Kauno apygardos teismo nutartis

2020-02-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-102-658/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-12-28Kauno apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2013-12-17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2020-02-13Kauno apygardos teismas
  4. TS-24-543/2021Nutartis · 2021-07-26Alytaus apylinkės teismas
  5. T-547-791/2021Nutartis · 2021-12-22Alytaus apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-13
Bylos Nr.
1S-102-658/2020
Teisminio proceso Nr.
1-24-1-01330-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
K. V.
Advokatai
Danius Svirinavičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-102-658/2020Teisminio proceso Nr. 1-24-1-01330-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2.; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo K. V. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytau rūmų 2020 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. 357-190 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. K. V. nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi veika perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikas suėmime nuo 2011 m. gruodžio 14 d. iki 2012 m. gruodžio 28 d.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011 m. gruodžio 14 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gruodžio 14 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2019 m. gruodžio 11 d.) – 3 metai 3 dienos.

3. Komisija 2019 m. gruodžio 11 d. priėmė nutarimą Nr. 357-190, kuriuo nutarė K. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti jam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. 357-190 taikyti nuteistajam K. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės rodo, jog jo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama. Šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Teismas, vertinęs visas bylos aplinkybes, konstatavo, jog Komisija vienpusiškai įvertino nuteistojo K. V. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama vien tik teigiamus. Teismas padarė išvadą, jog nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog jis nuosekliai laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu nuteistąjį paleidus lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.

II. Skundo esmė

5. Nuteistojo K. V. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius skundžia Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą: patvirtinti Komisijos 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. 357-190 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. V..

5.1. Skunde teigiama, kad Komisija pagrįstai nutarė nuteistajam K. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei pakartojami Komisijos nutarimo motyvai. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai. Pažymima, jog teismas neįvertino, kad Komisija siūlo lygtinai paleisti nuteistąjį K. V. iš pataisos įstaigos taikant jam papildomus įpareigojimus, o pastarieji taip pat sudarys pakankamą pagrindą pasiekti lygtinio paleidimo ir bausmės tikslus. Gynėjo nuomone, priešingai, nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, Komisija pakankamai ir tinkamai įvertino nuteistojo K. V. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, dėl ko pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti šiam nuteistajam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą.

5.2. Skunde pabrėžiama, kad atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui, nuteistajam skirtoms, tačiau šiuo metu jau nebegaliojančioms, drausminėms nuobaudoms, pervertino aplinkybes, egzistavusias nuosprendžio, pagal kurį nuteistasis K. V. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, priėmimo metu. Teismas neįvertino, jog nėra jokios rizikos, kad K. V. pakartotinai nusikalstų lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių jo asmenybė iki šiol būtų laikoma pavojinga visuomenei. Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

5.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog buvusi Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus yra atkreipią dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublika pagal įkalintų asmenų skaičių pirmauja Europoje, o tai nėra gerai bei tikslinga įkalinimą keisti alternatyviomis bausmėmis. Gynėjo nuomone, nuteistasis K. V. būdamas laisvas įstatymų nepažeidinės, nedarys jokių nusikalstamų veikų, dirbs ir padengs savuosius likusius finansinius įsiskolinimus kitiems asmenims. Visa tai bus tikrai naudingiau valstybei, jos visuomenei, nei toliau laikyti nuteistąjį K. V. laisvės atėmimo vietoje bei leistų nuteistajam lengviau adaptuotis visuomenėje.

5.4. Skunde nurodoma, kad teigiamai K. V. apibūdinančių duomenų visuma nusveria nepalankias sprendžiamu klausimu aplinkybes ir leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Pažymima, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

5.5. Skunde taip pat teigiama, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-547-594/2018 be kita ko patvirtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą lemiamą reikšmę turi tai, kokia yra tendencija laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo elgesyje. Šiuo aspektu nuteistojo K. V. elgesio tendencijos yra teigiamos.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo K. V. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

7. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. K. V. gynėjas advokatas D. Svirinavičius savo skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis K. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (du trečdalius paskirtos bausmės). Tačiau, kaip minėta nutarties 6 punkte, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam K. V. nustatoma žema – 26 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tačiau vien tik šios aplinkybės vertinimas negali lemti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (ne)taikymo. Be to, būtina analizuoti, kiek šių balų yra statiniai ir kiek dinaminiai. Šiuo atveju matyti, kad K. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (21 balas), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Dėl to būtina įvertinti ir jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

9. Bylos duomenys patvirtina, jog individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones nuteistasis vykdo – jis dalyvavo įvairiose privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, pastaruoju metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių, savanoriškai dengia priteistą žalos atlyginimą, lanko anoniminių alkoholikų tarpusavio pagalbos grupę, dirba. Teigiamai K. V. elgesį apibūdina ir tai, kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per visą bausmės laikotarpį yra 9 kartus skatintas, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, po galimo lygtinio paleidimo turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą. Į tai pataisos namų administracijos buvo tinkamai reaguota – už jo nepriekaištingą elgesį buvo taikytos paskatinimo priemonės – pareikštos padėkos, panaikinta prieš terminą nuobauda, perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę ir kt. Taigi, toks elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Vis dėlto pažymėtina, kad nors, kaip jau minėta, nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau jis taip pat buvo pažeidęs nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, t. y. du kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis už šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – alkoholinių gėrimų ar jų surogatų vartojimą ir interneto modemo turėjimą. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi atliekant bausmę, o sprendžiant dėl lygtinio paleidimo vertintinas visas nuteistojo resocializacijos procesas.

10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami du K. V. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – alkoholio vartojimas ir smurto naudojimas artimoje aplinkoje. Pažymėtina, kad jie nustatyti vertinant tiek K. V. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus K. V. gynėjo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju.

11. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, šis teistumas K. V. nėra pirmasis. Praeityje jis buvo teistas 1 kartą už nusikaltimą nuosavybei (vagystė). Šiuo metu jis atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Nusikaltimas įvykdytas dėl mažareikšmės dingsties prieš sugyventinę, kaltininkui apsvaigus nuo alkoholio, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai su kitomis aplinkybėmis įvertino ir atliktos bausmės, bei likusios bausmės santykį. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia K. V. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.

12. Pažymėtina, kad nuteistojo alkoholio vartojimo problemų įvertinimas, sprendžiant K. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vis dar išlieka aktualus. Remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, pats nuteistasis pripažino, jog turi alkoholio vartojimo problemą, tačiau šią problemą pradėjo spręsti tik nuo 2019 m. liepos 26 d., kai pradėjo lankyti anoniminių alkoholikų tarpusavio pagalbos grupės užsiėmimus, kas leidžia pagrįstai manyti, jog tokį nuteistojo elgesį įtakojo atsiradusi galimybė būti paleistam lygtinai. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad K. V. pataisos įstaigoje taip pat nevengė vartoti alkoholio, už ką buvo nubaustas drausmine tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad K. V. vis dar negeba kritiškai vertinti savo netinkamo elgesio, o išėjęs iš struktūruotos aplinkos vis tik gali pritrūkti motyvacijos kovoti su alkoholio vartojimo problema.

13. Abejonių lygtinio paleidimo efektyvumu K. V. atžvilgiu teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo lėšų tvarkymas. Iš nuteistojo, tenkinant civilinius ieškinius, yra priteistas žalos atlyginimas bei pataisos įstaigoje yra gauti vykdomieji dokumentai 32 880,39 Eur sumai, tačiau šiuo metu padengta vos 3 606,29 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, pastangos atlyginti žalos atlyginimą turėtų taip pat būti didesnės.

14. Pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro ir nuteistojo gynėjo skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo artimaisiais. Neabejotina, jog šis faktorius gali veikti kaip apsauginis nuo galimo pakartotinio nuteistųjų nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad ši aplinkybė, t. y. šeimos buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog K. V. būnant laisvėje, ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.

15. Taip pat kaip visiškai nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo skundo tenkinimui vertintini advokato argumentai apie politikų ar kitų teismų vadovų pasisakymai dėl nuteistųjų skaičiaus ir jo mažinimo. Teismas privalo vertinti tik bylos medžiagą ir vadovautis įstatymu, o jokių kitų asmenų pareiškimai ir vertinimai negali lemti bylos nagrinėjimo eigos ir rezultato.

16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam K. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo K. V. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. sausio 6 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas GiedraitisDarius KantaravičiusNerijus Meilutis