Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-08-27 · Civilinė byla Nr. 2-1167-178/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-08-27Lietuvos apeliacinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-12-16Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-27
Bylos Nr.
2-1167-178/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00242-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Poškus
Ieškovas
R. J.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Agrimatco Vilnius”
Trečiasis asmuo
Prancūzijos įmonė „Euralis Semences SAS“
Kategorijos
  • 116.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1167-178/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00242-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 116.10.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarties, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-40-565/2015, išnagrinėtoje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Agrimatco Vilnius” dėl nuostolių atlyginimo ir pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrimatco Vilnius” priešieškinį ieškovui R. J. dėl skolos priteisimo (trečiasis asmuo Prancūzijos įmonė „Euralis Semences SAS“).

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Agrimatco Vilnius”, prašydamas priteisti iš atsakovo 73 437,11 Eur (253 563,67 Lt) nuostolių atlyginimo, pripažinti teisėtu ieškovo 2012 m. sausio 3 d. atliktą sėklų kainos (8 221,33 Eur, t. y. 28 386,60 Lt) pagal 2011 m. gegužės 25 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. GAR 3586 įskaitymą į ieškovui atlygintiną nuostolių sumą, priteisti 6 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas UAB „Agrimatco Vilnius” ieškovui R. J. pareiškė priešieškinį, prašydamas priteisti iš R. J. 13 618,96 Eur (47 023,55 Lt) skolos už parduotas prekes, 1 255,71 Eur (4 232,12 Lt) delspinigių, 9 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 10 d. sprendimu ieškovo R. J. ieškinį atmetė, o atsakovo UAB „Agrimatco Vilnius” priešieškinį patenkino: priteisė iš ieškovo R. J. atsakovo UAB „Agrimatco Vilnius” naudai 13 618,96 Eur skolos, 1 255,71 Eur delspinigių, 7,38 proc. palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 14 844,67 Eur sumos nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 979,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teisme buvo gautas atsakovo UAB „Agrimatco Vilnius” prašymas dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, kuriame nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 10 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje nusprendė priteisti iš ieškovo atsakovo naudai inter alia 2 450 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti (979,68 Eur + 2 450 Eur = 3 429,68 Eur), tačiau rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje prie bendros priteistų bylinėjimosi išlaidų sumos (979,68 Eur) nepridėjo paminėtos 2 450 Eur sumos (979,68 Eur + 2 450 Eur).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 27 d. ištaisė rašymo apsirikimą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-40-565/2015, rezoliucinėje dalyje, nurodydamas: „Priteisti iš ieškovo R. J. atsakovo UAB „Agrimatco Vilnius” naudai 13 618,96 Eur skolą, 1 225,71 Eur delspinigius, 7,38 procentų palūkanas už 14 844,67 Eur skolą už laikotarpį nuo 2013-08-12 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 3 429,68 Eur bylinėjimosi išlaidas“.

Teismas konstatavo, kad 2015 m. vasario 10 d. teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje padaryta rašymo apsirikimo klaida – nurodyta „Priteisti iš ieškovo R. J. atsakovo UAB „Agrimatco Vilnius” naudai 13 618,96 Eur skolą, 1 225,71 Eur delspinigius, 7,38 procentų palūkanas už 14 844,67 Eur skolą už laikotarpį nuo 2013-08-12 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 979,68 Eur bylinėjimosi išlaidas“, o turi būti „Priteisti iš ieškovo R. J. atsakovo UAB “Agrimatco Vilnius” naudai 13 618,96 Eur skolą, 1 225,71 Eur delspinigius, 7,38 procentų palūkanas už 14 844,67 Eur skolą už laikotarpį nuo 2013-08-12 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 3 429,68 Eur bylinėjimosi išlaidas“. Todėl ištaisė šį rašymo apsirikimą (CPK 276 str. 2 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde ieškovas R. J. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, netaisant rašymo apsirikimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog atsakovas pateikė įrodymus, kad už advokato paslaugas sumokėjo 6 938,72 Eur ir šios išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus maksimalius dydžius už advokato paslaugas, mažintinos iki 2 450 Eur (CPK 98 str. 1-2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamoje teismo nutartyje nurodytos bylinėjimosi išlaidos (3 429,68 Eur) neatitinka teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytos sumos (2 450 Eur), toks teismo veiksmas negali būti laikomas klaidos ištaisymu, o skundžiama teismo nutartimi buvo pakeista 2015 m. vasario 10 d. teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų esmė.

2. Apeliantas yra padavęs apeliacinį skundą dėl 2015 m. vasario 10 d. teismo sprendimo, tačiau apeliaciniame skunde atskirai nepasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, kadangi, jo nuomone, pirmosios instancijos teismo rezoliucinėje dalyje nurodyta 979,68 Eur bylinėjimosi išlaidų suma būtų protinga tuo atveju, jeigu ieškovo apeliacinis skundas nebūtų patenkintas. Atsakovo advokatas atsakovą atstovauja penkiose civilinėse bylose dėl iš esmės tų pačių faktinių aplinkybių, o ieškovo byla buvo penktoji pagal eiliškumą iš nagrinėjamų bylų, todėl advokato darbo sąnaudos buvo ženkliai mažesnės.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Agrimatco Vilnius” prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš apelianto atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 10 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje išsamiai išanalizavo bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą ir nusprendė iš ieškovo atsakovo naudai priteisti šias bylinėjimosi išlaidas: 445,44 Eur išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį, 245,04 Eur dokumentų vertimo išlaidas, 289,20 Eur ekspertizės atlikimo išlaidas ir 2 450 Eur išlaidas už advokato pagalbą, t. y. iš viso 3 429,68 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo nuomone, teismas 2015 m. vasario 10 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad iš ieškovo atsakovo naudai priteisiamos tik išlaidos už sumokėtą žyminį mokestį, dokumentų vertimą ir ekspertizės atlikimą, kurios sudaro 979,68 Eur sumą, tačiau dėl rašymo apsirikimo neįrašė 2 450 Eur išlaidų už advokato pagalbą, nors teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nusprendė priteisti iš ieškovo atsakovo naudai iš viso 3 429,68 Eur (445,44 Eur + 245,04 Eur + 289,20 Eur + 2 450 Eur), o ne 979,68 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje teismo nutartyje teisėtai ir pagrįstai ištaisė nurodytą rašymo apsirikimą, o ne pakeitė 2015 m. vasario 10 d. teismo sprendimo esmę. Apelianto argumentai dėl protingos priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos yra niekiniai ir negali būti vertinami, nes jais siekiama pakeisti teismo sprendimo esmę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, atsakovo prašymu, ištaisytas rašymo apsirikimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad atskirasis skundas pareikštas dviem pagrindais. Pirma, apeliantas teigia, kad skundžiama teismo nutartimi buvo ne ištaisytas rašymo apsirikimas, bet pakeista teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo esmė, taip pažeidžiant CPK 276 straipsnio nuostatas; antra, apeliantas nurodo, kad teismo sprendimu priteista iš apelianto atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidų suma (979,68 Eur) yra protingo dydžio ir nėra pagrindo jos padidinti iki 3 429,68 Eur. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas ištaisė rašymo apsirikimą, civilinę bylą nagrinėja tik pagal pirmąjį atskirojo skundo argumentą, kadangi apelianto teiginiai dėl atsakovo naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio (antrasis argumentas) yra susiję su teismo sprendimo (kuriuo byla buvo išnagrinėta iš esmės) teisėtumu ir pagrįstumu, kuris bus patikrintas, apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus civilinę bylą pagal apelianto apeliacinį skundą, pareikštą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimo (t. 4. b. l. 2-17, 77-78; CPK 320 str., 338 str.).

Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nagrinėja, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas ištaisė rašymo pasirikimą teismo sprendime, esant neatitikimams tarp teismo sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių.

Pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį, teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisės normos, reglamentuojančios teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, turi būti taikomos racionaliai, ne formaliai, kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas; be to, teismo sprendimo privalomumas lemia šiam aktui keliamus reikalavimus, todėl teismo sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2010).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad rezoliucinė teismo procesinio sprendimo dalis turi būti grindžiama motyvuojamąja dalimi, kadangi procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas pateikia galutinę išvadą, suformuotą motyvuojamojoje dalyje (CPK 270 str. 5 d. 1 p.). Rezoliucinė sprendimo dalis turi būti aiški, kad byloje dalyvaujantiems asmenims nekiltų abejonių dėl patenkintų ar atmestų reikalavimų turinio bei apimties, be to, vykdant teismo procesinį sprendimą, su išieškojimu susijusi rezoliucinė teismo sprendimo dalis pažodžiui perrašoma į vykdomąjį raštą (CPK 648 str. 1 d. 4 p.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-40-565/2015, motyvuojamojoje dalyje (paskutinėje šios dalies pastraipoje) teismas nurodė, jog, atmetus ieškinį ir patenkinus priešieškinį, iš ieškovo (t. y. apelianto) atsakovui priteistinos bylinėjimosi šios išlaidos: 1) visa apimtimi priteistinos išlaidos, turėtos sumokant žyminį mokestį (445,44 Eur), išlaidos už vertimo paslaugas (245,04 Eur) ir išlaidos už ekspertizės atlikimą (289,20 Eur), kurios iš viso sudaro 979,68 Eur sumą; 2) išlaidos už advokato pagalbą, kurias teismas, atsižvelgęs į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius už advokato paslaugas, sumažino nuo atsakovo prašytų priteisti 6 938,72 Eur iki priteistinų 2 450 Eur išlaidų už advokato pagalbą (t. 3, b. l. 215-220 l.). Taigi paminėto teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog iš viso iš apelianto atsakovui priteisiama 3 429,68 Eur bylinėjimosi išlaidų (979,68 Eur + 2 450 Eur), tačiau šio teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, pagal kurią vykdomas teismo sprendimas, nurodyta, jog iš apelianto atsakovui priteisiama 979,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 2 450 Eur mažiau nei nurodyta teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Iš nustatytų aplinkybių visumos matyti, jog teismas 2010 m. vasario 10 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje nusprendė, kad yra pagrindo iš apelianto atsakovui priteisti iš viso 3 429,68 Eur bylinėjimosi išlaidų (979,68 Eur + 2 450 Eur), tačiau rezoliucinėje šio teismo sprendimo dalyje suklydo, nurodydamas, jog iš apelianto atsakovui priteistina tik 979,68 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šią apeliacinės instancijos teismo išvadą pagrindžia ir ta aplinkybė, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra nurodytų teismo motyvų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, jog teismas priėmė sprendimą tik dėl 979,68 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Priešingai, paminėtoje teismo sprendimo dalyje, kurioje priimtos teismo išvados perkeliamos į teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodyti teismo motyvai, pagrindžiantys išvadą dėl 3 429,68 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš apelianto atsakovo naudai.

Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje, nurodant iš apelianto atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų, buvo padarytas rašymo apsirikimas. Be to, apeliantas be pagrindo teigia, jog skundžiama teismo nutartimi ištaisius šį apsirikimą, buvo pakeista teismo sprendimo esmė. Pagal įstatymą rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje teismas privalo nurodyti apie bylinėjimosi išlaidų, kurios priteisiamos, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, paskirstymą (CPK 93 str., 270 str. 5 d. 3 p.). Kaip jau minėta, formuluodamas teismo sprendimo rezoliucinę dalį, teismas privalo remtis motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje padarytomis išvadomis, o nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad iš apelianto atsakovo naudai priteistinos išlaidos už žyminį mokestį (445,44 Eur), vertimo paslaugas (245,04 Eur), ekspertizės atlikimą (289,20 Eur) ir advokato paslaugas (2 450 Eur), t. y. iš viso 3 429,68 Eur bylinėjimosi išlaidų. Dėl nurodytų argumentų spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama teismo nutartimi ištaisęs rašymo apsirikimą, nepakeitė teismo sprendimo esmės, teismas tiesiog pašalino teismo sprendimo trūkumą (apsirikimą), sudarydamas galimybę tinkamai jį įvykdyti. Tai atitinka ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CPK 3 str. 1, 7 d.).

Dėl apelianto atskirojo skundo argumento, susijusio su teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo, pastebėtina, kad nurodytas apelianto argumentas galėtų būti apeliacinio skundo, paduoto dėl teismo sprendimo, dalimi, o šioje civilinėje byloje jis, kaip aukščiau nurodyta, nenagrinėtinas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartis priimta jau pasibaigus sprendimo byloje apskundimo terminui ir klausimas, koks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas bylinėjimosi išlaidų dalyje, galutinai išsprendžiamas šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi, apeliantas gali pasinaudoti teise prašyti atnaujinti šios sprendimo dalies apskundimo terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, (CPK 307 str. 2 d., 323 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytą ir nenustačius absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl apelianto atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Poškus