Šiaulių apygardos teismo nutarimas, ATP-467-309/2013

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2013-09-10
Bylos Nr.: ATP-467-309/2013
Teisminio proceso Nr.: 4-70-3-01964-2013-0
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Zigmas Kavaliauskas

Kategorijos

39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
79.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. ATP-467-309/20132Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01964-2013-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.7; 79.1.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – Šiaulių apskr. VPK KPB) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. nutarimo, kuriuo tenkintas P. Ž. skundas ir panaikintas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio patrulės E. G. 2013 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir byla nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio patrulės E. G. 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) P. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalį 130 Lt bauda už tai, kad 2013 m. birželio 26 d. 15.50 val. vairavo transporto priemonę „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios priekinių šoninių langų šviesos laidumas buvo 11,4 procento, neturėdamas tam reikiamo leidimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Šiaulių apskr. VPK KPB atstovas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, t. y. palikti galioti 2013 m. birželio 26 d. Šiaulių apskr. VPK KPB pareigūno priimtą nutarimą.

Skunde nurodo, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nustato, jog Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, išskyrus Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET) nustatytus atvejus. KET 235 punkte taip pat nurodytas iš esmės analogiškas reikalavimas. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“ (Žin., 2008, Nr. 88-3550) yra patvirtinti techniniai reikalavimai naudojamoms, t. y. techniškai tvarkingoms, kelių transporto priemonėms. Iš to išplaukia, kad minėtos teisės normos reikalavimai taikomi ne tik registruojamoms, bet ir kitoms eisme dalyvaujančioms transporto priemonėms. Kaip matyti iš minėtos teisės normos (kodas 616), automobilio stiklų, patenkančių į priekinį vairuotojo matomumo lauką 180 laipsnių kampu, šviesos laidumas turi būti ne mažesnis negu: 75 % priekinio stiklo ir 70 % priekinių šoninių bei priekinių durų stiklų, taip pat numatytas draudimas nurodytus stiklus papildomai apdoroti (tamsinti, šviesinti, apipurkšti ir t. t.), išskyrus tai, kad automobilio priekinio stiklo viršutinė dalis gali būti papildomai užtamsinta (ne plačiau kaip 15 cm). Techninių reikalavimų 616 kode taip pat nurodyta, kad šių reikalavimų kontrolė atliekama apžiūrint, identifikuojant sertifikavimo ženklus arba matuojant. Automobilio stiklus, patenkančių į priekinį vairuotojo matomumo lauką 180 laipsnių kampu, papildomai tamsinti leidžiama tik Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 1V-319 „Dėl leidimų naudoti kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina, išdavimo instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 98-3992) bei 2008 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1V-308 „Dėl vidaus reikalų ministro 2007 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 1V-319 „Dėl leidimų naudoti kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina, išdavimo instrukcijos patvirtinimo pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 97-3762) nuostatomis, leidimas gali būti išduodamas valstybės institucijoms ar įstaigoms naudoti jų patikėjimo teise valdomas ar nuomos, panaudos ar kitais teisėtais pagrindais naudojamas kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina ir kurios yra naudojamos:

Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos S. P. ir jo pavaduotojų, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko bei ministrų;

teisės aktais nustatytai operatyvinei veiklai vykdyti;teisės aktų nustatyta tvarka konvojuoti, eskortuoti ir lydėti.

Vidaus reikalų ministerijos, Generalinės prokuratūros ir joms pavaldžių institucijų, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos šių institucijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pavestoms funkcijoms visuomenės saugumo ar viešosios tvarkos užtikrinimo ir ikiteisminio tyrimo srityse atlikti.privatiesiems juridiniams asmenims naudoti jų nuosavybės ar patikėjimo teise valdomas ar nuomos, panaudos ar kitais teisėtais pagrindais naudojamas kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina, teisės aktais nustatyta tvarka įregistruotai inkasavimo veiklai vykdyti.

Šalies argumentai

6. fiziniams asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirtos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės, naudoti jų nuosavybės ar patikėjimo teise valdomas ar nuomos, panaudos ar kitais teisėtais pagrindais naudojamas kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 4 dalis numato išimtį draudimui dalyvauti viešame eisme transporto priemonėms, turinčioms vairą dešinėje automobilio pusėje. Išimtis numatyta laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos Respubliką atvykusioms užsienio valstybėje registruotoms transporto priemonėms. Šiame įstatyme išimčių reikalavimams dėl transporto priemonės stiklų šviesos laidumo apribojimo nėra numatyta. Iš to išplaukia tai, kad Lietuvos Respublikos teisės normos išimčių užsienio valstybėje registruotoms transporto priemonėms dėl stiklų šviesos laidumo nenumato. Tokios pozicijos, formuodami vieningą praktiką, laikosi ir teismai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-761-06, Kauno apygardos administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 11-403-554/2010). Šiaulių apskr. VPK KPB nuomone, kitose valstybėse nustatyti reikalavimai transporto priemonei negali būti automatiškai galiojantys Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip kaip ir su dygliuotomis padangomis, kurios leidžiamos Lietuvoje, draudžiama važinėti, pavyzdžiui, Vokietijoje ir pan.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą P. Ž. prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nesutinka, nes apelianto įsitikinimai, argumentai, loginė argumentų seka ir pateiktoji nuomonė nėra visiškai teisingi.

Pasak P. Ž., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 1 straipsnis teigia, kad minėtas įstatymas nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas. Iš šio straipsnio, nusakančio įstatymo taikymą, yra aišku, kad minėtas įstatymas visa apimtimi taikomas Lietuvos Respublikos viduje nusistovėjusiai eismo organizavimo tvarkai ir įtvirtina reikalavimus nuolat Lietuvos Respublikos keliuose naudojamoms, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka techninei apžiūrai teikiamoms ir Lietuvos Respublikos vidaus keliuose naudojamoms transporto priemonėms. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290 „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“ patvirtintų techninių reikalavimų naudojamoms, t. y., techniškai tvarkingoms kelių transporto priemonėms 1 punktas nurodo, kad minėtais techniniais motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimais (toliau – Techniniai reikalavimai) nustatomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti Lietuvos Respublikos kelių eisme dalyvaujančios ir privalomajai techninei apžiūrai teikiamos motorinės transporto priemonės ir jų priekabos (toliau – transporto priemonės). Iš šios teisės normos yra visiškai aišku, kad minėti techniniai reikalavimai yra taikomi transporto priemonėms, atitinkančioms du kriterijus – 1) dalyvaujančioms Lietuvos Respublikos kelių eisme, ir 2) privalomajai techninei apžiūrai teikiamoms transporto priemonėms. Vadinasi, minėtos įstatymo normos reikalavimai negali būti taikomi transporto priemonėms, neatitinkančioms abiejų minėtų kriterijų. Pažymi, kad jei įstatymų leidėjas būtų numatęs galimybę dėl vieno iš minėtų kriterijų taikymo, įstatymo tekste jis būtų tai atskyręs jungtuku „arba“, kableliais arba išskyręs kriterijus atskirais punktais. Kadangi tai nebuvo padaryta, minėto teisės akto 1 punkto tekstas vertintinas kaip taikomas vientisas, o ne pasirinktinai dalimis. Pažymi, kad užsienio valstybėse registruotos transporto priemonės techninei apžiūrai teikiamos būtent jų registracijos valstybėse ir pareigą pateikti šias transporto priemones techninei apžiūrai turi jų savininkai ar kitu pagrindu teisėtai šias transporto priemones valdantys asmenys. Todėl daro išvadą, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymas Nr. 2B-290 negali būti taikomas užsienyje registruotoms ir laikinai į Lietuvos Respublikos teritoriją atvykusioms bei Lietuvos Respublikoje organizuojamai privalomajai techninei apžiūrai neteikiamoms motorinėms transporto priemonėms. Taip pat Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 41 dalis nustato, kad privalomoji techninė apžiūra – tai Lietuvos Respublikoje įregistruotų transporto priemonių ir priekabų privalomas techninės būklės tikrinimas, apimantis transporto priemonės ir priekabos tapatumo nustatymą ir jų techninės būklės atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą, o analogiškos nuostatos įtvirtintos ir KET 3 punkte.

Be to, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007-09-12 įsakymas Nr. IV-319 „Dėl leidimų naudoti kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina, išdavimo instrukcijos patvirtinimo“ ir 2008-08-20 įsakymas Nr. 1V-308 dėl anksčiau minėto įsakymo pakeitimo yra akivaizdžiai taikomi organizacijoms ir įstaigoms ar asmenims, nuolat Lietuvos Respublikoje naudojantiems transporto priemones, todėl yra skirtas Lietuvos Respublikos vidaus eismo tvarkai nusakyti, nurodant, kurie asmenys ar įstaigos turi teisę eksploatuoti automobilius, kurių priekinių langų šviesos laidumas mažesnis, nei leistinas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290 „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“ patvirtintuose techniniuose reikalavimuose. Kadangi minėti įsakymai savo esme dėl mažesnio šviesos laidumo taikomi Lietuvos Respublikos kelių eisme dalyvaujančioms ir privalomajai techninei apžiūrai teikiamoms motorinės transporto priemonėms, kurioms galioja Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymas Nr. 2B-290, jie negali būti taikomi transporto priemonėms, kurioms minėtas įsakymas negalioja. Kitaip tariant, minėti įsakymai negali būti taikomi užsienyje registruotoms ir laikinai į Lietuvos Respublikos teritoriją atvykusioms bei Lietuvos Respublikoje organizuojamai privalomajai techninei apžiūrai neteikiamoms motorinėms transporto priemonėms, o šiomis transporto priemonėmis vykstantiems asmenims negali būti taikomas ir netaikytinas reikalavimas gauti Vidaus reikalų ministro specialų leidimą.

Pasak P. Ž., taip pat Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad draudžiama dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, išskyrus tas, kurios buvo įregistruotos Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. gegužės 1 d. arba kurios pagal konstrukciją ir įrangą yra skirtos specialioms darbo funkcijoms atlikti. Šis draudimas netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos Respubliką su užsienio valstybėje įregistruotomis transporto priemonėmis atvykusiems užsieniečiams, kurie neturi leidimo laikinai apsigyventi arba leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, taip pat transporto priemonėms, kurios teisės aktų nustatyta tvarka priskirtos istorinių motorinių transporto priemonių kategorijai. Aiškinant šią teisės normą atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikoje yra apskritai uždrausta dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, todėl visiškai aišku, kad tokios transporto priemonės negali būti privalomai teikiamos privalomajai techninei apžiūrai, kurios metu tikrinama transporto priemonės atitiktis Lietuvos Respublikoje eksploatuojamų transporto priemonių techniniams reikalavimams, kadangi tokia tvarka Lietuvos Respublikoje negalioja ir apskritai nėra numatyta ir todėl nėra jokios pareigos tokių transporto priemonių savininkams ar valdytojams gauti Lietuvos Respublikoje galiojančio techninės apžiūros dokumento. Šiuo pagrindu tokių transporto priemonių savininkai ir / arba valdytojai negali būti baudžiami už tai, kad jų transporto priemonės neatitinka Lietuvos Respublikos techninių reikalavimų tokioms transporto priemonėms. Vadinasi, galima asmenis bausti tik už tai, kad jie nuolat Lietuvos Respublikoje eksploatuoja transporto priemones su vairu dešinėje pusėje, kadangi tai yra įstatymo draudžiama, jei šie asmenys neatitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 4 dalies ir KET 240 punkte numatytos išimties sąlygų. Įstatymo išimties sąlygos yra taip pat ganėtinai aiškios: draudimas netaikomas tranzitu per šalį vykstantiems asmenims su transporto priemonėmis, registruotomis kitose valstybėse, taip pat laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos Respubliką su užsienio valstybėje įregistruotomis transporto priemonėmis atvykusiems užsieniečiams, kurie neturi leidimo laikinai apsigyventi arba leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje. Vadinasi, už kitose valstybėse registruotų transporto priemonių su vairu dešinėje pusėje eksploatavimą Lietuvos Respublikoje 90 dienų per metus negali būti baudžiami: 1) į šalį atvykę užsieniečiai, kurie neturi leidimo laikinai apsigyventi arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje.

P. Ž. nuomone, Šiaulių apskr. KPB apeliacinio skundo argumentas iš esmės yra neteisingas, ne tik todėl, kad jis nepatvirtintas jokiais byloje pateiktais įrodymais apie draudimus Vokietijos Federacijoje naudoti spygliuotas padangas, tačiau dar ir todėl, kad logiškai peršasi išvada, jog dygliuotos padangos gadina valstybės kelio dangą, todėl jų naudojimas uždraustas. Šiuo pagrindu toks techninis automobilių trūkumas negali būti lyginamas su mažesnį pralaidumą šviesai turinčiais stiklais, kadangi savaime tokio automobilio eksploatavimas nedaro jokios apčiuopiamos žalos valstybei. Pažymi ir tai, kad iš principo ir pačios Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai nelaiko mažesnio transporto priemonių stiklų pralaidumo šviesai esminiu techniniu trūkumu, dėl kurio transporto priemonė negalėtų būti eksploatuojama, iš įstatymo reikalavimo aišku, kad leidimas ir teisė eksploatuoti transporto priemones su mažesnį nei leistinas pralaidumą šviesai turinčiais stiklais yra teisiškai vertinamas ne kaip leidimas eksploatuoti techniškai netvarkingą automobilį, o kaip privilegija tam tikroms subjektų grupėms, išvardytoms pirmiau šiame atsiliepime ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Iš to išplaukia, kad siekiant nuolat Lietuvos Respublikoje eksploatuoti transporto priemonę su mažesnio, nei leistinas pralaidumo stiklais, būtina gauti Vidaus reikalų ministro specialų leidimą. Dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007-09-12 įsakymas Nr. 1V-319 „Dėl leidimų naudoti kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina, išdavimo instrukcijos patvirtinimo“ ir 2008-08-20 įsakymas Nr. IV-308 dėl anksčiau minėto įsakymo pakeitimo yra akivaizdžiai taikomi organizacijoms ir įstaigoms ar asmenims, nuolat Lietuvos Respublikoje naudojantiems transporto priemones, todėl yra skirtas Lietuvos Respublikos vidaus eismo tvarkai nusakyti, nurodant, kurie asmenys ar įstaigos turi teisę eksploatuoti automobilius, kurių priekinių langų šviesos laidumas mažesnis, nei yra nustatytas ir leistinas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290 „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“ patvirtintuose techniniuose reikalavimuose. Kadangi minėti įsakymai savo esme dėl mažesnio šviesos laidumo taikomi Lietuvos Respublikos kelių eisme dalyvaujančioms ir privalomajai techninei apžiūrai teikiamoms motorinės transporto priemonėms, kurioms galioja Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymas Nr. 2B-290, jie negali būti taikomi užsienyje registruotoms ir Lietuvos Respublikoje laikinai eksploatuojamoms transporto priemonėms, kurioms minėtas įsakymas negalioja.

Šalies argumentai

P. Ž. nurodo, kad jis palaiko visus savo 2013 m. liepos 1 d. skundo argumentus ir taip pat mano, kad KET 235 punktas nustato, jog eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytuosius techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą. Pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju itin svarbia aplinkybe laikytina tai, kad jo vairuota transporto priemonė priklauso Jungtinės Karalystės piliečiui, turi Jungtinėje Karalystėje išduotą galiojantį registracijos dokumentą, nėra įregistruota Lietuvos Respublikoje ir yra nuolat eksploatuojama būtent Jungtinėje Karalystėje, todėl nepriklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Lietuvos Respublikos policijos pareigūnai, veikdami pagal ATPK 7 straipsnį, privalo taikyti administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus ir administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Todėl pareigūnė, prieš skirdama nuobaudą, privalėjo visapusiškai ir išsamiai išsiaiškinti visas svarbias bylai išnagrinėti aplinkybes ir priimti nutarimą neskirti nuobaudos pareiškėjui, kadangi Lietuvos Respublikos policijos pareigūnė neturi kompetencijos, taigi, ir teisės taikyti Jungtinėje Karalystėje galiojančių teisės aktų ir spręsti dėl automobilio techninių reikalavimų atitikties būtent šiems teisės aktams. Šiuos klausimus kompetetingai spręsti gali tik automobilio registracijos vietoje veikiančios teisėsaugos institucijos, juo labiau, kad automobilio priekinius šoninius langus savo poreikiams užtamsino ne jis, o būtent automobilio savininkas D. S., kuris ir turėtų atsakyti už teisės pažeidimą, jei toks automobilio stiklų užtamsinimas Jungtinėje Karalystėje laikomas pažeidimu.

Taip pat P. Ž. nurodo, kad jo nuolatinė faktinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, o automobilis yra pagal teisės aktų reikalavimus įregistruotas Jungtinėje Karalystėje ir priklauso šios užsienio valstybės piliečiui ir neišbuvęs Lietuvos Respublikos teritorijoje 90 dienų per 2013-uosius metus išvežtas atgal į Jungtinę Karalystę. Šiuo konkrečiu atveju teisminio nagrinėjimo byloje metu buvo nustatytos ir nepaneigtos šios aplinkybės:

vairuotas Jungtinėje Karalystėje užregistruotas automobilis „Audi A4“, kurio vairas dešinėje pusėje, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), turintis galiojantį registracijos dokumentą;vairuotas automobilis priklauso Jungtinės Karalystės piliečiui D. S.;

byloje nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad vairuota transporto priemonė turėjo tokių akivaizdžių techninės būklės trūkumų, kad negalėtų būti laikinai eksploatuojama Lietuvos Respublikoje;byloje taip pat nėra jokių kitokių duomenų, kad automobilis būtų techniškai netvarkingas;Jungtinės Karalystės pilietis D. S. viešnagės Lietuvoje metu kartu su savo pažįstamu Lietuvos Respublikos piliečiu P. Ž. paskolino pastarajam vairuoti D. S. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A4“;P. Ž. pagrindinė verslo interesų ir gyvenamoji vieta yra Jungtinė Karalystė, o jo verslas susijęs su angliškų automobilių remontu ir pardavimu Jungtinėje Karalystėje, todėl didžioji dalis jo asmeninių interesų yra Jungtinėje Karalystėje;Automobiliu „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į Lietuvos Respublikos teritoriją įvažiuota tik laikinai ir šis automobilis nuolat Lietuvos Respublikoje neeksploatuojamas.

P. Ž. mano, Šiaulių apylinkės teismas bylą išsprendė tiksliai pagal įstatymus ir priėmė visiškai teisėtą bei teisingą sprendimą, tinkamai aiškino bei taikė tiek materialines, tiek proceso teisės normas, apeliantas savo apeliaciniame skunde nenurodė jokių esminių materialinės ar proceso teisės pažeidimo, o tik pakartojo savo argumentus, išsakytus teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme.

Šalies argumentai

P. Ž. teigia, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvais, jog, remiantis LVAT suformuota praktika, darytina išvada, jog privalomoji techninė apžiūra, laikantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290 „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“ patvirtintų techninių reikalavimų, privaloma toms transporto priemonėms, kurios registruojamos Lietuvos Respublikoje. Užsienio valstybėje registruotoms transporto priemonėms techninė apžiūra atliekama remiantis tos valstybės teisės aktais (LVAT nutartis Nr. N444-2271/2010). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms. Reikalavimas įregistruoti motorinę transporto priemonę, priekabą Lietuvos Respublikoje netaikomas su Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse įregistruota motorine transporto priemone, priekaba į Lietuvos Respubliką atvykusiems asmenims. Reikalavimas įregistruoti motorinę transporto priemonę, priekabą Lietuvos Respublikoje taip pat netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos Respubliką su užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė ir nėra Europos laisvosios prekybos asociacijos šalis, įregistruotomis transporto priemonėmis atvykusiems užsieniečiams, kurie neturi leidimo laikinai apsigyventi arba leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, taip pat transporto priemonėms, kurios teisės aktų nustatyta tvarka priskirtos istorinių motorinių transporto priemonių kategorijai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai įrodymų neabejotinai patvirtinančių P. Ž. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti duomenys neginčijamai patvirtina, kad P. Ž., neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo vairuoti transporto priemonę su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina Šiaulių apskr. VPK KPB Patrulių kuopos 2-ojo būrio patrulės E. G. tarnybinis pranešimas, administracinio teisės pažeidimo protokolas, pažyma apie asmens baustumą, prietaiso „Pocket Detektiv 2.1“ Nr. 60530 Patikros sertifikatas Nr. 1187892. Iš šių duomenų visumos matyti, kad, sustabdžius P. Ž. vairuojamą automobilį „Audi A4“, kuris registruotas Junginėje Karalystėje, buvo atlikti priekinių šoninių automobilio stiklų šviesos pralaidumo matavimai. Atlikus matavimus buvo nustatyta, jog automobilio priekinių šoninių stiklų pralaidumas yra 11,4 proc. – t. y. mažesnis negu leista teisės normose. Automobilio langų šviesos laidumas išmatuotas automobilių stiklų šviesos laidumo matavimo prietaisu „Pocket Detektiv 2.1“ Nr. 60530 (Patikros sertifikatas Nr.1187892), kuris pažeidimo fiksavimo dieną buvo tinkamas naudoti. Automobilio „Audi A4“ vairuotojas P. Ž. tikrinimo rezultatų neginčijo.

Skundą apylinkės teismui ir atsiliepimą į apeliacinį skundą P. Ž. iš esmės grindžia tuo, kad techninius reikalavimus nustatantys Lietuvos teisės aktai netaikomi Lietuvos Respublikoje eksploatuojamoms transporto priemonėms, kurios yra įregistruotos užsienio valstybėje, bei subjektyviai vertina išdėstytų teisės aktų reikalavimus.

KET 1 punkte nustatyta, kad Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2 punkte nurodyta, kad Instrukcijos, taisyklės ir kiti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, nustatantys eismą keliuose, negali prieštarauti Kelių eismo taisyklėms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, išskyrus KET nustatytus atvejus. KET 235 punkte nurodyta, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytuosius techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartyje Nr. N63-1193/2010 sistemiškai aiškino KET 235 punkto reikalavimus ir Techninių reikalavimų 1 punktą bei konstatavo, jog Techniniai reikalavimai taikomi visoms eisme dalyvaujančioms transporto priemonėms, o ne tik toms, kurioms atliekama techninė apžiūra.

Techniniai reikalavimai transporto priemonėms yra nustatyti Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2008-07-29 įsakyme Nr. 2B-290 „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“ (Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2008-12-19 įsakymo Nr. 2B-509 redakcija). Kaip matyti iš minėtos teisės normos (kodas 616), automobilio stiklų, patenkančių į priekinį vairuotojo matomumo lauką 180 laipsnių kampu, šviesos laidumas turi būti ne mažesnis negu: 75 % priekinio stiklo ir 70 % priekinių šoninių bei priekinių durų stiklų, taip pat numatytas draudimas nurodytus stiklus papildomai apdoroti (tamsinti, šviesinti, apipurkšti ir t. t.), išskyrus tai, kad automobilio priekinio stiklo viršutinė dalis gali būti papildomai užtamsinta (ne plačiau kaip 15 cm). Automobilio stiklus, patenkančių į priekinį vairuotojo matomumo lauką 180 laipsnių kampu, papildomai tamsinti leidžiama tik Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Techninių reikalavimų 616 kode taip pat nurodyta, kad šių reikalavimų kontrolė atliekama apžiūrint, identifikuojant sertifikavimo ženklus arba matuojant. Byloje nustatyta, kad P. Ž. vairuojamo automobilio priekinių šoninių stiklų laidumas buvo mažesnis nei leistina, automobilio vairas yra dešinėje pusėje, ir jis neturėjo Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 4 dalis numato išimtį draudimui dalyvauti viešame eisme transporto priemonėms, turinčioms vairą dešinėje automobilio pusėje. Išimtis numatyta laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos Respubliką atvykusioms užsienio valstybėje registruotoms transporto priemonėms. Įvertinęs paminėtą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad ši teisės norma nagrinėjamu atveju netaikytina, nes minėtame įstatyme išimčių reikalavimams dėl transporto priemonės techninių reikalavimų atitikimo nėra numatyta. Iš to seka, kad Lietuvos Respublikos teisės normos išimčių užsienio valstybėje registruotoms transporto priemonėms dėl stiklų šviesos laidumo nenumato. Tokios pozicijos, formuodamas vieningą praktiką, laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (nutartys administracinėse bylose Nr. N3-761-06; Nr. N662-114/2011), tiek kiti teismai (Kauno apygardos administracinis teismas nutartyje Nr. II-403-554/2010; Šiaulių apygardos teismas nutartyje Nr. ATP-349-300/2011; Panevėžio apygardos teismas nutartyje Nr. ATP-380-511/2013). Teismas, vertindamas P. Ž. argumentus bei išdėstytą teisinį reglamentavimą atkreipia dėmesį į tai, kad Jungtinėje Karalystėje ar kitoje užsienio valstybėje nustatyti reikalavimai transporto priemonei negali būti automatiškai galiojantys Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir nepaneigia Lietuvos Respublikos galiojančių reikalavimų transporto priemonėms net ir registruotoms užsienio valstybėse. Teismas taip pat nesutinka su P. Ž. išdėstytais argumentais, kad jo vairuojamas automobilis nepriklausė Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, todėl policijos pareigūnė surašiusi administracinį teisės pažeidimo protokolą nebuvo kompetetinga vertinti užsienio valstybėje galiojančių reikalavimų transporto priemonėms, kadangi P. Ž. automobilį „Audi A4“ vairavo (duomenys neskelbtini) mieste t. y. dalyvavo Lietuvos Respublikos viešajame eisme, o pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą policija yra atsakinga už saugaus eismo priežiūrą, pagal Patrulių veiklos instrukcijos 61.1 punktą policijos patruliai, vykdantys eismo priežiūrą, privalo kontroliuoti, kaip eismo dalyviai laikosi KET, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių transporto eismą, reikalavimų; pagal 61.5. punktą privalo tikrinti transporto priemonių techninę būklę ir techninių apžiūrų atlikimo periodiškumą. Taigi, policijos pareigūnė surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, bei priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje buvo kompetetinga tikrinti Lietuvos Respublikos viešajame eisme dalyvaujančios transporto priemonės techninę būklę ir jos atitikimą Lietuvos Respublikoje nustatytiems ir keliamiems reikalavimams.

Remdamasis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog P. Ž. vairuojamam automobiliui nebuvo keliami Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatyti techniniai reikalavimai. Toks vertinimas sudaro prielaidas pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygybės prieš įstatymą principą ir draudimą asmenims teikti privilegijas dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Tokiu atveju užsienio valstybių piliečiai, ar Lietuvos Respublikos piliečiai vairuojantys užsienio valstybėse registruotas transporto priemones, turėtų privilegiją nesilaikyti Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų transporto priemonių techninei būklei, nors tokie reikalavimai yra privalomi Lietuvos Respublikos piliečiams ir kitiems asmenims vairuojantiems Lietuvos Respublikoje registruotas transporto priemones.

Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir naikintina, ir dėl to priimamas naujas nutarimas, kuriuo paliekamas galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Patrulių kuopos 2-ojo būrio patrulės E. G. 2013 m. birželio 26 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo P. Ž. pripažintas padaręs ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir jam skirta 130 Lt bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. nutartį ir priimti naują nutarimą:

palikti galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Patrulių kuopos 2-ojo būrio patrulės E. G. 2013 m. birželio 26 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo P. Ž. pripažintas padaręs ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir jam skirta 130 Lt bauda.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Zigmas Kavaliauskas