Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Linos Lesinskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. F. gynėjo advokato Vaido Paltanavičiaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo K. F. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams bausmė; pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo 10 (dešimčiai) mėnesių bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsniu, paskirtos bausmės ir arešto bausmė, paskirta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, subendrintos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. kovo 18 d.

BK 63 straipsnio 9 dalies, 65 straipsnio pagrindais, į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 20 d. teismo baudžiamąjį įsakymą iki 2022 m. kovo 18 d.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. B., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. F. nuteistas už tai, kad vykdydamas nusikalstamos veikos organizatoriaus M. B. parengtą nusikalstamos veikos planą ir jam vadovaujant, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti: vykdant M. B., atliekančio laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kaip organizatoriaus iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti psichotropines medžiagas bei jas išplatinti (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančių nuteistųjų tarpe, 2020 m. gegužės 28 d. apie 15 val. M. B. mobiliojo ryšio priemonėmis nurodžius K. F. neteisėtai, turint tikslą platinti, įgyti – paimti iš E. M. (M.) modemus, kurių turinys pastarajai nebuvo žinomas, su 18,903 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, juos parsigabenti į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ten išardyti modemus ir galutinai įsitikinus, jog jų viduje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas - laukti atskiro nurodymo, kada reikės paketus su 18,903 g psichotropinės medžiagos atgabenti iki (duomenys neskelbtini) pataisos namų, esančių (duomenys neskelbtini), bei virvelės pagalba perduoti į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją. Tokiu būdu, vykdydamas M. B. parengtą nusikalstamos veikos planą, jis 2020 m. gegužės 28 d. apie 15.23 val., M. B. telefoninių ryšių priemonėmis davus nurodymą, nuvyko prie (duomenys neskelbtini) traukinių stoties, adresu: (duomenys neskelbtini), kur automobilių stovėjimo aikštelėje iš E. M. (M.), įgijo du modemus su psichotropine medžiaga - amfetaminu, kurio masė 18,903 g, kurių turinys E. M. (M.) nebuvo žinomas, ir ją parsigabenęs bei neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kur M. B. nurodymu apžiūrėjęs modemus bei galutinai įsitikinęs, jog jų viduje psichotropinė medžiaga – amfetaminas - 18,903 g šios medžiagos supakavo į du paketus bei tęsdamas nusikalstamą veiką, M. B. toliau organizuojant psichotropinių medžiagų gabenimą ir tolimesnį jų platinimą, vykdant parengtą nusikalstamos veikos planą, už pasiūlytą 1 000 Eur atlygį, 2020 m. gegužės 29 d., ne vėliau kaip iki 00.26 val., K. F., palaikydamas tiesioginį telefoninį ryšį su M. B., nuo savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), paketus su psichotropine medžiaga – amfetaminu atgabeno prie (duomenys neskelbtini) pataisos namų, tačiau 2020 m. gegužės 29 d. apie 00.55 val. prie (duomenys neskelbtini) pataisos namų prieigų K. F. sulaikymo metu jo išmestus paketus su psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurių bendra masė 18,903 g, surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

2. Be to, K. F. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų platinti, t. y. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. gegužės 29 d. 3.45 val. neteisėtai, neturėdamas tikslo jų platinti, šaldytuvo šaldymo kameroje laikė psichotropinę medžiagą – amfetaminą, supakuotą į du užspaudžiamus maišelius: 0,830 g ir 0,324 g amfetamino, bendra masė 1,154 g amfetamino, kol šios medžiagos kratos metu buvo surastos ir paimtos (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnų.

3. Marijampolės apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog K. F. padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgė į tai, kad K. F. padarė vieną sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimus, į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad abi nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas recidyvistu, atsakomybę dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad sunkų nusikaltimą K. F. įvykdė pirmą kartą, jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis, į nusikaltimą buvo įtrauktas organizatoriaus ir buvo manipuliuojamas, jis sukūrė šeimą, jam gimė vaikas. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas skyrė K. F. už jo padarytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai mažesni nei sankcijos vidurkiai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. F. gynėjo advokato Vaido Paltanavičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo K. F. kaltė ir padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam už kiekvieną jo padarytą nusikaltimą paskirtomis bausmėmis bei su galutine nuteistajam paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį.

8. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012). Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnyje arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

9. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-491/2012, 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017, 2K-377-489/2018, 2K-40-648/2020 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018, 2K-119-689/2020 ir kt.).

10. K. F. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, už kurios padarymą paskirta bausmė nulėmė galutinį nuteistajam paskirtos bausmės dydį, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Už šio nusikaltimo padarymą skiriama laisvės atėmimo nuo 2 iki 8 metų bausmė. Kitas K. F. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Už šio nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, aptardamas atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą byloje, konstatavo, kad K. F. atsakomybę dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Aptardamas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas nurodė, kad K. F. atsakomybę sunkina tai, kad abi nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Ši pirmosios instancijos teismo išvada neteisinga ir neatitinka baudžiamajame įstatyme nustatyto reikalavimo visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes įvertinti kiekvienam kaltininkui ir dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, K. F. nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu ir šią aplinkybę pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog K. F. ir BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. BK 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Šioje byloje nustatyta, kad K. F. be kitų asmenų pagalbos savo namuose iki 2020 m. gegužės 29 d. 3.45 val. neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, šaldytuvo šaldymo kameroje laikė psichotropinę medžiagą – amfetaminą, supakuotą į du užspaudžiamus maišelius: 0,830 g ir 0,324 g amfetamino, bendra masė 1,154 g amfetamino. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta K. F. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką (BK 259 straipsnio 1 dalis) jis taip pat padarė bendrininkų grupe, iš skundžiamo nuosprendžio šalinama. Tai padaroma pakeičiant nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto) pritaikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

11. Kaip matyti iš K. F. asmenybę charakterizuojančių duomenų, jis, būdamas jauno amžiaus, skundžiamu nuosprendžiu nuteistas jau keturioliktą kartą. Nusikalstamas veikas jis padarė praėjus vos keturiems mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš pataisos namų atlikęs jam ankstesniu nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę, praėjus savaitei po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo jam paskirta arešto bausmė dėl pasikėsinimo realizuoti neteisėtai įgytą nešaunamąjį ginklą - civilinėje apyvartoje uždraustą savadarbį įtaisą (šaudyklę). Be to, jau perdavus šią bylą nagrinėti teisme, jis padarė dar vieną nusikaltimą – platino (permetė į pataisos namų teritoriją) Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas. Be to, jis eilę kartų baustas ir administracine tvarka, tarp jų ir už pataisos namuose draudžiamų turėti daiktų permetimus į pataisos namų teritoriją. Šios aplinkybės rodo, kad K. F. nusikalto neatsitiktinai, jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, išvadų iš ankstesnių teistumų jis nedaro, padarytos nusikalstamos veikos yra nuoseklus jo ankstesnio gyvenimo būdo padarinys. Sunkus nusikaltimas įvykdytas dėl savanaudiškų paskatų, duomenų apie pastovias legalias K. F. pajamas byloje nėra, kas leidžia pagrįstai manyti, kad iš nusikaltimų ir administracinių nusižengimų darymo gaunamos pajamos yra jo pragyvenimo šaltinis. Aplinkybės, kad jis užaugo vaikų namuose, nepatyrė nuoširdaus rūpesčio, jo nusikalstamo elgesio nepateisina. Sutiktina, kad vaikams, augusiems vaikų namuose ar globos institucijoje, gali būti sunkiau integruotis į visuomenę, tapti visiškai savarankiškais ir atsakingais už save. Tai priklauso nuo kiekvieno vaiko individualių savybių ir kitų faktorių. Tačiau ne visi vaikai, augę vaikų namuose, renkasi nusikalstamą gyvenimo būdą, o K. F. visgi pasirinko būtent tokį gyvenimo būdą. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad šiuo metu jis puoselėja šeimyninius ryšius, su sugyventine susilaukė vaiko, duomenų apie pastaruoju metu jo padarytus naujus nusikaltimus ar administracinius nusižengimus, nėra, visgi tai nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, kad jis kardinaliai pakeitė savo gyvenimo būdą ir kad jo pavojingumas visuomenei yra sumažėjęs. Be to, teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (valstybės prievartos priemonės) paskirties. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ir neįvertinamos nusikalstama veika pažeistos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. O kaip jau ir minėta, K. F. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, už kurios padarymą paskirta bausmė nulėmė galutinį nuteistajam paskirtos bausmės dydį, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Psichotropinės medžiagos kiekis, kurią K. F. pasikėsino perduoti į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, net 94 kartus viršija nedidelio kiekio ribą, numatytą rekomendacijose „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai kiekio nustatymo“. Tad nėra pagrindo išvadai, kad jo padaryta veika pasižymi mažesniu pavojingumo laipsniu. Visa tai, kas paminėta, rodo, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą išnagrinėjus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nenustatyta kokių nors išimtinių aplinkybių, susijusių su K. F. padarytomis nusikalstamomis veikomis ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas K. F. aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Nuteistajam K. F. už kiekvieną jo padarytą nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, ji yra adekvati (proporcinga) padarytoms nusikalstamoms veikoms. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, K. F. už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrė mažesnes nei sankcijų vidurkiai bausmes ir šias bausmes laikyti aiškiai per griežtomis, net ir pašalinus dėl BK 259 straipsnio 1 dalies atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nėra pagrindo. Be to, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes su ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu K. F. paskirta bausme, teismas parinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – dalinį sudėjimą, todėl ir galutinę subendrintą bausmę laikyti aiškiai per griežta nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu

nusprendžia:

nuteistojo K. F. gynėjo Vaido Paltanavičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. kovo 18 d. nuosprendį pakeisti:

iš nuosprendžio pašalinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad K. F. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.