Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, prašo panaikinti dalyje dėl administracinių teisės pažeidimų pagal ATPK 130 str. 1 d., 124² str. 2 d. ir 124² str. 1 d. ir priimti naują nutarimą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, t.y. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 130 str. 1 d., 124² str. 2 d. bei paskirti administracinę nuobaudą už administracinio teisės pažeidimą, numatyta ATPK 124² str. 1 d. Nurodo, kad automobilis yra tamsintais stiklais, jis yra sportinis, todėl jo variklis dirba garsiai, be to, tuo metu jis automobilyje klausėsi muzikos, todėl dėl objektyvių priežasčių negirdėjo ir nepastebėjo iš paskos važiuojančio policijos automobilio. Pažymėjo tai, kad vaizdo medžiaga esanti byloje taip pat nepatvirtina, jog buvo stabdomas policijos pareigūnų bei nepatvirtina nutarime policijos pareigūnų nurodytos aplinkybės, jog kitos transporto priemonės važiuojant policijos automobiliui sustojo. Kritiškai teismas turėjo vertinti policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir teismo posėdyje nurodytą aplinkybę, jog jis po sulaikymo policijos pareigūnams pasakė, „jiems labai pasisekė, jog pareigūnai jį pagavo, tačiau ateityje pareigūnai jo daugiau nepagaus“. Kategoriškai neigė, jog taip kalbėjo. Šie žodžiai nėra užfiksuoti jokiose apklausos protokoluose ar vaizdo ir garso įrašuose. Sulaikymo metu nieko nesakė, bendrauti su policijos pareigūnais atsisakė, taip pat atsisakė duoti bet kokius paaiškinimus, todėl nurodytų žodžių jis negalėjo pasakyti.

Teigia, kad jokių chuliganiškų paskatų iš eilės daryti kelis kelių eismo taisyklių pažeidimus neturėjo, posėdžio metu nurodė, kad neprisimena dėl šių pažeidimų ir negali patvirtinti ar paneigti padaręs minėtus pažeidimus, tačiau pripažino savo kaltę neatmesdamas tos galimybės, jog galėjo juos padaryti. Jeigu keisdamas važiavimo kryptį nerodė posūkio signalų ar į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, tai šiuos pažeidimus padarė iš neatsargumo, o ne dėl chuliganiškų paskatų.

Motyvuojamoji dalis

E. M. apeliacinis skundas atmetamas.

E. M. pirmosios instancijos teismo nutarimu nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, 124² straipsnio 2 dalį, 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 2 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 124¹ straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2013-03-31, 12.41 val. vairavo automobilį S. I., valstybinis numeris 00WX8951, kurio priekinių durų stiklų šviesos laidumas 13 procentu mažesnis nei nustatyta VKTI prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 pažymėtu kodu 616 neturėjo Vidaus reikalų Ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo. Automobilio priekyje skirtoje vietoje nebuvo pritvirtinto valstybinio numerio (jis gulėjo automobilio bagažinėje). Prieš sukdamas į dešinę ir į kairę nerodė posūkio šviesos signalo, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje įvažiavo ir pravažiavo ją degant raudonam šviesoforo signalui. J. B. - Beržų gatvių sankryžoje įvažiavo ir pravažiavo ją degant raudonam šviesoforo signalui bei privertė Beržų gatve degant žaliam šviesoforo signalui važiavusiam automobiliu staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį. Nepateikė mašinos registracijos liudijimo, nepateikė civilinės atsakomybės draudimo liudijimo. Taip pat vairavo automobilį, kuris pritaikytas važiuoti kairiąją kelio puse ir turi vairą dešinėje pusėje, o piliečio nuolatinė gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje. Tokiais savo veiksmais paeiliui padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus dėl chuliganiškų paskatų, keliančius pavojų eismo saugumui ar kitų žmonių saugumui.

Nors E. M. neigia padaręs ATPK 130 str. 1 d. jam inkriminuotą pažeidimą, tačiau jo kaltę patvirtina nuoseklūs policijos pareigūnų – D. G., P. M. parodymai teisme bei teismui pateikta filmuota medžiaga. Policijos pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes (b.l. 25-28). Jie teismo posėdžio metu nurodė, kad E. M. vairuojama transporto priemonė buvo stabdoma nuo Katedros gatvės iki aplinkkelio ir tai pakankamas kelio ruožas suvokti, kad stabdoma transporto priemonė, pastoviai veikė pareigūnų tarnybinio automobilio garso bei šviesos signalai, buvo panaudoti du stabdymo ženklai. Į pareigūnų tarnybinio automobilio garso bei šviesos signalus kelyje reagavo kitos transporto priemonės bei pėstieji. Šias aplinkybes patvirtina ir teismui pateikta filmuota medžiaga. Teismas daro išvadą, kad E. M. turėjo suprasti, kad jam buvo duotas nurodymas sustabdyti transporto priemonę, nes kitos transporto priemonės kelyje sustojo pagal duotą nurodymą, o E. M. nestojo, padidinęs greitį važiavo toliau, kas matyti ir peržiūrėjus teismui pateiktą filmuotą medžiagą. Pažymėtina, jog apelianto nurodyti automobilio ypatumai, tarp jų neleistinai užtamsinti stiklai, negali būti laikomi pateisinama priežastimi daryti pažeidimus ir nereaguoti į policijos darbuotojų teisėtus reikalavimus sustoti.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog policijos pareigūnų parodymai yra neatitinkantys tikrovės, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo juos tokiais laikyti. Policijos pareigūnų D. G., P. M. paaiškinimai nuoseklūs, esminėse detalėse sutampa, neprieštarauja tarpusavyje bei surašytiems tarnybiniams pranešimams. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų paaiškinimais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Be jokios priežasties apkaltinti E. M. tariamai nesamo administracinio teisės pažeidimo padarymu nebūtų pagrindo bei logiško paaiškinimo.

E. M. buvo persekiojamas pakankamai ilgą kelio atkarpą. Todėl teismo neįtikina E. M. iškelta versija, kad jis nesuprato, jog yra stabdomas. Byloje yra pakankamai patikimų įrodymų konstatuoti, kad E. M. nepakluso policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, sukdamas į dešinę ir į kairę, nerodė posūkio šviesos signalų, Tilvyčio-Nemuno, J. B. – Beržų gatvių sankryžose nepaisė draudžiamojo šviesos signalo. Pastebėtina ir tai, kad šiuos pažeidimus E. M. padarė mieste dienos metu. Pažeidimai sekė vienas po kito. Policijos pareigūnai nurodė, kad E. M. važiavo labai dideliu greičiu, jie su švyturėliais persekiojo E. M. važiuojantį 200 km/h greičiu. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. M. važiavo dideliu greičiu degant draudžiamam šviesoforo signalui, sukdamas į dešinę ir į kairę, nerodė posūkio šviesos signalų. Tad E. M. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai neabejotinai buvo tyčiniai, kėlė pavojų eismo ir kitų žmonių saugumui, jo veiksmai, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, skaičių buvo chuliganiški, demonstruojant savo išskirtinumą bei tuo sukeliant realų pavojų kitiems eismo dalyviams.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina E. M. kaltę padarius jam inkriminuotus pažeidimus, daroma išvada, kad jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.