Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Z. atstovui advokatui Dainiui Dargevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Z. atstovo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos B. M. 2024 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. 10-ANR-N-7938-2024, kuriuo D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 180 eurų dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Skundžiamu nutarimu nustatytos aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja B. M., nustačiusi, kad 2023 m. lapkričio 3 d. 15.04 val. Šeimyniškių – Žirmūnų gatvių žiedinėje sankryžoje, Vilniuje, D. Z., vairuodamas automobilį „BMW X5 xdrive30d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiuodamas į žiedinę sankryžą iš šalutinio kelio nepraleido pagrindiniu keliu žiedinėje sankryžoje važiuojančio automobilio, taip privertė pastarojo vairuotoją staigiai stabdyti, tokiu būdu D. Z. sukėlė pavojingą situaciją bei neįspėjo atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, 2024 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 10-ANR-N-7938-2024 D. Z. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 180 eurų dydžio baudą bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams (bylos lapai 7-9).

II. Skundo argumentai

2. 2024 m. gegužės 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas D. Z. atstovo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas, kuriame pareiškėjas nurodo, kad byloje esantis vaizdo įrašas negali būti pripažintas tinkamu įrodymų šioje byloje įrodinėjant D. Z. kaltę, nes byloje nėra pateikta vaizdo įrašo įrenginio sertifikatų ir modelio, taip pat šis įrenginys nėra oficialus pareigūnų naudojamas vaizdo įrašymo įrenginys, kuriuo renkami įrodymai. Nesant sertifikatų, modelio ar pan., objektyviai negali būti nustatyta, kokiu konkrečiai laiku buvo padarytas administracinis nusižengimas (vaizdo įrašymo įrenginys neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų (leistinumo principas)), o iš vaizdo įrašo negalima nustatyti, kas konkrečiai vairavo automobilį. Jeigu teismas laikys, jog vaizdo įrašas gali būti laikomas patikimu įrodymų šioje byloje, tuomet, atstovo nuomone, D. Z. nepadarė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimų: apvažiavimo prieš pėsčiųjų perėją sustojusio automobilio praleisti pėsčiųjų, neįsitikinus, jog pėsčiasis praėjo pėsčiųjų perėją - iš vaizdo įrašo akivaizdu, jog D. Z. įsitikino, kad pėsčioji perėjo perėją, ir jis saugiai galėjo važiuoti per pėsčiųjų perėją, todėl tokie D. Z. veiksmai negali būti laikomi KET taisyklių pažeidimu; staigaus įvažiavimo į žiedinę sankryžą - teismų praktikoje pripažįstama, kad automobilio pristabdymas negali būti laikomas grėsmę eismo saugumui keliantis veiksmas: D. Z. įvažiuodamas į žiedinę sankryžą galėjo nenuspėti judančio automobilio greičio arba šio automobilio tiesiog nepastebėti dėl kitų eismo dalyvių, t. y. ne dėl tyčinių veiksmų; neįspėjimo atitinkamos krypties posūkio šviesos signalu - iš vaizdo įrašo negalima nustatyti, ar D. Z. tikrai neparodė posūkio signalo prieš išvažiuodamas iš žiedo. Taigi, pareiškėjo nuomone, iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo negalima daryti kategoriškos išvados, kad D. Z. vienu metu ar paeiliui būtų padaręs kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; lenkimo manevru kitiems eismo dalyviams būtų sukėlęs pavojingą situaciją; būtų privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti; įvažiuodamas į žiedinę sankryžą kitiems eismo dalyviams būtų sukėlęs pavojingą situaciją; t. y. būtų vairavęs pavojingai ar chuliganiškai. Pareiškėjas mano, kad iš byloje esamų duomenų negalima daryti išvados, jog D. Z. tyčia padare administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant ir į tai, kad D. Z. nėra kaltinamas sukėlęs avarinę situaciją, dėl ko kiti vairuotojai privalėto keisti važiavimo kryptį, D. Z. veiksmais nebuvo apgadinti kiti automobiliai, nebuvo sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams ar pačiam sau. Pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; teismui nusprendus nenutraukti administracinio nusižengimo teisenos, prašo perkvalifikuoti administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį; netenkinus minėtų prašymų, prašo paskirti švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobauda, t. y. pakeisti nutarimą ir neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – atsižvelgti į tai, kad D. Z. administracinis nurodymas buvo surašytas be specialiosios teisės atėmimo, taip pat į tai, kad D. Z. nesukėlė avarinės situacijos, jokie žalingi padariniai dėl jo vairavimo nekilo, važiavimo greitis nebuvo didelis, manevravimas neagresyvus, truko labai trumpą laiko tarpą, pažeidimo padarymo metu nebuvo sutrikdytas eismas; atsižvelgti į tai, kad D. Z. anksčiau nėra baustas už chuliganišką vairavimą ar pan. Pareiškėjas nurodo, kad atėmus teisę vairuoti transporto priemones D. Z. nebegalėtų vairuoti bei dirbti, o tai apsunkintų jo šeimos padėtį bei darbo funkcijas. Pareiškėjo manymu, skundžiamu nutarimu D. Z. skirta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams yra neproporcinga ir neadekvati D. Z. neva padarytam administraciniam nusižengimui, jo asmenybei; nagrinėjamu atveju tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti nėra teisingos pusiausvyros, kadangi administracinės nuobaudos tikslai gali būti visapusiškai pasiekti, paskiriant tik baudą, kaip tai buvo padaryta administraciniu nurodymu (bylos lapai 1-3).

III. Atsiliepimo į skundą argumentai

3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis specialistas V. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad institucijos priimtame nutarime D. Z. inkriminuojami KET 4, 9, 82 ir 154 punktų reikalavimų pažeidimai ir D. Z. patrauktas administracinėn atsakomybėn už vieną iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų – transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus. Išnagrinėjęs ir įvertinęs surinktų įrodymų visumą jis mano, kad skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, pažeidimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, vaizdo įrašu ir kita medžiaga. Administracinio nusižengimo byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie žiedinės Šeimyniškių - Žirmūnų gatvių sankryžos atvažiuoja išsukdamas iš Olimpiečių gatvės. Automobilis „BMW“ iš šalutinio kelio įvažiuoja iškart į pagrindinio kelio antrą juostą ir nestabdydamas prieš pėsčiųjų perėją, prieš kurią sustojo kita transporto priemonė praleisti pėsčiąjį, kertantį važiuojamąją dalį, artėja prie žiedinės sankryžos; D. Z. vairuojamas automobilis įvažiuoja į žiedinę sankryžą iš šalutinio kelio, pažymėtu kelio ženklu Nr. 203 „Duoti kelią “ ir horizontaliu ženklinimu KET 3 priedo Nr. 1.12 „Iš trikampių sudaryta linija rodo vietą, kur vairuotojas privalo duoti kelią kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu važiuojančioms transporto priemonėms“, nepraleisdamas pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, kurio vairuotojas, kaip matoma vaizdo įrašo 9 sek., norėdamas išvengti susidūrimo staigiai stabdo; automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nei įvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, nei važiuodamas pagrindiniu keliu ir keisdamas važiavimo kryptį, kitų eismo dalyvių neįspėja atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais. Pareiškėjas, prašydamas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Skirta nuobauda yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo. protingumo principams, kas, įvertinus administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nelaikytina per griežta ir neteisinga (bylos lapai 34-36).

IV. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

4. Teismo posėdžio metu D. Z. atstovas advokatas Dainius Dargevičius prašė teismo nesivadovauti vaizdo įrašu ir administracinę teiseną nutraukti, o jeigu teismas nuspręstų vaizdo įrašu vadovautis, jis atkreipia teismo dėmesį, kad D. Z. nepadarė KET pažeidimo pėsčiųjų perėjoje, nes iš to paties vaizdo įrašo matyti, kad pėsčiasis jau buvo seniai praėjęs perėją ir D. Z. galėjo saugiai važiuoti per pėsčiųjų perėją, todėl minėti D. Z. veiksmai negalėtų būti laikomi KET pažeidimu. Institucija nurodo, kad D. Z. staigiai įvažiavo į žiedinę sankryžą ir kitas (pranešėjo) automobilis buvo priverstas staigiai stabdyti, tačiau jis atkreipia dėmesį į tai, kad pranešėjo automobilis nekeitė važiavimo krypties, neišvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, o tiesiog pristabdė – jis abejoja, ar tokioje situacijoje reikia pristabdyti automobilį, ar tai buvo būtina: tokį automobilio pristabdymą vairuodamas automobilį dėl vienokių ar kitokių aplinkybių jis atlieka kiekvieną dieną. Taip pat pareigūnai nurodo, kad D. Z. prieš įvažiuodamas į žiedinę sankryžą neparodė posūkio signalo, ir tokiu būdu pareigūnai daro išvadą, kad D. Z. veika atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes paeiliui buvo padaryti keli grėsmę eismo saugumui keliantys taisyklių pažeidimai, tačiau jis nemano, kad D. Z. padarė kelių eismo pažeidimus. Visgi jeigu teismas manys, kad D. Z. į sankryžą įvažiavo nepasižiūrėjęs, jis pažymi, kad šiuose veiksmuose nėra tyčios, kadangi D. Z. galėjo nepastebėti pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, visas dėmesys galėjo būti nukreiptas į pėsčiuosius. Susiklosčius tokiai situacijai taikomas ANK 417 straipsnis, kuriame nustatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią įvažiuojant į sankryžą nevykdymą. Jeigu teismas manys, kad D. Z. nedavė kelio įvažiuodamas į pagrindinį kelią, t. y. į žiedinę sankryžą, jis teismo prašo perkvalifikuoti D. Z. inkriminuoją nusižengimą į ANK 417 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą (bylos lapai 45-46).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. D. Z. yra nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

6. D. Z. atstovas advokatas Dainius Dargevičius ginčija vaizdo įrašo pripažinimą įrodymu, nurodydamas, kad nėra pateikta vaizdo įrašo įrenginio sertifikatų ir modelio.

7. ANK 569 straipsnyje įtvirtinta įrodymų sąvoka: įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas).

8. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ANK 569 straipsnyje vaizdo įrašai yra įtvirtinti kaip įrodymų šaltinis. Sprendžiant, ar asmenų, nesančių pareigūnais, darytas vaizdo įrašas gali būti pripažintas įrodymu nesant priemonių, kuriomis darytas vaizdo įrašas, sertifikatų, teismas pažymi, kad duomenų rinkimo priemonių sertifikatai yra būtini tais atvejais, kai šiomis priemonėmis renkami duomenys, susiję su matavimais (pavyzdžiui, šiomis priemonėmis matuojamas greitis, svoris, ilgis, alkoholio kiekis iškvepiamame ore ir pan.), tuo tarpu nagrinėjamu atveju vaizdo įrašu nėra įrodinėjamos jokios metrologiškai reikšmingos aplinkybės. D. Z. atstovas advokatas Dainius Dargevičius teigia, kad nesant sertifikatų negali būti nustatyta, kokiu konkrečiai laiku buvo padarytas administracinis nusižengimas ir kas konkrečiai vairavo automobilį, tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas neneigia skundžiamame nutarime nurodyto administracinio nusižengimo padarymo laiko ir asmens, administracinio nusižengimo padarymo metu vairavusio automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad vaizdo įrašas pagrįstai pripažintas įrodymu.

9. D. Z. atstovas advokatas Dainius Dargevičius teigia, kad D. Z. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, tačiau galėjo padaryti administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnyje.

10. ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

11. Nagrinėjamu atveju D. Z. nubaustas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę įvažiuodamas į žiedinę sankryžą iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu (žiedinėje sankryžoje) važiuojančiam automobilio, taip privertė pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio vairuotoją staigiai stabdyti, tokiu būdu D. Z. sukėlė pavojingą situaciją, bei neįspėjo atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, t. y. D. Z. pažeidė KET 4, 9, 82, 154 punktus.

12. KET 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.

13. KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

14. KET 82 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka: prieš pradėdamas važiuoti ir prieš sustodamas; prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu.

15. KET 154 punkte numatyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

16. Vertindamas administracinio nusižengimo teisenos metu surinktus duomenis teismas pažymi, kad iš vaizdo registratoriumi užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, kaip D. Z. vairuojamas automobilis „BMW X5 xdrive30d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), artėja prie žiedinės sankryžos ir persirikiuoja į antrąją eismo juostą (D. Z. prieš persirikiuodamas neperspėjo atitinkamos krypties posūkio šviesos signalu), matoma, kad pirmoje eismo juostoje yra sustojęs automobilis, kuris praleidžia pėsčiąjį, tačiau pėsčiajam nebaigus pereiti gatvės D. Z., vairuodamas automobilis, nesustojo ir neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. D. Z. vairuojamas automobilis įvažiavo į žiedinę sankryžą nepraleisdamas žiedinėje sankryžoje (pagrindiniu keliu) važiuojančio vairuotojo, dėl to žiedinėje sankryžoje važiuojantis vairuotojas, siekdamas išvengti galimo automobilių susidūrimo, privalėjo staigiai stabdyti. Išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos D. Z. neperspėjo atitinkamos krypties posūkio šviesos signalu. Taigi D. Z. paeiliui padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, numatytus, Kelių eismo taisyklių 82 ir 154 punktuose ir būdamas neatsargus sukėlė pavojingą situaciją, t. y. privertė kitą eismo dalyvį staigiai keisti judėjimo greitį. D. Z. pagrįstai nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

17. Nors D. Z. atstovas advokatas Dainius Dargevičius skunde nurodo, kad D. Z. per pėsčiųjų perėją važiavo pėsčiajam jau perėjus per važiuojamąją dalį, tačiau vaizdo įraše užfiksuota, kad pirmoje eismo juostoje prieš pėsčiųjų perėją stovi automobilis. KET 31 punkte nustatyta, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Taigi nors D. Z., pirmoje eismo juostoje prieš pėsčiųjų perėją stovint automobiliui, privalėjo sustoti, tačiau vaizdo įraše užfiksuota, kad D. Z. šios pareigos nevykdė.

18. D. Z. atstovas advokatas Dainius Dargevičius skunde neginčija D. Z. skirtos administracinės nuobaudos rūšies bei dydžio, taigi teismas aplinkybių, lėmusių administracinės nuobaudos rūšies bei nuobaudos dydžio parinkimą D. Z., šioje nutartyje nevertina, preziumuodamas, kad skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė, parinkdama D. Z. skirtos administracinės nuobaudos rūšį bei nustatydama nuobaudos dydį, tinkamai įvertino ANK 34 straipsnyje įtvirtintus kriterijus.

19. Skunde D. Z. atstovas advokatas Dainius Dargevičius ginčija už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą D. Z. skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pagrįstumą, individualizavimą, taip pat nurodo, kad administraciniu nurodymu D. Z. nebuvo skirta minėta administracinio poveikio priemonė.

20. Spręsdamas dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimo pagrįstumo teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

21. ANK 420 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, taigi skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė, spręsdama dėl D. Z. skirtinos administracinio poveikio priemonės rūšies, atsižvelgė į ANK 34 straipsnio 1 dalies imperatyvias nuostatas ir D. Z. skyrė vienintelę ANK 420 straipsnio 6 dalyje nurodytą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Taip pat pažymėtina ir tai, kad, priešingai nei nurodyta D. Z. atstovo advokato Dainiaus Dargevičiaus skunde, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. sausio 19 d. administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu D. Z. buvo siūloma sumokėti 85 eurų dydžio baudą ir buvo nurodyta, kad D. Z. skiriama specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams (bylos lapai 12-13).

22. Spęsdamas dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pagrįstumo teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Minėta, kad ANK 420 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, taigi skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė, spręsdama dėl D. Z. skirtinos administracinio poveikio priemonės termino, atsižvelgė į ANK 34 straipsnio 3 dalies imperatyvias nuostatas – įvertino nustatytą D. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir nustatė minimalų D. Z. skirtinos ANK 420 straipsnio 6 dalyje nurodytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

23. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos, t. y. administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, Nr. 2AT-42/2013, Nr. 2AT-17/2015, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-188-211/2018, Nr. AN2/-198-870/2018 ir kt.).

24. Kaip išskirtines aplinkybes, galinčias būti pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, D. Z. atstovas advokatas Dainius Dargevičius nurodo tai, kad D. Z. nesukėlė avarinės situacijos, jokie žalingi padariniai dėl pastarojo vairavimo nekilo, važiavimo greitis nebuvo didelis, manevravimas neagresyvus, truko labai trumpą laiko tarpą, pažeidimo padarymo metu nebuvo sutrikdytas eismas, D. Z. anksčiau nebuvo baustas už chuliganišką vairavimą. Pareiškėjas prašo neatimti teisės vairuoti, nes D. Z. nebegalėtų vairuoti bei dirbti, o tai apsunkintų jo šeimos padėtį bei darbo funkcijas.

25. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl teisės vairuoti būtinumo vykdant darbinę veiklą ir siekį pasirūpinti savo šeima teismas pažymi, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo, o būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis (administracinės bylos Nr. N¹-1524/07, N-34/07, N¹-413/07). D. Z. būdamas apdairus, atidus prieš darydamas teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo padarymo, todėl jis turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. D. Z. nesidomėdamas ir nesilaikydamas teisės normų pablogino savo padėtį, tai yra jo netinkamo elgesio rezultatas ir nesudaro pagrindo švelninti D. Z. teisinę padėtį ir neskirti administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Dėsninga, kad paskirta administracinio poveikio priemonė sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

26. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl to, kad D. Z. nesukėlė avarinės situacijos, jokie žalingi padariniai dėl pastarojo vairavimo nekilo, važiavimo greitis nebuvo didelis, manevravimas neagresyvus, truko labai trumpą laiko tarpą, pažeidimo padarymo metu nebuvo sutrikdytas eismas, teismas pažymi, kad dėl tokio neteisėto D. Z. elgesio kilus pasekmėms, D. Z. kiltų kituose ANK arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniuose numatyta teisinė atsakomybė.

27. Taip pat teismas negali nevertinti to, kad D. Z. baustas už administracinių nusižengimų, susijusių su transporto ir kelių ūkiu, padarymą, t. y. už kelio ženklų nesilaikymą, mobiliojo ryšio priemonių naudojimą vairuojant, nustatyto greičio viršijimą, pavojingą vairavimą ir kitus administracinius nusižengimus. D. Z. praeityje buvo padaręs šiurkštų KET pažeidimą, iš jo buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonės vienam mėnesiui. Nors D. Z. jam skirtas nuobaudas yra sumokėjęs, tai neleidžia daryti išvados, kad D. Z. elgesys vairuojant transporto priemones yra pavyzdingas, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio.

28. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos B. M. 2024 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 10-ANR-N-7938-2024 D. Z. pagrįstai nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti ar keisti minėtą nutarimą, neskirti D. Z. administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas nagrinėjamu atveju būtų nesuderinamas su visuomenės interesu į kelių eismo saugumą. D. Z. skirta administracinė nuobauda – bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas atitinka D. Z. padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, taigi D. Z. atstovo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas netenkintinas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos B. M. 2024 m. kovo 20 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. Z. atstovo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos B. M. 2024 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. 10-ANR-N-7938-2024 netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.