Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-02-09 · Civilinė byla Nr. e2-3860-734/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-09
Bylos Nr.
e2-3860-734/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-43899-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Vansevičienė
Ieškovas
UAB „Finansų administravimas“
Atsakovas
E. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3860-734/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43899-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.29.3; 3.2.6.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovei E. Z. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 289,62 Eur negrąžintą kreditą, 206,88 Eur palūkanas po kredito grąžinimo termino, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2014 m. gruodžio 22 d. UAB „4finance“ ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 57,92 Eur kreditas 30 dienų terminui. Vadovaujantis Sutarties 2.10 punktu, atsakovė 2014 m. vasario 22 d. pateikė prašymą papildoma suteikti 57,92 Eur kreditą, 2014 m. vasario 26 d. – dar 57,92 Eur, 2014 m. vasario 28 d. – dar 57,92 Eur, 2014 m. kovo 6 d. – dar 28,96 Eur, 2014 m. kovo 9 d. – dar 28,96 Eur. 2014 m. kovo 24 d. atsakovė iš viso turėjo grąžinti 289,62 Eur kreditą. Ieškovas nurodo, kad 2015 m. gruodžio 21 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ reikalavimo teises sutarties pagrindu perleido International Risk Management, kuri 2016 m. kovo 10 d. reikalavimą perleido UAB „Finansų administravimas“, todėl ieškovas turi reikalavimo teisę į su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį bei jos pagrindu atsiradusį įsiskolinimą. Ieškovas pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo vykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovė jų nevykdė.

Atsakovei ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 20 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „4finance“ su atsakove E. Z. 2014 m. vasario 22 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 849927001, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 57,92 Eur (200 Lt) kreditas su 5,44 Eur (18,80 Lt) bendra vartojimo kredito kaina, galutinė kredito grąžinimo data – 2014 m. kovo 24 d. (el. b. l. 51-60). Atsižvelgiant į atsakovės prašymus, atsakovei UAB „4finance“ suteikė papildomus kreditus, todėl bendra atsakovei suteikto kredito suma – 289,62 Eur (1 000 Lt), kurią atsakovė turėjo grąžinti iki 2014 m. gegužės 23 d. (el. b. l. 6-16, 17-26, 41-50, 63-82). 2015 m. gruodžio 21 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą į atsakovę International Risk Management OÜ, kuri 2016 m. kovo 10 d. sutartimi reikalavimą perleido ieškovui (el. b. l. 32-39). Tokiu būdu ieškovas įgijo skolos reikalavimo teisę į atsakovę.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalį, naujasis kreditorius, pateikdamas skolininkui reikalavimą, privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį. Ieškovas siuntė atsakovei raginimus registruotu paštu, bandydamas susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka, tačiau atsakovė į raginimus nereagavo (el. b. l. 61-62).

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškovu (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovui iš atsakovės priteistinas 289,62 Eur negrąžintas kreditas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 206,88 Eur palūkanas už naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 25 d. iki 2015 m. vasario 18 d. Ieškovas nurodo, kad pagal šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punktą už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, kurių procentinė išraiška yra pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose; 7.1 punkte nustatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Iš ieškovo pateiktos Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų (2014 m. kovo 9 d. Vartojimo kredito sutarties redakcija) (el. b. l. 17-26) matyti, kad vartojimo kredito metinė palūkanų norma sudaro 114,20 procento. Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 str. 4 d., Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-954-492/2010, Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-85-280/2012). Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Dėl to darytina išvada, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 procento (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina ir tai, kad ieškovas prašo priteisti palūkanas už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 25 d. iki 2015 m. vasario 18 d., tačiau, atsakovei patiekiant prašymus suteikti papildomus kreditus ir sudarius vis kitas Vartojimo kredito sutarties redakcijas, paskutiniojoje jų (2014 m. kovo 9 d.) kredito grąžinimo terminas numatytas ne 2014 m. kovo 24 d. (šis terminas buvo ankstesnėse sutarčių redakcijose), o 2014 m. gegužės 23 d., todėl palūkanos skaičiuotinos nuo 2014 m. gegužės 24 d. iki ieškovo nurodyto termino pabaigos – 2015 m. vasario 18 d. Atsižvelgiant į tai, ieškovo naudai iš atsakovės už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. vasario 18 d. (271 d.) priteistina 39,24 Eur (289,62 Eur x 0,05 proc. / 100 proc. x 271 d.) sutartinių palūkanų suma, kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovo turėtus nuostolius.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (328,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. gruodžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovui iš atsakovės, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas patenkino 66,24 procentus ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinas 9,94 Eur žyminis mokestis (15 Eur x 66,24 / 100 proc.)

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo UAB „Finansų administravimas“, juridinio asmens kodas 304179870, naudai 289,62 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir 62 euro centų) negrąžintą kreditą, 39,24 Eur (trisdešimt devynių eurų ir 24 euro centų) palūkanas po kredito grąžinimo termino, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (328,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. gruodžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9,94 Eur (devynių eurų ir 94 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Papildomai paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir, nepavykus atsakovei įteikti sprendimo už akių kopijos paštu, skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.

Ieškovas sprendimą už akių gali apskųsti per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Raimonda Vansevičienė