Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės A. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. Š. skundą dėl antstolio G. J. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

9. Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu nurodo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tinkamai neįvertinęs bylos faktinių aplinkybių, nenustatydamas koks yra likusios mokėti skolos dydis Pažymi, kad vykdymo išlaidos jau buvo sumokėtos padengus įsiskolinimą ir faktiškai nesant skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos. Nurodo, kad apeliantė teikė prašymą pagrįsti antstolio išlaidas, tačiau nei antstolis, nei teismas šio prašymo netenkino.

10. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios (proceso) teisės normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

11. Pagal CPK 651 straipsnį, dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu, nepatikrinęs vykdomajam dokumentui vykdyti esamų kliūčių ar priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, kuriam priimti yra kliūtys, priimto vykdomojo dokumento pagrindu antstolis atliko vykdymo veiksmus, kurie, kaip išaiškėja vėliau, negalėjo būti atlikti ir antstoliui tai buvo žinoma, arba turėjo būti žinoma, tai tokie vykdymo veiksmai laikytini atliktais nesant teisinio pagrindo ir negali sukelti jais siekiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009). CPK 651 straipsnio 2 dalis numato, kokias aplinkybes vykdomojo dokumento priėmimo metu turi patikrinti antstolis, šis aplinkybių sąrašas nėra baigtinis.

12. Nagrinėjamu atveju antstolio G. J. kontoroje 2022 m. balandžio 21 d. buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 285,71 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo iš skolininkės (apeliantės) išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Kaip matyti antstolis sekančią dieną, tai yra 2022 m. balandžio 22 d., antstolis priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomąjį dokumentą vykdyti, surašė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiuos dokumentus kartu su kitais procesiniais dokumentais išsiuntė skolininkei (apeliantei). 2023 m. sausio 24 d. skolininkė skolą sumokėjo, todėl 2023 m. sausio 26 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti netekusiu galios sprendimą išieškoti mokestinė nepriemoką iš turto. Tą pačią dieną antstolis surašė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini).

13. Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis ir nustatytas aplinkybes (nutarties 11-12 punktai), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolis vykdomąjį dokumentą priėmė ir pradėjo vykdymo veiksmus, nepažeisdamas CPK 651 straipsnio reikalavimų. Pažymėtina, kad, nesant akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, antstolis turi ne teisę, o pareigą, gavęs jam pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą, jį priimti, užvesti vykdomąją bylą ir pradėti vykdymo veiksmus.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. lapkričio 4 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, kurioje konstatavo: „Atsižvelgdama į tai, kokios aplinkybės nurodytos CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose bei pripažintos akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti kasacinio teismo praktikoje, teisėjų kolegija pažymi, kad akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų, nes pirminius vykdomuosius veiksmus, pvz., užklausas dėl skolininko turto, antstolis atlieka vėlesnėje stadijoje – jau priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 654 straipsnis).“ Kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių, apeliantė skolą sumokėjo tik pradėjus vykdymo veiksmus, todėl pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgijo teisę išieškoti iš apeliantės visas vykdymo išlaidas (CPK 610, 611 straipsniai), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis).

15. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė teismo sprendimą įvykdė po vykdomosios bylos užvedimo, todėl šiuo atveju apeliantės nurodytas argumentas, kad ji įsiskolinimą jau faktiškai buvo sumokėjusi, neturi reikšmės, sprendžiant klausimą dėl antstolio darbo užmokesčio (vykdymo išlaidų). Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad antstolio prašomų išieškoti iš skolininkės vykdymo išlaidų teisėtumui reikšmės turi ta aplinkybė, kad neigiamų padarinių skolininkei už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą atsiranda po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti (Sprendimų vykdymų instrukcijos 89 punktas). Taigi antstoliui pradėjus priverstinio vykdymo procedūrą, apeliantė įgijo pareigą atlyginti visas vykdomojo dokumento vykdymo išlaidas. Apeliantė taip pat teigia, kad šiuo atveju teismas tinkamai neįvertino aplinkybių dėl vykdymo dydžio pagrįstumo, neatsižvelgė į tai, kad antstolis neišrašė dokumento, atitinkančio Lietuvos Respublikos Finansinės apskaitos įstatymo normas, tačiau su šia aplinkybe negalima sutikti, kadangi vykdymo išlaidų rūšis, dydžius, apskaičiavimą ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcijos.

16. Sprendimų vykdymo instrukcijų 107 punktas numato, kad visas apskaičiuotas vykdymo išlaidas antstolis nurodo vykdymo išlaidų apskaičiavime, kurias šiuo atveju antstolis apskaičiavo ir vykdymo išlaidų paskaičiavimą pateikė skolininkei (nutarties 12 punktas). Minėtų instrukcijų 137 punkte nurodyta, kad antstolis tik priimdamas grynuosius pinigus, privalo išduoti mokėtojui nustatytos formos antstolio kvitą ir (ar) kitą teisės aktuose nustatytą dokumentą, o dėl patirtų išlaidų apmokėjimo siunčiamas vykdymo išlaidų apskaičiavimas, kuris apeliantei buvo įteiktas (nutarties 12 punktas). Nors apeliantė nesutinka su antstolio paskaičiuotomis vykdymo išlaidomis, tačiau nepateikia jokių objektyvių argumentų, aiškių skaičiavimų, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, jog jos Sprendimų vykdymo instrukcijų 108 – 131 punktų nustatyta tvarka nebuvo tinkamai apskaičiuotos, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog antstolis neteisėtai apskaičiavo vykdymo išlaidas.

17. Atsižvelgiant į tai, nutariama, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl antstolio veiksmų teisėtumo tinkamai nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikydamas vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

18. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

19. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.