Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. I. (A. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau ir Komisija) 2024 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. RV-25-498, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Taip pat jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (7 epizodai), 281¹ straipsnio 1 dalį 5 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė - 5 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo ir uždrausta vairuoti transporto priemones 4 metus.

Taip pat jis 2022 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir paskirta 20 parų arešto bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrintos bausmės, paskirtos Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu 2023 m. liepos 10 d. nutartimi ir 2022 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir galutinė bausmė - 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo.

Nuteistasis A. I. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą (prašymą), kuriuo prašė panaikinti minėtą Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundą grindė savo gyvenimo faktais, kad augo nepilnoje šeimoje (su patėviu), tėvai konfliktavo, patėvis vartojo alkoholį, smurtavo, todėl jis pradėjo bėgti iš namų, vartoti svaigiąsias medžiagas, alkoholį, daryti vagystes iš tėvų namų ir draugų namų. Teigia patyręs traumas: iškritęs iš antro aukšto ir nukratytas aukštos įtampos srove, ilgai gydęsis. Dėl patirtų sunkumų apėmė pyktis pasauliui ir aplinkiniams, noras juos skaudinti, todėl darė nusikaltimus, jo elgesys blogėjo ir atliekant bausmes. Jis kaltino visą pasaulį, nežinojo, kaip susitvarkyti su vidinėmis psichologinėmis problemomis, todėl paniro į priklausomybes, savęs izoliaciją, baimę, galiausiai susižalojo. Po to jis kreipėsi į įstaigoje esančius psichologus pagalbos. Buvo įtrauktas į emocijų stresinėse situacijoje valdymo užsiėmimus, iš pradžių juose laikėsi skeptiškai, reagavo nenoriai, tačiau gale programos džiaugėsi jos rezultatais ir pokyčiais savo mąstyme. Tuo pat metu baigė 12 klasę, gavo brandos atestatą, atėjo noras mokytis toliau. Toliau dalyvavo psichologinėse konsultacijose, konkursuose, augo jo pasitikėjimas savimi, gavo pagyrimo raštus. 2022 m. pirmą kartą gavo darbą, stengėsi jį tinkamai atlikti. Kadangi dirbo drausmės grupėje, kurioje atlieka bausmę konfliktiški nuteistieji, jam atsisakius vykdyti jų reikalavimą atnešti uždraustus darbus, buvo užpultas kito nuteistojo. Tada atsirado jam baimė dirbti šį darbą, tačiau jį tęsė, dėl įtampos vėl pradėjo vartoti narkotines medžiagas. Lūžis jo elgesyje įvyko, kai pradėjo lankyti R. D. užsiėmimus. Jis metė vartoti narkotines medžiagas, išmoko pažinti save, baigė mokyklą, įgijo profesiją, nustojo bijoti, pajuto vidinę laisvę ir išmoko džiaugtis gyvenimu ir laisvės atėmimo vietos sąlygomis. Jis laimingas galėdamas suvaldyti savo priklausomybę. Išėjęs į laisvę jis turės gyvenamąją vietą – bus priimtas gyventi neturinčių gyvenamosios vietos asmenų centre. Gaus socialinę pagalbą ir pagalbą įsidarbinti. Šiuo metu jį supa daug padėti norinčių žmonių, o jis noriai priima jų pagalbą. Jis žada atlyginti turimas skolas. Jis nevengia savo skolinių įsipareigojimų, nesinaudojo teisine galimybe anuliuoti jas dėl vykdymo senaties. Anksčiau jam nepavykdavo adaptuotis visuomenėje, nes jis neturėdavo įsipareigojimų ir teigiamo požiūrio į visuomenę. Išreiškė baiminimąsi, kad atlikęs bausmę iki galo neturės disciplinos, kuri būtina kiekvienam nuteistajam. Intensyvi priežiūra būtų didelė pagalba šia prasme. Jis negali laisvės atėmimo vietoje pritaikyti tų įrankių, kuriuos įgijo bausmės atlikimo metu, juos galės pritaikyti tik laisvėje. Pripažįsta, kad visą gyvenimą jam išliks rizika nusikalsti kaip ir vartoti narkotines medžiagas. Mano, kad intensyvios priežiūros taikymas pirmus du metus išėjus iš įkalinimo įstaigos, būtų pakankamas garantas, kad taip nenutiktų, būtų kontrolės priemonė, būtina sėkmingai adaptacijai. Jis dešimt metų praleido įkalinimo įstaigose, bet nesikeitė, per paskutinius 4 metus įdėjo maksimumą pastangų įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus (b.l. 1-7).

Atsiliepimų į šį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, ir kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Pažymėtina ir tai, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-247-926/2023; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-318-1053/2023). Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu, įvertinęs skundžiamo Komisijos nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo A. I. asmens bylą, daro išvadą, kad nuteistajam pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

A. I. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 4 dalyje nustatytus formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus. A. I. paskirtos ir neatliktos bausmės likutis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 2 mėnesiai 7 dienos laisvės atėmimo. Nuteistasis atliks 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį 2024 m. liepos 12 d., iki šio termino nutarimo priėmimo dienai buvo likę nepilni penki mėnesiai, jis sutinka su intensyvia priežiūra, yra sąlygos ją taikyti galimoje gyvenamojoje vietoje. Laisvės atėmimo vietų įstaigų netaikymo pagrindų, numatytų BVK 83 straipsnyje, nėra (bausmės atlikimo metu jis padarė naują baudžiamąjį nusižengimą, ne tyčinį nusikaltimą). Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ne mažiau svarbus ir materialusis kriterijus – pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. A. I. asmens byloje sukaupti duomenys, socialinio tyrimo išvada neleidžia daryti išvados, kad ši pažanga yra akivaizdi ir reikšminga, sudaro pagrindą lygtinio paleidimo taikymui.

Formuojant įsitikinimą dėl nuteistojo A. I. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo galimybės, įvertintina aplinkybių visuma. Nors nusikalstamų veikų pobūdis, sunkumas, kaltinamojo elgesys baudžiamojo proceso metu bei jo požiūris dėl įvykdytų nusikalstamų veikų jau buvo įvertinti teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau tiek paminėtos aplinkybės, tiek ir neatliktos bausmės dydis negali būti visiškai sumenkinami. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje.

Socialinio tyrimo išvadoje A. I. charakterizuojamas blogai: jis anksčiau buvo teistas 5 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, vyravo apysunkės ir sunkios vagystės su kvalifikuojančiais požymiais, anksčiau tris kartus jau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes, šiuo metu nepertraukiamai yra laisvės atėmimo vietų įstaigoje atlikdamas bausmę pagal keturis nuosprendžius, pažymėtina, kad paskutinis nuosprendis yra už nusikalstamą veiką, padarytą laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuo pilnametystės pradžios A. I. praleido apie 15 metų, policijos akiratyje buvo atsidūręs nuo 17 metų. Būdamas laisvėje jis nebuvo įgijęs jokio išsilavinimo, specialybės, absoliučiai niekur nedirbo, pragyveno tik iš sistemingo nusikalstamų veikų darymo. Pats nuteistasis pripažįsta, kad jis turėjo gilią priklausomybę narkotinėms medžiagoms ir alkoholiui, narkotinė priklausomybė reiškėsi ir buvo realizuojama ir atliekant laisvės atėmimo bausmę.

A. I. skunde savo elgesio ir kriminalinės patirties esmine priežastimi laiko savo vaikystės patirtis, kad jį paliko tėvas, tokia išdavystė jam turėjo lemiamos įtakos, augino patėvis, kuris prieš jį smurtavo, todėl jis įsiskaudinęs atmetė visuomenės normas, šeimos paramą ir pasuko nusikalstamu keliu. Pažymėtina, kad minėti jo šeiminio gyvenimo faktai įvyko labai ankstyvoje vaikystėje (2 m.), iš esmės po to jis augo pilnoje šeimoje, ir pats sąmoningai pasirinko šeimos paramos atstūmimo išeitį, bėgimą iš namų, svaiginimąsi. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad psichologinių konsultacijų metu jis linkęs neįvertinti savo veiksmų galimų pasekmių, atsakomybę už savo veiksmus perkelti kitiems asmenims, situacijai, šiuo atveju tam, kad jo šeimos modelis ir gyvenimo būdas neatitiko jo lūkesčių. Socialinio tyrimo išvadoje vertinama, kad nors nuteistasis nepalaiko ryšių su tėvu ir patėviu, tačiau su motina ir seserimi jo ryšiai stabilūs, tačiau nebuvo apsauginis veiksnys, sulaikantis jį juo priešingam teisei elgesiui.

Skunde A. I. pabrėžia, kad paskutiniu bausmės atlikimo metu jis dalyvavo daug socialinės reabilitacijos programų, psichologinėse konsultacijose, pozityvaus užimtumo priemonėse, įgijo vidurinį išsilavinimą, specialybę. Jo asmens bylos duomenys patvirtina, kad A. I. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane Nr. 102-200 numatytas priemones, dalyvavo elgesio pataisos programose: „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, streso valdymo užsiėmimų cikle pagal „Emocijų, stresinėse situacijose identifikavimo ir valdymo“ programą, intervencinėje priemonėje „Bendravimo įgūdžių formavimo ir lavinimo“ grupiniuose užsiėmimuose, psichologinėse konsultacijose, pozityvaus užimtumo priemonėse: konkurse „Myliu tave“; socialinių įgūdžių „Viešojo kalbėjimo ir finansinio raštingumo programos“ užsiėmimuose, „Papuošk kamerą“; dailės konkurse, skirtame „Mokslų ir žinių dienai“, „Mokytojų dienai“; 12 iš 12 užsiėmimų „Socialinių įgūdžių ugdymas“; kalėdinių dekoracijų darymo veiklose; literatūros veikloje; veikloje, skirtoje reflektuoti buvusius metus, įsivardinti išmoktas pamokas, pasiekimus ir siekius naujiems metams; tapybos pamokoje, naudojant mišrias technikas; atliko gerbūvio darbus, taip pat ėmėsi spręsti priklausomybės narkotinėms medžiagoms problemą, dalyvavo „Praktinėje priklausomybių nuo cheminių medžiagų programoje, taikant 12 AA žingsnių filosofiją“, nuo 2023 m. gydosi (duomenys neskelbtini) kalėjimo (duomenys neskelbtini) centre, įgijo vidurinį išsilavinimą ir suvirintojo profesinę kvalifikaciją; šiuo metu mokosi pagal šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo programą. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad minėti užsiėmimai pakeitė iš esmės jo vidines nuostatas į visuomenę, save, aplinką, sustiprino jo atsakomybę už savo elgesį, todėl jis pasiryžęs laisvėje taikyti įgytus įgūdžius ir tapti pilnaverčiu visuomenės nariu.

Vis dėlto, teismas atsižvelgdamas į laisvės atėmimo vietų administracijos pateiktus duomenis apie jo elgesį atliekant bausmę, tokius teiginius vertina atsargiai. Pažymėtina, kad didelės reikšmės kriminogeninis veiksniai nuteistajam buvo jo finansinės padėties nestabilumas, pragyvenimo šaltinio ir gyvenamosios vietos neturėjimas, nusikalstamų veikų vykdymo metu susikaupusios skolos dėl priteistų žalų atlyginimo. Šie veiksniai vis dar išlieka aktualūs. A. I. pastovios gyvenamosios vietos laisvėje neturi ir neturės, jis tik buvo įtrauktas į „Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą“ sąrašą, kada sueis jam eilė gauti socialinį būstą nuomai yra neaišku, Caritas suteiks tik laikinąjį apgyvendinimą Laikinuosiuose namuose iki 6 mėn. tame kontekste yra abejotina, ar apskritai bus techninės sąlygos taikyti A. I. intensyvią priežiūrą, kuri šiuo metu pagal atliktą bausmė dalį yra absoliučioji sąlyga lygtiniam paleidimui. Antra, nėra jokių duomenų, kad nuteistasis laisvėje turės darbo vietą, jis nedirba ir šiuo metu.

Nuteistojo požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką, teigiamus pokyčius jo mąstyme geriausiai atskleidžia veiksmai, kurie parodo, kiek jis prisiima atsakomybę už savo padarytą nusikaltimą ir juo sukeltas pasekmes. Pažymėtina, jog atsakomybės už savo nusikalstamas veikas prisiėmimas sietinas ne tik su deklaratyviu savo kaltės pripažinimu, bet apima ir pastangas pašalinti savo veiksmais padarytą žalą konkretiems nukentėjusiesiems. Pagal įstaigos administracijos duomenis, pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis turi 9 394,07 Eur skolų. Skunde nuteistasis teigia šių skolų nevengiantis, žadantis jas atlyginti, tačiau pagal asmens bylos duomenis atlikdamas bausmę jis dirbo tik trumpus laikotarpius siuvėju ir tvarkiniu, iš darbinės išmokos buvo išskaičiuota 473,97 Eur, iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota 55,51 Eur. Nėra duomenų apie nuteistojo savanorišką siekį atlyginti žalą nukentėjusiesiems. Šiuo metu jis nedirba jokio apmokamo darbo, iš kurio galėtų bent kiek dengti skolinius įsipareigojimus. Be to socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jo darbinė motyvacija reiškiasi tik struktūrizuotoje aplinkoje, niekada nebuvo jos apraiškų laisvėje. Todėl tyrimo metu vertinama, kad žalos atlyginimo faktas yra formalus, taigi, nuostata į žalos atlyginimą yra neigiama.

Nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nebuvo teigiamas, nuostata į priežiūrą bausmės atlikimo metu buvo neigiama, ne kartą baustas drausmine ir administracine tvarka. A. I. devynis kartus padarė drausmės, taikomo režimo, tvarkos taisyklių pažeidimus, už kuriuos buvo baustas drausmine tvarka, paskutinis pažeidimas (peilio turėjimas) buvo padarytas 2023 m. rugpjūčio 22 d. Nors šiuo metu jis nebeturi galiojančių nuobaudų, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog ir skatintas per visą bausmės atlikimo laiką nei karto nebuvo. Du kartus jis buvo baustas administracine tvarka už apsvaigimą nuo narkotinių medžiagų, bausmės atlikimo metu padarė naują nusikalstamą veiką – neteisėtą disponavimą narkotine medžiaga, neturint tikslo ją platinti. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog asmuo nesugeba kontroliuoti savo elgesio, jam būdingas impulsyvus tų pačių klaidų kartojimas, nusikalstamas veikas daro sistemingai ir, todėl toks jo elgesys teikia pagrindą abejoti jo žodiniais pareiškimais, kad jis yra pasiryžęs keistis ir nebedaryti nusikalstamų veikų. Nuteistajam būdinga savikontrolės stoka, apsunkinta socialinių situacijų interpretacija, problemų sprendimo būdų sunkumai. Stebimas nelankstus, kategoriškas mąstymas. Interviu metu ilgalaikių planų perspektyvos neišsako. Disciplinuotas nuteistojo elgesys trunka tik pakankamai neilgą laikotarpį – nuo 2023 m. rugpjūčio mėn., kad teismas patikėtų, jog elgesio pokyčiai bus ilgalaikiai ir socialinės reabilitacijos priemonės nereikalingos.

Teismo požiūriu nuteistasis skunde pervertina savo asmenybės pokyčius. Jis pats pripažįsta, jog tam, kad išlaikytų savo gyvenimo būdą socialinių normų rėmuose, jam būtina intensyvi priežiūra dvejų metų laikotarpiu. Tai patvirtina socialinio tyrimo išvadoje nurodytus teiginius, kad jis sugeba laikytis socialinių normų tik griežtai struktūruotoje aplinkoje ir prižiūrimas. Taipogi jis nesuteikia jokių garantijų, kad kriminalinio pobūdžio epizodai jo gyvenime nesikartos, nurodydamas, kad visą gyvenimą jam išliks rizika nusikalsti kaip ir vartoti narkotines medžiagas. Į tai atsižvelgdamas teismas vertina, kad asmeninės nuostatos laikytis teisės reikalavimų ir nenusikasti dar yra per silpnos, kriminogeninių veiksnių įtaka A. I. elgesiui dar didelė, todėl sutinka su Komisijos rekomendacijomis, kad nuteistajam dar tikslinga dalyvauti individualiame resocializacijos priemonių plane numatytose priemonėse, skirtose valdyti aktualius kriminogeninius poreikius.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog nuteistojo A. I. atžvilgiu nenustatyta įstatyme numatyta sąlyga, būtina lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui- o būtent akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Šios teismo išvados nepaneigė nuteistojo skundo argumentai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog atliekant A. I. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus, taikant OASys metodiką, buvo nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, stebimas mažėjimas tik narkotinių medžiagų vartojimo problemos sprendimo srityje. Nepaisant to, kad A. I. nuosekliai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, prevencinėse, pozityvaus užimtumo priemonėse, mokosi naujų specialybių, to nepakako, kad jo nusikalstamo elgesio rizika pasikeistų iš aukštos į žemesnę. Įvertinęs visą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, teismas sutinka su Komisijos vertinimu, kad negalima daryti išvados, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Dar išlieka rimti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai dėl pakartotinio nusikalstamo elgesio: gyvenamosios vietos pastovumo problemos (šiuo metu neturi pastovaus būsto); darbinės patirties stoka, neigiama nuostata į darbinę veiklą laisvėje; lėšų įgijimo bei paskirstymo įgūdžių stoka; sudėtinga materialinė padėtis dėl turimų skolų; problemų sprendimo įgūdžių stoka; savo veiksmų pasekmių suvokimo stoka.

Pažymėtina, kad A. I. nuosekliai daug metų darė didelį skaičių nusikaltimų nuosavybei, ankstesni laisvės atėmimo bausmių atlikimai jo elgesio nekeitė, nuteistojo paleidimas į laisvę neatlikus nei trečdalio bausmės šiuo konkrečiu atveju neatitiktų visuomenės intereso, kad sistemingai nusikaltimus daręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Jo paleidimas į laisvę anksčiau laiko, šiuo konkrečiu atveju prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad dar neatlikta pakankamai žymi bausmės dalis, teismas laiko, kad atliktos bausmės laikas yra per trumpas, kad būtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir įgyvendinti teisingumo principą.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2024 m. vasario 14 d. nutarimas Nr. RV-25-498, yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas išnagrinėjus visas aplinkybes, kurios turi reikšmės klausimo sprendimui, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Netenkinti nuteistojo A. I. (A. I.) skundo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. RV-25-498, panaikinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.