina rūpinasi dukros elgesio ir mokymosi rezultatais, dalyvauja klasės tėvelių susirinkimuose ir t. t.), o atsakovas nuo dukros priežiūros yra nusišalinęs, tėvas Ž. S. pradėjo daugiau bendrauti, tik prasidėjus nagrinėjamai bylai ir tik telefonu, vaiko E. B. gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieškove N. B. (LR CK 3.168 str.).

Dėl konkrečios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos teismas šiuo atveju nepasisako, nes pagal bylos duomenis, atsakovas su dukra bendrauja minimaliai tik telefonu, atvykti pasimatyti su dukra negali dėl finansinių problemų. Ieškovė teisme teigė, jog leis tėvui netrukdomai bendrauti su dukra, jei tik dukra pati norės su juo bendrauti, nurodė, kad dukra su tėvu norėtų iš pradžių bendrauti dalyvaujant ieškovei, nes tėvo nepažįsta. Tuo pačiu teismas pažymi, kad remiantis CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Pripažinus atsakovą Ž. S. nepilnametės E. B. tėvu, atsakovui atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus bei juos prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (LAT 2010-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (LAT 2006-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006). Pusiausvyrą tarp nurodytų kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3. straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus (LAT 2006-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad būtiniausios išlaidos dukros poreikių tenkinimui kas mėnesį sudaro 380 Eur, todėl prašo teismo priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui per mėnesį po 190 Eur. Teisme sutiko savo reikalavimą sumažinti iki 150 Eur. Siekdama pagrįsti prašomo priteisti išlaikymo dydį, ieškovė nurodė, kad mažametei E. B. per mėnesį vidutiniškai išleidžia: maistui – 80 Eur, aprangai - avalynei – 60 Eur, vaiko dalis būsto išlaikyme – 70 Eur, mokymo priemonėms – 60 Eur, sveikatai (vitaminams, vaistams) - 40 Eur, higienai – 30 Eur, poilsiui-laisvalaikiui – 40 Eur. Ieškovės mėnesio pajamas sudaro socialinė išmoka nuo 2016 m. spalio mėn. gauna 191 Eur bei 56,47 Eur išmoka gaunama iš Vaikų išlaikymo fondo už K. E.. Ieškovė turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto - žemės sklypus ir statinius (51-68 b. l.), šiuo metu ieškovė nedirba. Jai suteikta teisė gauti Valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal pirmąjį asmens turto ir pajamų lygį, kai valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (17 b. l.). Pasak ieškovės materialiai išlaikyti mažamečius vaikus padeda jos broliai. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas sprendžia, kad ieškovė pagal savo gaunamas pajamas yra nepajėgi teikti nurodyto dydžio išlaikymą dukrai E. B., teismo posėdžio metu ji pripažino, kad nurodyta suma yra ne faktiškai skiriama, o orientacinė suma, kurią ji norėtų skirti dukros išlaikymui.

Atsakovas yra iš dalies darbingas, jam nustatytas darbingumo lygis – 45 procentų. Atsakovas nedirba. Šiuo metu atsakovas yra vedęs ir kartu su žmona augina mažametę dukrą M. P. S., gim. (duomenys neskelbtini) bei savo neįgalų sūnų L. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš ankstesnės santuokos. Atsakovas nuosavybės teise neturi jokio registruotino turto (29 b. l.), jis su šeima gyvena socialiniame būste. Jam suteikta teisė gauti Valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal pirmąjį asmens turto ir pajamų lygį, kai valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismas sutinka, kad atsakovo galimybės įsidarbinti yra ribotos tiek dėl jo turimos negalios, tiek dėl išsilavinimo (atsakovas yra baigęs tik 9 klases). Tačiau nustatyti atsakovo sveikatos sutrikimai nėra visiškai apriboję jo darbingumo ir atsakovas faktiškai gali dirbti darbą, atitinkantį jo sveikatos būklę. Nagrinėjant bylą atsakovas nurodė, kad jokių kitų pajamų išskyrus pajamas gaunamas už vaikus, jis negauna. Įvertinęs duomenis apie atsakovo gaunamas pajamas, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą visų pirma atsižvelgiama į vaiko interesus ir teisių apsaugą ir į tai, kokių priemonių atsakovas ėmėsi, kad gautų pajamas savo vaikų išlaikymui. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad aktyviai siekia susirasti darbą ar ėmėsi kitų veiksmų, kad gautų didesnes pajamas, todėl atsakovo motyvą, kad jo pajamas sudaro tik gaunami pinigai už vaikus, teismas vertina kaip atsakovo siekį išvengti išlaikymo mokėjimo nepilnamečiui vaikui (CPK 185 str., CK 1.5 str.), nes visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 str.).

Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, sprendžia, kad šalių finansinė padėtis iš esmės yra labai panaši. Ieškovė viena augina du nepilnamečius vaikus, jos sūnaus K. E. tėvas prie vaiko išlaikymo neprisideda, todėl vaikui skirta parama iš vaikų išlaikymo fondo. Tuo tarpu atsakovas Ž. S. su trečiuoju asmeniu J. S. augina du vaikus, L. S. yra priteistas išlaikymas iš jo motinos. Nors iš bylos medžiagos ir matyti, kad L. S. yra nustatytas lengvas neįgalumas, atsakovas nurodė, kad šio vaiko vaistams išleidžia apie 70 Eur per mėnesį, tačiau šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, teismo posėdžio metu nenurodė kam konkrečiai išleidžia nurodytą sumą (CPK 178 str.). Todėl teismas sprendžia, kad šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui E. B. yra iš esmės vienodos.

Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko E. B. amžių, tai, kad vaikas neturi jokių specialiųjų poreikių ar sveikatos sutrikimų, dėl kurių jam būtų reikalinga didesnė priežiūra, sveikesnė mityba, įvairūs medicininiai preparatai ir pan., taigi atitinkamai ir didesnis išlaikymas nei daugumai tokio amžiaus vaikų, sprendžia, kad šioje byloje šalių dukros išlaikymo dydis po 80 Eur kas mėnesį būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.), todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies priteisiant iš atsakovo dukros E. B. išlaikymui po 80 Eur kas mėnesį nuo 2016-09-01 iki jos pilnametystės. Teismas taip pat sprendžia, kad tokio dydžio išlaikymo priteisimas iš esmės nepažeis kitų atsakovo išlaikytinių interesų, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas patenkinti visų savo nepilnamečių vaikų interesus.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 6840 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus nuo 2013-09-01 iki 2016-09-01. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, kuris numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus iki ieškinio padavimo teismui dienos. Atsakovas pripažįsta aplinkybę, kad dukrai išlaikymo neteikia nuo jos gimimo, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra iš esmės pagrįstas. Teismas pažymi, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovė buvo pasyvi ir anksčiau nesikreipė dėl išlaikymo vaikui priteisimo bei jos buvęs sutuoktinis jai padėjo išlaikyti vaiką, nepaneigia įstatyme įtvirtintos atsakovo pareigos teikti vaikui išlaikymą, todėl šie atsakovo argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo konstitucinę pareigą išlaikyti dukrą, išlaikymo įsiskolinimas nebūtų susidaręs, todėl iš atsakovo, neteikusio išlaikymo, priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už trejų metų laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2016-09-01, iš viso 2880 Eur (LR CK 3.200 str.).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedama tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko motinai N. B. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtinta kopija išsiųstina metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą (CPK 392 straipsnio 2 dalis).

Abi šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo ir byloje jiems yra suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 17 b. l.), todėl bylinėjimosi išlaidos atlyginamos valstybės lėšomis.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra E. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustačius tėvystę, palikti E. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę „B.“.

Nustatyti E. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove N. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui E. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-09-01 iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui E. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) 2880 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2016-09-01.

Nepilnamečio vaiko E. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovei N. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją per 3 dienas išsiųsti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.