Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-01-23 · Civilinė byla Nr. e2A-126-653/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-23
Bylos Nr.
e2A-126-653/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05101-2023-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Pareiškėjas
Vilniaus miesto savivaldybės
Suinteresuotas asmuo
A. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-126-653/2024Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05101-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.15.3.; 3.3.1.14. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl statinio pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, suinteresuotas asmuo – A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti bešeimininkiu daiktu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn rūsio patalpas, plane pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Rūsys).

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini), yra negyvenamosios rūsio patalpos, plane pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Patikrinus Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenis, jokių duomenų apie Rūsio savininkus nebuvo rasta. Pareiškėja, neturėdama jokių duomenų apie Rūsio savininką ar teisėtą valdytoją, teisės aktų nustatyta tvarka pradėjo vykdyti Rūsio pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perėmimo savivaldybės nuosavybėn procedūrą. 2019 m. birželio 4 d. Rūsys buvo įtrauktas į Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąrašą. 2020 m. lapkričio 3 d. buvo surašytas Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktas Nr. 1, kuriuo Rūsys buvo įtrauktas į apskaitą. Rūsys yra blogos būklės, nenaudojamas.

3. Siekiant nustatyti Rūsio savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į šį daiktą, buvo imtasi visapusiškų priemonių galimiems savininkams ar kitiems asmenims, turintiems turtinių teisių į Rūsį, išsiaiškinti. Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt nuo 2019 m. birželio 4 d. iki pat šiol skelbiama informacija apie galimai bešeimininkį turtą – Rūsį, ir kviečiami atsiliepti savininkai bei asmenys, turintys turtinių teisių į šį statinį. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius 2021 m. gruodžio 14 d. raštu kreipėsi į daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) administratorę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Rasų valda“, prašydamas pateikti informaciją apie namo patalpų savininkams priklausančias rūsio patalpas. Administratorė informavo, kad informacijos apie nurodytas patalpas bei kam jos priklauso, neturi. Informacija apie pradėtą Rūsio pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenims, turintiems turtinių teisių į minėtą statinį, buvo skelbiama ir nacionaliniame laikraštyje „Vakaro žinios“.

4. 2022 m. sausio 5 d. Naujamiesčio seniūnija iškabino skelbimus ant įėjimo į rūsio patalpas, esančias gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ir seniūnijos skelbimų lentoje su prašymu atsiliepti statinio savininkus. Seniūnija informavo, kad statinio savininkai nežinomi. Seniūnija taip pat nurodė, kad, apklausiant gyventojus, neprisistatęs gyventojas informavo, jog minėtomis patalpomis naudojasi pilietė, vardu A., kuriai priklausantis butas ir jo langai yra virš statinio. Į savivaldybę kreipėsi buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė A. K., kuri nurodė, jog jai nuosavybės teise priklausantis butas buvo privatizuotas su rūsiu ((duomenys neskelbtini)). Kartu su kreipimusi ji pateikė duomenis, nurodydama, kad jie iš buto bylos. Atsižvelgdama į A. K. laišką, pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl informacijos suteikimo. VĮ Registrų centras 2022 m. rugpjūčio 16 d. raštu informavo, kad buto, esančio Panerių g. 30-14, Vilniuje, 1992 m. sausio 20 d. pirkimo pardavimo sutartyje Nr. 13-313 butas parduotas su rūsiu (rūsio patalpų žymėjimas sutartyje nenurodytas). NTR duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. K.. NTR išraše apie A. K. nuosavybės teise priklausantį butą nurodoma, kad butas yra su rūsiu; su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis (duomenys neskelbtini) (1/3 iš 14,27 kv. m), t. y. 4,76 kv. m. NT išraše apie namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esančius butus, nurodoma, kad rūsys yra, tačiau jis nedetalizuojamas. Pareiškėjos vertinimu, A. K. nepateikus jokių papildomų dokumentų, nėra pagrindo spręsti, kad 1992 m. sausio 20 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu ji įsigijo būtent ginčo rūsio patalpas.

5. Suinteresuotas asmuo A. K. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjos pareiškimą tenkino iš dalies – 1) pripažino rūsio patalpas, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), bešeimininkiu daiktu ir perdavė jį Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn; 2) atmetė pareiškėjos prašymą pripažinti rūsio patalpas, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), bešeimininkiu daiktu.

7. Nustatė, kad 2019 m. birželio 4 d. rūsio patalpos buvo įtrauktos į Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąrašą. 2020 m. lapkričio 3 d. buvo surašytas Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktas Nr. 1, kuriuo rūsio patalpos buvo įtrauktos į apskaitą. Iš Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąraše ir apskaitos akte nurodytų duomenų matė, kad rūsio patalpos yra blogos būklės, nenaudojamos. Siekiant nustatyti rūsio patalpų savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į šį statinį, buvo imtasi visapusiškų priemonių galimiems savininkams ar kitiems asmenims, turintiems turtinių teisių į rūsio patalpas, išsiaiškinti (kvietimas atsiliepti ir informacija apie pradėtą Rūsio pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą buvo skelbiami Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt, nacionaliniame laikraštyje „Vakaro žinios“; dėl informacijos suteikimo kreiptasi į daugiabutį gyvenamąjį namą administruojančią bendrovę UAB „Rasų valda“; prašymas atsiliepti ir skelbimai iškabinti ant įėjimo į rūsio patalpas ir seniūnijos skelbimų lentoje).

8. Atsiliepdama į paskelbtą informaciją, į pareiškėją kreipėsi suinteresuotas asmuo A. K., kuri nurodė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo privatizuotas su rūsiu ((duomenys neskelbtini)), esančiu po butu, pirminės privatizacijos metu, t. y. 1992 m. sausio 20 d. Atsižvelgdama į tai, A. K. paprašė pareiškėjos išbraukti jai nuosavybės teise priklausantį rūsį iš Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąrašo. Kartu su prašymu A. K. pateikė pareiškėjai duomenis iš buto bylos.

9. NTR duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso suinteresuotam asmeniui A. K.. Byloje nėra pateikta buto įsigijimo sutartis, tačiau sprendė, jog aplinkybę, kad butas buvo privatizuotas kartu su rūsiu, patvirtina byloje esantis VĮ Registrų centro 2022 m. rugpjūčio 16 d. raštas Nr. S-37293 (1.4 E), kuriame nurodyta, jog 1992 m. sausio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 13-313 butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas su rūsiu (rūsio patalpų žymėjimas sutartyje nenurodytas). Iš byloje esančio išrašo iš buto bylos (rūsio plano ir patalpų eksplikacijos) nustatė, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra priskirtas sandėlis, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, nurodyti duomenys sudarė pakankamą pagrindą spręsti, kad rūsys, plane pažymėtas indeksu 13-2, nuosavybės teise priklauso suinteresuotam asmeniui A. K., kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjos prašymą pripažinti rūsio patalpas, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), bešeimininkiu daiktu atmetė kaip nepagrįstą.

10. Sprendė, kad dėl kitų rūsio patalpų, plane pažymėtų indeksu (duomenys neskelbtini), ginčo byloje nėra. Suinteresuotas asmuo, kreipdamasi į pareiškėją, nenurodė turinti kokių nors teisių į šias rūsio patalpas. Tokių duomenų negauta ir iškėlus civilinę bylą teisme. Iš bylos medžiagos matė, kad pareiškėja visais įmanomais būdais stengėsi, kad asmenys, turintys teisių į rūsio patalpas, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), būtų informuoti. Yra suėję daugiau nei vieneri metai nuo ginčo patalpų įtraukimo į Vilniaus miesto savivaldybės nebalansinę apskaitą ir per šį laikotarpį nurodytų patalpų savininkas į pareiškėją nesikreipė, jos neieškojo, todėl laikė, kad rūsio patalpų, plane pažymėtų indeksu (duomenys neskelbtini), savininkas yra nežinomas. Pareiškėja pagrįstai nurodė, kad ji, nebūdama rūsio savininkė, turi ribotas galimybes imtis kokių nors veiksmų, kad jis būtų prižiūrimas, tvarkingas, nekeltų grėsmės gyventojams ar jų turtui. Teismas sprendė, kad pareiškėja savo reikalavimo dėl rūsio patalpų, plane pažymėtų indeksu (duomenys neskelbtini), pagrįstumą ir teisėtumą įrodė į bylą pateiktais leistinais rašytiniais įrodymais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimo dalį, kuria nutarta atmesti pareiškėjos prašymą pripažinti rūsio patalpas, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bešeimininkiu daiktu ir priimti naują sprendimą – tenkinti Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą visa apimtimi t. y. pripažinti bešeimininkiu daiktu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn rūsį (rūsio patalpas, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); 2) prijungti į bylą naujai teikiamus papildomus įrodymus - VĮ Registrų centras 2023 m. spalio 19 d. raštą Nr. SP-136998 (4.55 Mr) su visų pastato (duomenys neskelbtini) vidaus plotų eksplikacija.

12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

12.1. pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 178, 185 straipsniuose numatytas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles. Teismas pripažino, jog į bylą nepateiktas suinteresuoto asmens atsiliepimas, nėra pateikti buto pirkimo-pardavimo dokumentai, tačiau, remdamasis pavieniais dokumentais, nevertindamas dokumentų visumos priėmė nepagrįstą sprendimą. Nors ypatingosios teisenos bylose teismas turi pareigą būti iniciatyvus, šiuo atveju buvo peržengtos ginčo ribos, visiškai nepagrįstai tenkintas nereikštas reikalavimas. Teismas pripažino, jog rūsio patalpos Nr. (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise priklauso A. K., nors suinteresuotas asmuo jokio reikalavimo nebuvo pareiškęs, taip pat, teismas nesiaiškino daugiau buto privatizavimo aplinkybių, nesiekė išreikalauti iš suinteresuoto asmens įrodymų – buto privatizavimo dokumentų, ir, neįsitikinęs rūsio patalpų nuosavybės priklausymu konkrečiam asmeniui, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimo dalį - atmesti pareiškėjos prašymą pripažinti rūsio patalpas, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), bešeimininkiu daiktu.

12.2. Atsižvelgiant į tai, apeliantas mano, kad iškilo būtinybė į bylą pateikti papildomus dokumentus, t. y. VĮ Registrų centras 2023 m. spalio 19 d. raštą Nr. SP-136998 (4.55 Mr), kuriame pateikta (duomenys neskelbtini) namo pastatų vidaus plotų eksplikacija. Joje matosi, jog ginčo patalpos esančios rūsyje, byloje pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini) dar įvardijamos ne kaip rūsys, o kaip koridorius ir virtuvė, o pastate egzistuoja ir atskiros rūsio patalpos, į kurias galimai turi nuosavybės teisę A. K..

12.3. Kaip matyti iš papildomai teikiamų iš VĮ „Registrų centras“ 2023 m. spalio 19 d. gautų duomenų, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patalpos pastatų vidaus plotų eksplikacijoje yra įvardintos, kaip „(duomenys neskelbtini) koridorius“, o „(duomenys neskelbtini) dirbtuvė“. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) vidaus plotų eksplikacijoje yra nurodytos ir rūsio patalpos, žymimos indeksu R 18 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, kurių bendras 66, 17 kv. m., kas atitinka gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2.1. punkte nurodytą rūsių (pusrūsių) plotą – 66, 17 kv. m., todėl mano, kad suinteresuotas asmuo buto, adresu (duomenys neskelbtini), 1992 m. sausio 20 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 13-313 galimai įsigijo vieną iš rūsio patalpų, plane pažymėtų indeksais R 18.

12.4. Patekimas į teismo Sprendimu pripažintą bešeimininkiu daiktu ir perduotą Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) nuosavybėn rūsio patalpą, plane pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), yra per rūsio patalpą, plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), todėl šios patalpos yra tarpusavyje susiję, o disponavimas abiem patalpomis, pripažinus skirtingus šių patalpų savininkus, būtų komplikuotas.

13. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl turto pripažinimo bešeimininkiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

17. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).

18. Nagrinėjamu atveju apeliantė teismui kartu su apeliaciniu skundu pateikė VĮ Registrų centro 2023 m. spalio 19 d. raštą „Dėl dokumentų kopijų (nuorašų) pateikimo“, kuriuo apeliantei pateikė prašomų dokumentų, registro įrašo Nr. 10/181546, kopijas (16 lapų), kuriame yra atvaizduota visų pastatom esančio (duomenys neskelbtini) vidaus plotų eksplikacija.

19. Atsižvelgiant į bylos pobūdį ir šioje byloje teismo pareigą veikti aktyviai renkant įrodymus, į tai, kad apelianto įrodinėjamos aplinkybės yra esminės teisingam bylos išsprendimui, apeliacinės instancijos teismas naujus įrodymus priima.

Dėl apeliacinio skundo esmės

20. Bešeimininkio daikto pasisavinimas yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 5 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. CK 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Bešeimininkiu daiktu nelaikomas sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas, nors daikto valdytojas įgyjamąja senatimi dar nėra įgijęs nuosavybės teisės į daiktą. CK 4.58 straipsnio 1 dalis numato, kad bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kai daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatyme nenustatyta kitaip, o bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (CK 4.58 straipsnio 1 ir 2 dalys).

21. Bylos dėl turto pripažinimo bešeimininkiu nagrinėjamos ypatingos teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 9 punktas, 534-537 straipsniai). Pagal CPPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, nagrinėdamas bylas ypatingos teisenos tvarka, yra aktyvus, t. y. turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.

22. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad pareiškėja 2019 m. birželio 4 d. rūsio patalpas įtraukė į Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąrašą. 2020 m. lapkričio 3 d. surašė Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą Nr. 1, kuriuo rūsio patalpos buvo įtrauktos į apskaitą. Pareiškėja dėjo pastangas siekdama nustatyti rūsio patalpų savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į šį statinį, buvo imtasi visapusiškų priemonių galimiems savininkams ar kitiems asmenims, turintiems turtinių teisių į rūsio patalpas, išsiaiškinti (kvietimas atsiliepti ir informacija apie pradėtą Rūsio pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą buvo skelbiami Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt, nacionaliniame laikraštyje „Vakaro žinios“; dėl informacijos suteikimo kreiptasi į daugiabutį gyvenamąjį namą administruojančią bendrovę UAB „Rasų valda“; prašymas atsiliepti ir skelbimai iškabinti ant įėjimo į rūsio patalpas ir seniūnijos skelbimų lentoje).

23. Taip pat byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo A. K. kreipėsi į pareiškėją, nurodydama, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo privatizuotas su rūsiu ((duomenys neskelbtini)), esančiu po butu, pirminės privatizacijos metu, t. y. 1992 m. sausio 20 d. Paprašė pareiškėjos išbraukti jai nuosavybės teise priklausantį rūsį iš Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąrašo. Pateikė duomenis iš buto bylos. VĮ Registrų centro 2022 m. rugpjūčio 16 d. rašto duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1992 m. sausio 20 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 13-313 (pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374) parduotas su rūsiu (rūsio patalpų žymėjimas sutartyje nenurodytas). Rašte buto pirkėjas nenurodytas.

24. Kaip matyti iš prie pareiškimo pridėtų priedų, pareiškėjas, siekdamas išsiaiškinti suinteresuoto asmens turimas daiktines teises į rūsio patalpas (žymėjimas plane (duomenys neskelbtini)), prašė A. K. pateikti Buto pirkimo-pardavimo sutartį, Gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojimo aktą, visą Buto Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą. Tokie dokumentai pareiškėjui nebuvo pateikti, jų nėra ir šioje nagrinėjamoje byloje.

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo suinteresuoto asmens A. K. daiktines teises į rūsio patalpas (duomenys neskelbtini) vadovaudamasi iš esmės išvestiniais epizodiniais duomenimis, nesurinkus visų pirminių dokumentų apie konkretaus ginčo rūsio įsigijimą privatizavimo metu. Kaip buvo minėta, ypatingosios teisenos bylose teismas turi pareigą būti aktyviam tam, kad teisingai nustatyti esmines bylos aplinkybes, tuo labiau, kad šiuo atveju jos yra susijusios su nuosavybės teise į nekilnojamąjį daiktą, kuri įgyjama tik įstatymo nustatytais pagrindais (CK 4.47 str.), todėl šios teisės įsigijimo faktą objektyviai galima nustatyti tik išsamiai ištyrus buto su rusiu įsigijimo duomenis.

26. Kaip matyti iš butų (patalpų) sąrašo pastate, ties patalpa Nr. (duomenys neskelbtini), kaip patalpos savininkė, yra nurodyta ne tik A. K., tačiau ir B. Č. bei J. V., su tokiu pat patalpos numeriu yra suformuoti trys atskiri objektai, turintys tris unikalius numerius – Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuoto asmens prašyme pareiškėjai nurodė savo adresą kaip (duomenys neskelbtini). Prie pirmojo objekto pažymėta, kad tai kambarys su rūsiu ir su bendro naudojimo patalpomis Nr. (duomenys neskelbtini) (4,76 kv. m.), prie antrojo ir trečiojo nurodomos tik bendro naudojimo patalpos. Sprendžiant būtent dėl A. K. teisių į rūsį, kuris buvo privatizuotas su jai priklausančiu butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), šių duomenų pirmosios instancijos teismas netyrė (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Iš byloje esančių duomenų ir teismo sprendimo nėra aišku koks konkrečiai A. K. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo privatizuotas su rūsiu.

27. Be to, iš naujai pateiktų apeliantės duomenų, parengtų 1982 m. gegužės 28 d. matyti, kad rūsyje (žyma „R“) patalpos, pažymėtos (duomenys neskelbtini) yra dirbtuvės, o (duomenys neskelbtini) – koridorius. Pateiktose eksplikacijose butui rūsyje yra priskirta 17 patalpų, kurių bendras plotas – 66,17 kv. m., o namo (duomenys neskelbtini), rūsio (pusrūsių) plotas yra taip pat 66,17 kv. m., todėl nėra paneigta, jog privatizuojant butą galėjo būti privatizuotas rūsys iš minėtų patalpų. Atsižvelgus į tai, kad namo patalpų planai, patalpų kadastriniai duomenys galėjo būti keičiami/tikslinami, todėl vien pareiškėjui suinteresuoto asmens pateikto plano ištraukoje pažymėtas patalpos inventorinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nėra pakankamai informatyvus sprendžiant apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininko privatizavimo metu įgytas daiktines teises į konkrečias rūsio patalpas. Šias aplinkybės galima nustatyti tik išreikalavus Buto pirkimo-pardavimo sutartį, buto įkainojimo aktą, visą buto Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą, taip pat išsiaiškinus suinteresuoto asmens poziciją byloje dėl konkrečios įsigytos rūsio patalpos.

28. Akcentuotina, kad teismas ex officio yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti CPK 265 straipsnyje įvardyti klausimai: įvertinti įrodymai, konstatuota, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas ir ar ieškinys yra tenkintinas. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-701/2019, 20 punktas; 2021 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-378/2021, 44 punktas).

29. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015).

30. Atsižvelgus į šia nutartimi nustatytas faktines aplinkybes ir įrodymus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjant bylą ypatingąja teisena neatskleidė esminių bylos aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl suinteresuotos asmens nuosavybės teisių įsigijimo į konkrečias rūsio patalpas. Dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties, taip pat būtinybės išreikalauti papildomus įrodymus, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, panaikinus apskųstą teismo sprendimą dalyje, kurioje atmestas pareiškėjos prašymas pripažinti rūsio patalpas, plane pažymėtas indeksu 13-2, esančias Panerių g. 30, Vilniuje, bešeimininkiu daiktu, naikintinas ir grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

31. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

apeliantės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimo dalį, kuria nutarta atmesti pareiškėjos prašymą pripažinti rūsio patalpas, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), bešeimininkiu daiktu, panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jelena Šiškina