Kauno apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo E. L. (toliau – ir Pareiškėja) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-26131-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24259381044.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnioji tyrėja Rasa Girdauskienė 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-26131-2024 E. L. pripažino padarius administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, už tai, kad ji Kaune, Armoniškių g. – Naujadvario g. sankryžoje, 2024 m. birželio mėn. 3 d. 8.20 val. vairuodama automobilį Honda Civic, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) iš šalutinio kelio įvažiavo į sankryžą, nedavė kelio pagrindiniu keliu judančiam automobiliui BMW, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir į jį atsitrenkė. Nutarimu E. L. buvo paskirta 75 Eur bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. L. teismo posėdyje palaikė skundą jame išdėstytais motyvais bei papildomai paaiškino, kad ties Armoniškių g. – Naujadvario g. sankryža, jau įvažiavus į sankryžą prieš akis išlindo BMW ir ji nespėjo sustabdyti. Sankryžoje BMW išvažiavo į priešingo eismo juostą (kirto ištisinę liniją), ji nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į BMW, nes nesitikėjo tokio BMW vairuotojo poelgio, be to turi nedaug vairavimo patirties, nes nesenai yra išsilaikiusi vairavimo teises. BMV vairuotojas nesilaikė dešinės rankos taisyklės, nes ji jam buvo kliūtis iš dešinės pusės. BMW vairuotojas važiavo greičiau nei leidžiama. Įvykio metu kelio ženklų ten nebuvo. Teismo prašo panaikinti nutarimą ir juo paskirtą baudą arba baudą sumažinti.

Byla teismo posėdyje nagrinėta nedalyvaujant Institucijos atstovui (ANK 629, 630 straipsniai).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. L. skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Šiuo atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucijos 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimu E. L. buvo pripažinta padariusi ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už tai jai buvo paskirta 75 eurų bauda, skirtas baudos vidurkis, kadangi E. L. nesutiko su nusižengimu. Apylinkės teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma skunde.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 Eur iki 90 Eur. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių.

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – ir KET) 154 punkte nurodyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

KET 159 punkte nurodyta, kad jeigu vairuotojas negali nustatyti, kokia kelio danga, o pirmumo kelio ženklų, kelio ženklų „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“ arba „Šalutinis kelias iš kairės“ nėra, jis turi elgtis taip, lyg važiuotų šalutiniu keliu.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Vis tik aptariamos ANK normos taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl dėl jos taikymo kiekvienoje byloje sprendžiama individualiai, įvertinus toje byloje nustatytų, su padarytu nusižengimu ir jį padariusiu asmeniu susijusių aplinkybių visumą.

ANK 34 straipsnio 6 dalies, kai išimtinės normos, švelninančios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį, taikymą patvirtina ir teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024 ir kt.).

Taigi, administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Toks vertinimas atitinka ir tesimų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023 ir kt.).

E. L. teismo posėdyje prašė sumažinti baudą, t. y. teigė, jog yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už padarytą nusižengimą jai paskirti mažesnę baudą. Tačiau teismas, išklausęs pareiškėjos paaiškinimus, įvertinęs skunde pateiktus argumentus, įvertinęs byloje esančius rašytinius duomenis, konstatuoja, jog aptariamu atveju nenustatyta visuma faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą sumažinti skirtą nuobaudą ar jos apskritai neskirti.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, sprendžiant ar Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, visų pirma turi būti įvertinamos bendrosios administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo nuostatos. Vertinant Institucijos priimtą nutarimą, ANK 34 straipsnio kontekste, teismas sprendžia, kad Institucija įvertinusi administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojančius duomenis, nustačiusi vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – asmuo prisipažino dėl padaryto administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skirdamas administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę ir taip sušvelnino asmens teisinę padėti, kadangi tiek administracinę nuobaudą, tiek ir administracinio poveikio priemonę skyrė mažiausią iš sankcijoje numatytų, kai tuo tarpu bendrieji administracinės nuobaudos ir poveikio priemonės pagrindai numato, jog skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones reikalinga atsižvelgti į straipsnio sankcijoje numatytų nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių vidurkius. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad Institucijos atstovų priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo teisėtas ir pagrįstas, surašytas laikantis teisingumo ir proporcingumo principų.

Iš bylos duomenų matyti, kad E. L., vadovaujantis ANK 33 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nurodyta, kad šio kodekso 610 straipsnyje nustatytais pagrindais surašant administracinį nurodymą, asmeniui siūloma sumokėti pusę minimalios baudos, nustatytos šiuo atveju 417 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta bauda vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. ANK 610 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas, kai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos. Iš 2024 m. lapkričio 8 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad protokolas buvo surašytas E. L. nedalyvaujant ir į protokolą įrašytas administracinis nurodymas sumokėti 30 Eur baudą, t. y. pusę minimalios baudos (b. l. 18-20). E. L. su nusižengimu nesutikus, baudos nesumokėjus, 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimu buvo paskirta 75 Eur bauda, buvo paskirtas baudos vidurkis, nes E. L. nesutiko su pažeidimu (b. l. 24-26). Pareiškėja tiek teismo posėdžio metu, tiek administracinio nusižengimo bylos žodinio nagrinėjimo metu teigė, jog kaltas yra BMW vairuotojas. Pažeidėja pateikė „Lietuvos draudimo“ ekspertinę pažymą (b. l. 4-7), kurioje minima, kad tikėtina kaltas yra BMW vairuotojas L. S.. Teismas pažymi, kad draudimas yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, todėl ekspertizė kaip pagrindinis įrodymas nevertintina. Byloje taip pat yra pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11-1879(24), kuriame akcentuojama, jog automobilio „Honda Civic“ vairuotojos veiksmai, - iš šalutinio kelio įvažiavo į sankryžą, nedavė kelio pagrindiniu keliu judančiam automobiliui BMW ir į jį atsitrenkė, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui. Tame pačiame ekspertizės akte nurodyta, kad automobilio BMW vairuotojas sankryžoje sukdamas į kairę įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, - tikėtina, BMW vairuotojo veiksmai turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui (b. l.. 14-17). Tiek skunde, tiek teismo posėdyje pareiškėja neneigia savo kaltės, kad atsitrenkė į BMW vairuotoją, tačiau teigia, kad kalti abu, tiek pareiškėja E. L., tiek BMW vairuotojas L. S.. Teismas atkreipia dėmesį, kad KET 159 punkte nurodyta, kad jeigu vairuotojas negali nustatyti, kokia kelio danga, o pirmumo kelio ženklų, kelio ženklų „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“ arba „Šalutinis kelias iš kairės“ nėra, jis turi elgtis taip, lyg važiuotų šalutiniu keliu. Teismo posėdžio metu, E. L. paaiškino, kad įvykio metu kelio ženklų nebuvo (jie pastatyti tik gerokai po įvykio), taip pat buvo problemiška nustatyti, kur baigiasi žvyrkelis ir prasideda asfaltas. Taigi, teismas atkreipia dėmesį, kad E. L., vadovaujantis KET 159 punktu, kadangi nebuvo kelio ženklų, problemiška nustatyti kelio dangą, todėl privalėjo važiuoti taip, lyg važiuotų šalutiniu keliu. Tai patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11-1879(24), kad E. L. veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui.

Iš Institucijos nutarimo matyti, kad skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į padaryto nusižengimo pavojingumą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas ANK 34 straipsnyje nurodytas aplinkybes ir padaryta išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus asmeniui baudos vidurkį, nes asmuo nesutiko su nusižengimu. Konstatuoti, kad Institucija pažeidė administracinių nuobaudų, administracinio poveikio priemonių skyrimą reglamentuojančias ANK normas ir nuobaudą individualizavo netinkamai, teismas neturi pagrindo.

Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad E. L. paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuotos tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų pagrindus, todėl neskirti jai nuobaudos ar ją sumažinti, nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Institucijos nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, išsamiai ir visapusiškai įvertinus bylai reikšmingas aplinkybes, todėl jis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Rasos Girdauskienės 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-26131-2024 (ROIK: 24259381044) nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. L. skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą (ROIK: 24259381044), grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.