- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-30
- Bylos Nr.
- 1A-255-350/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11889-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis, Valdas Meidus
- Nukentėjusysis
- G. B.
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš Algirdo Gapučio ( kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Valdo Meidaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo G. B. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo G. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 281 straipsnio 1 dalį perduodant jį pagal laidavimą E. D. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla nutraukta.
Nukentėjusiojo G. B. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmestas. Priteista iš G. D. G. B. 331,50 eurų atstovavimo išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. G. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2018 m. kovo 13 d., apie 15.01 val., Anykščių r., kelio R. – A. – R. 45 kilometre, vairuodamas G. D. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mersedes Benz", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeisdamas LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9, 127, 128 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir nesielgė taip, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir nesudaryti kliūčių jų eismui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio atsižvelgiant į kelio sąlygas, matomumą, eismo intensyvumą kad, atsiradus kliūčiai, galėtų sulėtinti greitį ar net visiškai sustabdyti transporto priemonę, dėl padarytų pažeidimų atsitrenkė į priekyje dešinėje kelio pusėje sustojusio automobilio "Renault Master", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekabą "B.", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri virsdama kliudė dešiniame kelio kelkraštyje buvusį G. B., padarydamas nukentėjusiajam dešinio alkūnkaulio ir stipinkaulio kūnų lūžius, plėštinę dešinės plaštakos III piršto žaizdą, dešinės plaštakos III piršto artimojo pirštakaulio atvirą lūžį, kas vertinama, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis G. B. skundžia nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio klausimo išsprendimo, šioje dalyje prašo nuosprendį panaikinti, jo pareikštą civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė rengiant apeliacinį skundą.
Šalies argumentai
2.1 Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė jo civilinį ieškinį atsižvelgdamas į tai, kad dalį pareikšto ieškinio dėl jam padarytos žalos – 1250 eurų, atlygino draudimo bendrovė. Nukentėjusiojo manymu tokia pinigų suma, atsižvelgiant į teismų praktiką, neproporcingai maža, nes šiuo metu priteisiami neturtinės žalos dydžiai analogiško pobūdžio bylose siekia 3000 - 5000 eurų. Apylinkės teismas, nurodydamas, kad teismų praktikoje analogiškose situacijose priteistinos sumos iki 3000 eurų, vadovavosi pasenusia – 2010/2013 metų teismų praktika, tačiau net ir pagal ją jam buvo atlyginta mažesnė nei vidurkis pinigų suma.
2.2 Taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė, kad įvykio metu jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, padaryti atviri kaulų lūžiai, teko kęsti skausmingą gydymą, kuris truko apie 6 mėnesius. Fizinius skausmus jis jaučia iki šiol, liko liekamieji reiškiniai, nes sutriko plaštakos funkcija, dėl ko patiria dvasinius išgyvenimus. Mano, kad šios aplinkybės nebuvo pakankamai įvertintos.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į nukentėjusiojo skundą civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašo nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti, nes apylinkės teismas tinkamai įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiojo paaiškinimus, jam padarytus sužalojimus ir civilinio ieškinio klausimą išsprendė teisingai.
3.1 Teigia, kad draudimo bendrovė, vadovaudamasi atitinkamais teisės aktais dėl eismo įvykio metu asmeniui padarytai neturtinei žalai kompensuoti, gali išmokėti iki 5000 eurų kompensaciją, tačiau tik tuo atveju, jei asmeniui buvo padaryti sunkūs sužalojimai arba liktų žymūs potrauminiai liekamieji reiškiniai. Nagrinėjamu atveju G. B. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai ir tokiu atveju išmokos dydis teismų praktikoje svyruoja nuo 600-3000 eurų. Be to, neturtinės žalos dydis apskaičiuojamas individualiai, atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo trukmę, patirtos traumos įtaką gyvenimo kokybei ir kt. Šiuo atveju nukentėjusiojo patirtą traumą, įvertinus pateiktus duomenis, draudimo bendrovė įvertino 1250 eurų ir šis sprendimas atitinka draudimo bendrovės veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Nukentėjusysis pretenzijų dėl išmokėtos sumos nepareiškė, jokių duomenų apie liekamuosius reiškinius nepateikė ir tai patvirtina, kad savo teiginių apie liekamuosius reiškinius jis patvirtinti negali, todėl tenkinti jo skundą nėra pagrindo.
4. Atsiliepimu į nukentėjusiojo skundą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo G. D. nurodo, kad su nukentėjusiojo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, nes apylinkės teismas tinkamai įvertino visas bylos sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nuosprendį, kurio keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, nukentėjusiajam draudimo bendrovės išmokėtos žalos dydis atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas ( toliau CPK) ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.
5. Atsiliepimu į nukentėjusiojo apeliacinį skundą prokuroras prašo skundo netenkinti, nes apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, priteistinos žalos dydį įvertimo atsižvelgus į nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, sveikatos sutrikdymo mąstą ir teismų praktiką analogiškose bylose.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdyje prokuroras, nuteistasis ir jo gynėjas prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo atstovas - tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
7. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
8. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis G. B. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, G. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su civilinio ieškinio išsprendimu, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 111 straipsnio 1 dalis numato, jog civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 112 straipsnio 1 dalis, 113 straipsnis).
10. Byloje nėra ginčijama, kad G. D. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET reikalavimus, t.y. nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atsitrenkė į priekyje dešinėje kelio pusėje sustojusio kito automobilio priekabą, kuri virsdama kliudė kelkraštyje buvusį G. B., kuriam dėl dešinio alkūnkaulio ir stipinkaulio kūnų lūžių ir dešinės plaštakos 3 piršto žaizdų ir 3 pirštakaulio lūžio, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
11. Byloje yra duomenys apie tai, kad automobilis, kurį įvykio metu vairavo G. D., buvo draustas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ( 1 tomas b. l. 48). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui ir tai reiškia, kad draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiajam asmeniui patirtą neturtinę žalą ribojama 5000 eurų suma.
12. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos nurodydamas, kad po eismo įvykio jis dėl padarytų sužalojimų gydėsi, pirko vaistus, lankėsi pas medikus ir patyrė 181.30 eurų turtinę žalą, o patirtą neturtinę žalą įvertino 3500 eurų sumai, nurodydamas, kad dėl patirtų sužalojimų dešinės rankos srityje jam teko iškęsti kelias operacijas, jis juto skausmą, dvasines kančias, emocinę depresiją, kurį laiką negalėjo užmigti be nuskausminamųjų, nuolat sapnuodavo patirtą įvykį.
12.1 Prie civilinio ieškinio nukentėjusysis pateikė medicininių dokumentų išrašus, patvirtinančius, kad jis po įvykio buvo gydomas, vaistų pirkimo kvitus, o nagrinėjant bylą apylinkės teisme nurodė, jog dėl aptariamo eismo įvykio draudimo bendrovė jam išmokėjo 1250 eurų neturtinės ir 38,74 eurus turtinės žalos atlyginimo.
13. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas išnagrinėjo civilinio ieškinio išsprendimui reikšmingas aplinkybes – nukentėjusiajam padarytą sveikatos sutrikdymo mąstą, gydymosi trukmę ir pripažino, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, o atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusiajam 1250 eurų neturtinei žalai ir 38,74 eurus turtinei žalai atlygino draudimo bendrovė, nukentėjusiojo ieškinį atmetė, motyvuodamas, kad ši suma pakankama jo patirtai žalai atlyginti, be kita ko atsižvelgiant ir į tai, kad dalį padarytos žalos – 200 eurų nukentėjusiajam atlygino ir nuteistasis G. D..
13. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis su tokiu apylinkės teismo sprendimu nesutinka, nes mano, kad jam turi būti atlyginta visa padaryta turtinė ir neturtinė žala, dėl kurios jis pareiškė civilinį ieškinį.
13.1 Byloje yra duomenys, kad nukentėjusysis G. B. po eismo įvykio buvo pristatytas į ligoninę, tą pačią dieną operuotas (atliktos dešinės rankos stipinkaulio, alkūnkaulio ir pirštakaulio osteosintezės) ir po dviejų dienų ranką imobilizavus ortopediniu įvaru išleistas namo ambulatoriniam gydymui, rekomenduojant perrišti žaizdas kas 2-3 dienas, po 14 dienų šalinti siūlus, riboti plaštakos ir alkūnės judesius (1 T. b.l. 154). Išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad tęsiant gydymą nukentėjusiajam buvo skirtos fizioterapinės procedūros, nuskausminamieji ir raminamieji vaistai, kuriuos jis pirko ir pateikė pirkimo kvitus (1 T. b.l. 183, 178). Todėl neabejotina, kad G. B. dėl eismo įvykio patyrė išlaidų, kurios turi būti atlygintos ir dalį jų atlygino draudimo bendrovė. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad jis patyrė išlaidų kelionėms pas gydytojus, kurias G. B. civiliniame ieškinyje vertino 100 eurų sumai, nes nukentėjusysis gyvena Anykščių mieste, kuriame yra ir gydymo įstaiga, kurioje nukentėjusiajam buvo teikiamos medicininės paslaugos. Be to, draudimo bendrovė pagrįstai neatlygino nukentėjusiojo išlaidų, kurias jis patyrė pirkdamas papildus Calcimed, Magnis B6 ir Kardio plius Omega 3, nes byloje nėra jokių duomenų, kad jie nukentėjusiajam buvo paskirti, ar buvo būtini vartoti, siekiant atstatyti jo sveikatos būklę po įvykio. Todėl nukentėjusiajam nepagrindžiant dalies jo nurodomos patirtos turtinės žalos įrodymais, jos atlyginimas nėra galimas. Tokiu būdu draudimo bendrovei atlyginus nukentėjusiojo visas patirtas gydymosi išlaidas, kurias jis pagrindė įrodymais, tenkinti civilinio ieškinio dalį dėl neatlygintos turtinės žalos likusioje dalyje, nėra pagrindo ir todėl skundo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo netenkinama.
14. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusysis G. B. pateikdamas civilinį ieškinį nurodė, kad jam dėl eismo įvykio buvo padaryta ir neturtinė žala, kurią jis įvertino 3500 eurų sumai.
14.1 Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
14.2 Neginčytina, kad dėl nuteistojo G. D. nusikalstamos veikos, padarytos dėl neatsargumo, nukentėjusysis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, buvo operuojamas ir vėliau gydomas, todėl akivaizdu, kad jis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, kurį laiką negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, kurį gyveno iki tol, todėl tai vertintina kaip neturtinė žala.
14.3 Atkreipiamas dėmesys, kad lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Žalos dydis turi būti protingas ir adekvatus ginamoms vertybėms. Be to, kiekviena situacija yra individuali bei savita, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvieną kartą priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių.
14.4 Apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mąstą įvertinęs pateiktus medicininius dokumentus, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir sprendė, kad draudimo bendrovės nukentėjusiajam išmokėta 1250 eurų suma ir kaltininko atlyginta 200 eurų suma yra pakankama nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti, todėl ieškinį dėl neturtinės žalos taip pat atmetė.
14.5 Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis G. B. papildomai pateikė medicininių dokumentų išrašus, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajam po patirtų sužalojimų yra likę liekamieji reiškiniai : pirštų, riešo bei dilbio ties alkūnkauliu skausmas, riboti judesiai, o alkūnkaulio lūžio konsolidacija nėra pilna ( 2 T. b.l. 62), todėl suprantama, kad liekamieji reiškiniai trukdo jam gyventi pilnavertį gyvenimą.
14.6 Šioje vietoje pažymima ir tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajam 1250 eurų išmoką dėl neturtinės žalos atlyginimo išmokėjo pagal traumos faktą, pagrįstą pirminiais 2018-03-27 nukentėjusiojo pateiktais medicininiais dokumentais (2 T. b.l. 2). Jokių papildomų duomenų dėl traumos liekamųjų reiškinių nukentėjusysis draudimo bendrovei nepateikė ir išmokėti didesnę sumą, nei buvo išmokėta, neprašė, nors tokią galimybę turėjo, tačiau nesutikdamas su jam išmokėta suma padarytai žalai atlyginti šį klausimą sprendė kreipdamasis į teismą, pareikšdamas civilinį ieškinį.
14.7 Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiojo pateiktus papildomus duomenis apie jo sveikatos būklę, neabejoja, kad G. B. dėl jo sveikatos sužalojimo patyrė emocinius išgyvenimus, kitas neigiamas emocijas, nepatogumus ir juos patirs ateityje, todėl jo patirta neturtinė žala turi būti atlyginta. Atsižvelgiant į paminėtų aplinkybių visumą, protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, daroma išvada, kad nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos didinama iki 3000 eurų, papildomai priteisiant iš draudimo bendrovės 1750 eurų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas neturtinės žalos nustatymui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad ši suma neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajam bus proporcinga jo patiriamiems išgyvenimams, stresui ir nepatogumams.
14.8 Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą bei į tai, kad padengti eismo įvykio metu nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą iki 5 000 Eur yra draudimo bendrovės pagal įstatymą numatyta pareiga, neatsiejama nuo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties, suma, 1750 eurų suma nukentėjusiajam priteisiama iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo, nes ši suma neviršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos maksimalios sumos.
14.9 Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiojo G. B. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo keičiama (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 4 punktas).
15. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias jis patyrė rengiant apeliacinį skundą.
15.1 Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš nuteistojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Nagrinėjamu atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.
15.2 Nors šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiojo G. B. apeliacinį skundą ir skundas iš dalies tenkinamas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tokį sprendimą lėmė išimtinai nukentėjusiojo apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi duomenys apie jo sveikatą, kad jam įvykio metu padarytą žalą privalanti atlyginti draudimo bendrovė atlygino visą nukentėjusiojo jai pateiktais įrodymais pagrįstą žalą, įrodymų (medicininių dokumentų dėl traumos liekamųjų reiškinių) apie didesnį nei atlygintas neturtinės žalos dydį draudimo bendrovei, kuri žalos atlyginimo nevengė, nepateikė, o juos pateikė tik apeliacinės instancijos teismui, akivaizdu, kad nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydžio klausimas galėjo būti išspręstas geranoriškai, bendru nukentėjusiojo ir draudimo bendrovės susitarimu, jei nukentėjusysis papildomus įrodymus dėl neturtinės žalos dydžio būtų pateikęs draudimo bendrovei. Tokiu atveju nukentėjusysis papildomų išlaidų atstovo advokato pagalbai apmokėti nebūtų patyręs, todėl nukentėjusiojo išlaidos advokato pagalbai apmokėti, patirtos dėl apeliacinio proceso, proceso išlaidomis nepripažįstamos ir iš G. D. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Nutaria:
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas G. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:
G. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš (duomenys neskelbtini)Lietuvos filialo 1750 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.