Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Kęstučio Dargužio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, kaltinamajam K. V., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, nukentėjusiajai – civilinei ieškovei A. P., jos atstovui advokatui Alvidui Tamulioniui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 1995-12-13 pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams 6 mėn. su turto konfiskavimu, 1996-08-16 nutartimi, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54² str., paleistas lygtinai likus neatliktai 1 m. 7 mėn. 27 d. bausmei, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis K. V. 2011 m. gruodžio 3 d., laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 22.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto metu su savo šeimos nariu - sugyventine J. I., tyčia sugriebdamas jai už apykaklės ir parblokšdamas ant grindų, įspyrė jai mažiausiai du kartus į krūtinės ląstą, mažiausiai vieną kartą į nugaros sritį, mažiausiai vieną kartą į nosies sritį, mažiausiai vieną kartą į kairį skruostikaulį, tuo padarydamas nukentėjusiai J. I. krūtinės dešinės pusės VII-XII ir kairės pusės IX-XI šonkaulių lūžimus, I juosmeninio slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžį, kepenų sumušimą, kairio inksto plyšimą, nubrozdinimą nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas akių vokuose, kairio skruostikaulio, nosies kaulų, dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžius, kraujosruvą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje kaktinės skilties srityje, galvos sumušimą su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiuoju smegenų pusrutuliu, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų strigimu ir plaučių židininiu – fibrininiu uždegimu, dėl to nukentėjusioji 2012-01-18 17 val. 34 min. ligoninėje mirė. Tokiu būdu nužudė savo sugyventinę J. I. ir tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamasis K. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad konflikto tarp jo ir J. I. metu, jai kairės rankos delnu ne mažiau kaip 4 kartus trenkė į veido sritį. Po šių smūgių Jolanta prarado sąmonę. Matė, kad jai praskėlė dešinį antakį ir nosį, kad bėgo kraujas. Nuvalęs J. kraują drėgnu skudurėliu, ją nunešė į savo kambarį ir paguldė ant lovos. Už ką mušė, pasakyti konkrečiai negali. Pažįstami buvo apie 4 mėnesius, o kartu gyveno apie 2. Pykdavosi dažnai, nes Jolanta nesitvarkydavo, nedarydavo valgyti, nesiruošdavo. Gruodžio 3 d. jie gėrė kartu su V. J. ir S. Š.. Su J. mušėsi savo kambaryje. Jis jos nespardė, ant jos nešokinėjo, smūgiavo delnu. Smūgiai pagrinde buvo į korpusą, o į galvą tik paskutiniai. Į veidą smūgiavo delnu, o į korpusą galėjo smogti ir kumščiu. Žudyti J. I. nenorėjo, bet taip jau gavosi. Tą vakarą buvo šgėręs daugiau kaip pusę litro degtinės. Jei nebūtų gėręs, taip nebūtų buvę. Su J. gyveno kaip su pažįstama, tuoktis nesiruošė, nes jis turi žmoną, su kuria kartu negyvena jau du metai. Dėl to ką padarė labai gailisi. Be jo J. I. daugiau niekas nemušė, iki paskutinio, lemtingo konflikto Jolanta sumušta ar kitaip sužalota nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo ir paaiškinimų, jo kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, yra įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais bei kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

Nukentėjusioji A. P. parodė, kad 2011-12-05 apie 07.30 val., pas ją į namus atvažiavo sūnus E., kuris pasakė, kad blogai yra su J., kad ji Kauno klinikose. Ligoninėje gydytoja pasakė, kad dukros būklė kritinė, kad jai brinksta smegenys, kad jai sudaužyta ne tik galva, bet ir šonkauliai. Sūnus E. jai sakė, kad K. iš namo išbėgo, kai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Ji buvo visa mėlyna, akys užtinusios, mirė taip ir neatgavusi sąmonės. Prašo priteisti iš K. V. 100 000 litų neturtinės žalos.

Liudytoja V. J. parodė, kad grįžęs į namus gruodžio 3 d. K. V. rado I. girtą ir rūkančią virtuvėje. Jis ją išvadino necenzūriniais žodžiais, tada ją rūkančią sugriebė už apykaklės ir trenkė į žemę. Nukritusią ant grindų pradėjo spardyti. Ji išsigandusi peršoko per J. I. ir išbėgo pas kaimynę D.. Jai nuėjusi pasakė, kad K. vėl muša J.. Kaltinamasis su J. kartu gyveno apie pusę metų, o ne ateidavo pas ją į svečius. J. dažnai išgerdavo, nedarydavo valgyti, nesitvarkydavo kambario, todėl K. ją už tai mušdavo. Gailėdama J., žadėdavo iškviesti policiją, bet K. jai sakydavo, kad ji nesikištų, kad tai jų šeima.

Liudytoja B. R. parodė, kad 2011 m. gruodžio 4 d. vakare buvo iškviesta pas sumuštą moterį. Įėjus į kambarį, lovoje pamatė gulinčią ant šono moterį, nuo jos sklido alkoholio kvapas, ji buvo nesąmoninga, į balsą neatsakė, į skausmą reagavo, matė, kad sumuštas veidas – po abiem akimis buvo kraujosruvos, žaizda kaktoje ir žaizda ant nosies, žaizdos buvo nedidelės ir nekraujuojančios, veidas buvo stipriai patinęs, ant kairės ausies buvo mėlynė, taip pat apžiūrėjus visą moters kūną, ant viso kūno matėsi mėlynės. Širdies veikla buvo ritmiška, tonai aiškūs, plaučiuose vezikulinis alsavimas, pilvas neskausmingas. Diagnozavo sunkią smegenų traumą, viso kūno sumušimą, kadangi moteris buvo nesąmoninga. Nedelsiant moteris buvo nuvežta į KMUK skubios pagalbos skyrių. 20 val. 18 min. informaciją apie sumuštą J. I. perdavė Santakos PK budėtojui.

Liudytojas E. I. parodė, kad 2011-12-04 vakare pas jį atėjo kaimynė ir pasakė, jog sumušta jo sesuo J., jog iškviesta greitoji medicinos pagalba. Liepė greitai bėgti pas J. į namus. Apie tai ji sužinojo iš draugės D., kuri gyvena kaimynystėje su J.. Jis netrukus nuėjo pas seserį į namus, bet ji jau buvo išvežta. Atėjusi kaimynė D. B. papasakojo, kad J. sumušė K. V., su kuriuo ji kartu gyveno apie pusę metų. Sesę J. sumuštą pamatė tik ligoninėje, bet pasikalbėti nepavyko, nes ji mirė neatgavusi sąmonės.

Liudytojas S. Š. parodė, kad kaltinamasis kartu su J. pas juos bute pragyveno apie 3 mėnesius. Jolanta dažnai išgerdavo, nedarydavo valgyti, nesitvarkydavo, todėl labai dažnai gaudavo nuo K. V. į kaulus. Gruodžio 2 arba 3 dieną matė kaip K. virtuvėje ranka sudavė J. į veidą. J. K. liepė nesikišti, sakė, kad tai jų reikalas, kad į svetimą šeimą nėra ko lįsti.

2011-12-14 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokolas patvirtina, kad liudytoja V. J., iš jai parodytų 4 fotonuotraukų, atpažino vyrą fotonuotraukoje Nr. 2. Ji parodė, kad tas vyras yra J. I. sugyventinis vardu K., kad tai jis sumušė J. I. (1 t. b.l. 84-86).

2011-12-14 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokolas patvirtina, kad liudytojas S. Š., iš jam parodytų 4 fotonuotraukų, atpažino vyrą fotonuotraukoje Nr. 2. Jis parodė, kad tas vyras yra J. I. sugyventinis vardu K. ir, kad tai jis sumušė J. I.. (1 t. b.l. 87-89).

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad atlikus apžiūrą, iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo paimta užuolaida, striukė, kelnės, vatos tamponas (1 t. b.l. 3-15).

2012-04-27 daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad ant daiktų, paimtų iš įvykio vietos, matosi raudonos spalvos dėmės panašios į kraują (1 t. b.l. 90-95).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus 2012-04-27 specialisto išvada Nr. G 3333/11 (02) patvirtina, kad J. I. nustatyta kairės pusės IX-XI, dešinės pusės VII-XII šonkaulių, I juosmeninio slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžiai, kraujosruvos po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje kaktinės skilties srityje, nubrozdinimas nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos akių vokuose, kairio skruostikaulio, nosies kaulų, dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžiai. Kraujosruvos po kietuoju smegenų dangalu, padarytos nuo bet kurio trauminio poveikio į galvos sritį pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti dešimties ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje (1 t. b.l. 36-38).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus 2012-04-05 specialisto išvada Nr. M 71/12/11 (02) patvirtina, kad J. I. mirė nuo galvos sumušimo su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiuoju smegenų pusrutuliu. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų strigimu ir plaučių židininiu – fibrininiu uždegimu (1 t. b.l. 41-48).

Byloje surinktų įrodymų visetas nenuginčijamai patvirtina, kad tyčinį neteisėtą J. I. gyvybės atėmimą, tai yra nužudymą, padarė ne kas nors kitas, o būtent kaltinamasis K. V., kad tai jo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai padarytas sveikatos sutrikdymas tapo jos mirties priežastimi.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., kaip savo šeimos nario nužudymas. Ši kvalifikacija pilnai pasitvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Byloje surinkti objektyvūs įrodymai: paties kaltinamojo ir liudytojų parodymai patvirtina, kad kaltinamasis K. V. ir nužudytoji J. I. gyveno kartu apie pusę metų, vedė bendrą ūkį, kad konfliktai ir barniai tarp jų kildavo būtent dėl buitinių reikalų, dėl to, kad ji nesitvarkydavo namuose, kad dažnai prisigerdavo ir negamindavo nieko valgyti. Šios bylos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis bendrai gyveno su J. I. neįregistravę santuokos, kaip partneriai (kaltinamasis yra vedęs, bet daugiau kaip 2 metus ryšių su oficialia sutuoktine nepalaiko), todėl jie laikytini šeimos nariais. Taigi, kaltinamasis K. V. nusikalstamą veiką įvykdė prieš savo šeimos narį.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis, suduodamas daugybinius smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į gyvybiškai itin svarbius organus – galvą, krūtinę, pilvą, daužė ir spardė ją gulinčią, daroma išvada, jog kaltinamasis suprato, kad savo veika kėsinasi į jos gyvybę, numatė, kad gali ją atimti, ir nors tokių pasekmių ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti, todėl J. I. nužudymą teismas laiko padarytu netiesiogine tyčia.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nusikaltimas yra labai sunkus (Lietuvos Respublikos BK 11 str.), į jo pavojingumo visuomenei laipsnį, į nusikaltimu sukeltas nepataisomas pasekmes, į kaltinamojo amžių, asmenybę - kaltinamasis anksčiau buvo teistas vieną kartą, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, dirbantis. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu mažesnė nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos byloje pareikštas 39746,12 litų civilinis ieškinys yra realus, pagrįstas, įrodytas ir tenkintas, nes ši žala atsirado gydant kaltinamojo sužalotą J. I..

Nukentėjusioji – civilinė ieškovė A. P. pareiškė 100 000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti dėl dukters J. I. netekties.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala pagal šio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Dėl kaltinamojo K. V. nusikalstamos veikos pasekmių nukentėjusioji A. P. neteko savo dukters J. I., su kuria kartu nors ir negyveno, tačiau palaikė ryšius, bendravo. Akivaizdu, kad dėl J. I. mirties nukentėjusioji patyrė dvasinį diskomfortą bei nervinį sukrėtimą, jai iš tiesų padaryta moralinė žala. Tačiau iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji su dukra matydavosi retai, daugiausia bendraudavo telefonu, nežinojo nei, kad ji gyvena su kaltinamuoju K. V., nei, kad yra jo mušama. Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos padarymo sumą bei į kaltinamojo materialinę padėtį, daro išvadą, kad nukentėjusiosios A. P. prašoma neturtinei žalai atlyginti suma yra aiškiai per didelė, neatitinkanti sąžiningumo, teisingumo bei proporcingumo kriterijų, todėl tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 25 000 litų.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio tvarka:

- užuolaida, striukė, kelnės ir vatos tamponas - nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip beverčiai.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaitytinas suėmime išbūtas laikas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 , 299, 301, 302, 303, 308 str. teismas

nusprendė:

K. V., Laimučio pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. ir nubausti jį laisvės atėmimu dvylikai (12) metų šešiems (6) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2011-12-14 iki nuosprendžio paskelbimo dienos 2012-12-28.

Kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistojo K. V. 39746,12 litus Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už J. I. gydymą bei 25 000 litų A. P. neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

- užuolaidą, striukę, kelnes ir vatos tamponą - nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip beverčius.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.