Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo E. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. G. Norvegijos Karalystės Bortgarting lagmannsrett apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžiu buvo nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 26 d. iki 2018 m. sausio 23 d. adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei automobilyje, stovėjusiame šalia namo adresiu (duomenys neskelbtini), disponavo (laikė ir perleido) dideliu kiekiu metamfetamino. Bausmė buvo paskirta už disponavimą iš viso 24 181 g metamfetamino, iš kurių 3 500 g buvo įvertinti kaip „perleisti“, o 20 681 g kaip „saugomi“. Taip pat jis nuteistas už 485 000 kronų, gautų iš nelegalios veiklos, susijusios su narkotikais, laikymą. Ši suma buvo perskaičiuota į 4 400 g metamfetamino, remiantis tuo, kad vieno kilogramo kaina buvo 110 000 kronų (2017 m.). Nustatydamas bausmės dydį, apeliacinis teismas rėmėsi šiuo apskaičiavimo būdu. Tai reiškia, kad E. G. disponavo maždaug 28 500 g, be to, grandyje, išplatinusioje didelį amfetamino kiekį, jis vaidino centrinį vaidmenį, jis taip pat apibūdinamas kaip „sandėlio valdytojas“. Jo veikos kvalifikuotos kaip bendrininkavimas įvykdant stambaus masto narkotikų platinimą (baudžiamojo įstatymo 231 ir 15), ir iš baudžiamojo veiksmo gauto pelno laikymas (stambaus masto) (baudžiamojo įstatymo 333, 332).

2. Kauno apylinkės teisme buvo gautas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymas dėl Norvegijos Karalystės Bortgarting lagmannsrett apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžio, priimto E. G. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

3. 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas pripažino Norvegijos Karalystės Bortgarting lagmannsrett apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nuosprendį E. G. atžvilgiu ir nutarė jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuteistajam E. G. Bortgarting lagmannsrett apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžiu, paskirtą 12 metų laisvės atėmimo bausmę suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalies, 189 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir paliko E. G. 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Iš E. G. paskirtos 12 metų laisvės atėmimo bausmės – 5 metus laisvės atėmimo bausmės paskyrė atlikti kalėjime, o likusią laisvės atėmimo bausmės dalį – pataisos namuose. Bausmės pradžią nutarė skaičiuoti nuo nuteistojo E. G. perėmimo iš Norvegijos Karalystės dienos. Bei į bausmės laiką įskaičiavo bausmę, atliktą iki 2021 m. gruodžio 2 d. (1410 dienų), ir bausmę, atliktą nuo 2021 m. gruodžio 3 d. iki nuteistojo perdavimo Lietuvos Respublikai dienos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. G. skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo E. G. skundu bei patikrinęs skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą byloje esančių duomenų kontekste, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl Norvegijos Karalystės Bortgarting lagmannsrett apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžio pripažinimo ir nuteistajam E. G. paskirtos pagal šį nuosprendį likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje, teisingai įvertino bylos aplinkybes, teisės taikymo klaidų nepadarė ir pagrįstai paskirtą E. G. laisvės atėmimo bausmę suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu.

7. BPK 365 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir šio kodekso VII dalyje nustatytas taisykles.

8. Prašymo dėl Norvegijos Karalystėje priimto sprendimo, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje pagrindus ir sąlygas numato Lietuvos Respublikos 2014 m. kovo 20 d. įstatymu NR. XII-800 ratifikuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimas „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Susitarimas). Skundą nagrinėjantis teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog šiuo atveju pagal byloje esančius duomenis nenustatyta pagrindų, numatytų Susitarimo 8 straipsnyje, dėl kurių galėtų būti atsisakoma pripažinti Norvegijos Karalystės nuosprendį ir vykdyti bausmę Lietuvos Respublikoje, kaip ir kitų sąlygų, dėl kurių tokio nuosprendžio pripažinimas ir bausmės vykdymas bent iš dalies Lietuvos Respublikoje būtų negalimas.

9. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, apylinkės teismas įvertino tai, kad nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo deklaruota gyvenamoji vieta iki 2022 m. birželio 2 d. buvo Lietuvos Respublikoje (1 t., b. l. 128), jo šeima taip pat gyvena Lietuvoje. Tuo tarpu analizuojant nuteistojo ryšius su Norvegijos Karalyste, skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad duomenų, jog šioje valstybėje nuteistasis turėjo oficialų darbą, buvo deklaravęs gyvenamąją vietą, mokėjęs mokesčius ar nuomojęs būstą ir pan., nėra. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje esanti medžiaga patvirtina, jog nuteistasis pusantrų metų iki 2018 m. sausio 2 d. oficialiai dirbo Latvijoje (2 t., b. l. 3), o 2018 m. sausio 23 d. jau buvo suimtas Norvegijos Karalystėje (1 t., b. l. 153), todėl darytina išvada, kad nuteistąjį su šia šalimi siejo daugiau nusikalstami, o ne socialiniai ar ekonominiai ryšiai. Nuo 2015 m. birželio 1 d. nėra duomenų apie E. G. gaunamas draudžiamąsias pajamas Lietuvoje (2 t., b. l. 70-71). Bylos duomenys patvirtina, kad jis 2012-2013 m. buvo išvykęs į Jungtinę Karalystę (1 t., b. l. 161-187). Nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. sausio 2 d. oficialiai dirbo Liepojoje ir ten buvo deklaravęs gyvenamąją vietą (2 t., b. l. 8-9), taip pat turėjo Latvijos Respublikos tapatybės kortelę (2 t., b. l. 14-15). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie duomenys nepatvirtina, kad nuteistasis gyvenimą buvo susikūręs kitoje šalyje ir jo ryšiai su Lietuva buvo nutrūkę. Priešingai, nuteistojo sugyventinė I. K. apklausiama pirmos instancijos teisme nurodė, kad 2013 m. ir 2016 m. gimė dukros, ji gyveno Lietuvoje, o nuteistasis grįždavo kartą per mėnesį 2-3 paroms. Iš nuteistojo motinos J. G. pirmos instancijos teisme duotų parodymų taip pat matyti, kad jos ryšiai su sūnumi nėra visiškai nutrūkę, jie bendrauja telefonu. Ir nors nuteistojo sugyventinė I. K. pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis susijusius su darbo sutarties ir nuomos sutarties sudarymu Norvegijoje (2 t., b. l. 19-57), taip pat skrydžių bilietus (2 t., b. l. 128-191), tačiau apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad I. K. su dukromis faktiškai gyvena Lietuvoje ir į Norvegiją vyksta tik aplankyti E. G.. Nagrinėjamu atveju byloje esantis 2021 m. spalio 6 d. Norvegijos Imigracijos direktorato sprendimas visam laikui deportuoti nuteistąjį E. G. su draudimu įvažiuoti į šalį (1 t., b. l. 42-46) patvirtina, kad nuteistasis atlikęs laisvės atėmimo bausmę, toliau Norvegijos Karalystėje gyventi negalės ir iš karto iš jos bus deportuotas. Šis draudimas yra galiojantis ir duomenų, kad jis būtų apskųstas byloje nėra. Pažymėtina, kad visi ankščiau išdėstyti duomenys patvirtina, kad nuteistąjį E. G. su Lietuvos Respublika sieja ne tik oficialūs ryšiai, bet ir kultūriniai, socialiniai bei šeiminiai ryšiai, kurie užtikrins siekį palengvinti nuteistojo socialinę reabilitaciją, padės sėkmingai reintegruotis į visuomenę bei dar labiau sustiprins ryšius su šeima.

10. Aukštesnysis teismas pažymi, kad gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikomas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys nepaneigti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019). Ir nors skunde teigiama, kad nuteistasis E. G. neturi ryšių su Lietuva, joje daugiau, kaip dešimt metų negyvena, tačiau patikrinus Lietuvos teismų sistemoje LITEKO pateiktus Registrų centro Gyventojų registro departamento duomenis, nustatyta, kad E. G. tik 2023 m. kovo 10 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo Norvegijoje. Iš byloje esančios Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutarties (3 t., b. l. 27-36), matyti, kad iki 2023 m. kovo 10 d. E. G. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentai, kad Lietuvos Respublika nėra nuteistojo E. G. gyvenamoji vieta atmetami, kaip nepagrįsti bei nepaneigti jokiais objektyviais duomenimis. Apibendrinus konstatuotina, jog iš esmės teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių įtikinamų įrodymų, kad nuteistąjį su kita valstybe šiuo metu sietų glaudesni ryšiai nei su Lietuvos Respublika, todėl skundą nagrinėjantis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad būtent Lietuvos Respublikoje yra nuteistojo E. G. įprasta gyvenamoji vieta, jo interesų centras.

11. Aptariamu aspektu teisiškai nėra reikšminga ir skunde nurodyta aplinkybė, kad Lietuvos Respublika (jos Teisingumo ministerija) nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ir nesikonsultavo su išduodančios valstybės kompetentinga institucija ar iš tiesų bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje užtikrins siekį palengvinti Norvegijos Karalystėje nuteisto ir ten bausmę atliekančio E. G. socialinę reabilitaciją. Iš byloje esančio Teisingumo ministerijos 2022 m. birželio 14 d. rašto (1 t., b. l. 146-147) matyti, kad ministerija vidines konsultacijas pagal Susitarimo 4 straipsnio 4 dalį inicijuoja tik tuomet, kai kyla pagrįstų abejonių dėl nuteistojo ryšių su Lietuva. Nagrinėjamu atveju Teisingumo ministerija susipažinusi su iš Norvegijos gautais dokumentais, inicijavo konsultacijas su kompetentingomis Lietuvos Respublikos institucijomis dėl E. G. socialinių, ekonominių ir šeimyninių ryšių Lietuvoje ir nenustačiusi, kad nuteistasis E. G. su Norvegijos Karalyste turi glaudesnius socialinius ryšius nei su Lietuva, nusprendė, kad nėra pakankamo pagrindo kreiptis į Norvegijos Karalystę. Tuo tarpu pažymėtina, jog Susitarimo 4 straipsnis nustato konsultavimosi galimybę, bet ne privalomumą, todėl vien tai, kad Teisingumo ministerija nesikreipė į Norvegijos Karalystę nereiškia, kad šiuo atveju buvo pažeistos Susitarimo nuostatos.

12. Nuteistojo skunde apygardos teismui nurodoma, kad nuteistajam Lietuvos Respublikoje nebus suteiktos pakankamos socialinės reabilitacijos galimybės, bei tinkama integracija į visuomenę. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su šiuo skundo argumentu atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas pataisos įstaigose nuteistiesiems atliekantiems laisvės atėmimo bausmę yra suteikiama galimybė dirbti, mokytis ir dalyvauti įvairiose socialinės reabilitacijos programose, o priklausomai nuo teigiamo nuteistojo elgesio bausmės atlikimo režimas gali būti švelninamas. Nagrinėjamu atveju, nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigoje E. G. atliekant laisvės atėmimo bausmę jam nebuvos garantuotos jo teisės numatytos Europos Žmogaus teisių konvencijoje ar, kad jo teisės ir teisėti interesai nebus užtikrinti.

13. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių teisės aktų. Bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nuteistojo nurodytas priežastis, dėl kurių E. G. negalėtų atlikinėti laisvės atėmimo bausmės Lietuvoje. Tuo tarpu nuteistojo noras tęsti bausmės atlikimą Norvegijos Karalystėje neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad E. G. yra Lietuvos Respublikos pilietis, kurio gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Nuteistąjį su šia šalimi sieja tiek kultūriniai, tiek socialiai bei šeimyniniai ryšiai, todėl akivaizdu, kad šios aplinkybės teigiamai įtakos nuteistojo E. G. socialinę reabilitaciją bei padės nuteistajam integruotis į visuomenę, todėl nuteistojo E. G. skundas atmetamas, kaip nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo E. G. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.