Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1504-730/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-12-16
Bylos Nr.: e2A-1504-730/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-46-3-00290-2018-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė
Ieškovas: R. A.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Vidrausta“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „Žemės matas“, R. M., D. M.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1504-730/2019Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00290-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Vidrausta“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Žemės matas“, R. M. ir D. M. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus priimto įsakymo dėl atsakovo ribų nustatymo, panaikinimo, praleisto termino apskųsti administracinį aktą dėl ribų nustatymo ir sklypo išregistravimo iš valstybės įmonės Registro centro.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, jį patikslinusi prašo atnaujinti terminą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymui Nr. Ž34-494 „Dėl 2006 m. Tauragės rajono Gaurės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų specialiųjų sąlygų ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų bei ploto pakeitimo ir kadastro duomenų nustatymo Tauragės rajone“ apskųsti; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymą Nr. Ž34-494 „Dėl 2006 m. Tauragės rajono Gaurės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų specialiųjų sąlygų ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų bei ploto pakeitimo ir kadastro duomenų nustatymo Tauragės rajone“; išregistruoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pateikiant duomenis valstybės įmonės Registrų centro Tauragės filialui, kad minėtas žemės sklypas, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su šiuo žemės sklypu, būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro; nustatyti ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribą ties posūkio taškais Nr. 19-27 pagal 2018 m. lapkričio 20 d. uždarosios akcinės bendrovės „Geodezijos linija“ matininko M. A. parengtą žemės sklypų ribų perdalijimo planą ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas I), šio žemės sklypo kadastro duomenys buvo nustatyti ir žemės sklypas buvo suformuotas bei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 1999 m. liepos 12 d., jo ribos buvo nustatytos remiantis A. M. 1999 m. liepos 8 d. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrisu, pagal 1999 m. liepos 8 d. grąžinamos natūra žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą įrengiant 15 riboženklių. 1999 m. rugsėjo 6 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. 77-5745 jos tėvui J. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į šį žemės sklypą, o 2015 m. rugsėjo 10 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu nuosavybės teisė į Žemės sklypą buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre jos vardu. Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vidrausta“ nuosavybės teise priklauso 0,3691 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas II). Matininkas V. S. 2007 m. kovo 30 d. parengė Žemės sklypo II kadastrinius matavimus. Skyriui 2010 m. spalio 22 d. suderinti buvo pateikta Žemės sklypo II kadastro duomenų byla. Žemėtvarkos skyrius 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. Ž34-494 suformavo Žemės sklypą II ir įregistravo to meto valstybinio žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre, tai yra įregistravo Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę į Žemės sklypą II. Ieškovė nurodo, kad jos žemės sklypo I ir atsakovo Žemės sklypo II ribos nėra aiškios, nes nustatant Žemės sklypo I ribas buvo vadovautasi 2007 m. vasario 15 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymų aktu, kurį sudarė individualios įmonės „Žemės matas“ matininkas V. S.,, derinant abiejų žemės sklypų ribas, turėjo dalyvauti jos tėvas J. P., tačiau mano, kad jis nedalyvavo, nes ekspertai nustatė, jog ant šio akto yra ne jo parašas. Ieškovė nurodo, kad po tėvo mirties paveldėjo žemės sklypą ir pastebėjo, jog laukuose buvo sunaikinti riboženkliai. Pagal ieškovės atstovės prašymą buvo inicijuotas 2017 m. sausio 12 d. faktinių duomenų patikrinimas vietoje, atliktas Žemėtvarkos skyriaus darbuotojų, buvo nustatyta, kad dalis ieškovės Žemės sklypo I ribas ženklinančių riboženklių yra dingę arba išvartyti, be to, nustatyta, kad buvo sumažintas ieškovės žemės sklypo plotas. Taip pat ieškovė nurodo, kad ekspertams nustačius, jog individualios įmonės „Žemės matas“ 2007 m. vasario 15 d. surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas negali būti laikomas teisėtu, nes ekspertizės išvada yra įrodyta, kad jame pasirašė ne jos tėvas, tik esant surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada Tarnyba gali derinti žemės sklypo planą ir gali būti nustatomi žemės sklypo kadastriniai matavimai panaikinus atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinius duomenis Nekilnojamojo turto registre, ieškovė prašo nustatyti jos žemės sklypo ribas pagal 2018 m. lapkričio 20 d. uždarosios akcinės bendrovės „Geodezijos linija“ matininko M. A. parengtą žemės sklypų ribų perdalijimo planą, kurį atsakovas atsisakė derinti siekiant sudaryti su juo taikos sutartį.

2. Atsakovė atsiliepdama į ieškovės patikslintą ieškinį paaiškino, kad ji nesutinka su pateiktu patikslintu ieškiniu. Nurodo, kad ieškovė prašo nustatyti jos žemės sklypo ribas ne pagal ankstesniuose ieškiniuose pateikiamus planus, bet pagal 2018 m. lapkričio 20 d. Perdalijimo planą, tai tas pats planas, pagal kurį jie buvo susitarę sudaryti taikos sutartį, tačiau atsakovė buvo apgauta ir ji atsisakė pagal tokį planą sudaryti taikos sutartį. Atsakovė nesutinka, kad butų atnaujintas terminas skundui dėl Tarnybos priimto sprendimopaduoti , taip pat kad jis būtų panaikintas, nes jai žemės sklypo ribos buvo nustatytos remiantis Nuostatų, patvirtintų Lietuvos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 32 punktu ir riba buvo suderinta su tuo metu buvusiu savininku. Be to, ieškovei buvo žinoma, kad priimtas Tarnybos aktas, jau 2017 m. sausio 19 d., kai buvusi jos advokatė gavo Tarnybos atsakymą į 2016 m. gruodžio 9 d. prašymą, o ieškinys teismui pareikštas tik praėjus daugiau kaip metams. Taip pat ieškovė šiuo žemės sklypu naudojosi ir kol jos tėvas buvo gyvas, todėl visos aplinkybės dėl žemės ribų jai jau buvo žinomos ir tada. Mano, kad ieškovės delsimas kreiptis į teismą dėl tariamai pažeistų teisių gynimo daugiau nei vienerius metus yra nepateisinamas. Nurodo, kad ieškovės žemės sklypas buvo suformuotas remiantis preliminariais matavimais, kurie nėra tokie tikslūs kaip kadastriniai matavimai. Ieškovės versija, kad jai nuosavybės teise priklausantis sklypas sumažėjo, buvo paneigta uždarosios akcinės bendrovės „Geodezijos linija“ raštu „Dėl žemės sklypų ribų nustatymo“, kuriame nurodyta, jog preliminariais matavimais išmatuoto žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos beveik atitinka žemės sklypo archyvinę medžiagą, atstumai skiriasi nedaug, žemės sklypų skirtumas atitinka galimą paklaidą. Atsakovė pažymi, kad ji Žemės sklypą II nupirko iš D. S., kuris jį pirko iš R. S. ir A. S., kurie nuosavybės teisę į žemės sklypą buvo įgiję 2010 m. gruodžio 8 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 5755, pagrindu. Atsižvelgdama į 1999 metais naudotas matavimo priemones, mano, kad 1999 m. liepos 8 d. parengtas abrisas galėjo būti netikslus, o atsakovės žemės sklypo ženklinimas, kurį atliko uždaroji akcinė bendrovė „Žemės matas“, kuriame dalyvavo ir tuometinis žemės sklypo savininkas J. P., kuris 2007 m. vasario 15 d. ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. P-908 pasirašė ir jokių pastabų nereiškė, yra tikslus. Nors ieškovė ir kelia prielaidas, kad akte esantis parašas yra ne J. P., tačiau prielaidos nėra laikomos tinkama įrodinėjimo priemone ir jomis negali būti vadovaujamasi. Be to, vizualiai lyginant 1999 m. ribų paženklinimo-parodymo aktą su 2007 m. vasario 15 d. paženklinimo-parodymo aktu, galima teigti, kad parašas labai panašus į R. A., ieškovės sutuoktinio, parašą, kuris 1999 m. ribų paženklinimo parodymo akte įvardytas kaip kviestinis asmuo. Todėl ieškovo prielaida, kad 2007 m. vasario 15 d. ribų paženklinimo-parodymo akte pasirašė ne J. P., laikytina tik prielaida, kuria vadovautis negalima.

3. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepdama į ieškovės patikslintą ieškinį prašo jo netenkinti. Ji nurodo, kad buvęs Žemės sklypo I savininkas J. P. įstatymo nustatytu terminu neginčijo žemės sklypų bendros ribos, nesikreipė į teismą dėl galbūt jo pažeistų teisių gynimo, žemės sklypų bendros ribos nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. Ž34-494 „Dėl 2006 m. Tauragės rajono Gaurės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų specialiųjų sąlygų ir žemės sklypo Nr. P-908 ribų bei ploto pakeitimo ir kadastro duomenų nustatymo Tauragės rajone“ panaikinimo. Ieškovė, paveldėjusi Žemės sklypą I, taip pat iš pradžių neginčijo žemės sklypų bendros ribos, nesikreipė į teismą, o tik daug vėliau po 2015 m. rugsėjo 10 d. paveldėjimo liudijimo išdavimo 2016 m. gruodžio 9 d. per advokatę pradėjo žemės sklypo reikalus tvarkyti ir tik 2018 m. vasario 23 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą. Todėl mano, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Tarnybos įsakymo panaikinimo paduoti , nes jis praleistas ne dėl svarbių priežasčių. Taip pat mano, kad Žemės sklypų I ir II ribos yra aiškios iš byloje esamų dokumentų. Žemės sklypo I suformavimo pirminis dokumentas yra žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrisas, kurį parengė 1999 m. liepos 1 d. projekto autorius A. M. (abrise nurodytas ankstesnis žemės sklypo savininkas J. P., kuris yra pasirašęs abrise). Abrise nurodytos žemės sklypo ribos ir ribų linijų ilgiai. Kitas Žemės sklypo I dokumentas yra 1999 m. liepos 8 d. 5,80 ha grąžinamos natūra žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį surašė akcinės bendrovės „Hidroprojektas“ projekto autorius tas pats A. M., jame yra ir J. P. parašas, tame akte nurodyta, kad yra 15 riboženklių. Pagal akcinės bendrovės „Hidroprojektas“ projekto autoriaus A. M. parengtą planą (žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad Žemės sklypas I sudaro 5,80 ha ir jis grąžinamas natūra J. P.. Iš plano matyti, kad jis parengtas 1999 m., jame nurodytos žemės sklypo ribos ir ribų linijų ilgiai. Plane žemės sklypo savininkas J. P. yra pasirašęs , kad su žemės sklypo ribomis, paženklintomis vietovėje, ir nustatytu žemės plotu sutinka. Pagal ieškovės atstovės prašymą Tarnybos atstovė N. A. atliko patikrinimą vietoje ir atlikusi patikrinimą vietoje surašė 2017 m. sausio 12 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 34ŽNK-l-(5.63) ir 2017 m. sausio 12 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 34ŽN-3-(14,34.73.), kuriame nurodė, kad Žemės sklypo I ribos posūkio taškuose Nr. 9, Nr. 10 ir Nr. 11 (kaip sunumeruota žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrise) trijų riboženklių, įtvirtintų projekto autoriaus A. M. 1999 m. liepos 8 d., nėra ir neaišku, kas juos sunaikino. Taip pat ji nustatė, kad atsakovės Žemės sklypo II ribos atitinka matininko V. S. 2007 m. vasario 15 d. paženklintas ribas. Šio žemės sklypo ribos posūkio taškuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6 yra nustatyto standarto riboženkliai, kurie atitinka koordinates. Taip pat nurodo, kad, atliekant parašų ekspertizę, vienas iš dokumentų, pateikiamų ekspertui, buvo Žemės sklypo I 1999 m. liepos 8 d. 5,80 ha grąžinamos natūra žemės sklypo Nr. 324 ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį surašė akcinės bendrovės „Hidroprojektas“ projekto autorius A. M.. Jame yra J. P. parašas. Todėl mano, kad 2007 m. vasario 15 d. Žemės sklypo II ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. P-908 galbūt yra pasirašęs R. A., kuris yra galbūt ieškovės R. A. sutuoktinis. Taip pat mano, kad teismas negali nustatyti Žemės sklypo I ribų pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geodezijos linija“ matininko M. A. 2018 m. lapkričio 20 d. parengtą žemės sklypų ribų perdalijimo planą, nes šis planas buvo parengtas kompromisinio susitarimo būdu šioje byloje taikos sutarčiai sudaryti, tačiau atsakovės atstovas direktorius A. P. 2019 m. vasario 6 d. prašymu pripažino savo parašą žemės sklypų perdalijimo ribų plane negaliojančiu ir laiko žemės sklypų ribų perdalijimo planą neteisėtu. Mano, kad Žemės sklypo I plotas nesumažėjo 0,0112 ha, nes iš uždarosios akcinės bendrovės „Geodezijos linija“ matininko M. A., atlikusio ieškovės Žemės sklypo I kadastrinius matavimus, parengto 2017 m. kovo 8 d. žemės sklypo plano, M 1:2000, matyti, kad jame nurodytas žemės sklypo plotas yra 58836 kv. m (5,8836 ha), tai yra 0,0836 ha didesnis nei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (5,8000 ha). Taigi, atlikus atsakovės Žemės sklypo kadastrinius matavimus, ieškovės žemės sklypo plotas nesumažėjo.

4. Tretieji asmenys R. M. ir D. M. atsiliepimo į pateiktą 2019 m. gegužės 3 d. ieškovės patikslintą ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo ir raštiškai nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

Atsiliepimas

5. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Žemės matas“ atsiliepimo į ieškovės patikslintą ieškinį nepateikė, tačiau yra pateikusi atsiliepimą į ieškovės ankstesnį patikslintą ieškinį. Atsiliepime bei teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė prašė ieškinio netenkinti. Ji nurodė, kad atnaujinti praleisto termino Tarnybos įsakymui Nr. Ž34-494 „Dėl 2006 m. Tauragės rajono Gaurės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų specialiųjų sąlygų ir žemės sklypo Nr. p-908 ribų bei ploto pakeitimo ir kadastro duomenų nustatymo Tauragės rajone“ apskųsti negalima, nes Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnyje nustatytas apskundimo terminas yra 1 mėnuo nuo skundžiamų dokumentų įteikimo dienos, o ieškovei skundžiami dokumentai buvo įteikti 2017 m. sausio 19 d. su teritorinio skyriaus raštu Nr. 34SS-407-(14.34.104.), o ieškinys teisme pareikštas tik 2018 m. vasario 23 d., tai yra praėjus daugiau nei 1 metams. Ji dėl to nesiėmė jokių veiksmų ir ieškovė nepateikė įrodymų, jog terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Nurodo, kad išregistruoti žemė sklypo negalima, nes byloje nėra įrodyta, kad Žemės sklypas I sumažėjo ir kad nustatant Žemės sklypo II ribas nebuvo vadovautasi tinkamais dokumentais. Dėl to, kad ieškovė patikslintuose ieškiniuose vis skirtingai nurodydavo jos sumažėjusio žemės sklypo sumažėjimo plotą (297 kv. m, 481 kv. m, 112 kv. m), tai sudaro įspūdį, jog ieškovė nežino, kur tikrai buvo įtvirtinti riboženkliai, nes tik koordinavus riboženklius galima nustatyti žemės sklypo plotą. Neįrodžius šio reikalavimo negali būti tenkinamas reikalavimas išregistruoti Žemės sklypo II plotą iš Nekilnojamojo turto registro.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 1225 EUR išlaidas, susijusiais su teisinės pagalbos suteikimu atsakovei, priteisė iš ieškovės valstybei 48,80 EUR pašto išlaidų. Pagrindiniai sprendimo motyvai:

6.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas, kurio esmė yra ne Žemės sklypų I ir II ribų nustatymas, o ieškovei priklausančio žemės sklypo ribų, kurios anksčiau buvo nustatytos jos tėvui atkuriant nuosavybės teisę 1999 metais, tai yra tada, kai nebuvo atliekami kadastriniai matavimai, o buvo atliekami tik preliminarūs matavimai, nustatymas, lyginant su jau nustatyta ir atitinkama tvarka patvirtinta atsakovei nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo II riba ir trečiajam asmeniui R. M. suformuoto ir jau patvirtinto vis dar valstybei priklausančio žemės sklypo ribomis. Nurodo, kad ieškovė nesutinka su jau nustatytomis gretimo Žemės sklypo II ribomis, nes, jos nuomone, sklypai persidengia. Ir viena iš priežasčių yra ta, kad, formuojant Žemės sklypą II ir atliekant šio sklypo kadastrinius matavimus, ant 2007 m. vasario 15 d. Žemės sklypo II ribų paženklinimo-parodymo akto pasirašė ne jos tėvas J. P., o kitas asmuo, todėl mano, kad nebuvo laikomasi nustatytos žemės ribų nustatymo tvarkos.

6.2. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad ieškovės žemės sklypo plotas yra nustatytas tik remiantis preliminariais matavimais, kadastriniai matavimai neatlikti. Teismas nustatė, kad ieškovė paveldėjo 5,8000 ha žemės sklypą, tačiau faktiškai valdo 5,8836 ha sklypo plotą, todėl, priešingai, nei teigia ieškovė, jos sklypo plotas nėra sumažėjęs. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju būtent atsakovė yra atlikusi tikslius kadastrinius matavimus, kurie yra patvirtinti Tarnybos sprendimu, tai įrodo jų tikslumą. Nurodo, kad ta aplinkybė, jog ant akto yra ne ieškovės tėvo parašas, nesudaro pagrindo spręsti, kad kadastriniai matavimai nėra tikslūs, be to, pati ieškovė sudarydama sklypų nustatymo planą rėmėsi tik preliminariais matavimais.

6.3. Pirmosios instancijos teismas dėl kadastrinių matavimų teisėtumo nurodo, kad nors ne buvęs žemės sklypo savininkas J. P. pasirašė aktą, tačiau nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad atlikti kadastriniai matavimai yra netikslūs. Teismas nustatė, kad atsakovo Žemės sklypo II ribos yra aiškios, sklypų plotai nepersidengia, jos yra nustatytos atliekant kadastrinius matavimus, byloje neįrodytas jos interesų pažeidimas ir kitos aplinkybės, dėl kurių būtų galima iš naujo nustatyti žemės sklypų ribas, taip pat nustatyti naujas žemės sklypų ribas pagal pateiktą perdalijimo planą, todėl ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad yra atmestinas ieškovės prašymas dėl naujų žemės sklypo ribų nustatymo, netenkino ir kitų ieškovės reikalavimų: dėl vedėjo 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. Ž34-494 „Dėl 2006 m. Tauragės rajono Gaurės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų specialiųjų sąlygų ir žemės sklypo Nr. p-908 ribų bei ploto pakeitimo ir kadastro duomenų nustatymo Tauragės rajone“; žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išregistravimo, pateikiant duomenis VĮ Registrų centro Tauragės filialui, kad minėtas žemės sklypas, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su šiuo žemės sklypu, būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

7. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) R. A. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Apeliantė dėl pagrindo panaikinti žemės sklypo kadastro duomenis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad parašo suklastojimas nepaneigia atliktų kadastrinių matavimų duomenų tikslumo, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo praktikai, kadastrų nuostatams. Nurodo, kad pagal kadastro nuostatus, sklypų ženklinimas turi būti atliekamas dalyvaujant žemės sklypo savininkui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenis. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju apeliantės tėvas atliekant matavimus nedalyvavo, jis akto nepasirašė, tačiau teismas šios aplinkybės, kaip iš esmės lemiančios kadastrinių matavimų neteisėtumą, tinkamai neįvertino.

7.2. Apeliantė dėl žemės sklypo ribos nustatymo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra sumažėjęs apeliantei priklausančio sklypo plotas. Nurodo, kad skyrius priėmė įsakymą remdamasis matininko V. S., individualios įmonės „Žemės matas“ 2007 m. kovo 30 d. parengto Žemės sklypo II kadastro duomenimis. Skyriui patvirtinus šiuo kadastrinius matavimus, Žemės sklypo II riba buvo nustatyta ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre taip sumažinant Žemės sklypo I plotą 0,0112 ha. Nurodo, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatomos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų.

7.3. Apeliantė dėl termino atnaujinimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad įsakymas buvo priimtas ne dėl ieškovės, ji nebuvo administracinio proceso, susijusio su įsakymo rengimu, dalyvė, su ieškove projektas ir jos sprendiniai nebuvo derinami, informacija apie projektą, jo sprendinius, apie galimybę pateikti pastabas arba prieštaravimus jo rengimo metu ieškovei nebuvo suteikta. Nurodo, kad išsiaiškinusi, kad egzistuoja administracinis aktas, galintis turėti įtakos jos teisėms, ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų tokioms aplinkybėms ištirti, kreipėsi į advokatų kontorą dėl teisinių paslaugų teikimo, pasitelkė matininkų įmonę ir sudarė su ja sutartį dėl kadastrinių matavimų atlikimo, kad būtų nustatytos jai priklausančio žemės sklypo ribos Lietuvos koordinačių sistemoje. Pažymėjo, kad tik bylos nagrinėjimo metu ieškovei tapo žinoma, kad buvusio Žemės sklypo I savininko parašas Žemės sklypo II ribų paženklinimo-parodymo akte yra suklastotas.

Atsiliepimas

8. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Vidrausta“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

8.1. Atsakovė dėl pagrindo panaikinti žemės sklypo kadastro duomenis nurodo, kad nesutinka su apeliantės argumentais, kad parašo galimas suklastojimas yra pagrindas panaikinti kadastro duomenis. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju kadastrinių duomenų pakeitimas galimas tik tokiu atveju, jei žemės sklypų ribos yra neaiškios, tačiau šiuo atveju atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad žemės sklypų ribos yra aiškios, be to, apeliantė nuo ieškinio pareiškimo dienos nesiėmė jokių priemonių dėl kadastrinių matavimų atlikimo, galbūt dėl to, kad jai priklausantis žemės sklypas yra suformuotas remiantis tik preliminariais matavimais. Atsakovė teigia, kad faktiškai apeliantė valdo didesnį žemės sklypą, kadangi atlikus kadastrinius matavimus nustatyta, kad apeliantė valdo 5,8836 ha ploto žemės sklypą, nors Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 5,8000 ha žemės sklypo plotas. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantės nuosavybės teisės nėra pažeidžiamos, žemės sklypo ribos yra aiškios, kadangi apeliantė minėtu žemės sklypu naudojasi daugiau nei 10 metų ir nesikreipė teismą dėl sklypų ribų nustatymo.

8.2. Atsakovė dėl žemės sklypo ribos nustatymo nurodo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog jai priklausančio žemės sklypo plotas buvo sumažintas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantė paveldėtu žemės sklypu naudojasi be jokių apribojimų, valdo didesnį žemės sklypą, nei yra įregistruota nuosavybes teisė, daugiau kaip dešimt metų apeliantė nesusidūrė su jokiais sunkumais dėl žemės sklypų ribų, visą laiką žemės sklypo ribos buvo aiškios ir kiekvienai bylos šaliai žinomos. Taigi, apeliantė ieškinyje ir apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurių teismas būtų neįvertinęs priimdamas sprendimą ir dėl kurių nebūtų pasisakęs. Priešingai, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu neįrodinėjo aplinkybių, kurios pagrįstų faktą, jog ji negali tinkamai naudotis jai priklausančiu žemės sklypu.

8.3. Atsakovė dėl termino atnaujinimo nurodo, kad nesutinka su apeliantės argumentais, kad šiuo atveju aplinkybė, jog apie suklastotą parašą tapo žinoma teisminio nagrinėjimo metu, nesudaro pagrindo atnaujinti terminą administraciniam aktui skųsti. Nurodo, kad ta aplinkybė, jog sklypų paženklinimo akte yra ne J. P. parašas, nesudarė pagrindo pripažinti kadastrinius matavimus negaliojančiais. Teigia, kad apeliantei ginčijamo akto turinys tapo žinomas jau 2017 m. sausio 19 d., todėl sprendžia, kad apeliantė nenurodė tokių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti.

9. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

9.1. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

12. Apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės nurodo, kad nagrinėjamu atveju ribų paženklinimo aktas buvo parengtas pažeidžiant kadastro nuostatus. Teigia, kad atliekant kadastrinius matavimus turėjo būti kviečiami gretimų sklypų savininkai, tačiau nagrinėjamu atveju matyti, kad pasirašant kadastrinių matavimų aktą jos tėvas, būdamas gretimo sklypo savininku, minėto akto nepasirašė ir šį aplinkybė pagrindžia kadastrinių matavimų neteisėtumą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors ant ribų paženklinimo-parodymo akto yra ne J. P. parašas, tačiau sprendė, kad būtent ne parašas, o kiti dokumentai parodo tikslias sklypų ribas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ant paženklinimo akto yra ieškovės sutuoktinio parašas, todėl padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad paženklinimo aktas yra neteisėtas. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Vidrausta“ su pirmosios instancijos teismo išvada sutinka, teigia, kad apeliantė visą laikotarpį žemės sklypą valdė, juo naudojosi, be to, aktą pasirašė juos sutuoktinis.

13. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus (nutarties 12 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir jų pagrindu konstatuodamas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, spręsdamas klausimą dėl žemės sklypų faktinio ploto atitikties byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

14. Apeliantė teigia, kad jos ir atsakovės žemės sklypas persidengia ir apeliantės žemės sklypo plotas yra sumažėjęs 0,0112 hektaro. CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, l dalyje įtvirtintas sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, tik įvertinus šių aplinkybių visetą, sprendžiama, ar sklypo ribos yra neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėju kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-5/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005).

15. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad apeliantei priklauso 5,8000 hektaro žemės sklypas, kurį paveldėjo po tėvo J. P. mirties 2013 metais. Apeliantei priklausančio žemės sklypo matavimai yra atlikti remiantis preliminariais skaičiavimais (I e. tomas, 5–6 e. b. l.). Į ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypo plotą yra įsiterpęs atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vidrausta“ nuosavybės teise priklausantis 0,3691 hektaro Žemės sklypo II, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, plotas (I e.tomas, 7–9 e. b. l.). Apeliantei 2017 metais užsakius atlikti savo žemės sklypo kadastrinius matavimus uždarosios akcinės bendrovės „Geodezijos linija“ matininkas nustatė, kad atsakovė yra atlikusi kadastrinius matavimus nesivadovaudama Žemės sklypo I abrisu ir planu. Apeliantė galimą sklypų persidengimo faktą iš esmės grindžia uždarosios akcinės bendrovės „Geodezijos linijos“ 2017 m. liepos 28 d. situacijos brėžiniu, kuriame nurodoma, kad minėtų žemės sklypų ribos persidengia 481 kv. m, kuris vėliau buvo patikslinimas nustačius, kad sklypai persidengia 366 kv. m, ir tuo, kad 2007 m. vasario 2 d. sklypo ribų paženklinimo-patikrinimo akte yra ne jos tėvo, buvusio sklypo savininko, parašas, todėl atsakovės kadastriniai matavimai yra neteisėti.

16. Žemės sklypo kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais yra identifikuojamas nekilnojamasis daiktas, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. Taigi, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės, apskaičiuojamas tikslus žemės sklypo plotas, parengiamas žemės sklypo planas ir atliekami kiti pagal teisės aktus reikalingi veiksmai.

17. Apeliantė iš esmės teigia, kad kadastriniai matavimai negali būti pripažinti, jei yra netinkamai parengtas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Su šiuo apeliantės argumentu sutinkama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui, gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016).

18. Kadastrų nuostatuose įtvirtinta sklypų ribų nustatymo (tikslinimo) procedūra, apie kurią informuojami ir kurioje dalyvauja ne tik sklypo savininkai, bet ir suinteresuoti (kviestiniai) asmenys, inter alia (be kita ko), gretimų sklypų savininkai, sudaro sąlygas bendradarbiauti ir pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų išreikšti pradinėse stadijose, taip išvengiant galimų netikslumų, asmenų teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pasirašant 2007 m. vasario 2 d. ribų paženklinimo-patikrinimo aktą jame yra ne tuo metu buvusio gretimo žemės sklypo savininko J. P. parašas. Asmuo, kuris pasirašė nurodytą ribų paženklinimo-patikrinimo aktą, kuriame nurodyti J. P. rekvizitai, nenustatytas. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė išvadą, kad vien parašo nebuvimas nesudaro pagrindo spręsti, kad kadastriniai matavimai yra netikslūs, ir sprendė, kad minėtą aktą galbūt pasirašė ieškovės sutuoktinis. Su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinkama.

19. Pirma, šioje byloje nustatyta ir šalių neginčijama, kad 2007 m. vasario 2 d. ribų paženklinimo-patikrinimo aktą pasirašė ne tuometinis Žemės sklypo I savininkas J. P. (I e. tomas, 78–79 e. b. l.). Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad byloje nėra duomenų, kad faktiškai J. P. buvo kviestas ir dalyvavo parengiant aktą, taigi, iš esmės pagrįstas yra apeliantės teiginys, kad atsakovės sklypo kadastriniai matavimai buvo atliekami nesilaikant Kadastro nuostatų reikalavimų, tai yra atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai patvirtinti esant procedūriniams pažeidimams. Kadastro nuostatų 32.1.1 punkte nurodoma, kad jeigu yra nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims.

20. Minėtų nuostatų 32.1.1.2 punkte nustatyta, kad kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad 2007 m. vasario 2 d. ribų paženklinimo-patikrinimo aktą pasirašė ne tuometinis sklypo savininkas J. P., nesant duomenų, kad J. P. dalyvavo rengiant nurodytą aktą ir kad jis buvo asmeniškai informuotas apie atliekamą paženklinimą, spręstina, kad nurodytos aplinkybės pagrindžia apeliantės argumentus, jog šiuo atveju kadastriniai duomenys yra įregistruoti nesant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui (nutarties 17 punktas). Atsižvelgiant į tai galima spręsti, kad atsakovės žemės sklypas buvo paženklintas, nenustačius, kad J. P. buvo kviečiamas dalyvauti, dalyvavo ir pasirašė 2007 m. vasario 2 d. ribų paženklinimo-patikrinimo aktą, ši aplinkybė patvirtina tai, kad nebuvo laikomasi Taisyklių 32.1.1 ir 32.1.1.2 punktų reikalavimų.

21. Antra, pirmosios instancijos teismas pritardamas atsakovės argumentams nusprendė, kad 2007 m. vasario 2 d. sklypo ribų paženklinimo-patikrinimo aktą pasirašė ieškovės sutuoktinis (I e. tomas, 78–79 e. b. l.), kadangi ieškovės sutuoktinio parašas, esantis Žemės sklypo I 1999 m. liepos 5 d. 5,80 ha grąžinamos natūra žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo-parodymo akte, galbūt yra panašus į kviestinio asmens R. A. parašą (I e. tomas, 10–11 e. b. l.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia išvada nagrinėjamu atveju nėra pagrįsta objektyvių rašytinių įrodymų vertinimu ir padaryta iš esmės remiantis prielaidomis. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-652/2012). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant nustatyti ribų paženklinimo-patikrinimo akto parengimo aplinkybes, reikšmingi ir už duomenų teisingumą atsakingo parengusio minėtą aktą asmens paaiškinimai, kadangi tik nustačius faktines aplinkybes dėl akto parengimo aplinkybių, būtų galima spręsti, dėl sklypo ribų tikslumo (nutarties 17 punktas).

22. Trečia, byloje esantys įrodymai dėl apeliantei priklausančio žemės sklypo ploto ir jo posūkio kampų yra prieštaringi. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. vasario 19 d. išrašu nustatyta, kad apeliantei priklauso 5,8000 ha žemės sklypas (I e. tomas, 5–6 e. b. l.). Kaip matyti, būtent tokio ploto žemės sklypas buvo grąžintas ieškovės tėvui J. P. grąžinamos natūra žemės sklypo, kuris ribojasi su valstybine žeme, ribų paženklinimo-parodymo aktu (I e. tomas, 10–11 e. b. l.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs uždarosios akcinės bendrovės „Geodezijos linija“ atliktus matavimus, nustatė, kad apeliantė faktiškai naudojasi 5,8836 ha žemės sklypu, be kita ko, nustatė, kad atsakovė matavimus yra atlikusi nesivadovaudama žemės sklypo abrisu ir planu (I e. tomas, 16–20 e. b. l.). Pažymėtina, kad duomenų prieštaringumą patvirtina ir schema apie žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), abrise nurodytos ribos, kur ties posūkio ribas tarp Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13 matyti sklypų galimo persidengimo ribos, kurios yra mažesnės nei apeliantės nurodytos 366 kv. m (I e. tomas, 182 e. b. l.).

23. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė naudojasi didesne sklypo riba nei nurodyta dokumentuose, ir į tai, kad pagal patvirtiną schemą apie žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytas ribas matyti galimas ir sklypo persidengimas, akivaizdu, kad žemės sklypus skirianti riba pagal žemės sklypų savininkų dokumentus neatitinka faktinio naudojimo, tai paprastai reiškia, kad vienas savininkas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, o kitas mažesniu, negu jam priklauso pagal žemės sklypo dokumentus.

24. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad ieškovė sklypų persidengimą iš esmės įrodinėja ne atliktais kadastriniais matavimais, o uždarosios akcinės bendrovės „Geodezijos linija“ 2017 m. liepos 28 d. situacijos brėžiniu, kuriame nurodoma, kad minėtų Žemės sklypų ribos persidengia 481 kv. m, kuris vėliau buvo patikslinimas nustačius, kad sklypai persidengia 366 kv. m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatomos iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010). Kadangi sprendžiant ieškovės ieškinio reikalavimus dėl sklypo ploto nustatymo būtina priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju būtina atlikti ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurie leistų bylą nagrinėjančiam teismui esant tiksliems duomenims spręsti, ar ginčijama sklypų riba yra teisėta ir nepažeidžia civilinių teisinių santykių stabilumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014).

25. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (nutarties 20–24 punktai), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tirdamas byloje esančius įrodymus nepašalino visų abejonių dėl ribų paženklinimo-patikrinimo akto parengimo procedūrinių pažeidimų, be to, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, neatsižvelgė į tai, kad žemės sklypų ribų prieštaringumą patvirtina ir schema apie žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), abrisas (I e. tomas, 182 e. b. l.).

26. Pažymėtina, kad teismas tokio pobūdžio bylose neturėtų formaliai laikytis šalių pareikštų reikalavimų ribų ir vadovautis tik šalių pateiktais įrodymais, jei jie neleidžia atskleisti bylos esmės bei yra per daug prieštaringi ir yra galimybė surinkti papildomų įrodymų, galinčių padėti nustatyti byloje tiesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad byloje esantys įrodymai dėl sklypų ribų yra prieštaringi, atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo įregistruoti esant procedūriniams pažeidimams, be to, apeliantė naudojasi didesne žemės sklypo , kuris ribojasi su valstybine žeme, dalimi. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, tai yra leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016).

27. Remdamasi nurodytais argumentais (nutarties 12–26 punktai) teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas ieškovės ieškinio pagrįstumo klausimą pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, nepašalino visų abejonių, reikšmingų sprendžiant bylą.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

29. Esant aplinkybėms, nustatytoms nutarties 12–27 punktuose, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą neatskleidus bylos esmės panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bylos išnagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos nagrinėjimą iš esmės visa apimtimi, o apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas ir negali šalių ginčo išnagrinėti iš esmės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjos Erinija KazlauskienėAušra MaškevičienėDanutė Žvinklytė