- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-09
- Bylos Nr.
- e2S-807-852/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06677-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Pareiškėjas
- O. S.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo O. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo O. S. skundą dėl antstolės procesinių veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Virginija Meškauskienė, savivaldybės įmonė „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas O. S. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė antstolei Virginijai Meškauskienei (toliau – ir antstolė) skundą dėl jos procesinių veiksmų, kuriuo prašė nutraukti vykdymo procesą vykdomosiose bylose Nr. 0015/10/04594, Nr. 0015/13/10216, Nr. 0015/13/11965, Nr. 0015/13/11112, Nr. 0015/13/12494, Nr. 0015/13/11998, Nr. 0015/13/09206, Nr. 0015/13/09073, Nr. 0015/10/04574, ir kitose vykdomosiose bylose, jeigu tokių yra, pritaikius senaties terminą.
2. Antstolė Virginija Meškauskienė 2019 m. kovo 4 d. Patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė skundą kartu su priimtu patvarkymu ir vykdomąja byla Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad skolininkas geruoju baudų nesumokėjo, todėl buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Baudos neišieškotos ne dėl antstolės kaltės, o dėl skolininko vengimo sumokėti paskirtas baudas. Skolininkas visiškai nesidomėjo apie vykdymo eigą, neatliko jokių mokėjimų, todėl pagrindo konstatuoti, jog yra suėję baudos vykdymo senaties terminai ir vykdomosios bylos nutrauktinos tuo pagrindu, nėra. Pažymėjo, kad pagrindo stabdyti vykdomąsias bylas taip pat nėra.
3. Suinteresuotas asmuo savivaldybės įmonė „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų.
5. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodė, kad tokio pobūdžio bylose būtina nustatyti, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų; ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai dėl antstolio aplaidumo ar kitų priežasčių nebuvo atlikta veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo; įvertinti skolininko veiksmus. Nustatė, kad vykdomosiose bylose nebuvo praleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, taip pat nebuvo dvejų metų laikotarpio, kai dėl antstolės aplaidumo ar kitų priežasčių nebuvo atlikta veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo. Konstatavo, kad skolininkas nedėjo jokių pastangų sumokėti paskirtas baudas, nesidomėjo vykdymo eiga, o antstolė vykdymo procese veikė aktyviai pagal jai suteiktus įgalinimus, sistemingai tikrino registrų duomenų bazes tikslu nustatyti skolininko turtinę padėtį ir neatliko veiksmų, viršijančių jos kompetenciją. Pažymėjo, kad sutinka su antstolės argumentais, jog skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę dėl savo paties atliktų neteisėtų veiksmų ir tai parodo, kad neteisėtais veiksmais apribojo savo galimybę pasirinkti darbą ar kitokią teisėtą veiklą ir iš jos gauti pajamas. Sprendė, kad nėra pagrindo taikyti nuobaudų išieškojimo vykdymo senaties terminą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Pareiškėjas O. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį ir taikyti senaties terminą antstolės Virginijos Meškauskienės vykdomose vykdomosiose bylose bei išreikalauti reikiamą informaciją iš Antstolių rūmų registro.
7. Pareiškėjas nurodė, kad mokėjimo nevengė, dirbo oficialiai bei, atlikinėdamas bausmę, dirbo pataisos namuose. Pažymėjo, kad antstolis Arminas Naujokaitis sugebėjo rasti įmones, kuriose jis dirbo, o tuo tarpu antstolė Virginija Meškauskienė to nesugebėjo. Antstolė išieškojimo veiksmus atlikinėjo atmestinai, kai kurie veiksmai buvo atliekami su beveik dviejų metų pertrauka. Pažymėjo, kad kiti antstoliai, pavyzdžiui Irena Beliačic, Inga Karalienė, nutraukė analogiškas vykdomąsias bylas.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo antstolė Virginija Meškauskienė atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodė, kad išieškojimas užsitęsė dėl paties skolininko vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas. Skolininkas, žinodamas apie jam paskirtas baudas, jų nesumokėjo, nesidomėjo skolų išieškojimu, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdamas kuo greičiau padengti įsiskolinimus. Antstolė vykdymo veiksmus atliko nepraėjus dviems metams nuo nutarimų gavimo, vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose atlikti sistemingai.
9. Suinteresuotas asmuo savivaldybės įmonė „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Iš pateikto atskirojo skundo nustatyta, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą iš esmės grindžia tapačiu, jo skunde dėl antstolės procesinių veiksmų nurodytu, argumentu – yra pasibaigęs išieškojimo senaties terminas jo atžvilgiu pradėtose vykdomosiose bylose.
13. Su tokia pareiškėjo pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje pagrįstai vadovavosi tokio pobūdžio bylose suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, remiantis kuria, sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta: ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams; ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo; ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Pirmosios instancijos teismas nustatęs šių sąlygų buvimą sprendė, kad senaties terminas vykdomosiose bylose nėra pasibaigęs. Apeliacinės instancijos teismas nebekartoja pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, su jomis sutinka.
14. Pareiškėjas atskirajame skunde, grįsdamas pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, plačiau pasisakė dėl vienos iš vertintinų sąlygų, nustatant senaties termino suėjimo ar nesuėjimo faktą, t. y. dėl vengimo sumokėti paskirtą baudą, nebuvimo. Pareiškėjas nurodė, kad jis nevengė sumokėti baudos, nes dirbo oficialiai bei, atlikinėdamas bausmę, dirbo pataisos namuose.
15. CPK 644 straipsnio 4 punkte yra numatyta skolininko pareiga aktyviai domėtis vykdymo eiga. Šią pareigą akcentuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris ne kartą pažymėjo, kad skolininkas turi pareigą domėtis vykdomosios bylos eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2005, 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007, 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007, 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008 ir kt.).
16. Remiantis vykdomojoje byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjas vengė sumokėti jam paskirtą baudą, t. y. žinodamas apie jam paskirtą baudą, nedėjo pakankamų pastangų jos sumokėti, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas pareiškėjas buvo nemokus dėl jo paties veiksmų – neteisėtais veiksmais apribojo savo galimybę pasirinkti darbą ar kitokią teisėtą veiklą ir iš jos gauti pajamas. Pareiškėjas nurodo, kad sumokėti jam paskirtų baudų nevengė, kadangi oficialiai dirbo. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas bendradarbiavo su antstole, domėjosi išieškojimo procesu. Vykdymo procese nebuvo išieškota net dalis įsiskolinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas išvadai, jog baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl pareiškėjo vengimo sumokėti jam paskirtą baudą. Pagrindas išreikalauti papildomus įrodymus nenustatytas.
17. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolės procesinių veiksmų, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Pareiškėjo O. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.