- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-04
- Bylos Nr.
- e2A-208-856/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 2.2.1.5Fizinių asmenų civilinio veiksnumo apribojimas tam tikroje srityje
- 3.4.5.6Bylų dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikroje srityje nagrinėjimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini)apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) pripažinimo ribotai veiksnia tam tikrose srityse, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. (duomenys neskelbtini) prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas pripažinti (duomenys neskelbtini) ribotai veiksnia asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros sritis ir teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais sritis. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) prokuratūroje buvo gautas (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato prašymas, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) savo veiksmais kelia grėsmę sau ir kitiems gyventojams, todėl prašoma inicijuoti procesą jos veiksnumui nustatyti. Prie prašymo pridėta ją charakterizuojanti medžiaga: įvairių administracinių pažeidimų protokolai, kuriuose užfiksuoti (duomenys neskelbtini) nepagrįsti specialių tarnybų iškvietimai. Buvo gauti duomenys iš (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro, kad (duomenys neskelbtini) nustatyta (duomenys neskelbtini) sutrikimai, įtartas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, (duomenys neskelbtini) nustatyta (duomenys neskelbtini), įtartas (duomenys neskelbtini) sutrikimas. Paskutiniu metu iš įvairių institucijų padažnėjo pranešimų apie (duomenys neskelbtini) neadekvatų elgesį. (duomenys neskelbtini)savivaldybės administracija pateikė (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro socialinės darbuotojos atliktą išvadą, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) geba iš dalies savimi pasirūpinti sveikatos priežiūros srityje. Vertinimo metu ji savo psichikos sutrikimų nepripažino, kurie buvo nustatyti ir paskirtas medikamentinis gydymas. (duomenys neskelbtini) atsisakė lankytis (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre ir tęsti jai paskirtą gydymą. (duomenys neskelbtini) VPK (duomenys neskelbtini) pateikė pranešimų apie įvykius istoriją, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) be pagrindo kreipiasi į policijos pareigūnus, nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes kaltindama kaimynę, dėl to trukdoma pareigūnams dirbti. Iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos yra kreipimasis į (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centrą, kuriuo informuojama, kad pareigūnai nuolatos kviečiami dėl kvapų, bet jų šaltinių nerasdavo, nors pranešėja neva juos jausdavo, taip trukdomas pareigūnų darbas, pranešimai nepagrįsti, galimai išprovokuoti (duomenys neskelbtini) sveikatos būklės. Iš pareigūnų užpildytų įvykių administracinių protokolų matyti, kad (duomenys neskelbtini) , kviesdama pareigūnus, nurodydavo aplinkybes, kurios kelia abejones dėl jos psichikos būklės. Visais atvejais jokių pažeidimų nebūdavo nustatyta. (duomenys neskelbtini), kreipdamasi į policiją su nepagrįstais skundais, juose kaltina kitus asmenis, kurie dėl atliekamų tyrimų patiria nepatogumų, taip pat nepagrįstai gaišinamas pareigūnų laikas, eikvojami ištekliai. Dėl nepagrįstų skundų atsakomybė gresia ir pačiai (duomenys neskelbtini), nes jos atžvilgiu gali būti pradėta administracinė atsakomybė. Pareigūnai, suvokdami, kad asmeniui reikalingas gydymas, šį procesą iniciavo siekdami jai padėti. Ekspertų atlikta ekspertizė patvirtina byloje surinktus duomenis iš kitų gydymo įstaigų, kad (duomenys neskelbtini) serga psichikos liga ir jai reikalinga pagalba. Iš gydymo įstaigų gauti pranešimai, kad (duomenys neskelbtini) serga psichine liga. Šis susirgimas kartu su nepagrįstais pareigūnų iškvietimais daro pagrindą manyti, kad (duomenys neskelbtini) šioje srityje reikalinga pagalba.
2. Prieš baigiamąsias kalbas pareiškėjo atstovas, įvertinęs abiejų teismo psichiatrijos ekspertizės aktų išvadose nurodytas aplinkybes, išklausęs (duomenys neskelbtini) duotus paaiškinimus, prašė (duomenys neskelbtini) pripažinti neveiksnia psichikos sveikatos priežiūros srityje ir teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad atvykę pareigūnai jausdavo kvapą, bet neturėjo prietaisų pamatuoti. Dėl atrakintų durų pareigūnai niekada nepaėmė spynos, kad ištirtų. Ji dešimt kartų keitė spynas. Laiškai paimami iš jos pašto dėžutės. (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktas buvo įmestas pas kaimynę į pašto dėžutę. Kaimynė jį perskaičius penktadienį, o pirmadienį permetė per tvorą. Matėsi, kad laiškas buvo atplėštas ir užklijuotas. Dėl to kreipėsi į policijos pareigūnus, šie atsakė, kad parašys kaimynei, jog nepasakotų, ką perskaitė. Negauna jai siųstų laiškų pašto dėžutėje. Smalkių detektorius namuose kaukia po kelis kartus per dieną. Kviečia pareigūnus skambindama 112 ir sako, kad jaučia kvapą. Pareiškimą yra rašiusi, bet policija sakė reikia kreiptis į priešgaisrinę. Nuo kvapo ją pykina, bloga, skauda galvą, bėga lauk. Kvapą užuodžia tik namuose. Yra buvęs kvapas ir policijos patalpose, ji išėjo lauk, kad nenugriūtų. Ji jautri kvapams. Nepripažįsta, kad jai yra psichinis sutrikimas. Buvo (duomenys neskelbtini) pas du psichiatrus, nenustatė jokios psichinės ligos. Išrašo iš gydytojų (duomenys neskelbtini), kad ji psichiškai sveika, neturi. Lankėsi pas psichiatrus privačiai. Lankėsi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pas psichiatrą nesilanko, nes nesijaučia serganti. Jai pašalinta (duomenys neskelbtini), todėl vartoja hormonus. Šalutinis poveikis yra nemiga. Mano, kad jai gydytis nuo psichinių ligų nereikia. (duomenys neskelbtini) buvo po (duomenys neskelbtini) operacijos, kaimynė užkūrė kažką namuose, o ją nuo kvapo pykino, buvo bloga, todėl kvietėsi greitąją. Kitą dieną nuėjo pas psichiatrę, kuri išrašė vaistų „(duomenys neskelbtini) “, kuriuos reikia gerti kai pykina. Ji išrašytų vaistų negėrė. Kita gydytoja psichiatrė nėra išrašiusi vaistų. (duomenys neskelbtini) buvo pas ją pareigūnas, kuris juto kvapą, bet nesuprato iš kur. (duomenys neskelbtini) daug skambino, nes pareigūnai sakė, jei jaučia kvapą skambinti, rašyti. Po (duomenys neskelbtini) gaisro rado išdegusią palėpę, vonią, rūbus. Ji rašė policijai, bet niekas nepadėjo. Rado viską išversta, balkono ir lango rankenos suodinos. Kitų gydytojų išrašytus vaistus vartoja. Tik su psichine negalia susijusių vaistų nepripažįsta. Psichiatro išrašytus vaistus gertų, jei iš tikro reikia. (duomenys neskelbtini) buvo užsiregistravusi pas psichiatrę (duomenys neskelbtini). Šiais metais rašė policijai skundą, nes kaimynė perskaitė laišką dėl ekspertizės. Daugiau skundų nerašo. Į (duomenys neskelbtini) pas gydytojus važiavo su ekspertizės aktu, jiems rodė, prašė patikrinti, ar ji tikrai serga. Gydytojai sakė, kad net panašumo nėra į jokią psichinę ligą ir jokio gydymo jai nereikia. Kai pas ją kažkas ateina į svečius, kvapai per dešimt minučių dingsta, nes kaimynė vėdinasi pas save.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)rūmai (duomenys neskelbtini) sprendimu pareiškimą patenkino iš dalies – pripažino (duomenys neskelbtini) ribotai veiksnia asmeninių neturtinių santykių srityse: psichikos sveikatos priežiūros srityje; teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais į viešojo administravimo subjektus, gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikių įvertinimas ir pan.).
5. Teismas nustatė, kad tiek pirminės, tiek kartotinės teismo psichiatrijos ekspertizės aktais (duomenys neskelbtini) konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) (panašus į (duomenys neskelbtini)) sutrikimas. Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) psichikos sutrikimas gali toliau progresuoti, jeigu jai nebus taikomas reikiamas medikamentinis gydymas. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ambulatoriškai nustatyta (duomenys neskelbtini) sutrikimai, įtartas (duomenys neskelbtini) sutrikimas. (duomenys neskelbtini) ambulatoriškai nustatyta (duomenys neskelbtini), įtartas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, paskirtas medikamentinis gydymas. (duomenys neskelbtini) nepripažįsta turinti psichikos sutrikimų, atsisakė lankytis (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre ir tęsti jai paskirtą gydymą. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 11 kartų be pagrindo kreipėsi į policijos pareigūnus, nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kaltino kaimynę, taip pat (duomenys neskelbtini) liepos mėn. tris kartus nepagrįstai kvietė priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnus. (duomenys neskelbtini) metais pranešimai (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centrui iš įvairių institucijų apie (duomenys neskelbtini) neadekvatų elgesį dažnėjo. Be to, (duomenys neskelbtini) teismo nutarimu (duomenys neskelbtini) atžvilgiu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena nustačius, kad ji administracinį nusižengimą padarė būdama nepakaltinama.
6. Teismas nurodė, kad nors tiek pirminės, tiek kartotinės ekspertizės aktais buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje (tiriamosios psichikos sveikata) ir teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje, teismas, vykdydamas pareigą įvertinti asmens veiksnumo ribojimo būtinybę konkrečiose gyvenimo srityse, kartu su ekspertizės aktais įvertinęs ir kitus bylos duomenis, t.y. byloje esančių įrodymų visumą, sprendė, kad pagrindo nustatyti visišką (duomenys neskelbtini) neveiksnumą nurodytose asmeninių neturtinių santykių srityse nenustatyta.
7. Teismas darė išvadą, kad yra pagrindas (duomenys neskelbtini) pripažinti ribotai veiksnia asmeninių neturtinių santykių srityse: psichikos sveikatos priežiūros srityje; teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais į viešojo administravimo subjektus, gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikių įvertinimas ir pan.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
8. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, kad (duomenys neskelbtini) yra ribotai veiksni asmeninių neturtinių santykių srityse: psichikos sveikatos priežiūros srityje, teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais į viešojo administravimo subjektus, gebėjimas naudotis viešojo administravimo teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikių įvertinimas ir pan.).
8.2. Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, didesnį dėmesį skyrė teismo psichiatrijos ekspertizių išvadoms, kitiems byloje pateiktiems medicininiams dokumentams, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad teismui pateikti dokumentai yra netikslūs, jose supainiotos medicininių terminų sąvokos, nurodomi kiti netikslūs duomenys apie (duomenys neskelbtini) psichinę sveikatą.
8.3. (duomenys neskelbtini) aktyviai gynė savo teisę nebūti pripažintai ribotai veiksnia, pati, savarankiškai, nepasitikėdama (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro direktore (duomenys neskelbtini), susirado internete ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) nuvyko į (duomenys neskelbtini), kreipėsi į (duomenys neskelbtini) psichiatrijos konsultacijų centrą, buvo patikrinta ir jai nekonstatuotas joks psichikos sutrikimas, gydymas neskirtas.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (duomenys neskelbtini) prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas įvertino ir išsamiai aptarė visus pateiktus įrodymus dėl riboto veiksnumo tam tikrose srityse nustatymo, tarp kurių ir skunde nurodyta (duomenys neskelbtini) psichiatrijos konsultacijų centro atlikta apeliantės konsultacija.
9.2. Nesutinka su apeliantės teiginiais, kad teismui pateikti dokumentai yra netikslūs, jose supainiotos medicininių terminų sąvokos, nurodomi netikslūs duomenys apie jos psichinę sveikatą, kadangi jai nustatytos diagnozės yra tapačios ir yra įvardytos tiek pirminėje, tiek kartotinėje teismo psichiatrijos ekspertizėse.
9.3. (duomenys neskelbtini) nustatytas psichikos sutrikimas apriboja galimybę jai orientuotis, integruotis į visuomenę, pačiai daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Nustatytas sutrikimas neigiamai įtakoja jos socialinį gyvenimą, sukelia pasekmes jos gebėjimams tam tikrose socialinio gyvenimo srityse. (duomenys neskelbtini) , kreipdamasi į policiją su nepagrįstais skundais, juose kaltina kitus asmenis, kurie dėl atliekamų tyrimų patiria nepatogumų, taip pat nepagrįstai gaišinamas policijos laikas, eikvojami ištekliai. Dėl nepagrįstų skundų atsakomybė gresia ir pačiai apeliantei. (duomenys neskelbtini) gydytis atsisako, nors buvo nukreipta į (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centrą, todėl galima pagrįstai teigti, kad (duomenys neskelbtini) gyvenimo būdą įtakoja jos turimas psichikos sutrikimas, ekspertai tai tinkamai identifikavo, o teismas nustatė minimalias būtinas sritis, kuriose asmeniui reikalinga pagalba. Teismo sprendimas visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu.
9.4. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas išsamiais vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo, priimtas vadovaujantis (duomenys neskelbtini) asmens interesų apsaugos tikslais, taikytas jos teisių ir laisvių suvaržymas yra proporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jos pačios sveikatą bei interesus.
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius prašo sprendimą dėl apeliacinio skundo priimti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad priimtas teismo sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas, o (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai nepaneigia fakto, kad civilinėje byloje įvertinus visas bylos aplinkybes ir kitus byloje surinktus duomenis, buvo priimtas pagrįstas ir motyvuotas sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
11. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas pareiškėjo pareiškimas pripažinti asmenį ribotai veiksniu tam tikrose srityse, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.10 straipsnio 1 dalį, fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Taigi, neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).
13. Teismo sprendimas dėl asmens, turinčio psichikos sutrikimą, pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje turi būti pagrįstas išsamiais, protingais įrodymų vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).
14. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencija, tokiais įrodymais teismas laiko išsamią ir visapusišką eksperto medicininę išvadą. EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti (EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimas byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09; 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 44009/05).
15. Yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis).
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl (duomenys neskelbtini)veiksnumo, rėmėsi pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, su pareiškimu pateiktais medicininiais duomenimis apie (duomenys neskelbtini), iš gydymo įstaigų išreikalavo medicininius duomenis bei paskyrė ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (CPK 470, 471 straipsniai).
17. Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) atlikus ambulatorinę pirminę ekspertizę pateiktos išvados nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) serga lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini) (panašiu į (duomenys neskelbtini)) sutrikimu ((duomenys neskelbtini)). Dėl savo psichikos sveikatos būklės (duomenys neskelbtini) negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros sritis; teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais į viešojo administravimo subjektus, gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.). (duomenys neskelbtini) diagnozuotas psichikos sutrikimas priskiriamas prie lėtinių progresuojančių susirgimų grupės. (duomenys neskelbtini) gali dalyvauti teismo posėdyje, būti apklausiama, jai galima įteikti teismo procesinius dokumentus.
18. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. liepos 1 d. nutartimi paskyrė pakartotinę ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus ambulatorinę kartotinę ekspertizę, pateiktos išvados, kad (duomenys neskelbtini) konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini) (panašus į (duomenys neskelbtini)) sutrikimas ((duomenys neskelbtini)). Pagal esamą sveikatos būseną (duomenys neskelbtini) negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros sritis (tiriamosios psichikos sveikata); teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais į viešojo administravimo subjektus, gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikių įvertinimas ir pan.). (duomenys neskelbtini) psichikos sutrikimas gali toliau progresuoti, jeigu jai nebus taikomas reikiamas medikamentinis gydymas. (duomenys neskelbtini) dėl sveikatos būklės gali dalyvauti teismo posėdyje, gali būti apklausiama teismo posėdyje, jai galima įteikti procesinius dokumentus, tačiau jos teikiamus paaiškinimus reikia vertinti kritiškai.
19. Teismo ekspertas (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje paaiškino, jog skundų, pareiškimų rašymas policijos komisariatui, kitoms įstaigoms nevertinamas kaip psichikos sutrikimas. Pačios (duomenys neskelbtini) pasakymu ji jau penkiolika metų kankinasi su kvapais, tai galima spręsti, kad tiek metų yra sutrikimai. sutrikimą nustatė psichiatrai ekspertai. Neabejotina, kad (duomenys neskelbtini) serga (duomenys neskelbtini) sutrikimu, kuris priskiriamas prie lėtinių progresuojančių susirgimų grupės. Jei asmuo ilgą laiką gydosi, galima medikamentinė remisija. Tvirtina pateiktą teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą. Asmuo nejaučia, kad serga, tai mąstymo turinio sutrikimas. Dėl to kyla ir fizinės ligos. (duomenys neskelbtini) psichinės sveikatos srityje iš medicininio kriterijaus negali suprasti savo veiksmų reikšmės. Fizinės sveikatos srityje tvarkosi.
20. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, tiek pirminės, tiek pakartotinės teismo psichiatrijos ekspertizės aktais (duomenys neskelbtini) konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) (panašus į (duomenys neskelbtini)) sutrikimas, taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) psichikos sutrikimas gali toliau progresuoti, jeigu jai nebus taikomas reikiamas medikamentinis gydymas. Kartu pažymėtina, kad teismo eksperto teismo posėdžio metu duotuose paaiškinimuose akcentuota, kad (duomenys neskelbtini) psichinės sveikatos srityje negali suprasti savo veiksmų reikšmės.
21. Kaip nustatyta iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas išvadą, kad (duomenys neskelbtini) yra ribotai veiksni asmeninių neturtinių santykių srityse: psichikos sveikatos priežiūros srityje, teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais į viešojo administravimo subjektus, gebėjimas naudotis viešojo administravimo teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikių įvertinimas ir pan.), darė remdamasis ne tik minėtais teismo psichiatrijos ekspertizės aktais, teismo eksperto paaiškinimais, teismo posėdyje dalyvavusių suinteresuotų asmenų ir jų atstovų paaiškinimais, bet ir byloje esančiais kitais rašytiniais įrodymais ((duomenys neskelbtini) medicininiais išrašais, administracinių nusižengimų registro išrašais apie (duomenys neskelbtini) registruotus administracinius nusižengimus bei kita (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pateikta medžiaga). Esant nustatytoms aplinkybėms, laikytinas nepagrįstas apeliantės apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, jog (duomenys neskelbtini) yra ribotai veiksni asmeninių neturtinių santykių srityse.
22. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, didesnį dėmesį skyrė teismo psichiatrijos ekspertizių išvadoms, kitiems byloje pateiktiems medicininiams dokumentams, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad teismui pateikti dokumentai yra netikslūs, juose supainiotos medicininių terminų sąvokos, nurodomi kiti netikslūs duomenys apie (duomenys neskelbtini) psichinę sveikatą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįstą. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo, kokie teismui pateikti dokumentai yra netikslūs, kokios šiuose dokumentuose yra nurodytos netikslios ar neteisingos medicininių terminų sąvokos. Apeliaciniame skunde taip pat nenurodyta, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas ar kt.), teikė pagrindą teismui remtis tais įrodymais, kuriuos šis atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo išvadas. Nesant duomenų, jog pirmosios teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas bei nesant apeliantės pagrįstų argumentų dėl įrodymų turinio ir vertinimo, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios pagrįstos byloje esančių įrodymų visetu. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
23. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo atsižvelgti į tai, kad apeliantė pati, savarankiškai, nepasitikėdama (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro direktore (duomenys neskelbtini), susirado internete ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuvyko į (duomenys neskelbtini), kreipėsi į (duomenys neskelbtini) psichiatrijos konsultacijų centrą, kur buvo patikrinta ir jai nekonstatuotas joks psichikos sutrikimas, gydymas neskirtas. Šiuo atveju, kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, apeliantės nurodoma aplinkybė teismo buvo įvertinta. Pirmosios instancijos teismas iš (duomenys neskelbtini) pateikto (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašo/siuntimo kopijos nustatė, kad (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) psichiatrijos konsultacijų centrą (duomenys neskelbtini) dėl kito gydytojo nuomonės apie savo būseną. Nurodoma, kad pakeisti teismo psichiatrų ekspertų išvadą apie sutrikimo laipsnį, psichikos sutrikimo diagnozę nėra gydytojo psichiatro konsultanto kompetencija. Po konsultacijos gydymas neskirtas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašo/siuntimo kopijos, priešingai nei teigia apeliantė, nepaneigia tiek pirminės, tiek pakartotinės teismo psichiatrijos ekspertizės aktais apeliantei konstatuoto lėtinio psichikos sutrikimo – (duomenys neskelbtini) (panašaus į (duomenys neskelbtini)) sutrikimo. Kartu pažymėtina, kad teismo ekspertų išvados (teismo ekspertizės aktai) turi didesnę įrodomąją galią nei kiti byloje esantys įrodymai, nes teismo ekspertizės aktuose nurodyti duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kitus byloje esančius rašytinius įrodymus.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos nurodomas aplinkybes apie jos gebėjimą susitvarkyti pačiai tose srityse, kuriose pirmosios instancijos teismas apeliantę pripažino ribotai veiksnia. Apeliantė nepaneigė byloje surinktais įrodymais pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kurios, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrįstos ir teisingos bei padarytos vadovaujantis apeliantės interesų apsaugos tikslais.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo ekspertizės aktų pagrindu konstatavus apeliantei psichinės sveikatos sutrikimą – (duomenys neskelbtini) (panašų į (duomenys neskelbtini) ) sutrikimą, šis sutrikimas lemia poreikį riboti jos veiksnumą atitinkamose asmeninių neturtinių santykių srityse tam, kad būtų apsaugotos tiek jos, tiek kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Be to, kaip pagrįstai nurodė suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliantė, kreipdamasi į policiją su nepagrįstais skundais, juose kaltina kitus asmenis, kurie dėl atliekamų tyrimų patiria nepatogumų, taip pat nepagrįstai gaišinamas policijos laikas, eikvojami ištekliai. Dėl nepagrįstų skundų atsakomybė gresia ir pačiai apeliantei. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas yra pagrįstas, priimtas vadovaujantis apeliantės interesų apsaugos tikslais, ir taikytas jos teisių suvaržymas yra proporcingas teisėtam tikslui apsaugoti tiek jos pačios, tiek kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Suinteresuoti asmenys neprašo priteisti apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.