Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Švitinienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo U. J. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo U. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir skirta laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su to paties teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams ir 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas U. J.vairuoti kelių transporto priemones 1 metus, įpareigojimas per 2 mėnesius atlyginti nukentėjusiajai priteistą turtinę 200 Eur žalą, taip pat per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti mokslą arba pradėti dirbti, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: iš civilinio atsakovo AAS (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo jos naudai priteista 1383 Eur turtinės ir 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimas; iš U. J. - 200 Eur turtinės ir 4500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvio prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Apeliantas prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl netinkamai išspręstų klausimų: baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimo ir per didelio neturtinės žalos atlyginimo dydžio priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio dalies, susijusios su nuteistojo veikos kvalifikavimu, jo kalte ir bausmės paskyrimu, neanalizuoja.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, kadangi jis automobilį vairavo blaivus, nebuvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, veika yra atsitiktinio pobūdžio, padaryta dėl neatsargumo, KET pažeidimas nešiurkštus, nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta nesunkiai, padaryta žala nedidelė. Be to, teigia, jog vairuotojo pažymėjimas jam yra būtinas ne tik dėl susisiekimo studijuojant kitame mieste, tačiau ir dėl galimybės rasti vairuotojo darbą laisvu nuo mokslo metų laiku, kadangi šiuo metu jis vis dar yra tėvų išlaikomas studentas.Uždraudimas naudotis specialia teise yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Minėto straipsnio 1 dalyje nuodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Sisteminė BK 67 straipsnio turinio analizė leidžia daryti išvadą, jog baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės neatleistam pilnamečiam asmeniui, t. y. asmeniui, kuriam paskirta bausmė, nėra privalomas, tačiau teismas turi apsvarstyti ar asmeniui, kuris nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, pakanka taikomo BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės, ar BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti dar reikia jam paskirti ir BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Vertinant ar byloje yra pagrindas skirti uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistąjį (kasacinė nutartis Nr. 2K-25-489/2017). Iš teismų praktikos transporto eismo saugumui taisyklių pažeidimų baudžiamosiose bylose matyti, ką apeliaciniame skunde akcentuoja ir pats nuteistasis, kad BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K–644/2012, 2K-252-677/2015).Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas uždraudė nuteistajam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones atsižvelgęs į tai, kad jis padarė itin pavojingus KET pažeidimus. Visiškai pritardamas tokiai apylinkės teismo pozicijai, apygardos teismas pažymi, jog nuteistasis, priešingai nei jis mano, jam inkriminuotą nusikaltimą padarė šiurkščiai, kadangi jis puikiai suvokdamas, kad kelias yra labai siauras, o danga netolygi, elgėsi labai neatsargiai - visiškai neatsižvelgė į vietovės reljefą ir važiavimo bei kelio sąlygas - matydamas, kad iš priekio atvažiuoja lengvasis automobilis, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo krašto bei nesulėtino važiavimo greičio, dėl ko nesuvaldė savo automobilio ir susidūrė su nukentėjusiosios vairuojamu automobiliu, ir taip sukėlė realų pavojų ne tik savo, tačiau ir kitu automobiliu vykusios nukentėjusiosios sveikatai ir gyvybei. Dėl nuteistojo KET reikalavimų nesilaikymo buvo nesunkiai sužalota priešpriešais važiavusio automobilio vairuotoja – lūžo stuburo pirmas ir ketvirtas juosmens slanksteliai ir tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta skaudesnių nuteistojo neatsakingo vairavimo pasekmių. Pažymėtina ir tai, jog po eismo įvykio nuteistasis, nors savo kaltės dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo neneigė, tačiau nerodė ir akivaizdžios iniciatyvos žalai atlyginti, o nukentėjusiosios atsiprašė tik teismo posėdyje. Be to, apeliaciniame skunde išdėstydamas savo poziciją ir nurodydamas, jog dėl nepalankiai susiklosčiusių įvykio aplinkybių nešiurkščiai padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta nesunkiai, o padaryta žala nėra didelė, savo ruožtu parodo, jog jis nevertina kritiškai savo veiksmų pavojingumo.Kartu nelieka nepastebėta ir tai, jog praeityje (2017, 2016 ir 2014 metais) nuteistasis buvo baustas tiek už šiurkštesnius, tiek už švelnesnius KET pažeidimus (lenkdamas automobilį, važiuojantį ta pačia kryptimi, kirto ištisinę horizontalaus kelio ženklinimo liniją; ne kartą vairavo automobilį neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu; taip pat, kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra; perdavė vairuoti automobilį asmeniui neturinčiam teisės vairuoti), o tai rodo, kad nuteistasis piktnaudžiavo jam suteikta teise vairuoti transporto priemones. Taip pat jis buvo baustas ir nusižengimus viešajai tvarkai (gėrė ir rūkė viešose vietose), ir nors pastarieji nusižengimai savo pobūdžiu nėra itin šiurkštūs, manyti, jog analizuojamu atveju padaryta nusikalstama veika nėra dar viena nuteistojo neatsakingo gyvenimo būdo pasekmė, nėra pagrindo. Šioje situacijoje, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, bausmės tikslai negali būti pasiekti nuteistajam neskiriant BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Be to, teisėjų kolegija papildomai atkreipia nuteistojo dėmesį ir į tai, kad jam atimta teisė vairuoti transporto priemones minimaliam įstatymo numatytam laikui – tik vieneriems metams, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog tokia baudžiamojo poveikio priemonė yra pernelyg griežta ar neproporcinga jo padarytai nusikalstamai veikaiApeliaciniame skunde nuteistasis netinkamą baudžiamojo poveikio priemonės taikymą argumentuoja ir tuo, kad teisė vairuoti jam reikalinga studijuojat kitame mieste, be to, siekia susirasti ir vairuotojo darbą nuo mokslų laisvu laiku, tačiau šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pažymi, kad specialiosios teisės atėmimas nesudaro jokių kliūčių į mokymosi įstaigą vykti ir visuomeniniu transportu, juolab, kad tarpmiestiniai autobusai maršrutu (duomenys neskelbtini) vyksta pakankamai dažnai. Ir antra, nuteistasis turi visas galimybes susirasti darbą pagal savo specialybę, kur darbo funkcijos nėra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu. Šiame kontekste kartu pažymėtina ir tai, kad skiriama baudžiamojo poveikio priemone siekiama ne tik pataisyti nuteistąjį, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią ir toliau pažeidinėti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų bei pataisyti nuteistąjį, nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau, kad šie nepatogumai atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų. Vien tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė nuteistajam kelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų visai nereiškia, kad jos paskyrimas šiuo atveju prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams ar yra neadekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011).

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnis numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-576/2014). Pažymėtina, jog teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios bylos aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką.Byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės ir neturtinės (15 000 Eur) žalos atlyginimo, kurį prašė priteisti iš draudimo bendrovės ir kaltininko solidariai (1 t., b. l. 81-85). Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad O. K. konstatuotas stuburo pirmo ir ketvirto juosmens slankstelių lūžiai, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1., b. l. 72-73). Medicininiai dokumentai apie nukentėjusiosios sveikatos būklę po autoįvykio taip pat patvirtina, kad dėl patirtų sužalojimų ji buvo hospitalizuota, skirtas reabilitacinis gydymas (t. 1., b. l. 87-92). Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje taip pat nurodė, jog po avarijos jos gyvenimas pasikeitė esmingai: teko gydytis ilgą laiką, dėl patirtų sužalojimų išgyveno didelį fizinį ir dvasinį skausmą, ne tik tuo laikotarpiu, kuomet negalėjo sėdėti (6 savaites), tačiau ir po to, be to, susidūrė su įvairiais nepatogumais, jaučiasi nedarbinga bei bejėgė, nuolat kamuoja baimė, nerimas ir nesaugumo jausmas. Taigi, akivaizdu, jog nukentėjusioji patyrė dvasinį sukrėtimą ir skausmą, sutriko normalus jos gyvenimo ritmas, ji patyrė stresą ir išgyveno kitus negatyvius jausmus. Visa tai, CK 6.250 straipsnio prasme, yra neturtinė žala. Šią neturtinę žalą nukentėjusioji O. K. patyrė dėl U. J. padarytos nusikalstamos veikos, todėl CK 6.250 straipsnio prasme, jai padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta.CK 6.250 straipsnio 2 dalis įtvirtinta, kad asmens patirtą neturtinę žalą įvertina teismas, atsižvelgęs į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatydamas nukentėjusiajai patirtos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas tinkamai taikė šią teisės normą ir atsižvelgė į visas CK 6.250 straipsnyje nurodytas aplinkybes, baudžiamojoje byloje esančius duomenis bei vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip matyti, teismas įvertino U. J. kaltės formą (nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo), nuteistojo patyrimo stoką vairuojant, tai, kad įvykio metu buvo blaivus, o nukentėjusiosios atsiprašė tik teismo posėdžio metu, taip pat atsižvelgė į jo asmenybę, amžių, darbingumą, ankstesnius pažeidimus, kilusias pasekmes, turtinę padėtį, taip pat į nukentėjusiosios sužalojimo mąstą ir pasekmes (stuburo slankstelių lūžius, gydymosi ir reabilitacijos trukmę, patirtus nepatogumus – negalėjimą savarankiškai apsitarnauti apie du mėnesius, ribotą judėjimą, judesių skausmingumą, nemigą, nepasitikėjimą savimi, baimę, nerimą ir kt.). Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai sumažino nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį nuo prašomos sumos (15 00 Eur) iki 7 000 Eur, patirtai neturtinei žalai atlyginti, kadangi objektyviai ir išsamiai įvertinus byloje esančių duomenų visetą (ligoninėje buvo mažiau nei savaitę, išrašant būklė buvo gera), teigti jog pasikeitusį gyvenimo ritmą, fizinį ir darbinį aktyvumą sąlygojo būtent patirta trauma, tikrai negalimaTačiau skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų – netinkamai nustatyto neturtinės žalos atlyginimo dydžio iš nuteistojo ir civilinio atsakovo (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 2 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad draudimo išmoka mokama žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti, todėl siekiant kuo optimaliau užtikrinti nukentėjusių asmenų teisių apsaugą, kartu nepažeidžiant ir draudimo bendrovės interesų, įstatymu nustatytos draudimo sumos. Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą seka, kad eismo įvykio metu nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims iš draudimo bendrovės mokėtina kompensacija yra 5000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalyje numatyta nukentėjusiojo asmens diskrecija, kam pareikšti pretenzijas dėl žalos atlyginimo: nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui, tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę, jo atstovui pretenzijoms nagrinėti <...>. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai atsakingai draudimo bendrovei išmokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad ji viršija aukščiau numatytas draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, kad jis atlygintų likusią žalos dalį. Taigi pagal tokį teisinį reglamentavimą reiškia, jei nukentėjęs asmuo kreipiasi dėl neturtinės žalos atlyginimo ir reiškia pretenzijas draudimo bendrovei, jai kyla prievolė pagal ieškinį atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą, kurios dydis apribotas 5 000 eurų suma. Jei ši suma nepadengia viso ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, už likusią padarytos neturtinės žalos dalį draudimo bendrovė neatsako ir ieškovas turi teisę reikalauti, kad ši suma būtų priteista iš transporto priemonės valdytojo. Nagrinėjamos bylos kontekste, atsižvelgus į aukščiau išdėstytą bei į tai, kad padengti eismo įvykio metu nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą iki 5 000 Eur yra draudimo bendrovės pagal įstatymą numatyta pareiga, neatsiejama nuo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties, darytina išvada, kad nukentėjusiajai iš civilinio atsakovo AAS (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo priteisiama ne 2 500 Eur, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, o 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, nes ši suma yra imperatyviai nustatyta aukščiau minėto įstatymo. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu nustatytas neturtinės žalos dydis viršija TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą maksimalios kompensacijos už tokią žalą ribą – 5 000 Eur, tai šią ribą viršijanti suma priteistina iš nuteistojo, nes įstatymo numatytos draudimo išmokos už neturtinę žalą nepakanka 7 000 Eur neturtinei žalai visiškai atlyginti, todėl skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 2 000 Eur.

Dėl kitų klausimų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Nagrinėjamu atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K – 410/2008, 2K – 196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-271/2010, 2K-78-693/2015 ir kt.). Pagal aukščiau minėtą teisminę praktiką, BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ne tik pirmosios instancijos teisme priimant nuosprendį, bet ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose.Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistasis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl neatsargaus nusikaltimo, kuriuo nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nuteistasis dėl jam nepalankaus teismo nuosprendžio padavė skundą apygardos teismui. Taigi, esant situacijai, kuomet apeliacinį procesą inicijavo nuteistasis, nukentėjusiosios išlaidos atstovui advokatui yra grindžiamos būtinumu tinkamai organizuoti nukentėjusiosios teisių gynimą nuo nuteistojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teisme – pateikti atsiliepimą į skundą. Analizuojamu atveju iš kartu su atsiliepimu į skundą pridėtos sąskaitos už teisines paslaugas matyti, kad už atsiliepimo į skundą surašymą nukentėjusioji advokatui sumokėjo 250 Eur. Ši suma pagrįsta prie prašymo pridėtomis sąskaita bei mokėjimo nurodymu. Taigi, teisinis pagrindas iš nuteistojo priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, kurias nukentėjusioji patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme iš tiesų yra, todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, nukentėjusiosios prašoma priteisti išlaidų suma – 250 Eur už advokato atsiliepimo į skundą surašymą, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, šiuo atveju, pripažintina proceso išlaidomis, kurias nuteistasis turi atlyginti nukentėjusiajai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:

priteisti iš nuteistojo U. J. 2000 Eur (du tūkstančiai) iš AAS (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo 5000 Eur (penki tūkstančiai) nukentėjusiajai O. K. neturtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš nuteistojo U. J. 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt) nukentėjusiosios O. K. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.