Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino bei parodė, kad pirmojo epizodo metu jie susiginčijo lovoje gulėdami, jis griebė telefoną, pažadino vaiką, o ji jį (kaltinamąjį) gulėdama puolė ir nenorėdamas su koja jis nustūmė ją į šoną, jos gaila buvo, kitą dieną nuvežė į ligoninę. Konfliktas kilo dėl to, kad V. F. su kažkuo susirašinėjo, įvairių ir daug buvę konfliktų (dėl nuomos, kur gyventi nesutarė), jų nuomonės nesutampa arba kai išgeria kyla konfliktai. Ji puolė jį, jis tiesiog refleksiškai norėdamas ją atstumti, žinojo, kad ji puls draskytis, jau buvo pasiruošęs eiti miegoti, nenorėjo skandalo, jis sportuoja, kovos menus lanko ir taip išėjo. Tuo metu net nepagalvojo. Paskui jis atsipeikėjo, visą naktį ją ramino, nuvežė į ligoninę, nežinojo, kad bus tokios pasekmės, po šio įvykio susitaikė ir gyveno toliau, o vėliau išvažiavo iš to buto ir grįžo pas tėvus gyventi. Dėl antro epizodo kaltinamasis nurodė, kad kaltę pripažįsta, viskas vyko, nes V. F. ne vieną kartą kažką sudaužė jo namuose, jis to nemėgsta, tiesiog tada nesusilaikė. Ji šaldytuvą sulaužė, jis ją ramino, traukė, o ji priešinosi, tempė iki tėvų ir išėjo toks smurtas. Nori išeiti, o ji neleido. Traukė, tempė už rankų ir laikė, prispaudęs prie žemės laikė. Dėl trečiojo epizodo kaltinamasis nurodė, kad spalio mėnesį iškvietė policiją, gulėjo, jis buvo pavargęs. Susikivirčijo, susinervino, iškvietė policiją, nes jis visą laiką kaltas. Tada irgi ją laikė, gindamasis jai lūpą praskėlė. Realiai parašė, kad susitaikė toj byloj ir pripažino savo kaltę. Pripažįsta kaltę pilnai. Nukentėjusioji skandalą prieš jį iškėlė, draskėsi, kūno sužalojimai buvo. Bandė išeiti prasidėjus konfliktui, o V. F. jį laikė, norėjo pakalbėti, būna, kad jis nori išeiti, bet negali. Jie nusprendė, kad kartu gyventi negali, vaikas mažas, jis dirba užsienyje, vaiką nori prižiūrėti, myli. Turi du vaikus ir prižiūri. Po pirmojo atvejo jie susitaikė ir grįžo gyventi pas jį, tačiau prasidėjo pykčiai, nes ji norėjo kažką savo turėti. Tuo metu jis pats ją nuvežė į gydymo įstaigą, laukė jo su vaiku. Tuo metu dėl šito įvykio į policiją nesikreipė. Dėl šonkaulių ji nepranešė policijai, nes jie susitaikė, sunkus laikotarpis buvo. Po antro įvykio birželio mėnesį ji pasikreipė į policiją. Po šitų įvykių pasikalbėjo ir nutarė, kad gyvens atskirai. Visąlaik kyla tie konfliktai, jai nepatinka, ką jis daro, o ji nori kažko savo. Kai pagyvena atskirai, jis atvažiuoja, pasiima vaiką, viskas kitaip dabar. Gailisi dėl savo veiksmų. Nukentėjusios atsiprašė, jie bendrauja, geranoriškai, neliko jokių nesusitarimų tarp jų. Suvokia, kad sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir gailisi, suvokia, kad yra stipresnis, turi būti už tai atsakingas ir turi spręsti kitaip tokias situacijas, o ne pasiduodamas joms. Prašo patvirtinti susitaikymo protokolą. Nuoširdžiai atsiprašo, suprato vienas kitą, nori susitaikyti, nes svarbiausia yra vaikas, jį reikia kelti į viršų, daug dirba, mažai mato vaiką, turi ir kitą vaiką, dirba, kad pakeltų abu vaikus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusioji V. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena atskirai. Tai nutikdavo tie konfliktai dėl buities, žodis po žodžio, abu spontaniškai reagavo į viską, sunku susikalbėti, energingai į viską reaguoja. Po pirmo įvykio, ji pratylėjo, nes jis atsiprašė, gailėjosi, pats nuvežė į ligoninę, nes jie šeima, jam šeima pirmoje vietoje. Antras kartas buvo nepriimtinas, tai parašė pareiškimą, trečią irgi kreipėsi į policiją, kad sustotų visa situacija ir ateityje to nebūtų. Nemanė, kad taip toli nueis. Iš karto po pirmo įvykio atsiprašė, bet įvyko ir antras. Dabar negyvena kartu, nesimato dažnai, bendrauja tik vaiko klausimais, bendravimas kitaip vyksta. Mano, kad ateityje jau negali pasikartoti tokios situacijos. Jis suprato, kad buvo neteisus ir gailisi, jis nėra blogas žmogus, bet kažkur klydo. Pirmą kartą šonkauliai buvo sulaužyti, po to įvykio jis buvo su vaiku, prižiūrėjo, pagalba iš jo pusės buvo, dažnai prižiūrėdavo, padėdavo. Rudenį abu buvo išgėrę, M. Š. iškvietė policiją, jis jai lūpą praskėlė, ji sakė, kad policijos nekvies, bet jis vis tiek iškvietė ir atvažiavo. Jis iškvietė policiją, nes buvo abipusis konfliktas, ji pirma pradėjo konfliktą, atsimena miglotai. Prie vaiko išlaikymo jis prisideda, teismo keliu išlaikymas priteistas ir bendras susitarimas, dar primoka 200 eurų. Vaiką atidavė į darželį, pati gali eiti dirbti, nėra tas susitaikymas dėl finansinės padėties. Vaikas retai mato tėvą, jis geras tėvas. Skirtingai, būdavo abu po darbo pavargę pavartodavo alkoholio, kad labai piktnaudžiaudavo nebuvo. Tuo metu iki paskutinio karto kartu gyveno, kaip bus toliau, kol kas nežino. Ji pažįsta M. Š., kai taip toli nuėjo, mano, jis toliau taip nedarys tokių veikų, jis žino, kas jam gali grėsti, kai dar kartą pakels prieš ją ranką. Žino, kad ji netylės ir neatleis. Prašo patvirtinti susitaikymo protokolą.

Duomenys, kuriais grindžiama 2022 m. lapkričio 30 d. nusikalstama veika

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3240/2023 (01) matyti, kad: 1. V. F. nustatyti kairės pusės VII-IX šonkaulių lūžiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su bet kokiais kietais – bukais daiktais; 2. Medicinos dokumentų duomenys neprieštarauja nurodytam įvykio laikui, tačiau nurodyti tikslaus sužalojimų padarymo laiko nėra galimybės (galėjo būti padaryti ne daugiau kaip 1-2 savaitės iki radiologinio tyrimo); 3. Kairės pusės VII – IX šonkaulių lūžiai galėjo būti padaryti 1 trauminiu poveikiu į kairį krūtinės ląstos šoną; 4. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (taikomas SSMNT 7.1 punktas); 5. Sužalojimai galėjo susidaryti tiek pačiai nukentėjusiajai susižalojus griūvant ar atsitrenkiant, tiek ir ją sužalojant, suduodant jai smūgius, pargriovus. 5. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui (1 t., b. l. 132–133).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta liudytoja nukentėjusioji V. F. parodė, kad 2022 m. lapkričio 30 d. įvykio gali patikslinti, kad tuo metu su M. Š. gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), kurį nuomojosi. Būnant bute, kambaryje apie 23.00 val. –24.00 val., kelintą tiksliai neprisimena, tarp jos ir sugyventinio M. Š. kilo žodinis konfliktas, konfliktuoti pradėjo M. Š. dėl asmeninių priežasčių. Jis konflikto metu pradėjo šūkauti, rėkauti, o ji jį žodžiais ramino, bet jis nenurimo, todėl prabudo jų vaikas, kuris buvo tame pačiame kambaryje. M. Š. toliau šūkavo, vaikas pradėjo verkti, todėl supykusi, kad pažadino vaiką priėjo prie M. Š., užčiaupė ranka jo burną, kad jis nusiramintų. Jis ranka atitraukė jos ranką nuo savo veido, laikydamas ranka (kuria neprisimena) jai už dešinės rankos ją nuo savęs jėga atstūmė. Tuo metu jis gulėjo lovoje, o ji stovėjo šalia lovos, šalia jo, jam iš dešinės pusės. Ji nenukrito, žengė kelis žingsnius atgal. Po to žengė žingsnį link jo, klausė, kodėl jis stumdosi. Jai žengus žingsnį, M. Š. tyčia dešine koja spyrė jai 1 kartą į dešinį šoną. Smūgis buvo labai stiprus, nuo suduoto smūgio ji nukrito, kairiu šonu krisdama stipriai atsitrenkė į radiatorių (kuris yra grublėtas, špižinis, po palange, pritvirtintas prie sienos) ir atsisėdo ant grindų, ant sėdmenų. Jai pradėjo labai skaudėti kairį šoną, negalėjo pajudėti. M. Š. išsigando, išėjo į virtuvę. Po to grįžo į kambarį. Tuo konfliktas baigėsi. Jai buvo skaudu, kad taip žmogus su ja pasielgė. Medikų nekvietė, nes galvojo, kad skausmas praeis, bet jis nepraėjo, todėl kitos dienos rytą M. Š. ją nuvežė į Lazdynų ligoninę. Ligoninėje jai pasakė, kad yra stiprus šonkaulių sumušimas, kad lūžių nėra. Medikams nesakė, kad jai spyrė sugyventinis, sakė, kad pati netyčia nukrito ir atsitrenkė į radiatorių, nes nenorėjo, kad M. Š. turėtų problemų su policija, tą kartą jo pagailėjo, nes žinojo, kad jei ligoninėje pasakys, kad jai spyrė sugyventinis, tai apie tai bus pranešta policijai. M. Š. jai vis kartojo, kad taip gavosi netyčia, sakė, kad jis nenorėjo jos sužaloti, taip gavosi. 2022 m. lapkričio 30 d. įvykio metu ji pati prieš sugyventinį jokio fizinio smurto nenaudojo, jokių smūgių jam nesudavė. Po to spyrio į kairį šoną jai skaudėjo apie 3-4 mėnesius. Telefonu 2022 m. gruodžio 1 d. ar 2022 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į savo šeimos gydytoją Š. (kuri dirba (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje), kad ji išrašytų vaistų nuo skausmo. Pas gydytoją į polikliniką nevyko, receptą vaistams nuo skausmo ji jai išrašė elektroniniu būdu. Vaistų pavadinimo neprisimena. Daugiau į jokias gydymo įstaigas nesikreipė, nedarbingumo neturėjo, toliau dirbo. Civilinio ieškinio byloje nereikš. 2022 m. lapkričio 30 d. įvykio niekas nematė, daugiau bute nieko nebuvo. Įvykio metu buvo blaivi, M. lygtais buvo šiek tiek išgėręs, jis namo grįžo vėlai, nuo jo buvo šiek tiek juntamas alkoholio kvapas. Kad vartotų alkoholį ji pati nematė (1 t., b. l. 124–125).

Duomenys, kuriais grindžiama 2023 m. birželio 25 d. nusikalstama veika

Iš 2023 m. birželio 29 d. V. F. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2023 m. birželio 25 d. apie 06:00 val. (duomenys neskelbtini), prieš ją smurtavo jos neblaivus sugyventinis M. Š., o būtent atsikėlęs ryte pradėjo konfliktuoti su ja ir konflikto metu dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė jai per veidą, kairįjį žandą, dėl ko ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Toliau M. Š., tęsdamas konfliktą, ranka (neatsimena kuria) paėmė ją už plaukų, o kita ranka už kaklo ir parvertęs ant grindų ėmė tampyti per kambario grindis. Toliau M. Š., ją paleidęs, nuėjo į virtuvę, o ji nuėjo paskui jį. Virtuvėje sugyventinis vėl parvertė ją ant žemės ir savo rankomis bei kojomis spaudė ją prie žemės sukeldamas fizinį skausmą, taip pat kairės rankos delnu sudavė jai du kartus per dešinį skruostą ir ėmė rankomis smaugti ją už kaklo. Jai verkiant ir prašant paleisti, jis nustūmė ją nuo savęs, o ji jo klausė, kodėl jis mušasi ir pati dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė M. Š. per skruostą. Jis, supykęs, būdamas virtuvėje, rankomis sugriebė ją už plaukų ir ištempė į kiemą bei nutempė ją apie 20 metrų iki kiemo vartų. Atidaręs vartus sugriebė ją už dešinės rankos ir nutempė iki savo tėvų namo. Visi M. Š. veiksmai jai sukėlė didelį fizinį skausmą bei liko sužalojimai – mėlynės. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 4–10).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. birželio 27 d. specialisto išvadoje Nr. G1961/2023(01) nurodyta: 1. V. F. nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai abiejose rankose, abiejose kojose. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais-bukais daiktais. Sužalojimai atitinka 2 – 5 parų laikotarpį; 2. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 11–13).

Įvykio vietos apžiūros protokolu fiksuota gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir jo kiemo apžiūra. Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota (1 t., b. l. 101–103, 104–110).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G3053/2023(01) nurodyta: 1. Poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje galėjo būti padarytos 5-9 trauminiais poveikiais kontaktuojant su bet kokiais kietais – bukais daiktais, veikiant smūgio ar spaudimo jėgoms, tiek suduodant smūgius kumščiais, delnais, tiek sugriebus ranka, tiek spaudžiant rankomis bei kojomis nukentėjusiosios kūną prie grindų, tiek ir griuvimo metu. Odos įbrėžimai su aplinkine poodine kraujosruva dešiniame žaste galėjo būti padaryti 1 trauminiu poveikiu, kontaktuojant su bet kokiu kietu – buku daiktu, gruoblėto ar šiurkštaus paviršiaus daiktu arba daikto briauna/kampu, veikiant smūgio ir šlyties jėgomis, tiek tempiant, tiek ir griuvimo metu. Poodinės kraujosruvos kairėje rankoje galėjo būti padarytos 5-10 trauminiais poveikiais kontaktuojant su bet kokiais kietais – bukais daiktais, veikiant smūgio ar spaudimo jėgoms, tiek suduodant smūgius kumščiais, delnais, tiek sugriebus ranka, tiek spaudžiant rankomis bei kojomis nukentėjusiosios kūną prie grindų, tiek ir griuvimo metu. Odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kairiame dilbyje galėjo būti padaryti 1 trauminiu poveikiu, kontaktuojant su bet kokiu kietu – buku daiktu, veikiant smūgio ir šlyties jėgoms, tiek tempiant, tiek ir griuvimo metu. Poodinės kraujosruvos dešinėje blauzdoje galėjo būti padarytos 1-3 trauminiais poveikiais kontaktuojant su bet kokiais kietais – bukais daiktais, veikiant smūgio ar spaudimo jėgoms, tiek suduodant smūgius kumščiais, delnais, tiek sugriebus ranka, tiek spaudžiant rankomis bei kojomis nukentėjusiosios kūną prie grindų, tiek ir griuvimo metu. Odos nubrozdinimas dešinės vidinės kulkšnies srityje galėjo būti padarytas 1 trauminiu poveikiu, kontaktuojant su bet kokiu kietu – buku daiktu, veikiant šlyties jėgoms, tiek tempiant, tiek ir griuvimo metu. Poodinės kraujosruvos kairiame kelyje ir blauzdoje galėjo būti padarytos 2 trauminiais poveikiais kontaktuojant su bet kokiais kietais – bukais daiktais, veikiant smūgio ar spaudimo jėgoms, tiek suduodant smūgius kumščiais, delnais, tiek sugriebus ranka, tiek spaudžiant rankomis bei kojomis nukentėjusiosios kūną prie grindų, tiek ir griuvimo metu. Odos nubrozdinimai kairiame kelyje ir kairėje blauzdoje galėjo būti padaryti 1-3 trauminiais poveikiais, kontaktuojant su bet kokiu kietu – buku daiktu, veikiant smūgio ir šlyties jėgoms, tiek tempiant, tiek ir griuvimo metu. Sužalojimai galėjo susidaryti tiek pačiai nukentėjusiajai susižalojus griūvant ar atsitrenkiant, tiek ir ją sužalojant, suduodant jai smūgius, spaudžiant pirštais/rankomis, pargriovus. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui (1 t., b. l. 121–122).

2023 m. liepos 10 d. M. Š. savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu pateikė mobiliojo ryšio telefoną Iphone-14 Pro Max (1 t., b. l. 160–162). 2023 m. liepos 10 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota mobiliojo ryšio telefonas Iphone-14 Pro Max, IMEI (duomenys neskelbtini). Mobiliojo telefono nuotraukų galerijoje matoma 2023 m. birželio 27 d. 19.07 val. daryta M. Š. nuotrauka, kurioje užfiksuota ant dešinės rankos kraujosruva, bei 2023 m. birželio 27 d. 19.07 val. daryta kita nuotrauka, kur ant dešinės rankos dilbio taip pat matoma kraujosruva. Atidarius programą Voice memos, All Recordings yra garso įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini), darytas 2023 m. birželio 25 d., trukmė 06.59 min. Įraše girdimi dviejų vyrų (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos M. Š. ir V. Š.) ir moters (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos V. F.) balsai, atlikta garso įrašo suvestinė (1 t., b. l. 163–165, 166–169, 176–178).

Duomenys, kuriais grindžiama 2023 m. spalio 4 d. nusikalstama veika

Iš 2023 m. spalio 5 d. V. F. protokolo – pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką matyti, kad 2023 m. spalio 4 d. (duomenys neskelbtini), apie 23:00 val. jos sugyventinis žodinio konflikto metu stvėrė ją už abiejų rankų savo abiem rankom ir pradėjo stipriai laužyti, spausti. Taip pat, trenkė jai vieną smūgį į lūpą, kuria ranka ir kuria rankos dalimi nurodyti negali. Patyrė fizinį skausmą, kurį jaučia iki šiol. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 21–22).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. spalio 9 d. specialisto išvadoje Nr. G3200/2023(01) nurodyta: 1. V. F. padarytos poodinės kraujosruvos krūtinėje, rankose, kairėje blauzdoje, kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), prieš 3-6 paras iki apžiūros; 2. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. F. sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą; 3. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2023 m. spalio 4 d.; 4. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuose galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. Poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje galėjo būti padaryta atsitrenkiant į kietą, buką, ribotą paviršių; 5. V. F. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (1 t., b. l. 197–198).

2023 m. spalio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) skambučio garso įrašo (ID 92227888290, skambu io prad ia 2023-10-04 23 31 36) apžiūra. Įraše girdima, kad į BPC kreipėsi M. Š., kuris prašo, kad policija atvažiuotų „žmoną apramint, nes jinai ten bušavoja biški. Nu už piršto įkando, į lūpą įkando.“ Fone girdimas pokalbis tarp vyro ir moters. Vyras sako: „Nu apsiraminai jau? Ar dar kažko reikia?“. Moteris atsako: „Tu mane sumušei visą“. Vyras sako: „Nieko aš tavęs nemušiau“(1 t., b. l. 186–188).

2023 m. sausio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai:

- „PSS-20231004-235729UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė 30:00 min. Vaizdo įraše matomas vyras (iš ikiteisminio tyrimo duomenų atpažįstamas kaip M. Š.) kuris sako, kad melagingai iškvietė pareigūnus. Tarp jo ir žmonos įvyko konfliktas dėl buitinių priežasčių. Vyras nurodo, kad pasikarščiavo ir iškvietė pareigūnus, vėliau konfliktas išsisprendė ir jau pareigūnų nebereikia. Prisipažįsta, kad įvykio metu buvo neblaivus. Pareigūnai užeina į namo vidų. Bendrauja su moterimi (iš ikiteisminio tyrimo atpažįstama kaip V. F.), kuri nurodo, kad nieko neatsitiko. Pareigūnas užduoda klausimą, ar vyras naudojo prieš ją smurtą, ji atsako, kad viskas gerai. Smurto nepatyrė. V. F. nurodo, kad konfliktas įvyko dėl nesusikalbėjimo. Vyras nurodo, kad dažnai konfliktuoja su žmona, kad ji skundžia jį. Moteris išėjusi iš kambario į virtuvę sako, kad ne šiaip sau ji taip sako, nes yra sutrenkta, sumušta. Vaizdo įraše matosi, kaip V. F. kažkiek pakelia kairę ranką ir žvilgsniu pažiūrį į kairę ranką, lyg parodydama sumušimo vietą. M. Š. sako, kad jam žmona įkando į pirštą. Tai parodo: pakelia kairę ranką ir iškiša smilių. Paklausus, ar buvo smurtas, M. Š. atsako, kad nebuvo. M. Š. nustatytas 1,73 promilių girtumas. V. F. nustatytas 2,38 promilių girtumas. V. F. visgi pasakė, kad iškvietimo dieną buvo prieš ją naudojamas smurtas. Ji sako, kad apie 23 val. kelias dienas prieš tai, taip pat smurtavo. Nurodo dešinės rankos smiliaus pirštu į veido srityje esančią apatinę lūpą. Veiksmą nurodo taip: dešinę ranką sulenkia ties alkūne, ją iškelia iki pečių lygio ir alkūnę stumia nuo savęs tiesiai. V. F. nurodo, kad M. Š. trenkė į lūpas iš kairės pusės. Kiek kartų trenkė, ji nepamena. Sudavė ranka, bet kuria ranka ji nepamena. Fizinį skausmą pajuto. V. F. nurodo, kad M. Š. įvykio dieną laikė ją už abiejų rankų ir kėlė fizinį skausmą taip, kad neliktų kraujosruvų. Dėl smurto vykusio prieš kelias dienas, moteris nesikreipė dėl vaiko. Moteris pripažįsta, kad įvykio dieną ji gindamasi kandžiojo jam rankas. Moteris nurodo, kad vyras ne pirmą kartą smurtauja, tačiau bijodama, kad Vaikų teisės paims vaiką, niekur nesikreipė. Išėjęs į kiemą pareigūnas kalbasi su M. Š.. Paklausus kaips viskas nutiko, atsakė, kad susipyko su V. F. ir viskas. Nurodo, kad jos nemušė, o V. F. jam sudavė. Vyras sako, kad pajuto fizinį skausmą, tačiau nenori rašyti pareiškimo,

- vaizdo įrašo, pavadinimu „PSS-20231005-002730UTC+0300“ apžiūros metu užfiksuota, kad vyras moters smurtavimą paaiškina taip: kai jis pradeda kalbėti apie pirmąją žmoną ir vaiką, V. F. pradeda konfliktuoti ir smurtauti. V. F. nenori gyventi šiame name, o nori, kad M. Š. nupirktų butą. Vaizdo įraše matoma močiutė, kadangi abu sugyventiniai yra neblaivūs, tai vaiku rūpinsis močiutė – M. Š. mama. Ji bendrauja rusų kalba. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota,

- vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20231005-005730UTC+0300: užfiksuota, kaip močiutė pasakoja, kad V. F. neadekvačiai elgiasi, konfliktuoja, nepagarbiai elgiasi jos atžvilgiu (2 t., b. l. 25–27).

2023 m. spalio 5 d. 00.08 val. alkotesteriu M. Š. nustatytas 1.73 ‰ girtumas (2 t., b. l. 36–37).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Nagrinėjamuoju atveju M. Š. yra kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, t. y. dėl 2022 m. lapkričio 30 d., 2023 m. birželio 25 d. ir 2023 m. spalio 4 d. įvykių. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs visas nusikalstamas ir dėl jų gailėjosi.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Nusikalstamą veiką, padarytą 2022 m. lapkričio 23 d., be kaltinamojo prisipažinimo, grindžia nukentėjusios parodymai, kurie patvirtina, kad M. Š. smurtavo prieš nukentėjusiąją, kadangi kaltinamasis gailėjosi, atsiprašė, pats nuvežė nukentėjusiąją į ligoninę, V. F. pagalbos nekvietė. Nusikalstamos veikos padarymo metu patirtus nukentėjusiosios sužalojimus baudžiamojoje byloje patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3240/2023 (01), iš kurios matyti, kad nukentėjusiajai buvo lūžę Kairės pusės VII – IX šonkauliai, lūžiai galėjo būti padaryti 1 trauminiu poveikiu į kairį krūtinės ląstos šoną, padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 132–133). Taigi, nurodytais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis 2022 m. lapkričio 30 d. apie 23.00 – 24 val. buto (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto metu, gulėdamas lovoje, tyčia vieną kartą dešine koja spyrė šalia stovinčiai savo sugyventinei V. F. į dešinį šoną, dėl ko ši nukrito ir krisdama kairiu šonu atsitrenkė į prie sienos esantį radiatorių, taip padarydamas nukentėjusiajai V. F. VII-IX šonkaulių lūžius, tai yra sužalojimus vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 132–133). Tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvykusį konfliktą taip pat patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai bei juos papildantys ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios V. F. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji parodė, kad kaltinamajam su koja 1 kartą spyrus nukentėjusiajai į dešinį šoną, jį griūdama kairiu šonu stipriai atsitrenkė į radiatorių. Po šio sutrenkimo jai labai skaudėjo kairįjį šoną, negalėjo judėti (1 t., b. l. 124–125). Taigi, įvertinus baudžiamojoje byloje esančius duomenis, kurie vienas kitą papildo ir sutampa, konstatuotina, kad kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kaltinamojo kalte abejoti nėra pagrindo.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis M. Š. taip pat kaltinamas tuo, kad 2023 m. birželio 25 d. apie 6.00 val., savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės V. F. atžvilgiu – tyčia dešiniu kumščiu sudavė pastarajai vieną smūgį į kairį skruostą, tada viena ranka sugriebęs už plaukų, o kita ranka už kaklo pargriovė ant grindų bei tampė per kambario grindis, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, virtuvėje pargriovęs V. F. ant grindų, savo rankomis bei kojomis spaudė ją prie grindų, sudavė 2 smūgius kairiu delnu per dešinį skruostą ir abejomis rankomis sugriebęs už kaklo smaugė, po to sugriebęs rankomis už plaukų ištempė ją iš virtuvės į kiemą, nutempė apie 20 metrų iki kiemo vartų bei sugriebęs ranka už dešinės rankos ją tempė, šiais savo veiksmais, ne mažiau kaip 5 trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajai V. F. poodines kraujosruvas dešinėje rankoje, ne mažiau kaip 1 trauminiu poveikiu odos įbrėžimus su aplinkine poodine kraujosruva dešiniame žaste, ne mažiau kaip 5 trauminiais poveikiais poodines kraujosruvas kairėje rankoje, ne mažiau kaip 1 trauminiu poveikiu odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva kairiame dilbyje, ne mažiau kaip 1 trauminiu poveikiu poodines kraujosruvas dešinėje blauzdoje, ne mažiau kaip 1 trauminiu poveikiu odos nubrozdinimą dešinės vidinės kulkšnies srityje, ne mažiau kaip 2 trauminiais poveikiais poodines kraujosruvas kairiame kelyje ir blauzdoje, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad šis konfliktas kilo dėl to, nes nukentėjusioji sulaužė jo šaldytuvą, jis bandė ją raminti ir tempė ją už plaukų iki tėvų. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad šis įvykis jai buvo nepriimtinas, todėl ji parašė pareiškimą. Iš byloje esančio nukentėjusios 2023 m. birželio 29 d. protokolo – pareiškimo matyti, kad nukentėjusiojo nurodo analogiškas kaltinime esančias tiriamojo įvykio aplinkybes. Be to, pažymi, kad visi M. Š. veiksmai jai sukėlė didelį fizinį skausmą bei liko sužalojimai – mėlynės (1 t., b. l. 4–10). Patirtus nukentėjusios sužalojimus patvirtina byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. G3053/2023(01) bei kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotos mobiliajame telefone Iphone-14 Pro Max, IMEI (duomenys neskelbtini), nuotraukose matomi nukentėjusiosios sužalojimai.

Nusikalstamą veiką, padarytą 2023 m. spalio 4 d. apie 23.00 val., patvirtina kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios parodymai bei ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Štai iš 2023 m. spalio 5 d. V. F. protokolo – pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką matyti, kad M. Š. žodinio konflikto metu stvėrė ją už abiejų rankų savo abiem rankom ir pradėjo stipriai laužyti, spausti. Taip pat, trenkė jai vieną smūgį į lūpą, kuria ranka ir kuria rankos dalimi nurodyti negali (1 t., b. l. 21–22). Iš kitų objektų apžiūros protokolo, kuriame užfiksuotos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų aplinkybės, matyti, kad teik kaltinamasis, tiek nukentėjusioji įvykio dieną buvo neblaivūs, vienas prieš kitą smurtavo, nukentėjusioji nurodo, kad M. Š. trenkė jai į lūpą, įvykio dieną laikė ją už abiejų rankų ir kėlė fizinį skausmą taip, kad neliktų kraujosruvų (2 t., b. l. 25–27). Taigi, ištyręs ir išanalizavęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė, jog jis 2023 m. spalio 4 d. apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės V. F. atžvilgiu – tyčia sugriebęs rankomis už abiejų rankų žastų ją purtė, sudavė vieną smūgį ranka į veido sritį (lūpą), po to sugriebęs rankomis V. F. už rankų, jas laužė, spaudė bei pargriovęs ant lovos rankomis ją laikė, šiais savo veiksmais, ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais, padarė nukentėjusiajai V. F. poodines kraujosruvas krūtinėje ir rankose, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. Todėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ikiteisminio tyrimo metu savo noru atlygino padarytą žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasą (BK 59 straipsnio 2 dalies 3 dalis) (1 t., b. l. 146). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis 2023 m. spalio 4 d. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Nukentėjusioji V. F. posėdžio metu nurodė, kad dėl šio įvykio kaltinamajam pretenzijų neturi. Mano, kad ateityje tokios situacijos nepasikartos, M. Š. pasikeitė, pradėjo maloniau bendrauti. Kaltinamasis nėra blogas žmogus, myli vaiką, prisideda prie vaiko išlaikymo. Prašo patvirtinti susitaikymo protokolą.

Prokurorė prašė už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą, už 2023 m. birželio 5 d. nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalį, – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už 2023 m. spalio 4 d. – 8 mėnesių laisvės atėmimas. Prokurorė, grįsdama savo poziciją, pažymėjo, kad, nors dalis BK 38 straipsnyje įtvirtintų sąlygų nagrinėjamuoju atveju egzistuoja, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam inkriminuojamos trys smurtinės veikos, antra nusikalstama veika nėra atsitiktinė, nors dėl pirmų dviejų buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau tai jo nenustabdė, todėl nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pabrėžiama, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nei asmens nuteisimas už kelias nusikalstamas veikas, nei tai, kad padarytos veikos sudaro ne idealiąją, o realiąją sutaptį, savaime nėra kliūtis atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-555-788/2015). Taigi, tai, jog kaltinamasis padarė tris nusikalstamas veikas, sudarančias realią sutaptį, nėra kliūtis taikyti BK 38 straipsnio nuostatas kaltinamojo atžvilgiu.

M. Š. padarė tris nusikalstamas veikas: viena iš jų (BK 138 straipsnio 2 dalis 3 punktas) priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), kitos (BK 140 straipsnio 2 dalis) nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji jam atleido, posėdžio metu teigė, jog kaltinamasis pasimokė, po šių įvykių bendrauja, kaltinamasis padeda auginti vaiką, juo rūpinasi, nukentėjusioji materialiųjų pretenzijų neturi, ir atsisako jų reikšti ateityje, nukentėjusioji V. F. konstatuoja, kad neturtinę žalą kaltinamasis M. Š. jai visiškai atlygino savo atsiprašymu ir apgailestavimu (2 t., 130–131). Kaltinamasis neteistas (2 t., b. l. 71–73). Praeityje yra baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 76–77). Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog supranta, kad jis elgėsi netinkamai, savo elgesį pakeitė ir su nukentėjusiąja bei savo vaiku bendrauja tinkamai, rūpinasi vaiko interesais. Iš nukentėjusiosios ir kaltinamojo paaiškinimų matyti, kad santykiai pasitaisę, pati nukentėjusioji yra įsitikinusi, jog kaltinamasis naujų veikų nedarys.

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad trys veikos, po pirmos padarytos veikos, kitos nebuvo atsitiktinės, todėl šios aplinkybės neleidžia konstatuoti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023). Sutiktina su prokurorės pozicija, kad kaltinamasis padarė tris nusikalstamas veikas prieš tą pačią nukentėjusiąją, tačiau kaltinamojo elgesys po nusikalstamos veikos rodo, kad kaltinamasis supranta, jog elgėsi netinkamai, kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiosios gailėjo, ją nuvežė į ligoninę, ikiteisminio tyrimo metu savo noru atlygino ir sukeltą turtinę žalą už nukentėjusios gydymą (1 t. b. l. 146). Nors po šio įvykio M. Š. padarė vėl nusikalstamą veiką, tačiau matyti, kad nusikalstamą veiką padarė tarpusavio konflikto metu, be to, kaltinamasis pats iškvietė policiją (1 t., b. l. 186–188). Nagrinėjamuoju atveju atsižvelgtina ir į nukentėjusiosios poziciją. V. F. nurodė, kad mano, jog naujų nusikaltimų nedarys, kaltinamojo elgesys pasikeitė, jis atsiprašė ir suprato, kad elgėsi netinkamai. Šiuo metu kaltinamasis ir nukentėjusioji, besirūpindami vaiko interesais, bendradarbiauja, kaltinamasis deda visas pastangas, dirba ir rūpinasi savo vaikais. Todėl, teismas konstatuoja, jog yra visos sąlygos, numatytos BK 38 straipsnyje kaltinamąjį M. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.