Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Ivetos Vaivadienės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) padarymo, ir byla jo atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, M. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajai V. F. susitaikius ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta dėl to, kad jis nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: 2022 m. lapkričio 30 d. apie 23.00–24.00 val. buto (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto metu, gulėdamas lovoje, tyčia vieną kartą dešine koja spyrė šalia stovinčiai savo sugyventinei V. F. į dešinį šoną, dėl ko ši nukrito ir krisdama kairiu šonu atsitrenkė į prie sienos esantį radiatorių, taip padarydamas nukentėjusiajai V. F. VII-IX šonkaulių lūžius, t. y. sužalojimus vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

2. Be to, M. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajai V. F. susitaikius ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta dėl to, kad jis 2023 m. birželio 25 d. apie 06.00 val., savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės V. F. atžvilgiu – tyčia dešiniu kumščiu sudavė pastarajai vieną smūgį į kairį skruostą, tada viena ranka sugriebęs už plaukų, o kita ranka už kaklo pargriovė ant grindų bei tampė per kambario grindis, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, virtuvėje pargriovęs V. F. ant grindų, savo rankomis bei kojomis spaudė ją prie grindų, sudavė du smūgius kairiu delnu per dešinį skruostą ir abejomis rankomis sugriebęs už kaklo smaugė, po to sugriebęs rankomis už plaukų ištempė ją iš virtuvės į kiemą, nutempė apie 20 metrų iki kiemo vartų bei sugriebęs ranka už dešinės rankos ją tempė, šiais savo veiksmais, ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajai V. F. poodines kraujosruvas dešinėje rankoje, ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu odos įbrėžimus su aplinkine poodine kraujosruva dešiniame žaste, ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais poodines kraujosruvas kairėje rankoje, ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva kairiame dilbyje, ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu poodines kraujosruvas dešinėje blauzdoje, ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu odos nubrozdinimą dešinės vidinės kulkšnies srityje, ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais poodines kraujosruvas kairiame kelyje ir blauzdoje, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą.

3. Taip pat M. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajai V. F. susitaikius ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta dėl to, kad jis 2023 m. spalio 4 d. apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės V. F. atžvilgiu – tyčia sugriebęs rankomis už abiejų rankų žastų ją purtė, sudavė vieną smūgį ranka į veido sritį (lūpą), po to sugriebęs rankomis V. F. už rankų, jas laužė, spaudė bei pargriovęs ant lovos rankomis ją laikė, šiais savo veiksmais, ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais, padarė nukentėjusiajai V. F. poodines kraujosruvas krūtinėje ir rankose, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

4. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendį panaikinti, priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį ir M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei skirti jam vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; M. Š. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl 2023 m. birželio 25 d. padarytos nusikalstamos veikos ir skirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; M. Š. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl 2023 m. spalio 4 d. padarytos nusikalstamos veikos ir skirti jam aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti dviejų metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. Š. galutinę vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant M. Š. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

5. Skunde nurodomos BK 38 straipsnio taikymo sąlygos, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, akcentuojant, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas M. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, netinkamai įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, asmenybę, tikimybę pasitaisyti bei nepagrįstai pripažino, jog yra pagrindas manyti, kad M. Š. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

6. Prokurorės teigimu, šioje byloje M. Š. buvo kaltinamas trijų tyčinių smurtinių nusikalstamų veikų padarymu to paties asmens, t. y. savo sugyventinės V. F. atžvilgiu. Viena iš M. Š. padarytų nusikalstamų veikų priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog M. Š. nukentėjusiosios V. F. atžvilgiu vartojamas smurtas nebuvo minimalus, spontaniškas ar trumpalaikis, priešingai, smurtas V. F. atžvilgiu buvo vartojamas sistemingai, tokiu būdu sprendžiant buityje kilusius konfliktus. Byloje nustatyta, kad 2023 m. birželio 25 d. V. F. padarytus sužalojimus M. Š. padarė šešiolika trauminių poveikių, 2023 m. spalio 4 d. V. F. padarytus sužalojimus padarė šešiais trauminiais poveikiais. Prokurorė pažymi, kad 2023 m. spalio 4 d. nusikalstamą veiką (BK 140 straipsnio 2 dalis) M. Š. padarė po to, kai dėl 2023 m. birželio 25 d. jo padarytos nusikalstamos veikos pagal nukentėjusiosios V. F. pareiškimą jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vis dėlto, ši aplinkybė nesulaikė M. Š. nuo naujos smurtinės nusikalstamos veikos V. F. atžvilgiu. Prokurorės vertinimu, M. Š. savo elgesio nevertino kritiškai, nesivadovavo visuomenėje priimtomis moralės bei elgesio normomis. M. Š. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

7. Cituojami Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 ir 8 straipsniai, su tuo susijusi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir teigiama, kad tiek M. Š. asmenybė, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos (smurto pobūdis, aplinkybės) nagrinėjamu atveju neleidžia daryti išvados, kad taikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, būtų pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslai, būtų sprendžiama tokių nusikalstamų veikų latentiškumo, polinkio pasikartoti, augti ir sunkėti problematika, tai neprieštarautų teisingumo įgyvendinimui, būtų užtikrinti visuomenės, kuri susiduria su rimta, ilgalaike ir plačiai paplitusia smurto artimoje aplinkoje problema, interesai, kad tokioje situacijoje ir tokio asmens atleidimas būtų pakankama priemonė kovojant su smurtu artimoje aplinkoje, atgrasytų nuo smurto prieš moteris.

8. Atsiliepimų į prokurorės skundą negauta.

9. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė jos pateiktą apeliacinį skundą tenkinti, o atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėja – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018).

11. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atleisti M. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius (BK 38 straipsnis) ir prašo M. Š. pripažinti kaltu, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei paskirti atitinkamas bausmes. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas svarbias aplinkybes, spręsdamas BK 38 straipsnio nuostatų taikymo M. Š. atžvilgiu klausimą, pakankamai pagrindė savo sprendimą ir pagrįstai atleido M. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.

12. BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatytos to paties straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį gali būti taikomas tik esant sąlygų visumai: asmuo padarė atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką (veikas); prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (veikas); savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė ją pašalinti arba atlyginti; susitaikė su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023). Byloje nustatyta, kad M. Š. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi; atlygino nukentėjusiajai padarytą turtinę ir neturtinę žalą; susitaikė su nukentėjusiąja V. F.

13. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 38 straipsnio taikymo galimybės nagrinėjamu atveju, padarė išvadą, kad M. Š. atitinka visas sąlygas, būtinas atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktai). Nustatyta, kad M. Š. padarė tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), t. y. du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad aplinkybė, jog M. Š. padarytos nusikalstamos veikos sudaro realiąją sutaptį, neeliminuoja BK 38 straipsnio taikymo galimybės. Vadovaujantis teismų praktika, nei asmens nuteisimas už kelias nusikalstamas veikas, nei tai, kad padarytos veikos sudaro ne idealiąją, o realiąją sutaptį, savaime nėra kliūtis atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-555-788/2015, 2K-103-489/2023). Pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023, asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, ir jam baudžiamoji byla nutraukta dėl to, kad nežymiai sutrikdė asmens sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą bei dėl to, kad neteisėtai nešiojo šaltąjį nešaunamąjį ginklą – teleskopinę lazdą (BK 140 straipsnio 1 dalis ir 258 straipsnio 2 dalis); Kauno apygardos teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-530-737/2023 asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais, ir jam baudžiamoji byla nutraukta dėl to, kad sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, sugadino (sunaikino) svetimą turtą bei nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą (BK 140 straipsnio 1 dalis, 187 straipsnio 3 dalis ir 138 straipsnio 1 dalis); ir kt.

14. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo nesutinkanti su apylinkės teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, jog M. Š. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šiame kontekste akcentuotina, kad atitinkamos sąlygos nustatymas priskirtinas teismo diskrecijai. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad tai yra vertinamojo pobūdžio sąlyga, todėl teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103-489/2023, 2K-211-1214/2024). Taikant BK 38 straipsnio nuostatas svarbu nustatyti konkrečiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusius asmenis ir vertinti jų santykį su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-555-788/2015, 2K-103-489/2023).

15. Bylos duomenimis M. Š. Lietuvos Respublikoje neteistas (2 t., b. l. 69–74), administracine tvarka baustas vieną kartą (2 t., b. l. 76–78), šiuo metu Vokietijos Federacinėje Respublikoje dirba inžinierinių statinių statybininko/brigadininko pareigose (1 t., b. l. 53–73). Aptariamu atveju yra nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės – M. Š. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei savo noru atlygino nukentėjusiajai V. F. padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad M. Š. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

16. Neprieštaraujant prokurorės skunde nurodytiems argumentams, kad smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu buvo sistemingas, smurtiniu būdu buvo sprendžiami buitiniai konfliktai, o 2023 m. spalio 4 d. nusikalstamą veiką M. Š. padarė po to, kai dėl 2023 m. birželio 25 d. nusikalstamos veikos jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas; akcentuotina, kad konfliktai buvo abipusiai, sugyventiniai buvo karšto būdo, ypač tai pasireikšdavo pavartojus alkoholio, be to, 2023 m. spalio 4 d. epizodo atveju M. Š. pats iškvietė policijos pareigūnus, o jiems atvykus, M. Š. ir V. F. vienas kitam pretenzijų neturėjo (1 t., b. l. 181–188). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad M. Š. kritiškai vertina savo smurtinį elgesį. Byloje nustatyta, kad M. Š. susitaikė su nukentėjusiąja V. F., savo noru atlygino jai padarytą turtinę ir neturtinę žalą, nukentėjusioji pretenzijų neturi. Akcentuotina, kad M. Š. kartu su nukentėjusiąja rūpinasi savo vaiko interesais, nors kartu nebegyvena. Ši aplinkybė patvirtina, kad atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens kartotinio smurtinio elgesio rizika yra minimali. Priešingai, panaikinus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės ir M. Š. paskyrus realią bausmę, ir tokiu būdu šiam praradus darbą užsienyje, kolegijos vertinimu, galimai ne tik padidėtų kartotinių konfliktų rizika, bet nukentėtų ir vaiko interesai.

17. Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad atleidus M. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės nebūtų pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslai, nebūtų įgyvendintas teisingumo principas, atsirastų nusikalstamų veikų latentiškumo problema, būtų skatinamas smurtas artimoje aplinkoje ir pan. Pažymėtina, kad šiuo atveju sprendimas atleisti M. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo priimtas individualizavus konkretų atvejį, t. y. įvertinus M. Š. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, nukentėjusiosios poziciją, M. Š. asmenybę charakterizuojančius duomenis, be kita ko, vertinta ir jo asmenybė galimo recidyvo aspektu. Priešingai nei teigia prokurorė, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra realizuojami humanizmo, atsakomybės individualizavimo ir teisingumo principai. Be to, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra siekiama teisėto asmens elgesio ateityje, t. y. lojalumo baudžiamajam įstatymui. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad smurto artimoje aplinkoje baudžiamosios bylos nėra išimtis kitų baudžiamųjų bylų kontekste, t. y. baudžiamasis įstatymas nenumato imperatyvaus draudimo neatleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu tokiais atvejais. Atsižvelgiant į tai, minėti prokurorės apeliacinio skundo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

18. Vadovaujantis BPK 308¹ straipsnio 1 dalimi, teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės.

19. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinės dalies pirmojoje pastraipoje nusprendė „Atleisti M. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo V. F.“, nenurodydamas tokio sprendimo teisinio pagrindo. Kita vertus, iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad apylinkės teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalyje M. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarė rašymo apsirikimo klaidą. Kadangi šis nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas netikslumas nekeičia skundžiamo nuosprendžio esmės, jis yra taisytinas, rezoliucijos pirmoje pastraipoje nurodant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą – BK 38 straipsnį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308¹ straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Ivetos Vaivadienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendžio atmesti.

Ištaisyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies pirmoje pastraipoje esantį rašymo apsirikimą – prieš žodžius „atleisti M. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės <...>“ įrašyti žodžius – „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, <...>“.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.