Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, vidurinio išsilavinimo, kaltinamojo teigimu dirbantis A. V. (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 281 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. 2019 m. gruodžio 6 d., apie 16.35 val., (duomenys neskelbtini) ribose, kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, pažeidė KET 9, 14, 119 punktų reikalavimus: būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,24 promilių girtumas, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini) nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, nesuvaldė automobilio, pavojingai manevravo išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, sudarydamas avarinę situaciją, dėl ko priešais atvažiuojantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. Z., siekdamas išvengti susidūrimo, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, po ko, automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini) grįžtant į savo eismo juostą jie susidūrė, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini) važiavę keleiviai: M. Č., kuriam nustatytas dešinio šlaunikaulio uždaras lūžis, dešinės čiurnos vidinio kulkšnelio lūžis, dešinės pusės IV - X šonkaulių lūžiai, dešinio plaučio sumušimas, kraujo ir oro susikaupimas krūtinplėvės ertmės dešinėje pusėje ir jo sveikata buvo sunkiai sutrikdyta, J. A., kuriai nustatytas galvos smegenų sumušimas, pasireiškęs kraujosruviniais židiniais, odos nubrozdinimais smakre, poodinės kraujosruvos veide, nosies kaulų lūžis ir jos sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta, vairuotojas T. Z., kuriam nustatytas dešinės plaštakos kablinio kaulo lūžis ir jo sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta.

Šiais savo veiksmais R. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 4 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu R. A. parodė, kad dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta pilnai. Įvykio datos šiuo metu tiksliai nepasakys, bet patvirtina, kad kaltinime nurodyta data yra gera. Įvykio dieną dirbo miškuose (duomenys neskelbtini) rajone ir išgėrė degtinės. Kiek tiksliai išgėrė negali pasakyti, bet 0,3 l talpos degtinės buteliuką jis pats ant tuščio skrandžio tikrai išgėrė. Paskui sugalvojo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Kodėl sėdo už vairo būdamas girtas atsakyti negali, tiesiog taip gavosi. Kartu važiavo A. N. ir V. B.. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės į (duomenys neskelbtini). Vairavo A. V. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Atsimena, kad susidūrimas su kitu automobiliu įvyko (duomenys neskelbtini) rajone. Susidūrimo momento nepamena, atsimena tik smūgį. Po to, nuėjo pažiūrėti prie nukentėjusiųjų mašinos ar viskas gerai. Kas vyko toliau prisimena tik tarpais. Atsimena, kad jį pasodino į policijos mašiną, po to, atsimena areštinę. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, tai pirmas kartas kai sėdo už vairo būdamas neblaivus, praeityje grubių KET pažeidimų nėra padaręs. Atsiprašo nukentėjusiųjų. Žalą atlyginti sutinka. Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius gavo. Mano, kad T. Z. ieškinys teisingas, o kitų dviejų nukentėjusiųjų ieškiniai yra per dideli. Nekilnojamojo turto ir išlaikytinių neturi, yra fiziškai sveikas. Mano, kad iš gaunamų pajamų galėtų 500 Eur per mėnesį skirti žalos atlyginimui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Iš specialisto išvados Nr. G 308/2020 (05) matyti, kad T. Z. nustatytas dešinės plaštakos kablinio kaulo lūžis, padarytas kieto buko daikto poveikyje galimai aplinkybėse nurodytos autoavarijos metu, t. y., 2019-12-06. Dėl šio sužalojimo T. Z. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (t. 1, b. l. 152)

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir anksčiau aptartų įrodymų visumą, konstatuoja, kad R. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 4 dalyje. R. A. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir išdėstė jos padarymo aplinkybes. Be R. A. parodymų jo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina specialisto išvadose užfiksuoti duomenys, nukentėjusiųjų T. Z., J. A., M. Č. parodymai, liudytojų L. V., V. S., V. B., A. N., J. Č. parodymai, apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys bei kiti anksčiau aptarti įrodymai.

R. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nėra nustatyta.

Skirdamas bausmę R. A. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui, praeityje nėra teistas (t. 3, b. l. 5-6), yra baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 5-6), jo paties teigimu dirba miško kirtėju, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra jauno amžiaus.

Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 4 dalies sankcija už padarytą nusikalstamą veiką numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki šešerių metų. Aptartų nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamajam R. A. turi būti skirta įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu, kiek mažesnė, nei galimas skirti bausmės vidurkis. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismo požiūriu, padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams.

Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į paminėtą įstatymo normą, taip pat, į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad R. A. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į R. A. paskirtąją bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 6 d. 17.00 val. iki 2019 m. gruodžio 7 d. 13.15 val. (viena para), ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalis).

Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

R. A. atitinka formalias Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas. Kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą, šiuo nuosprendžiu jam yra skiriama mažesnė, nei šešeri metai laisvės atėmimo bausmė. R. A. yra pirmą kartą teisiamas jauno amžiaus asmuo, turintis pakankamai tvirtus socialinius ryšius, kuris nėra tiek pavojingas, kad jį vienareikšmiškai reiktų izoliuoti nuo visuomenės. Teismas apsvarstęs galimybę taikyti R. A. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti, ir R. A. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą dvejiems metams nustatant tam tikras pareigas, kurios padės pasiekti bausmės tikslus be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismo nuomone, R. A. atidėjus bausmės vykdymą yra tikslinga skirti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o jo netekus per 1 (vieną) mėnesį registruotis Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8 ir 10 punktai).

Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatos leidžia teismui šią baudžiamojo poveikio priemonę skirti kartu su bausme. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones atsižvelgtina į vairuotojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir nustatytą girtumo laipsnį bei ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, kadangi baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistąjį.

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir sukeltas pasekmes sprendžia, kad kaltinamajam R. A. turi būti uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dviejų metų ir šešių mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y., 2019 m. gruodžio 7 d.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. Z. pareiškė civilinį ieškinį dėl 387,80 Eur turtinės ir 7000 Eur neturtinės žalos priteisimo solidariai iš atsakovų kaltinamojo R. A. ir draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“. Ieškinyje nurodoma, kad T. Z. turtinę žalą sudaro pakaitinio automobilio nuomos išlaidos, rankos įtvaro įsigijimo išlaidos bei negautos darbinės pajamos. Ieškinyje aiškinama, kad T. Z. neturtinę žalą sudaro patirtas skausmas lūžus rankai, suprastėjusi gyvenimo kokybė gydymo periodu bei liekamieji reiškiniai po avarijos, nes T. Z. bijo priešais atvažiuojančių automobilių, dar saugo traumuotą ranką.

Bylą nagrinėjant teisme draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nukentėjusiajam T. Z. išmokėjo 387,80 Eur išmoką turtinei žalai atlyginti bei 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei pateikė tai patvirtinančius duomenis. (t. 3, b. l. 144) Taigi, esant atlygintai turtinei žalai, teismas toliau nuosprendyje pasisako tik dėl nukentėjusiajam T. Z. priteistinos neturtinės žalos dydžio. Teismas spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą bei nustatydamas T. Z. padarytos neturtinės žalos dydį atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiajam T. Z. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs dešinės plaštakos kablinio kaulo lūžiu. Gydymo metu nukentėjusiojo plaštaka buvo įmobilizuota įtvare, o nukentėjusiajam išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Dėl nurodytų sužalojimų nukentėjusiajam teko iškęsti fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus bei tam tikrus nepatogumus kasdieninėje buityje, kurie turėjo neišvengiamai atsirasti esant tokio pobūdžio traumai. Visa tai sudaro nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos turinį, kuri privalo būti atlyginta. Kitą vertus, į bylą pateiktos pakaitinio automobilio nuomos sutartys patvirtina, kad praėjus palyginus nedideliam laiko tarpui nuo avarijos (nepilnai dviem savaitėms) nukentėjusysis nuomojosi automobilį ir jį vairavo, kas rodo, jog tuo metu nukentėjusiojo tiek fizinė sveikata, tiek psichologinė savijauta jau buvo pakankamai gera. Teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, yra įvairi. Atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį bei kitas konkrečios bylos aplinkybes nukentėjusiesiems priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo kelių šimtų eurų iki maždaug 3000 Eur. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į anksčiau aptartus įstatymo įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, suformuotą teismų praktiką, nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo T. Z. patirta neturtinė žala yra 3000 Eur. Kadangi draudimo bendrovė nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti jau išmokėjo 3000 Eur sumą, nukentėjusiojo T. Z. civilinis ieškinys yra atmestinas.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 30 000 Eur neturtinės žalos priteisimo solidariai iš atsakovų kaltinamojo R. A. ir draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“. Ieškinyje taip pat prašoma priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos nuo priteistos sumos iki visiško atsiskaitymo. Ieškinyje nurodoma, kad J. A. neturtinę žalą sudaro patirti sveikatos sužalojimai po autoįvykio, kurie užfiksuoti medikų: židininė smegenų kontūzija, daugybiniai paviršiniai galvos sužalojimai, trauminis šokas, nosinkaulio lūžimas. Ieškinyje aiškinama, kad J. A. nuo 2019-12-06 iki 2019-12-09 buvo gydoma VŠĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje intensyvios terapijos skyriuje, o paskui iki 2019-12-13 kituose skyriuose bei nuo 2019-12-16 iki 2020-01-07 VšĮ Utenos ligoninėje. Šiuo metu yra išlikę liekamieji reiškiniai po galvos smegenų traumos: skauda galvą, jaučiamas nuovargis. Dėl sužalojimų sutriko įprastas J. A. gyvenimo ritmas, ji negali gyventi ankstesnio gyvenimo, normaliai mokytis, pergyvena dėl savo sveikatos būklės ateityje.

Bylą nagrinėjant teisme draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nukentėjusiajai J. A. išmokėjo 3000 Eur išmoką neturtinei žalai atlyginti bei pateikė tai patvirtinančius duomenis. (t. 3, b. l. 148-149)

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiajai J. A. buvo padarytas galvos smegenų sumušimas, pasireiškęs kraujosruviniais židiniais, odos nubrozdinimais smakre, poodinės kraujosruvos veide ir nosies kaulų lūžiu. Nukentėjusiajai padarytas sveikatos sutrikdymas yra kvalifikuojamas, kaip nesunkus. Aukščiau nuosprendyje jau yra nurodyta, kokio dydžio neturtinės žala paprastai priteisiama šios kategorijos bylose. Tačiau, teismų praktikoje yra ne vienas atvejis, kai nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, yra priteisiama didesnė, nei 3000 Eur neturtinė žala (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 1A-255-350/2018, Nr. 1A-196-768/2018, Nr. 1A -224 -350/2019 ir kt.). Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų buvo hospitalizuota ir gydymo įstaigose praleido beveik mėnesį, kur jai buvo taikomas tiek medikamentinis, tiek terapinis gydymas. Nukentėjusioji buvo sužalota būdama nepilnametė, tuo metu ji mokėsi mokyklos 11 klasėje. Taigi, tiek pati trauma, tiek jos gydymas neabejotinai turėjo įtakos ne tik įprastiniam nukentėjusiosios gyvenimui, bet ir jos ugdymo procesui. Teismas įvertinęs, nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį, lokalizaciją, pavojingumą (buvo sužalotas gyvybiškai svarbus žmogaus organas – galva, kurio sužalojimai ypač pavojingi), sprendžia, kad nukentėjusiosios J. A. patirta neturtinė žala yra 3500 Eur. Kadangi draudimo bendrovė nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti jau išmokėjo 3000 Eur sumą, iš draudimo bendrovės yra priteistina tik likusi neturtinės žalos dalis, t. y., 500 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl 50 000 Eur neturtinės žalos priteisimo solidariai iš atsakovų kaltinamojo R. A. ir draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“. Ieškinyje taip pat prašoma priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos nuo priteistos sumos iki visiško atsiskaitymo. Ieškinyje nurodoma, kad M. Č. neturtinę žalą sudaro patirti sveikatos sužalojimai po autoįvykio, kurie užfiksuoti medikų: dešinio šlaunikaulio ir dešinio kulkšnelio lūžiai, daugybiniai šonkaulių lūžiai, dešinės mentės lūžis, pradurtas dešinės pusės plautis. Ieškinyje aiškinama, kad M. Č. 2019-12-10 atlikta dešinio šlaunikaulio asteosintezė ir vidinės kulkšnies asteosintezė. M. Č. nuo 2019-12-06 iki 2019-12-11 buvo gydomas VŠĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje reanimacijos skyriuje, o paskui iki 2019-12-20 ortopedijos traumatologijos skyriuje. M. Č. reabilitacijoje buvo gydomas nuo 2020-02-19 iki 2020-03-06. Per visą gydymo periodą M. Č. jautė skausmą. Šiuo metu yra išlikę liekamieji reiškiniai po traumos: negali laisvai judėti, pavaikščiojus tinsta koja, atsiranda skausmai, reikia atlikinėti pratimus raumenims atstatyti. Be to, po pusantrų metų M. Č. laukia operacija, kuria bus siekiama pašalinti iš kūno metalinę plokštę. Ieškinyje teigiama, kad iki autoįvykio M. Č. gyveno aktyvų gyvenimą, sportavo, jam gerai sekėsi mokslai mokykloje. Po gautos traumos M. Č. negalėjo įprastai mokytis, todėl nukentėjo jo pasiruošimas baigiamiesiems mokyklos egzaminams, tapo neaišku ar išsipildys lūkesčiai mokytis aukštojoje mokykloje. Apibendrindamas ieškinio argumentus nukentėjusysis nurodo, kad po patirtų sužalojimų jį kamuoja nežinia dėl sveikatos ateityje, kadangi akivaizdu, jog jo sveikata jau nebebus tokia gera, kaip anksčiau.

Bylą nagrinėjant teisme draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nukentėjusiajam M. Č. išmokėjo 7000 Eur išmoką neturtinei žalai atlyginti bei pateikė tai patvirtinančius duomenis. (t. 3, b. l. 146-147)

Teismas spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą bei nustatydamas M. Č. padarytos neturtinės žalos dydį atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiajam M. Č. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs dešinio šlaunikaulio uždaru lūžiu, dešinės čiurnos vidinio kulkšnelio lūžiu, dešinės pusės IV - X šonkaulių lūžiais, dešinio plaučio sumušimu, kraujo ir oro susikaupimu krūtinplėvės ertmės dešinėje pusėje. Dėl nurodytų sužalojimų nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą autoįvykio metu, kuris buvo neišvengiamas daugybiniams kaulų lūžiams. Iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės epikrizės matyti, kad M. Č. iš pradžių buvo hospitalizuotas reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose, o po to ortopedijos traumatologijos skyriuje. 2019-12-10 M. Č. buvo atlikta dešinio šlaunikaulio asteosintezė ir vidinės kulkšnies asteosintezė, t. y., implantuotos kaulų lūžių gydymo plokštelės. (t. 2, b. l. 43-44) Po to, sekė reabilitacinis procesas. Iš sanatorijos „Eglė“ stacionaro epikrizės matyti, kad M. Č. į sanatoriją atvyko 2020-02-19. (t. 2, b. l. 45) Tuo metu jo būklė buvo patenkinama: operacinės žaizdos dešinėje kojoje sugiję, tačiau sumažėjusi raumenų jėga kojose, riboti dešinio šlaunikaulio ir čiurnos sąnario judesiai, M. Č. judėjo su ramentų pagalba. M. Č. iš sanatorijos buvo išrašytas 2020-03-06. Stacionaro epikrizėje yra užfiksuota M. Č. sveikatos būklė išrašymo metu: reabilitacijos gydymo metu gerėjo paciento funkcinė būklė; regresavo skausmas, padidėjo kojų raumenų jėga, pagerėjo judėjimo funkcija; padidėjo judesių amplitudė per dešinį klubo sąnarį, dešinį kelio sąnarį. Išrašymo metu M. Č. buvo rekomenduojama tęsti išmoktus fizinius pratimus, jis buvo nukreiptas tolesniam šeimos gydytojo sekimui ir gydymui. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad po autoįvykio nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų jautė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, netikrumą dėl savo sveikatos ateityje. Nukentėjusiojo mobilumas dėl patirtų traumų buvo apribotas apie tris mėnesius, jis negalėjo įprastai mokytis mokykloje, dėl ko, tikėtina, nukentėjo ir jo mokymosi rezultatai, buvo apribotos jo galimybės bendrauti, užsiimti mėgstama veikla ir laisvalaikiu, nukentėjusysis patyrė tam tikrus nepatogumus kasdieninėje buityje, kurie turėjo neišvengiamai atsirasti esant tokio pobūdžio traumai. Artimoje ateityje yra planuojama implantų šalinimo operacija iš nukentėjusiojo kūno, teismo posėdžio metu M. Č. nurodė, kad ir toliau jaučia traumos padarinius - kojos fizinį skausmą, kuri bet kiek ilgiau pavaikščiojus ištinsta. Visa tai sudaro nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos turinį, kuri privalo būti atlyginta. Nors nukentėjusiojo patirta neturtinė žala yra išteis reikšminga, visgi, jo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis (50 000 Eur), teismo įsitikinimu, yra akivaizdžiai per didelis ir neatitinka teismų praktikos šios kategorijos bylose. Teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis būtų netekęs didelės dalies darbingumo, būtų reikšmingai sutrikusios jo organizmo gyvybinės funkcijos ar dėl sužalojimų būtų įvykę negrįžtami dalykai (pavyzdžiui, kūno dalių amputacija ir pan.). Šiuo konkrečiu atveju iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusiajam taikymas gydymas ir reabilitacija buvo išteis veiksminga, ir po trijų mėnesių nuo įvykio jo sveikatos būklė jau buvo žymiai pagerėjusi. Esant aptartų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo M. Č. patirta neturtinė žala yra 12 000 Eur. Kadangi draudimo bendrovė nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti jau išmokėjo 7000 Eur sumą, iš draudimo bendrovės yra priteistina tik likusi neturtinės žalos dalis, t. y., 5000 Eur. Pažymėtina, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį pagal visų trijų nukentėjusiųjų civilinius ieškinius atsižvelgė ir į tai, kad nusikaltimą padaręs asmuo iš kurio draudimo bendrovė ateityje stengsis išsiieškoti žalą regreso tvarka, yra jauno amžiaus ir darbingas, t. y., potencialiai galintis uždirti žalos atlyginimui reikiamas pinigų sumas.

Teismas iš dalies patenkinęs civilinių ieškovų J. A. ir M. Č. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo esant reikalavimui skaičiuoti ir procesines palūkanas, šias palūkanas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, irgi priteisia. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkinant baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisiant turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, galima priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis, nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (plenarinės sesijos 2019-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Nukentėjusiuosius T. Z., J. A. ir M. Č. teisme pagal susitarimą atstovavo advokatas A.Kolpertas, kuris parengė civilinius ieškinius ir dalyvavo teismo posėdyje. (t. 2, b. l. 4; 40;83) Byloje esantys pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad nukentėjusieji už advokato teisinę pagalbą sumokėjo po 300 Eur. (t. 2, b. l. 20;53; 94) Nukentėjusiųjų atstovas prašo šias atstovavimo išlaidas priteisti iš kaltinamojo. Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, įvertinęs, kad nukentėjusiųjų atstovas dalyvavo teismo posėdyje, paruošė ir pateikė civilinius ieškinius, sprendžia, jog prašomos priteisti išlaidos nėra per didelės, todėl prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tenkina pilnai.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) automobilis „(duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini) kurie yra saugomi UAB „Tomadas“ aikštelėje adresu Rinkuškių g. 26, Rinkuškiai, Biržų r., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina jų savininkams (Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); 2) išsiskleidusios oro pagalvės, mikrodalelės nuo automobilio sėdynių ir kontaktinis DNR bandinys, kurie yra saugomi Panevėžio AVPK daiktinių įrodymų archyve (2020-07-29 kvitas B, serija BBB Nr. 0007545), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); 3) striukė, kuri yra saugoma Panevėžio AVPK daiktinių įrodymų archyve (2020-07-29 kvitas B, serija BBB Nr. 0007545), grąžintina savininkui (Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); 4) R. A. vairuotojo pažymėjimas (įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos viršelio) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Ikiteisminio tyrimo metu R. A. buvo paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, ir dokumentų paėmimas. Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikintinos.

Automobiliai „(duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini) nuo 2019-12-06 yra privertinai nuvežti ir saugomi UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelėje adresu Biržų r., Rinkuškių k., Rinkuškių g. 26. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad vieno automobilio priverstinio transportavimo išlaidos yra 133,10 Eur, o jo saugojimo įkainis vienai parai yra 2,43 Eur. (t. 3, b. l. 76) Šios išlaidos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 straipsniu yra pripažįstamos proceso išlaidomis ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 105 straipsnio 1 dalimi išieškomos iš kaltinamojo R. A..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. A. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į R. A. paskirtąją bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 6 d. 17.00 val. iki 2019 m. gruodžio 7 d. 13.15 val. (viena para), kas atitinka vieną laisvės atėmimo dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8 ir 10 punktais, R. A. paskirtos vienerių metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o jo netekus per 1 (vieną) mėnesį registruotis Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 straipsniu paskirti R. A. baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2019 m. gruodžio 7 d.

Iki bausmės vykdymo pradžios R. A. palikti paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, o pradėjus vykdyti bausmę kardomąsias priemones panaikinti.

Iš R. A. priteisti 133,10 Eur Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (įstaigos kodas 291008610, atsiskaitomoji sąskaita LT 35 7044 0600 0782 8726, esanti AB SEB banke) už automobilio „(duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą ir priteisti po 2,43 Eur už kiekvieną automobilio saugojimo parą nuo 2019-12-06 iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš R. A. priteisti 133,10 Eur Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (įstaigos kodas 291008610, atsiskaitomoji sąskaita LT 35 7044 0600 0782 8726, esanti AB SEB banke) už automobilio „(duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą ir priteisti po 2,43 Eur už kiekvieną automobilio saugojimo parą nuo 2019-12-06 iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo T. Z. civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteisti J. A. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (500 Eur) skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje J. A. civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteisti M. Č. 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5000 Eur) skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje M. Č. civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiesiems T. Z., J. A. ir M. Č. iš R. A. priteisti po 300 Eur (tris šimtus eurų) kiekvienam už advokato teisinės pagalbos išlaidas.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teismo nuosprendžiui įsiteisėjus: 1) automobilį „(duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini) grąžinti savininkei Ž. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 2) automobilį „(duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini) grąžinti savininkui T. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 3) išsiskleidusias oro pagalves, mikrodaleles nuo automobilio sėdynių ir kontaktinį DNR bandinį, kurie yra saugomi Panevėžio AVPK daiktinių įrodymų archyve (2020-07-29 kvitas B, serija BBB Nr. 0007545), sunaikinti; 4) striukę, kuri yra saugoma Panevėžio AVPK daiktinių įrodymų archyve (2020-07-29 kvitas B, serija BBB Nr. 0007545), grąžinti R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 5) R. A. vairuotojo pažymėjimą perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.