- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-30
- Bylos Nr.
- e2-9485-514/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Ieškovas
- L. V.
- Atsakovas
- P. Z.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui P. Z. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė pakeisti 2018 m. rugpjūčio 30 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi nustatytą išlaikymo dydį ir iš atsakovo nuo 2024 m. gruodžio 1 d. priteisti dukros I. Z., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui periodinėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. Plungės rajono apylinkės teismas nutartimi patvirtino šalių susitarimą pakeisti Plungės apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. patvirtintos taikos sutartimi nustatytą išlaikymo dydį ir atsakovas įsipareigojo nepilnametei dukrai I. Z., gim. (duomenys neskelbtini) teikti išlaikymui kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo skirtas lėšas pavedant uzufrukto teise tvarkyti ieškovei. Šiuo metu dukra yra 10 metų amžiaus, todėl teikiamo išlaikymo nepakanka net minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, todėl išlaikymo dydis turi būti padidintas. Nuo 2018 m, kai buvo sudarytas susitarimas dėl dukros išlaikymo, praėjo daugiau kaip šešeri metai, pasikeitė dukros poreikiai, todėl atitinkamai didėja išlaidos jai išlaikyti. Dukra lanko progimnazijos 4 klasę, mokyklai reikalinga uniforma, kuri perkama kiekvienais metais, uniforma kainuoja apie 100 Eur. Mokslo metų pradžioje kanceliarinėms prekėms ir kuprinei išleista 220 Eur. Dukra pageidauja laisvalaikį leisti su draugais, madingai rengtis, naudotis šiuolaikinėmis technologijomis ir pan. Vien mokyklos organizuojamoms ekskursijoms per mokslo metus reikia vidutiniškai apie 100 Eur. Be to, reikalinga užtikrinti visavertę mitybą, išlaidos maitinimui namuose sudaro apie 270 Eur per mėnesį. o maitinimui mokykloje skiriama apie 50 Eur per mėnesį. Dukra periodiškai lankosi kirpykloje (paslaugos kaina apie 10 Eur), reikalingos išlaidos higienos priemonėms. Dukra specialiųjų poreikių neturi, tačiau reikalingas ortodontinis gydymas. Dukra ruošiama pirmajai Komunijai ir už paruošimą auka bažnyčiai sumokėta 85 Eur. Ieškovė su dukra gyvena nuomojamame būste, kurio nuomos mokestis yra 90 Eur per mėnesį, o išlaidos mokesčiams už komunalinius patarnavimus sudaro 100 Eur asmeniui. Atsakovo dukrai mokamo išlaikymo nebepakanka, Iš esmės visa išlaikymo našta tenka ieškovei, viena patenkinti besikeičiančių dukros poreikių nebeįstengia. Atsakovas visiškai yra nusišalinęs nuo dukros auklėjimo, su dukra bendrauja minimaliai. Ieškovės žiniomis atsakovas dirba Norvegijoje, nors atsakovo darbo vieta ir gaunamos pajamos jai nėra žinomo, ieškovės nuomone, atsakovas turi galimybę teikti didesnio dydžio išlaikymą. Vadovavosi teismų praktika, pagal kurią mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, prašė pakeisti išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisti dukros išlaikymui periodinėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį.
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Šalių dukros poreikiai iš esmės yra pasikeitę, nustatytas išlaikymo dydis neatitinka jos poreikių, todėl atsakovas turėtų didesne dalimi nei iki šiol prisidėti prie dukros išlaikymo.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistino išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali priteisto išlaikymo dydį sumažinti arba padidinti, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o pagal minėto straipsnio 2 dalies nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra ir pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
Nustatant ar pasikeitė vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
Byloje nustatyta, kad pagal Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. teismo nutartį, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis dėl teiktino išlaikymo dydžio, atsakovas įsipareigojo mokėti dukros I. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės.
Nuo teismo nutarties priėmimo iki ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismui pateikimo dienos praėjo daugiau nei šešeri metai, šalių dukrai augant, ne tik natūraliai padidėjo jos poreikiai, bet atsirado ir papildomų išlaidų, o kartu su jomis padidėjo ir šiems poreikiams patenkinti reikalingų lėšų suma. Šalių dukra lanko mokyklą, be įprastinių lėšų maistui, rūbams, avalynei, reikalingos lėšos mokyklinėms prekėms, užklasinei veiklai bei laisvalaikiui, o tai sudaro papildomas išlaidas jos išlaikymui, priežiūrai. Lėšų, pakakusių teismo procesinio sprendimo priėmimo metu, nepakanka šiuo metu vaiko būtiniems poreikiams patenkinti. Pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį atsakovas privalo mokėti periodinėmis išmokomis tik po 200 Eur, tokia suma nėra pakankama dukros net būtiniausių poreikių patenkinimui, todėl tik pakeitus išlaikymo dydį, galėtų būti labiau apsaugoti šalių nepilnametės dukros interesai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą pakeisti teismo nutartimi nustatytą išlaikymo dydį.
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Ieškovė, prašydama padidinti išlaikymą dukrai, nurodė, jog būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalinga suma, atitinkanti minimalią mėnesinę algą, t. y. 800 Eur. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).
Teismo vertinimu nereikia įrodinėti, jog šalių dukrai būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Atsakovas neįrodinėjo, kad dukros I. poreikiai yra mažesni nei minimalioji mėnesinės algos išlaidų reikalaujantys vaiko poreikiai, įvertinus tai, kad I. yra mokyklinio amžiaus, su amžiumi plečiasi jos interesai, didėja poreikiai, teismas pritaria ieškovės pozicijai, kad dukros poreikiams užtikrinti būtina faktiškai minimalios mėnesinės algos dydį atitinkanti suma, t. y. 800 Eur.
Teismas, nagrinėjantis bylą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dėl pasikeitusių vaiko poreikių, turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų CK 3.192 straipsnyje, taip pat CK 3.201 straipsnio 2 dalyje, vertinimą. Ieškinį grindžiant šiuo pagrindu, teismui išlieka pareiga, be kita ko, įvertinti ir šalių turtinę padėtį.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 28 punktas). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims.
Ieškovė VĮ „Registrų centras“ duomenis nekilnojamojo turto nėra įgijusi, nuosavybės teise valdo vieną transporto priemonę (VĮ Regitra 2025-02-25 pažyma). Ieškovė nuo 2025 m. gegužės 30 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, duomenų apie gaunamas pajamas naujoje darbovietėje nepateikė, tačiau iš ieškovės atstovės paaiškinimų seka, kad ieškovei bus mokamas didesnis atlyginimas nei buvusioje ieškovės darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje ieškovės vidutinis atlyginimas sudarė 1 003,66 Eur (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025-03-14 pažyma), ką patvirtina ir duomenys VSDFV duomenų bazėje (už laikotarpį nuo 2025-05-30 iki 2025-05-31 priskaičiuota .71,43 Eur).
Atsakovas nuosavybės teise nekilnojamo turto, transporto priemonių neturi, duomenų apie įsidarbinimą Lietuvoje nėra (informacinių sistemų duomenys). Ieškovės žiniomis atsakovas dirba užsienyje, tačiau duomenų apie gaunamas pajamas teismui nepateikė.
Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Atsakovas duomenų apie gaunamą uždarbį nepateikė, kaip ir nepateikė duomenų, jog yra nedarbingas ar iš dalies darbingas, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas turi galimybę gauti jo amžių ir profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnametei dukrai.
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaiko poreikius patenkinti. Šalių dukra gyvena su ieškove, kuriai tenka kasdienė dukros priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Nors duomenų apie gaunamas atsakovo pajamas nėra, atsakovas yra darbingas, kitų išlaikytinių neturi, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovo indėlis prie dukros išlaikymo turėtų būti didesnis, kad atsakovo gaunamos pajamos iš darbinės veiklos Norvegijoje leidžia jam teikti didesnį išlaikymą dukrai, nei iki šiol teikė.
Šalių nepilnametei dukrai, kaip ir kitiems vaikams, valstybė moka tam tikras išmokas, kurių dydžiu, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, paprastai turėtų būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys (2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Ieškovė apskaičiuodama išlaikymo dydį, valstybės mokamas išmokas išskaičiavo.
Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, nustatytas aplinkybes, kad byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, jog atsakovas negalėtų dirbti ir gauti pajamas, užtikrinančias galimybę teikti pakankamo dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai, nustačius, kad dukros būtiniausi poreikiai nėra užtikrinami iš šiuo metu teikiamo išlaikymo, nustatytas išlaikymo dydis keistinas, priteisiant ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, t. y. 350 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), ieškinį tenkinus, ieškovei atlygintinos turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 1 089 Eur. Ieškovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, teismas jas pripažįsta pagrįstomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai tenkinami, iš atsakovo ieškovei priteisia 1 089 Eur.
Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo teikdama ieškinį buvo atleista, žyminis mokestis išieškotinas iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės L. V. ieškinį tenkinti.
Pakeisti 2018 m. rugpjūčio 30 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi nustatytą išlaikymo iš P. Z. dukrai I. Z. dydį ir iš P. Z. dukros I. Z., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti periodinėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki sūnaus pilnametystės.
Priteisti iš P. Z. 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų L. V.
Priteisti iš P. Z. 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurų) žyminio mokesčio valstybei.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.