- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2A-310-302/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00182-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Gintaras Pečiulis, Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- V. G.
- Kreditorius
- V. G.
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CB Logistic“ kreditoriaus V. G. netiesioginį ieškinį atsakovui R. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „CB Logistic“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „CB Logistic“ (toliau – ir bendrovė) kreditorius V. G. patikslintu netiesioginiu ieškiniu prašė: pripažinti negaliojančiu sandorį pagal 2010 m. rugsėjo 22 d. kasos išlaidų orderį Nr. 006 – 8 000 Lt (2 316,96 Eur) sumai; pripažinti negaliojančiu sandorį pagal 2010 m. rugsėjo 23 d. kasos išlaidų orderį Nr. 007 – 6 700 Lt (1 940,45 Eur) sumai; pripažinti negaliojančiu sandorį pagal 2010 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 009 – 16 000 Lt (4 633,92 Eur) sumai; pripažinti negaliojančiu 2011 m. gruodžio 29 d. sandorį pagal užskaitą 37 206,55 Eur (128 466,79 Lt) sumai ir taikyti restituciją; priteisti 117 524, 56 Eur (405 788,80 Lt) skolą iš R. B.; priteisti 5 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško atsiskaitymo.
2. Nurodė, kad UAB „CB Logistic“ laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. netvarkė R. B. avansu išduotų pinigų apskaitos tam, jog nebūtų galima išaiškinti pinigų judėjimo. Pagal UAB „CB Logistic“ direktoriaus R. B. priimtą sprendimą atsakovui per 2010 m. rugsėjo mėn. buvo išmokėtos šios sumos: 2010 m. rugsėjo 22 d. kasos išlaidų orderis Nr. 006 – 8 000 Lt už autovežius pagal Trišalę 2010 m. liepos 1 d. sutartį; 2010 m. rugsėjo 23 d. kasos išlaidų orderis Nr. 007 – 6 700 Lt už autovežius pagal Trišalę 2010 m. liepos 1 d. sutartį; 2010 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderis Nr. 009 – 16 000 Lt už autovežius, nors atsakovas jokių autovežių bendrovei nepardavė, o tik suteikė paskolą jiems įsigyti. 2010 m. liepos 1 d. UAB „CB Logistic“ gavo 166 873,82 Lt paskolą su 24 proc. metinėmis palūkanomis. Ši gauta pinigų suma iki tol, kol atsakovas neišsimokėjo sau 30 700 Lt sumos, nors atsakovo bendrovei suteikta paskola buvo beprocentė ir neterminuota, nebuvo naudojama bendrovės veikloje, o tai neatitiko bendrovės interesų.
3. Taip pat ieškovas nurodė, kad 2011 m. gruodžio 29 d. R. B. avanso apyskaitoje įrašyta 37 206,55 Eur (128466,79 Lt) sumos užskaita, t. y. atskaitingam asmeniui R. B. išduotas 37 206,55 Eur (128 466,79 Lt) avansas užskaitomas kaip 37 206,55 Eur (128 466,79 Lt) skolos apmokėjimas R. B. pagal 2010 m. liepos 1 d. Trišalės sutarties įsipareigojimus. Pagal šią užskaitą BUAB „CB Logistic“ visiškai atsiskaitė su kreditoriumi R. B., tačiau tuo metu BUAB „CB Logistic“ turėjo ir kitų įsiskolinimų, kurių gražinimo terminas jau buvo suėjęs. Pradelsti bendrovės įsipareigojimai sudarė 236 123,40 Lt ir tuo metu ji jau buvo nemoki. Be to, pažymėjo, kad pagal bankroto administratorės žinioje esančius bankinius dokumentus, kasos dokumentus, bei R. B. avansines apyskaitas atsakovas R. B. skolingas UAB „CB Logistic“ 238 915,01 Lt sumą, kuri iki šiol nėra grąžinta.
4. Ieškovo teigimu, atsakovas nuosekliai ir sistemingai pažeidinėjo fiduciarines pareigas, sudarinėjo priešingus bendrovės tikslams sandorius, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, buvo nelojalus bendrovės atžvilgiu, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio nuostatas bei bendruosius sąžiningumo, protingumo ir rūpestingumo principus. Ginčo sandorius ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais CK 1.80 ir 1.81 straipsnių pagrindu ir taikyti restituciją (CK 6.145 straipsnio 1 ir 2 dalis). Ieškovas pažymėjo, kad atsakovo R. B. veiksmai buvo neteisėti, nes, elgdamasis nesąžiningai, jis pirmiausia atsiskaitė su savimi, dėl ko nebuvo sumokėti mokesčiai valstybei, taip pat negrąžinti pradelsti įsipareigojimai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
6. Įvertinęs Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. B2-10-569/2019 (buvęs Nr. B2-759-154/2012), kuria iškelta bendrovei bankroto byla, ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus (toliau – FNTT) 2014 m. kovo 20 d. Specialisto išvadą Nr.5-4/24 dėl bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimo, teismas sprendė, kad bendrovė tapo nemoki ne anksčiau kaip 2012 m. sausio 1 d.
Dėl sandorių pagal kasos išlaidų orderius
7. Atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas ieškovo reikalavimus pripažinti negaliojančiais sandorius pagal 2010 m. rugsėjo 22 d. kasos išlaidų orderį Nr. 006 – 8 000 Lt (2 316,96 Eur) sumai; pagal 2010 m. rugsėjo 23 d. kasos išlaidų orderį Nr. 007 – 6 700 Lt (1 940,45 Eur) sumai; pagal 2010 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 009 – 16 000 Lt (4 633,92 Eur) atmetė kaip nepagrįstus, nenustatęs, kad buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos. Pažymėjo, kad sandoriai sudaryti iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo, o CK 6.930¹ straipsnio nuostatos dėl mokėjimų eiliškumo įsigaliojo tik 2013 m. spalio 1 d., teismas sprendė, jog vien faktas, kad R. B. buvo išmokėtos tam tikros pinigų sumos, neįrodo šių mokėjimų neteisėtumo. Teismo vertinimu, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes vyko įprastinė ūkinė veikla.
8. Teismas sutiko su tuo, kad bendrovė tinkamai nevykdė pareigos mokėti mokesčius, tačiau, atsižvelgęs į atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimus, jog bendrovė PVM mokestį mokėdavo kas pusmetį, į FNTT 2014 m. kovo 20 d. Specialisto išvadą Nr.5-4/24, taip pat į 2014 m. spalio 15 d. specialisto apklausos protokolo duomenis, sprendė, kad nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog bendrovė būtent dėl vadovo kaltės nemokėjo PVM mokesčių, todėl minėtų sandorių nepripažino negaliojančiais.
Dėl 37 206,55 Eur vertės sandorio
9. Teismas nustatė, kad 2011 m. gruodžio 29 d. R. B. avanso apyskaitoje įrašyta 37 206,55 Eur (128 466,79 Lt) sumos užskaita, o tai patvirtina, jog R. B. išduotas 37 206,55 Eur (128 466,79 Lt) avansas užskaitomas kaip 37 206,55 Eur (128 466,79 Lt) skolos apmokėjimas R. B. pagal 2010 m. liepos 1 d. Trišalės sutarties įsipareigojimus.
10. Kadangi sandorio sudarymo metu nebuvo imperatyvo laikytis mokėjimų eiliškumo, bendrovė tuo metu nebuvo nemoki, ir į atsakovo paaiškinimus, jog užskaita faktiškai buvo atlikta 2011 m. gegužės 31 d., o ne 2011 m. gruodžio 29 d., kuriuos patvirtina į bylą pateiktas 2011 m. gegužės 31 d. UAB „CB Logistic“ tarpusavio užskaitymo aktas, skolos apmokėjimas R. B. pagal Trišalės sutarties įsipareigojimus, nors bendrovė ir turėjo neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams, negali būti vertinamas kaip draudžiamas.
Dėl 117 524, 56 Eur (405 788,80 Lt) skolos priteisimo
11. Teismas nustatė, kad reikalavimą priteisti skolą iš R. B. ieškovas grindžia BUAB „CB Logistic“ buhalteriniais dokumentais, avanso apyskaitomis, kasos dokumentais, sutartimis, buhalterinėmis pažymomis, 2010 m. rugsėjo 22 d., 2010 m. rugsėjo 23 d. ir 2010 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderiais, bankiniais dokumentais, esančiais pas bankroto administratorę, taip pat ieškovas pateikė sudarytą pinigų judėjimo lentelę.
12. Teismas nurodė, kad nors ieškovas reikalavimą suformulavo kaip reikalavimą iš atsakovo R. B. priteisti skolą BUAB „CB Logistic“ , tačiau iš esmės argumentuoja žalos padarymą. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovo veiksmais padaryta konkreti žala bendrovei ar kad atsakovas yra skolingas bendrovei ieškinyje nurodytą sumą. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog atsakovui buvo išmokėtos tam tikros pinigų sumos, ir ieškovo pateikta jo paties sudaryta pinigų judėjimo lentelė nepagrindžia nurodyto skolos dydžio, be to, byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių šių mokėjimų neteisėtumą. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad atsakovas pinigus panaudojo ne bendrovės interesams, ar kad, jų nepanaudojęs, negrąžino jų bendrovei.
Šalies argumentai
13. Ieškovas atsisakė prašyti skirti byloje ekspertizę, o byloje nesant pakankamai duomenų, teismas vadovavosi FNTT išvada, kuri nepaneigta jokiomis kitomis specialistų ar ekspertų išvadomis. Teismas pažymėjo, kad FNTT 2014 m. kovo 20 d. specialisto išvadoje Nr. 5-4/24 konstatuota, jog BUAB „CB Logistic” direktoriaus R. B. 2011 m. balandžio mėn. – 2012 m. kovo mėnesio avanso apyskaitoje įrašyta gauta pinigų suma sutampa su iš kasos ar atsiskaitomosios sąskaitos direktoriui išduota pinigų suma, pinigų panaudojimas, t. y. paskolų gražinimas, apmokėjimas tiekėjams ir kt. pagrįstas išlaidas patvirtinančiais dokumentais. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, spręsdamas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, teismas taip pat nenustatė neteisėtų atsakovo R. B. veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas nurodė, kad, formaliai vertinant, būtų galima spręsti, jog praleistas ieškinio senaties terminas, tačiau, atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, į netiesioginio ginčo esmę, į viešą interesą tokio pobūdžio bylose, taip pat į tai, jog iš esmės ieškinio reikalavimai atmestini pirmiau nurodytais pagrindais, darė išvadą, kad šuo atveju ieškinio senaties terminas netaikytinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
15. Apeliaciniame skunde ieškovas V. G. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
15.1. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir turėjo išankstinį nusistatymą. Tai patvirtina šios aplinkybės: 1) bankroto administratorė, kuri į bylą buvo įtraukta trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje, viso bylos nagrinėjimo metu veikė prieš ieškovo interesus ir savo poziciją derino su atsakovu, o teismas visiškai nereagavo į ieškovo prašymus laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 47 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nuostatų; 2) teismas išvardino daug jau išnagrinėtų bylų, tačiau nė vienoje iš jų nėra priima sprendimų dėl ieškinyje pateiktų reikalavimų, kurie galėtų būti traktuojami kaip prejudiciniai faktai; 3) dėl priėmusios skundžiamą sprendimą teisėjos jau buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos Prezidentūrą ir į Teisėjų etikos komisiją; 4) ginčijamas sprendimas buvo priimtas ir dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės, kuri kitoje išnagrinėtoje byloje iškraipė įrodymus R. B. naudai, daromos įtakos; 5) teismas įrodymus vertino selektyviai.
15.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai pasisakė dėl bendrovės nemokumo momento, nors nagrinėjamu atveju, kai ieškinys pareikštas dėl skolos grąžinimo, bendrovės nemokumo momentas neturi jokios įtakos.
15.3. Teismas nepagrįstai neįvertino tos aplinkybės, kad tam, jog atsakovui būtų išmokėti pinigai pagal 2010 m. rugsėjo 22 d. kasos išlaidų orderį Nr. 0006, 2010 m. rugsėjo 23 d. kasos išlaidų orderį Nr. 007 ir pagal 2020 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 009, bendrovė paėmė paskolą su 24 proc. metinių palūkanų. Atsakovas tokią paskolos sutartį sudarė ne dėl bendrovės, kuriai vadovavo ir buvo saistomas pasitikėjimo santykiais, o tik dėl savo asmeninių interesų.
15.4. Nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados ir dėl 37 206,55 Eur sandorio. Teismas nepagrįstai pasisakydamas šiuo aspektu pirmenybę suteikė žodiniams atsakovo paaiškinimams, kad užskaita buvo atlikta ne 2011 m. gruodžio 29 d., o 2011 m. gegužės 31 d., nesivadovavo imperatyvais ir teismų praktika. Galbūt užskaitos sudarymo data ir buvo 2011 m. gegužės 31 d., tačiau pinigų judėjimas realiai vyko 2011 m. gruodžio 29 d. Bet kuriuo atveju užskaitos data nėra svarbi, svarbu tai, kad atsakovas siekė patenkinti tik savo asmeninius interesus.
15.5. Vertindamas reikalavimo priteisti iš atsakovo 117 524, 56 Eur (405 788,80 Lt) skolą pagrįstumą, teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas teismui pateiktose lentelėse nurodytų išmokėtų lėšų nesusiejo su kitais dokumentais, patvirtinančiais jų panaudojimą ar nepanaudojimą. Iš į bylą pateiktų lentelių aiškiai matosi, kad visi pinigai, kuriuos panaudojo atsakovas bendrovės reikmėms, yra įtraukti į pinigų judėjimo lentelę, todėl skolos egzistavimas buvo visiškai įrodytas. Ši byla turi ir viešąjį interesą, todėl, jei teismui nepakako duomenų, pats teismas galėjo rinkti įrodymus. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas norėjo perkelti ieškovui pareigą pačiam nuginčyti savo pateiktus įrodymus, o iš atsakovo ir trečiojo asmens iš vis jokių įrodymų nereikalavo. Teismas nepagrįstai didelį dėmesį skyrė FNTT 2014 m. kovo 20 d. išvadai Nr. 5-4/24, nors pagal kasacinio teismo praktiką ikiteisminio tyrimo metu gautas įrodymas – specialisto išvada, nelaikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu.
Atsiliepimas
16. Atsakovas R. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
16.1. Pirmosios instancijos teismas (nors ir neaišku kurį senaties terminą taikė), nepagrįstai ieškinio senaties terminą atnaujino. Ieškovas bankroto procese aktyviai dalyvauja nuo pat pradžių, todėl jis turėjo visas galimybes laiku susipažinti su bendrovės dokumentais ir pareikšti atitinkamus ieškinius.
16.2. Bankroto administratorės pozicija šioje byloje visiškai suprantama ir teisėta tiek CPK, tiek jai keliamų pareigų prasme. Tai, kad bankroto administratorė nepalaikė ieškovo ieškinio, kuris galiausiai buvo atmestas, nereiškia, jog ji veikė prieš bendrovės interesus.
16.3. Apeliacinio skundo teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo yra deklaratyvūs bei niekuo nepagrįsti.
16.4. Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nesvarbus BUAB „CB Logistic“ nemokumo momentas. Nemokumo momentas šiuo atveju svarbus, kadangi yra sprendžiamas sandorių pripažinimo negaliojančiais klausimas.
16.5. Įrodinėdamas reikalavimą dėl sandorių pagal kasos išlaidų orderius pripažinimo negaliojančiais, ieškovas kalba apie įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygas, kurios neturi nieko bendro su pareikštais reikalavimais dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Ieškovas akcentuoja, kad šiems sandoriams atsakovas panaudojo skolintas lėšas, tačiau nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nėra nurodoma, ką neteisėto atsakovas tokiu būdu padarė. Paskolos sutarties pagrindu pinigai, iš kurių, pasak apelianto, atsakovas atliko mokėjimus pagal ginčo sandoriu, gauti iš UAB „Logfina“ tik 2011 m. sausio 6 d., o ginčo mokėjimai atlikti dar 2010 metais.
16.6. Nėra teisinio pagrindo pripažinti ir ieškinio reikalavimą dėl 37 206,55 Eur užskaitos pripažinimo negaliojančia pagrįstu. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ginčo užskaita buvo sudaryta ne 2011 m. gruodžio 29 d., kai jis buvo atvaizduotas suvestiniame buhalteriniame dokumente, o 2011 m. gegužės 31 d., kai buvo pasirašytas užskaitos aktas. Bendrovės nemokumas atsirado ne anksčiau nei 2012 m. sausio 1 d. Kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustatė kreditorių lygybės principo, todėl skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių įvykdymo terminai kitiems kreditoriams, įstatymų buvo leidžiamas. CK 6.930¹ straipsnis įsigaliojo tik 2013 m. spalio 1 d., todėl ginčo sandorių nebuvo pažeistas joks imperatyvas.
16.7. Skolos faktas negali būti įrodinėjamas paties apelianto sudarytomis lentelėmis, kurios grindžiamos ne pirminiais, o išvestiniais buhalteriniais dokumentais. Be to, apelianto lentelėse pateikti skaičiai ir kituose bylose esančiuose dokumentuose esantys skaičiai akivaizdžiai nesutampa, šie neatitikimai taip ir liko nepašalinti. Be specialių žinių ieškovo pateiktų skaičiavimų neįmanoma įvertinti, o ieškovas atsisakė prašyti skirti byloje ekspertizę.
17. Trečiasis asmuo BUAB „CB Logistic“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinio skundo pagrįstumą vertinti teismo nuožiūra ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
17.1. Vien tai, kad BUAB „CB Logistic“ į bylą buvo įtraukta trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje, neįpareigoja jos sutikti su visais ieškovo reikalavimais ir argumentais, ignoruojant rašytinę bylos medžiagą ir bankroto administratorės turimus dokumentus. Tai, kad bendrovė bankroto administratorės pozicija visais klausimais nėra tokia pat kaip ieškovo, nereiškia, jog yra veikiama prieš bendrovės kreditorių interesus.
17.2. Tiek ieškinys, tiek apeliacinis skundas yra teisinių normų, faktinių aplinkybių ir ieškovo samprotavimų kratinys, iš kurio negalima aiškiai suprasti nei ieškinio reikalavimų, nei kuo jie grindžiami. Siekdamas, kad ginčijami sandoriai būtų pripažinti negaliojančiais, ieškovas turėjo įrodyti šių sandorių negaliojimo sąlygas, tačiau tai padaryta nebuvo.
17.3. Siekdamas pagrįsti atsakovo skolą bendrovei, atsakovas teismui pateikė lentelę, kurioje pavaizduotas pinigų judėjimas bendrovėje ir pas atsakovą galbūt likęs bendrovės pinigų likutis. Teismui pripažinus, kad lentelėje pateikti duomenys nėra pakankamai pagrįsti, ieškovas apeliaciniame skunde dar kartą bando paaiškinti, kaip apskaičiuotos jo nurodomos sumos. Bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai, todėl ieškovo pateikti duomenys yra nevisapusiški, dėl ko nėra galimybės nustatyti, kaip iš tiesų judėjo piniginės lėšos bendrovėje. Be to, ieškovo sudarytos lentelės duomenys prieštarauja FNTT 2014 m. kovo 20 d. specialisto išvadai Nr. 5-4/24. Siekiant pašalinti ieškovo sudarytos lentelės ir FNTT specialisto išvados skirtumus, ieškovui buvo siūloma prašyti byloje skirti ekspertizę, tačiau ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimus įrodinėti tokiu būdu.
17.4. Aplinkybė, kad, vertindamas tuos pačius įrodymus kitaip nei tai daro atsakovas, pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas nei norėjo ieškovas, nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
19. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas R. B. UAB „CB Logistic“ vadovo pareigas ėjo nuo 2009 m. spalio 7 d. iki 2012 m. birželio 21 d. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi ieškovo iniciatyva UAB „CB Logistic“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Atenergo“. 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartimi BUAB „CB Logistic“ bankroto administratorė UAB „Atenergo“ atstatydinta. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartimi BUAB „CB Logistic“ bankroto administratore paskirta atsakovė V. L.. BUAB „CB Logistic“ bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma iš viso sudaro 153 385,15 Eur. Ieškovo V. G. kreditorinis reikalavimas sudaro 104 171,00 Eur (67,91% visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų).
Dėl teismo (ne)šališkumo
20. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą, t. y. buvo nešališkas.
21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti su prielaidomis grindžiamomis apelianto abejonėmis dėl bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusios teisėjos šališkumo, kurios, nesant konkrečių šią abejonę galinčių patvirtinti aplinkybių, negali paneigti preziumuojamo asmeninio teisėjo nešališkumo principo ir nesudaro pagrindo išvadai, kad objektyviąja prasme teisėja, nagrinėdama šią bylą, buvo šališka.
22. Minėtą išvadą pagrindžia šie argumentai: pirma, apeliantas bylą nagrinėjusiai teisėjai nušalinimo CPK 68 straipsnyje nustatyta tvarka nereiškė, o tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovui nekilo abejonių dėl teisėjos nešališkumo; antra, tai, kad teismas priėmė vienai šaliai (šiuo atveju apeliantui) nepalankų procesinį sprendimą, nesant kitų konkrečių šiai abejonei patvirtinti nurodytų aplinkybių, nesuponuoja išvados dėl teisėjo šališkumo; trečia, pirmosios instancijos teismo atliktas byloje esančių įrodymų vertinimo bei rėmimosi kitais teismų sprendimais tinkamumas ir pagrįstumas bus įvertintas instancine tvarka, t. y. nagrinėjant apeliacinį skundą; ketvirta, vien tai, kad BUAB „CB Logistic“ bankroto administratorė į bylą buvo įtraukta trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje neįpareigoja jos sutikti su visais ieškovo reikalavimais ir argumentais, ignoruojant rašytinę bylos medžiagą ir jos pačios turimus dokumentus, o teismas negali daryti jokios įtakos šalies bylos nagrinėjimo metu pateikiamai pozicijai.
23. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad nei apelianto nurodyti argumentai, nei bylos medžiaga nesudaro pagrindo išvadai, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė nešališkumo pareigą (CPK 64–66 straipsniai).
Dėl bendrovės nemokumo momento
24. Įvertinęs Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. B2-10-569/2019 (buvęs Nr. B2-759-154/2012), kuria iškelta bendrovei bankroto byla, ir 2014 m. kovo 20 d. specialisto išvadą dėl įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimo, teismas sprendė, kad bendrovė tapo nemoki ne anksčiau kaip 2012 m. sausio 1 d.
25. Apeliantas skunde, neginčydamas pirmosios išvados, kad bendrovė tapo nemoki ne anksčiau kaip 2012 m. sausio 1 d., tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apskritai pasisakė dėl bendrovės nemokumo momento, kuris, apelianto nuomone, sprendžiant klausimą dėl skolos priteisimo, nėra svarbus.
26. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia apelianto pozicija yra teisiškai nepagrįsta. Reikalavimui dėl skolos priteisimo, kaip ir nurodo apeliantas, bendrovės nemokumo momentas iš tiesų yra nesvarbus, tačiau, sprendžiant klausimą dėl ieškovo nurodytų sandorių teisėtumo, ko ieškiniu taip pat buvo prašoma, yra svarbu nustatyti bendrovės nemokumo momentą, kad būtų galima įvertinti, ar ieškovo nurodyti sandoriai nepažeidė kitų bendrovės kreditorių interesų.
Dėl sandorių pagal kasos išlaidų orderius (ne)teisėtumo
27. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais šiuos sandorius: sandorį pagal 2010 m. rugsėjo 22 d. kasos išlaidų orderį Nr. 006 – 8 000 Lt (2 316,96 Eur) sumai; sandorį pagal 2010 m. rugsėjo 23 d. kasos išlaidų orderį Nr. 007 – 6 700 Lt (1 940,45 Eur) sumai; sandorį pagal 2010 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 009 – 16 000 Lt (4 633,92 Eur) sumai.
28. Tiek iš patikslinto ieškinio, tiek iš ieškovo pozicijos, pateiktos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, matyti, kad ginčo sandorius buvo prašoma pripažinti negaliojančiais CK 1.80 ir 1.81 straipsnių pagrindais.
29. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama šių sąlygų visuma: pirma, teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008; 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015; kt.).
30. Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 straipsnį, bet ir konkrečią imperatyviąją įstatymo normą, kuriai sandoriai prieštarauja, nes, to nepadarius, teismų procesiniai sprendimai būtų nepakankamai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2012).
31. Imperatyvi įstatymo nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017).
32. Pastebėtina, kad, nors minėtus sandorius pagal kasos išlaidų orderius buvo prašoma pripažinti negaliojančiais, remiantis CK 1.80 straipsnio pagrindu, tačiau apeliaciniame skunde daugiausia kalbama apie bendrovės vadovo civilinės atsakomybės sąlygas, kurios neturi nieko bendro su pareikštais reikalavimais dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Iš apelianto nurodytų aplinkybių būtų galima daryti išvadą, kad apeliantas, remdamasis CK 1.80 straipsniu, prašo minėtus sandorius pripažinti kaip prieštaraujančius imperatyvui nepažeisti atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, įtvirtintam CK 6.930¹ straipsnyje.
33. Pagal CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis).
34. Net jeigu pagal byloje nustatytas aplinkybes ir būtų galima įžvelgti atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimą, tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad ginčijami mokėjimai pagal kasos išlaidų orderius buvo atlikti 2010 m. rugsėjo mėnesį, o minėtas CK 6.930¹ straipsnis įsigaliojo tik 2013 m. spalio 1 d., t. y praėjus daugiau nei trejiems metams nuo ginčijamų mokėjimų atlikimo.
35. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymo negaliojimo atgaline tvarka principas yra esminis teisės viešpatavimo principas, teisinės valstybės elementas. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios, yra svarbi teisinio tikrumo sąlyga. Įstatymo negaliojimo atgaline tvarka principo praktinė reikšmė yra ta, kad įprastai įstatymai taikomi tiems faktams ir padariniams, kurie atsirado po šių įstatymų įsigaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2006; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525-219/2016, 20 punktas).
36. Nors pagal kasacinio teismo išaiškinimus teisės normų galiojimo iki priėmimo susiklosčiusiems santykiams taikymo galimybė yra galima, tačiau šiai galimybei materializuotis būtinas įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas įstatymo forma (2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, 23 punktas; 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017 ,11 punktas). Nagrinėjamu atveju įstatymų leidėjas savo valios, kad CK 6.930¹ straipsnis galiotų atgaline tvarka, nėra išreiškęs.
37. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis principu lex retro non agit, kuris reiškia, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios arba, kitaip tariant, negalioja atgaline tvarka, nagrinėjamu atveju ginčijamų sandorių teisėtumas pagal CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintus reikalavimus negali būti vertinamas.
38. Apelianto skunde akcentuojama aplinkybė, kad galimai lėšos buvo išmokėtos iš bendrovei suteiktos paskolos, taip pat nesuponuoja sandorių negaliojimo CK 1.80 straipsnio prasme, kaip prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi toks bendrovės elgesys, kai su kreditoriais yra atsiskaitoma iš skolintų lėšų yra įprastinė ūkio subjektų ūkinė veikla. Be to, šis apelianto nurodomas argumentas, kad su atsakovu buvo atsiskaitoma iš paskolos sutarties gautų pinigų, net ir nebuvo įrodytas (CPK 178 straipsnis). Bylos medžiaga patvirtina, kad mokėjimai buvo atlikti 2010 m. rugsėjo mėnesį, o paskola gauta tik 2011 m. sausio 6 d.
39. Minėtus sandorius buvo prašoma pripažinti negaliojančiais ir CK 1.81 straipsnio 1 dalies, kurioje numatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, pagrindu.
40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).
41. Taigi, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Nagrinėjamu atveju apeliantas, apsiribodamas bendro pobūdžio teiginiais dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, šių aplinkybių neįrodinėjo, todėl ir šiuo teisiniu pagrindu sandorių pripažinimas negaliojančiais nėra galimas.
42. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiais šių sandorių: sandorio pagal 2010 m. rugsėjo 22 d. kasos išlaidų orderį Nr. 006; sandorio pagal 2010 m. rugsėjo 23 d. kasos išlaidų orderį Nr. 007, sandorio pagal 2010 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 009, ieškovo nurodytais pagrindais.
Dėl užskaitos sandorio (ne)teisėtumo
43. Ieškovas taip pat prašė pripažinti negaliojančiu 2011 m. gruodžio 29 d. sandorį pagal užskaitą 37 206,55 Eur (128 466,79 Lt) sumai ir taikyti restituciją.
44. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2010 m. liepos 1 d. tarp UAB „CB Logistic“ , UAB „Forvitas“ ir R. B. buvo sudaryta Trišalė reikalavimų įskaitymo sutartis Nr. 1, iš kurios matyti, jog UAB „Forvitas“ buvo sudariusi sutartį su R. B. dėl 331 231 Lt trumpalaikės paskolos sunkvežimių pirkimui. Taip pat UAB „CB Logistic“ buvo sudariusi sutartį su UAB „Forvitas“ dėl autovežių ir priekabų pirkimo, nesumokėta UAB „Forvitas“ suma yra 331 231 Lt. Šalys sutarė pabaigti prievolę priešpriešinio reikalavimo įskaitymu. UAB „CB Logistic“ perima UAB „Forvitas“ įsiskolinimą R. B. už neapmokėtas prekes 331 231 Lt sumai, po atitinkamo tarpusavio užskaitymo UAB CB Logistic“ lieka skolinga 331 231 Lt R. B. už autovežius (e. bylos t. 1, b. l. 31).
45. 2011 m. gruodžio 29 d. R. B. avanso apyskaitoje įrašyta 37 206,55 Eur (128 466,79 Lt) sumos užskaita, t. y. atskaitingam asmeniui R. B. išduotas 37 206,55 Eur (128 466,76 Lt) užskaitomas kaip 37 206,55 Eur skolos apmokėjimas R. B. pagal 2010 m. liepos 1 d. Trišalės sutarties įsipareigojimus (e. bylos t. 1, b. l. 41).
46. Siekdamas įrodyti šio sandorio neteisėtumą, apeliantas vėlgi nurodo, kad atsakovas veikė pažeisdamas CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse įtvirtintas bendrovės vadovo pareigas ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 19 straipsnio 8 dalį, tačiau niekaip nepagrindžia, kodėl šie sandoriai turėtų būti pripažinti negaliojančiais CK 1.80 ir 1.81 straipsnių pagrindu.
47. Vertinant minėtų apelianto argumentų pagrįstumą, pakartotinai pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnis, kuriame reglamentuojamas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, įsigaliojo tik 2013 m. spalio 1 d., todėl 37 206,55 Eur skolos užskaitymo teisėtumas šiuo atveju negali būti vertinamas CK 6.930¹ straipsnio prasme. Kokioms kitoms imperatyvioms teisės normoms prieštarauja ginčijamas užskaitomas sandoris ieškovas nenurodė.
48. Be to, atsižvelgiant į tai, kad avansinė apyskaita nėra pirminis dokumentas, o į bylą nebuvo pateikta pirminių dokumentų, patvirtinančių, jog užskaita buvo sudaryta būtent 2011 m. gruodžio 29 d., nėra pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimais, jog užskaita faktiškai buvo atlikta 2011 m. gegužės 31 d. (e. bylos t. 4, b. l. 17), kai bendrovė dar nebuvo nemoki.
49. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip neįrodytą atmetė ir ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2011 m. gruodžio 29 d. sandorį pagal užskaitą 37 206,55 Eur (128 466,79 Lt) sumai.
Dėl reikalavimo priteisti skolą
50. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo R. B. 117 524, 56 Eur (405 788,80 Lt) skolą. Ieškovo teigimu, būtent tokios pinigų sumos atsakovas nesugrąžino bendrovei, todėl liko jai skolingas. Šį reikalavimą grindė savo paties sudarytomis bendrovės pinigų judėjimo lentelėmis.
51. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad reikalavimas dėl 117 524,56 Eur sumos buvo suformuluotas kaip reikalavimas iš atsakovo priteisti skolą BUAB „CB Logistic“, o ne reikalavimas priteisti žalos atlyginimą, tačiau tiek patikslintame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde įrodinėjamos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, kurias būtina įrodyti, siekiant prisiteisti žalos atlyginimą. Nepaisant to, toliau pasisakoma dėl reikalavimo priteisti skolą pagrįstumo.
52. Civilinis procesas, inter alia (be kita ko), grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas.
53. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 72 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
54. Be to, kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismai turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų. Tik jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems, iš jų visumos galima daryti išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo ir konstatuoti įrodymų pakankamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
55. Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nustatytų aplinkybių bei šalių paaiškinimų visumą, tai, kad ieškovo pateikiamoje pinigų judėjimo lentelėje nurodyti duomenys prieštarauja FNTT 2014 m. kovo 20 d. specialisto išvadoje Nr. 5-4/24 nustatytoms aplinkybėms (pavyzdžiui, FNTT išvadoje, be kita ko, konstatuota, kad 2010 metais ir 2011 metais vestoje bendrovės buhalterinėje apskaitoje nurodyta, jog atskaitingam asmeniui R. B. avansu išduotų pinigų likutis 2011 m. balandžio 1 d. sudaro 209 227,72 Lt, o ieškovo pateikiamoje lentelėje nurodyta, kad 2011 m. balandžio 1 d. atsakovas bendrovei skolingas 596 338,17 Lt sumą (e. bylos t. 1, b. l. 12–30)), ir aplinkybę, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog vien ieškovo, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi, sudaryta bendrovės pinigų judėjimo lentelė (e. bylos t. 3, b. l. 91–99) negali būti vertinamas kaip pakankamas įrodymas skolos dydžiui patvirtinti.
56. Nors apeliantas apeliaciniame skunde išsamiai aprašo savo sudarytoje lentelėje, kuri beje skiriasi nuo lentelės, pateiktos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pateiktus duomenis ir nuosekliai laikosi pozicijos, jog lentelėje nurodyti skaičiai atitinka atsakovo R. B. finansines apyskaitas, tačiau akivaizdu, jog dokumentai, iš kurių matomas tam tikras pinigų judėjimas bendrovėje, yra nevisapusiški, kadangi ieškovas nurodytų lentelėje atsakovui išmokėtų lėšų nesusiejo su kitais dokumentais, patvirtinančiais jų panaudojimą, pavyzdžiui, sąskaitomis faktūromis, kurios buvo išrašytos už bendrovės įsigytas prekes (paslaugas), kasos pajamų orderiais, kasos kvitais ir pan.
57. Į bylą buvo pateiktos avansinės apyskaitos, bendrovės kasos dokumentai, įvairios sutartys, buhalterinės pažymos ir kiti dokumentai, kurių įvertinimui ir apibendrinimui akivaizdu, kad reikalingos specialios žinios, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui siūlė pasinaudoti procesine teise prašyti teismo skirti byloje ekspertizę, tačiau ieškovas šia CPK 212 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo priemone nepasinaudojo.
58. Nors apeliantas tvirtina, kad ši byla turi ir viešąjį interesą, todėl pats teismas galėjo rinkti įrodymus, tačiau pažymėtina, jog aktyvus teismo vaidmuo bet kuriuo atveju negali pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą.
59. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad vien faktas, jog atsakovui R. B. buvo išmokėtos tam tikros pinigų sumos bendrovės veiklai vykdyti, neįrodžius, kad šie pinigai nebuvo panaudoti bendrovės veikloje, bei nepaneigus fakto, jog pinigai jų nepanaudojus galiausiai nebuvo grąžinti bendrovei, negali patvirtinti atliktų mokėjimų neteisėtumo.
60. Šią išvadą papildomai patvirtina ir FNTT, kuri atliko bendrovės ūkinės finansinės veiklos už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 7 d. iki 2012 m. gegužės 3 d., t. y. nuo pat bendrovės veiklos pradžios iki pabaigos, tyrimą, specialisto išvadoje konstatuota aplinkybė, kad BUAB „CB Logistic” direktoriaus R. B. 2011 m. balandžio mėn. – 2012 m. kovo mėn. avanso apyskaitoje įrašyta gauta pinigų suma sutampa su iš kasos ar atsiskaitomosios sąskaitos direktoriui išduota pinigų suma, o pinigų panaudojimas, t. y. paskolų gražinimas, apmokėjimas tiekėjams ir kt., yra pagrįstas išlaidas patvirtinančiais dokumentais (e. bylos t. 1, b. l. 26).
61. Apeliantas skunde nepagrįstai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg didelį skyrė FNTT 2014 m. kovo 20 d. išvadai Nr. 5-4/24. Kadangi ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti FNTT išvadoje nustatytomis aplinkybėmis ir padarytų išvadų patikimumu, teismas pagrįstai rėmėsi FNTT išvada, kuri buvo vertinama visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste, remiantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, nesuteikiant jai oficialaus rašytinio įrodymo reikšmės.
62. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos rašytinių įrodymų visumą bei šiuos įrodymus įvertino remdamasis įrodymų vertinimo principais, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia teisinio pagrindu sutikti su apelianto pozicija, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, klaidingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas, kurios lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą (CPK 176–179 straipsniai, 185 ir 189 straipsniai).
63. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Tačiau vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantui, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apelianto pateiktų teisinių argumentų.
64. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška, todėl, apeliantui neįrodžius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias teisės nuostatas, kitokia ieškovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio šiuo atveju nesuteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Dėl bylos procesinės baigties
65. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
66. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
67. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, ieškovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos.
68. Iš atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atsakovo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patirtos išlaidos yra tinkamai pagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 papunktyje nurodyto maksimalaus dydžio, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, tai jos visa apimtimi priteistinos atsakovui iš ieškovo.
69. Trečiasis asmuo BUAB „CB Logistic“ atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat prašo priteisti iš ieškovo 605 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad vis dėlto BUAB „CB Logistic“ buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje, o atsiliepime į apeliacinį skundą prašė dėl ieškovo apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas iš ieškovo nepriteistinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui R. B. iš ieškovo V. G. 605 (šešis šimtus penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.