Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-3264-554/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00127-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1; 3.2; 14.6; 41; 55.1.1

2019 m. gruodžio 23 d.

dalyvaujant pareiškėjos - Uždarosios akcinės bendrovės Druskininkų komunalinis ūkis atstovui advokatui T. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Uždarosios akcinės bendrovės Druskininkų komunalinis ūkis skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja UAB Druskininkų komunalinis ūkis 2019 m. sausio 17 d. skundu teismo prašė:

1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus Alytaus administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio vedėjo R. M. 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JAR11-/13".

Pareiškėja skunde nurodė, taip pat atstovas paaiškino teismo posėdžių metu, kad baudą bendrovei paskyrė už tai, kad ji laikotarpyje nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2018 m. liepos 19 d. vykdė pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymą (surinkimą, rūšiavimą, laikymą, šalinimą) atliekų surinkimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (toliau - aikštelė), neturint taršos leidimo ir tuo pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 19 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 2 dalį, Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau - ATĮ) 6 straipsnį.

Nurodė, kad Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo taisyklės buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 (toliau - Taisyklės). Šių Taisyklių 1 priede yra nustatyti kriterijai, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia atliekų apdorojimui (naudojimui ar šalinimui, įskaitant paruošimą naudoti ir šalinti) ir laikymui. Pagal šiuos kriterijus ūkinės veiklos vykdytojas privalėtų turėti leidimą, jei jis apdorotų atliekas (naudotų ar šalintų, įskaitant paruošimą naudoti ir šalinti) ir (ar) laikytų atliekas, išskyrus atvejus, kai vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo", 1 priedu tokiai veiklai reikia turėti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, arba laikytų atliekas jų susidarymo vietoje ir laikymo laikotarpis viršytų ATĮ nustatytą laikino laikymo laikotarpį. Bendrovė nei vienos veiklos, nurodytos Taisyklių 1 priede, aikštelėje nevykdė.

Pabrėžė, kad ATĮ 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia atliekų apdorojimo sąvoką kaip atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti. Atliekų naudojimas pagal to paties ATĮ 2 straipsnį – tai veikla, kurios pagrindinis rezultatas yra atliekas sudarančių medžiagų naudojimas konkrečiai paskirčiai vietoje kitų medžiagų, arba veikla, kurios rezultatas yra atliekų paruošimas naudoti pagal tą paskirtį įmonėje arba visame ūkyje. Nebaigtinį atliekų naudojimo veiklų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Atliekų naudojimo veiklų sąrašas yra nustatytas Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (toliau - Atliekų tvarkymo taisyklės) 2 priede. Pareiškėja aikštelėje nei vienos veiklos, nurodytos Atliekų tvarkymo taisyklių 2 priede, nevykdė, o vykdė atliekų surinkimą iš gyventojų. Aikštelėje buvo pastatyti 3 konteineriai, į kuriuos gyventojai atnešdavo ir išmesdavo įvairias atliekas. Susikaupusios atliekos pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kas mėnesį kitos įmonės (UAB „Ekonovus", turinčios sutartį su UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras) buvo išvežamos šalinti ar apdoroti kitoms atliekas tvarkančioms įmonėms. Pagal tų pačių Atliekų tvarkymo taisyklių 2 priedą atliekų surinkimas priskiriamas kitai atliekų tvarkymo veiklai, bet ne naudojimui. Atliekų tvarkymo taisyklių 2 priedo 1 lentelėje yra nurodytos atliekų šalinimo veiklos. Tačiau nei vienos iš šių veiklų pareiškėja aikštelėje nevykdė, o atliekas, gyventojų išmestas į konteinerius, išveždavo šalinti kitoms, teisę šalinti atliekas turinčioms įmonėms.

Akcentavo, kad Atliekų tvarkymo taisyklių 2 priedo 3 lentelėje yra nurodytos atliekų paruošimo naudoti arba šalinti paruošimo veiklos. Tačiau paruošimo naudoti arba šalinti veiklų pareiškėja aikštelėje taip pat nevykdė. ATĮ 2 straipsnio 10 dalis apibrėžia atliekų laikymo sąvoką. Atliekų laikymas – tai naudoti skirtų nepavojingųjų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip 3 metus, naudoti skirtų pavojingųjų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip 1 metus ir šalinti skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip 1 metus, išskyrus laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo. ATĮ 2 straipsnio 47 dalis apibrėžia atliekų laikinojo laikymo sąvoką. Laikinasis atliekų laikymas – tai pavojingųjų atliekų laikymas ne ilgiau kaip 6 mėnesius, o nepavojingųjų atliekų - ne ilgiau kaip 1 metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo, paruošiant atliekas išvežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginį. ATĮ 2 straipsnio 14 dalis apibrėžia atliekų surinkimo sąvoką. Juo laikomas atliekų paėmimas iš atliekų turėtojų, įskaitant rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir (ar) parengiamąjį laikymą iki atliekų surinkimo įrenginiuose, kuriuose atliekos iškraunamos, kad jas galima būtų paruošti pervežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius. ATĮ 2 straipsnio 15 dalis apibrėžia atliekų susidarymo vietos sąvoką. Atliekų susidarymo vieta – tai įrenginys ar teritorija, kurioje dėl ūkinės ar kitos veiklos susidaro atliekų.

Pabrėžė, kad pareiškėja aikštelėje vykdė atliekų surinkimo iš gyventojų veiklą. Atliekos aikštelėje susidarydavo gyventojams jas atnešus ir išmetus į konteinerius. Taigi, atliekų susidarymo vieta yra aikštelė. Joje susidariusios atliekos buvo vežamos atitinkamoms atliekas tvarkančioms įmonėms, kurios paruošdavo jas naudojimui arba šalinimui ir/arba naudodavo ar šalindavo. Gyventojų suneštų atliekų buvimas konteineriuose iki 1 mėnesio pagal aukščiau nurodytas ATĮ sąvokas nėra atliekų laikymas. Akivaizdu, kad aikštelėje pareiškėja nevykdė atliekų laikymo veiklos, o vykdė atliekų surinkimą, bet ne atliekų apdorojimą (naudojimą ar šalinimą, įskaitant paruošimą naudoti ir šalinti) ir (ar) laikymą, todėl įmonės veikoje nėra veikos, numatytos AAĮ 55 straipsnio 3 dalyje, sudėties.

Atsakovas ir jo atstovas teismo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, taip pat atsakovo atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėja nepagrįstai nurodė, jog aikštelėje vykdė atliekų surinkimo veiklą, bet ne atliekų apdorojimą (naudojimą ar šalinimą, įskaitant paruošimą naudoti ir šalinti) ir laikymą. Pagal Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Druskininkų savivaldybės teritorijoje 2015 m. kovo 20 d. sutarties, pasirašytos tarp Druskininkų savivaldybės administracijos ir pareiškėjos, 1.1. punktą paslaugos teikėjas (UAB Druskininkų komunalinis ūkis) įsipareigojo teikti komunalinių atliekų tvarkymo Druskininkų savivaldybės teritorijoje paslaugą, laikydamasis Techninės specifikacijos bei Sutartyje nustatytų reikalavimų, o užsakovas (Druskininkų savivaldybės administracija) įsipareigoja apmokėti paslaugos teikėjui už tinkamai ir laiku suteiktą paslaugą Sutartyje nustatyta tvarka. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga – tai viešoji paslauga, apimanti komunalinių atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, šių veiklų organizavimą, stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą.

Pabrėžė, kad 2015 m. kovo 20 d. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Druskininkų savivaldybės teritorijoje sutarties Nr. 2-109-(7.7) (toliau - Paslaugų sutartis) 11.5. punkte nustatyta, kad paslaugų teikėjas (UAB Druskininkų komunalinis ūkis) privalo: 11.5.1. - stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėse įrengti vietas atskirų rūšių (statybines atliekas, baldai, šiferis, žaliosios atliekos, padangos, elektroninė įranga bei pavojingos buities atliekos (išeikvotos baterijos ir akumuliatoriai, pasenę vaistai, lakų, dažų, klijų, tirpiklių, skiediklių atliekas, tara(pakuotės) nuo dažų, ploviklių, cheminių medžiagų ir kt. atliekoms sudėti; 11.5.2. - kiekvienoje stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėje pastatyti mažiausiai po 2 ASK tipo 10 m³ talpos konteinerius (18 vnt.), skirtus statybinėms atliekoms ir baldams sudėti; 11.5.3. - užtikrinti pastovų stambiųjų atliekų aikštelių švara ir tvarką, įvesti ir palaikyti kokybės užtikrinimo sistemą; 11.5.4. - išrūšiuoti atliekas pagal jų rūšį: statybinės atliekos, baldai, padangos, šiferis, elektros įranga, žaliosios atliekos ir pavojingos atliekos ir kt. Paslaugų sutarties 11.5.9 papunktyje nustatyta, kad paslaugų teikėjo paskirti atsakingi asmenys (darbuotojai) privalės ARATC atstovams stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėse priduoti tvarkingai išrūšiuotas statybines atliekas, baldus ir šiferį.

Akcentavo, kad ATĮ 2 straipsnio 7 dalyje sąvoka „atliekų apdorojimas“ apibrėžta kaip atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti. ATĮ 2 straipsnio 18 dalyje sąvoka „atliekų tvarkymas“ apibrėžta kaip atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas. Pagal AAĮ 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, juridiniai ir fiziniai asmenys, prieš pradėdami eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir vykdydami ūkinę veiklą, privalo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą. ATĮ 6 straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat numato reikalavimą, kad įmonės, kurios atliekas naudoja ir arba (šalina) turi gauti leidimus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. To paties įstatymo 19² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar šio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (toliau šiame straipsnyje - fizinis ar juridinis asmuo) turi teisę eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse, šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis.

Pabrėžė, kad Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 06 d. įsakymu Nr. D-259 „Dėl taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo (toliau - Taisyklės) 6 punkte nustatyta, kad veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį, atitinkantį vieną ar kelis Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą. Taisyklių 1 priedo 3 punkte nustatyti kriterijai, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia specialiosios dalies atliekų apdorojimui (naudojimui ar šalinimui, įskaitant paruošimą naudoti ir šalinti) ir laikymui. Pareiškėjos veikla atitinka vieną Taisyklių 1 priede nurodytą kriterijų - 3.1. - apdorojamos atliekos (naudojamos ar šalinamos, įskaitant paruošimą naudoti ir šalinti) ir (ar) laikomos atliekos, išskyrus atvejus, kai vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. Dl-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, 1 priedu tokiai veiklai reikia turėti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą.

Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus Alytaus administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio vedėjo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimu „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JAR11-/13", vadovaujantis AAĮ 53 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjai buvo paskirta ekonominė sankcija – 600 Eur bauda. Bauda buvo paskirta už AAĮ 19 straipsnio 1, 2 dalių, taip pat ATĮ 6 straipsnio pažeidimus. Bauda buvo paskirta už tai, kad pareiškėja laikotarpyje nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2018 m. liepos 19 d. vykdė pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymą (surinkimą, rūšiavimą, laikymą, šalinimą) atliekų surinkimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), neturėdama Taršos leidimo.

Šios administracinės bylos įrodymai (taip pat ir TIS Liteko duomenys: 2019 m. liepos 11 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų administracinio nusižengimo byla Nr. A11.-211-970/2019, 2019 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apygardos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-399-579/2019 duomenys) patvirtina, kad 2015 m. kovo 20 d. tarp užsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos ir paslaugų teikėjo UAB Druskininkų komunalinis ūkis buvo sudaryta komunalinių atliekų tvarkymo Druskininkų savivaldybės teritorijoje paslaugų sutartis Nr. 26-109-(7.7). Sutarties sąlygos patvirtina, kad paslaugos teikėjas (pareiškėja) įsipareigojo teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą, laikydamasis Techninės specifikacijos ir Sutartyje nustatytų reikalavimų. Techninės specifikacijos 11.5.1. punktas numatė, kad paslaugos teikėjas stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėse privalo įrengti vietas atskirų rūšių atliekoms sudėti. Sutarties 11.5.3. punktas numatė, kad paslaugos teikėjas privalo užtikrinti pastovią stambiųjų atliekų aikštelių švarą ir tvarką - t. y. įvesti ir palaikyti kokybės užtikrinimo sistemą. Sutarties 11.5.4. punktas įtvirtino pareiškėjai pareigą išrūšiuoti atliekas pagal jų rūšį: statybinės atliekos, baldai, padangos, šiferis, elektroninė įranga, žaliosios atliekos ir pavojingos atliekos ir kt..

Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad Aplinkos ministerija 2018 m. balandžio 30 d. gavo pranešimą, jog kelis metus Druskininkų savivaldybės teritorijoje, (duomenys neskelbtini)kaimo ribose yra įrengtas nelegalus sąvartynas, kuris neatitinka jokių aplinkos apsaugos sąlygų. Dėl šio pranešimo atsakovas 2018 m. liepos 3 d. atliko neplaninį patikrinimą, kurio metu nustatė, kad pareiškėja vykdo atliekų tvarkymo (t. y. atliekų surinkimo, rūšiavimo, laikymo) veiklą, neturėdama Aplinkos apsaugos agentūros išduoto taršos leidimo. Pareiškėjai 2018 m. gegužės 10 d. buvo duotas Privalomasis nurodymas Nr. V13-28 iki 2018 m. birželio 11 d. visas pavojingas ir nepavojingas atliekas, sukauptas miško ūkio paskirties žemėje, perduoti atliekų tvarkytojams. Šį Privalomąjį nurodymą pareiškėja iki 2018 m. birželio 12 d. įvykdė. 2018 m. liepos 19 d. sutvarkyta miško žemės teritorija, kurioje buvo kaupiamos atliekos, perduota (duomenys neskelbtini)girininkijai.

Faktų fiksavimo pažymos duomenys taip pat patvirtina, kad ginčo aikštelėje rasti 3 dideli metaliniai konteineriai pilni atliekų: šiferio, statybinių, buitinių atliekų. Aplink konteinerius taip pat rastos atliekos: šaldytuvas, padangos, šiferis, tekstilė, pakuotės, užterštos cheminėmis medžiagomis, stambiagabaritės atliekos, stiklai ir kt.. Visos atliekos buvo sumaišytos, t. y. pavojingos atliekos sumaišytos su nepavojingomis ir išpiltos ant žemės. Patikrinimo akte Nr. AKOP1-1 taip pat konstatuota, kad atliekos laikomos miškų ūkio paskirties žemės sklype, jos sumaišytos, suverstos ant miško paklotės apie 200 kv. m plote. Teritorijoje rasta: pareiškėjai priklausantys 3 metaliniai konteineriai, sargo būdelė ir keli tvoros segmentai, taip pat pastatytos lentelės su nuorodomis, kur kokias atliekas galima pilti. Aikštelė neįregistruota VĮ Registrų centras. Pagal Projektinius sprendinius aikštelę turi sudaryti betonuotas laukas, kuris pagal galimybes (vietos reljefo sąlygas) įgilinamas iki 1 metro. Aikštelė turi būti aptverta ir įrengti užrakinami vartai. Neužteršti lietaus vandenys nuo betonų paviršių turėjo būti nuvedami suplaniruotu žemės paviršiumi. Pateikti duomenys įrodo, kad patikrinimo metu aikštelė nebuvo tinkamai įrengta ir nebuvo įgyvendinti Projekto sprendiniai: atliekų surinkimo vieta neišbetonuota, pagal vietovės reljefo sąlygas aikštelė neįgilinta iki 1 metro, atliekų surinkimo vieta (aikštelė) pilnai neaptverta. Teritorijoje pavojingos ir nepavojingos atliekos laikomos ne tik atviruose konteineriuose, bet ir ant laidžios vandeniui žemės dangos.

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjo 2019 m. liepos 11 d. nutarimu (nutarimas įsiteisėjęs ir jo pagrįstumas patvirtintas apeliacine tvarka 2019 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apygardos teismo nutartimi) pareiškėjos vadovas (UAB Druskininkų komunalinis ūkis direktorius) buvo nubaustas administracine tvarka. Pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, jam buvo paskirta administracinė nuobauda - įspėjimas. Pareiškėjos vadovas buvo pripažintas kaltu dėl AAĮ 19 straipsnio 1 dalies, 19² straipsnio 2 dalies, Aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 3 punkto, 4.4 punkto, 1 priedo 3.1 punkto, nustatančio, kad veiklos vykdytojai eksploatuojantys įrenginius privalo turėti taršos leidimą, pažeidimo.

ATĮ 8 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, o atliekų laikymo priemonės, įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose laikomų atliekų savybes, turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. ATĮ 2 straipsnio 10 punktas apibrėžia, kad atliekų laikymas – tai naudoti skirtų nepavojingųjų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip 3 metus, naudoti skirtų pavojingųjų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip 1 metus ir šalinti skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip 1 metus, išskyrus laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo. Laikinasis atliekų laikymas apibrėžiamas kaip pavojingųjų atliekų laikymas ne ilgiau kaip 6 mėnesius, o nepavojingųjų atliekų – ne ilgiau kaip 1 metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo, paruošiant atliekas išvežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginį (ATĮ 2 straipsnio 45 punktas). Šis teisinis reguliavimas leidžia teismui daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas ATĮ nedaro skirtumo tarp atliekų laikymo ir laikinojo atliekų laikymo ta prasme, jog tiek laikinai, tiek ilgesnį laikotarpį laikomos atliekos turi būti laikomos tokiu būdu, jog neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. Akivaizdu, kad atliekų laikymas visada turi atitikti kitų teisės aktų reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad laikino atliekų tvarkymo apibrėžimas taikomas tuo atveju, kai šios atliekos yra laikomos jų susidarymo vietoje. Ginčo atveju visas atliekas atveždavo fiziniai ar juridiniai asmenys, t. y. atliekos nesusidarydavo dėl pačioje aikštelėje vykdytos kokios nors ūkinės ar kitos veiklos. Toks atliekų susidarymo vietos sąvokos aiškinimas leidžia užtikrinti, jog įmonių vykdomos atliekų laikymo veiklos neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.

AAĮ 19 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) (toliau šiame straipsnyje ir šio įstatymo 19¹, 19² ir 19³ straipsniuose – fizinis ar juridinis asmuo), prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą (toliau – leidimas) arba įrenginį įregistruoti. AAĮ 19 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo ūkinės veiklos objektą eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydamas aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų. ATĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingas atliekas laikančios ilgiau kaip 6 mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip 1 metus, turi gauti leidimus. Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į įmonės vykdomą ekonominę veiklą, nustato atliekų apdorojimo veiklos rūšį ir nepavojingųjų atliekų, susidarančių šios įmonės ūkinės veiklos metu, rūšį ir kiekį, kuriuos ši įmonė turi teisę apdoroti be leidimo (ATĮ 6 straipsnio 2 dalis). AAĮ 19² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintose Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse (toliau – Taršos leidimų taisyklės) nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Paminėtų teisės aktų normų turinio analizė duoda pagrindą išvadai, kad fizinis ar juridinis asmuo privalo įgyti taršos leidimą eksploatuodamas ar valdydamas nuosavybės teise ar kitu teisiniu pagrindu tik tokį įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), koks jis yra apibrėžiamas Taršos leidimų taisyklėse. Taršos leidimų taisyklių 4.4 punktas apibrėžia, kad įrenginys – tai stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma vienos arba kelių rūšių 1 priede išvardintus kriterijus atitinkanti veikla ir bet kuri kita toje pačioje vietoje vykdoma tiesiogiai susijusi veikla, galinti sukelti aplinkos teršimą ir (arba) kitokias pasekmes ar poveikį aplinkai. Taršos leidimų taisyklių 1 priedo 3 dalyje įtvirtinti kriterijai, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia specialiosios dalies atliekų apdorojimui (naudojimui ar šalinimui, įskaitant paruošimą naudoti ir šalinti) ir laikymui, o 3.1 punkte apibrėžta tokius kriterijus atitinkanti veikla - atliekų apdorojimas (naudojimas ar šalinimas, įskaitant paruošimą naudoti ir šalinti) ir (ar) atliekų laikymas. Tai duoda pagrindą išvadai, kad įrenginys – tai stacionarus technikos objektas, kuriame apdorojamos atliekos (naudojamos ar šalinamos, įskaitant paruošimą naudoti ir šalinti) ir (ar) laikomos atliekos.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad ginčo aikštelė, kurios priežiūrą vykdė pareiškėja, buvo tik dalinai aptverta, pažymėta specialiu informaciniu ženklu „Stambiųjų atliekų surinkimo aikštelė“. Aikštelėje buvo įrengta kilnojama sargo būdelė, atvežti stambiųjų atliekų surinkimo konteineriai, aikštelėje buvo nustatyta atliekų surinkimo ir rūšiavimo sistema, įrengtos stebėjimo kameros. Teismas pabrėžia, kad pagal Sutarties priedo – Techninės specifikacijos 11.5.1-11.5.6 punktus pareiškėja buvo įsipareigojusi aikštelėje pastatyti atliekų konteinerius statybinėms atliekoms ir nenaudojamiems baldams, taip pat įrengti vietas atskirų rūšių (statybinės atliekos, baldai, šiferis, žaliosios atliekos, padangos, elektroninė įranga bei pavojingos buities atliekos, išeikvotos baterijos ir akumuliatoriai, pasenę vaistai, lakų, dažu, klijų, tirpiklių, skiediklių atliekos, tara (pakuotės) nuo dažų, ploviklių, cheminių medžiagų ir kt.) atliekoms sudėti, užtikrinti pastovią aikštelės švarą ir tvarką, t. y. įvesti ir palaikyti kokybės užtikrinimo sistemą, užtikrinti atliekų priežiūrą, kontrolę ir vykdyti atliekų prevenciją. Iš to seka pagrįsta išvada, kad aikštelė buvo mechanizmas su technika atliekoms surinkti, laikyti ir savo turiniu bei prasme atitiko įrenginį, apibrėžtą Taršos leidimų taisyklių 4.4 punkte.

Taršos leidimų taisyklių 6 punktas nustato, kad veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį, atitinkantį vieną ar kelis Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą. Taršos leidimų taisyklių 1 priedo 3 punkte nustatyti kriterijai, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia specialiosios dalies atliekų apdorojimui (naudojimui ar šalinimui, įskaitant paruošimą naudoti ir šalinti) ir laikymui. Šiuo atveju pareiškėjo veikla visiškai atitinka paminėtų taisyklių 1 priedo 3.1. punkte numatytą kriterijų - apdorojamos atliekos (naudojamos ar šalinamos, įskaitant paruošimą naudoti ir šalinti) ir (ar) laikomos atliekos. Teismas pabrėžia, kad nors aikštelėje buvę mechanizmai ir nebuvo sudėtingi, tačiau jie sudarė kompleksinį atliekų surinkimo įrenginį, kuriam eksploatuoti ir turėjo būti gautas taršos leidimas, o pati aikštelė turėjo būti įregistruota viešajame registre. Atliekų surinkimo veikla (atliekų laikymas) buvo vykdoma sistemingai. Konteineriai nebuvo pastatyti dėl vienkartinio gyventojų atliekų surinkimo ir išvežimo. Todėl pareiškėjos veiklos vertinti kaip laikino atliekų laikymo nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, ir specialistė D. K. teismo posėdyje paaiškino, kad atliekų laikymo veiklai buvo reikalingas leidimas, nes aikštelė savo esme atitiko didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę. Aikštelė atitinka atliekų surinkimo įrenginio statusą, vykdyta veikla negali būti vertinama kaip atliekų laikinas laikymas, nes atliekos susidarydavo ne pačioje aikštelėje. Pareiškėjos prašymu iškviesta specialistė I. M. paaiškino, kad aikštelė labiau priminė konteinerių stovėjimo arba didelių gabaritų atliekų surinkimo vietą, o ne didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę ir aikštelė negali būti laikoma įrenginiu, nes tokius įrenginius įrengti miškų ūkio paskirties žemėje draudžiama.

Teismas specialistės I. M. paaiškinimus atmeta, kaip prieštaraujančius nustatytų faktinių aplinkybių visumai ir ginčo situacijos teisiniam reglamentavimui. ATĮ 30 straipsnio 17 dalies 4 punkte numatyta, kad savivaldybės privalo įgyvendinti valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane joms nustatytas užduotis šiame plane nustatytais terminais ir užtikrinant plane numatytus minimalius reikalavimus: įrengti didelių gabaritų atliekų (baldų, statybos ir griovimo, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, naudotų padangų, pavojingų buitinių atliekų ir kt.) surinkimo aikšteles ir organizuoti didelių gabaritų atliekų surinkimą kitais būdais. Aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 patvirtintų Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų 2 punkte nustatyta, kad Kokybės reikalavimų tikslas – nustatyti minimalius komunalinių atliekų (mišrių komunalinių atliekų, antrinių žaliavų, įskaitant pakuočių atliekas, buityje susidarančių didelių gabaritų komunalinių atliekų, biologiškai skaidžių, statybos ir griovimo, pavojingų atliekų, naudotų padangų ir kitų buityje susidarančių atliekų) tvarkymo paslaugos, išskyrus komunalinių atliekų naudojimą ir šalinimą, bet įskaitant komunalinių atliekų paruošimą naudoti pakartotinai, kokybės reikalavimus. Specialiuosius kokybės reikalavimus buityje susidarančių didelių gabaritų komunalinių atliekų, įskaitant pavojingas atliekas, surinkimui ir vežimui numato Kokybės reikalavimų VI skyrius. Šio skyriaus 37 punktas reglamentuoja, kad didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės įrengiamos vadovaujantis šiomis nuostatomis: 37.1. - aikštelės turi būti įrengtos taip, kad nekeltų pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai; 37.2. - aikštelėse turi būti paskelbta atliekų priėmimo tvarka, paskirtas atsakingas asmuo arba asmenys, vizualiai tikrinantys atliekas, ženklinantys atitinkamas atliekas, prižiūrintys aikštelę, padedantys gyventojams rūšiuoti jų pristatomas atliekas, atskiriantys paruošimui naudoti pakartotinai tinkamas atliekas nuo kitų komunalinių atliekų, organizuojantys atliekų perdavimą jų tvarkytojams, paruošiantys naudoti pakartotinai, organizuojantys tinkamų naudoti pakartotinai daiktų, patekusių į aikšteles, perdavimą pakartotinai naudoti ir (arba) pardavimą; 37.3. - vykdant plane nustatytas užduotis, aikštelės įrengiamos atsižvelgiant į jose priimamų atliekų savybes ir turi atitikti teisės aktų nustatytus atliekų tvarkymo, aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, visuomenės sveikatos saugos, darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus; 37.4. - surenkamos buityje susidarančios atliekos iš gyventojų (fizinių asmenų), nustatant maksimalų priimamų atliekų kiekį, priimamos neimant papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą; 37.5. - pakeliui į aikštelę įrengiamos kelio ženklų nuorodos apie aikštelę; 37.6. atliekos į aikštelę priimamos atliekų turėtojams patogiu metu, t. y. ir po darbo valandų. Teismas pabrėžia, kad aplinkybės, jog aikštelės įrengimas ne visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus bei ši aikštelė buvo įrengta miškų ūkio paskirties žemėje, nepaneigia aikštelės paskirties ir naudojimo būdo bei nekeičia ginčo esmės ir nešalina pareiškėjos atsakomybės už AAĮ pažeidimus.

Teismas taip pat atmeta specialistės I. M. paaiškinimais, kad byloje nagrinėjamu atveju pagal analogija turėtų būti taikomos 2004 m. rugsėjo 10 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-481 patvirtintos Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklės, numatančios, kad priėmimo vietoje surinktos elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra laikomos laikinai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisės normų analogija galima tik esant išimtinėms sąlygoms: nėra teisės normos, kuri reglamentuotų ginčo santykį, yra teisės norma, reglamentuojanti panašų santykį, yra toks teisės normų reguliuojamo ir nereguliuojamo santykio panašumas, kuris leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad analogijos taikymas yra pateisinamas, t. y. neprieštaraus santykio esmei ir pobūdžiui. Administracinėje byloje ginčo teisinį santykį detaliai reglamentuoja aukščiau išdėstytos teisės normos, todėl nagrinėjamu atveju analogijos taikyti nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad iš ginčijamo nutarimo turi būti pašalintos aplinkybės, kad pareiškėja neteisėtai rinko, rūšiavo, šalino atliekas. Pagal teisinį reglamentavimą leidimas reikalingas tik atliekų laikymui. Teismas pritaria šiems atsakovo atstovo argumentams. Juos taip pat patvirtina ir aukščiau išdėstytas teisinis situacijos reglamentavimas. Pareiškėjai taip pat buvo inkriminuotas ir ATĮ 6 straipsnio pažeidimas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingas atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus. ATĮ 6 straipsnio 2 dalis numato, kad Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į įmonės vykdomą ekonominę veiklą, nustato atliekų apdorojimo veiklos rūšį ir nepavojingųjų atliekų, susidarančių šios įmonės ūkinės veiklos metu, rūšį ir kiekį, kuriuos ši įmonė turi teisę apdoroti be leidimo. Administracinėje byloje nenustatyta, kad pareiškėja vykdė atliekų apdorojimo veiklą, taip pat nenustatyta, kad atliekų susidarymo vietoje pavojingos atliekos būtų laikomos ilgiau kaip 6 mėnesius, o nepavojingos – ilgiau kaip 1 metus. Tai patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. P.. Dėl paminėtų aplinkybių teismas daro išvadą, kad ATĮ 6 straipsnio pažeidimas pareiškėjai buvo inkriminuotas nepagrįstai.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėja savo veiksmais pažeidė tik AAĮ 19 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies imperatyvias nuostatas toje dalyje, kad neteisėtai laikė atliekas, nes tokiam laikymui buvo reikalingas leidimas.

AAĮ 55 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas arba pagal teisės aktus toks įrenginys turi būti įregistruotas, užtraukia baudą nuo 600 šimtų iki 1400 eurų. Pareiškėjai buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda ir buvo nustatytos 2 atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.

AAĮ 52 straipsnis numato, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovo pateiktą Privalomąjį nurodymą pareiškėja įvykdė laiku (praktiškai panaikino miško žemėje esančią atliekų surinkimo aikštelę ir visiškai sutvarkytą teritoriją perdavė vietos girininkijai), aikštelės vietą parinko ne pareiškėja, o Druskininkų savivaldybės administracija, taip pat nustatytos 2 pareiškėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nenustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Ginčo situacija yra sudėtingai ir iš dalies dviprasmiškai reglamentuota teisės aktų. Šią išvadą patvirtina tai, kad administracinėje byloje 2 specialistai visiškai skirtingai aiškina ginčo situaciją, nors remiasi tais pačiais teisės aktais. Be to, nagrinėjant bylą teisme buvo sumažinta pareiškėjai inkriminuoto kaltinimo (AAĮ pažeidimo) apimtis. Dėl paminėtų aplinkybių teismas daro išvadą, kad paskirta ekonominė sankcija – 600 eurų bauda akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, todėl vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas nutaria skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą ir paskirti 100 eurų baudą.

Teismas akcentuoja, kad AAĮ nuostatų sisteminė analizė duoda pagrindą išvadai, kad ekonominė sankcija – tai bauda, numatyta konkrečiame straipsnyje, apibrėžiančiame padaryto pažeidimo sudėtį. Be to, ir AAĮ 51 straipsnio 4 dalis numato, kad konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Taigi, rašytinis įspėjimas nėra ekonominė sankcija, o savotiška prevencinė priemonė pažeidėjui. Pavyzdžiui, AAĮ 55 straipsnio 5 dalies turinio analizė patvirtina, kad už pažeidimą, numatytą šioje dalyje, ekonominė sankcija – bauda gali būti skiriama tik po rašytinio įspėjimo, kurio neįvykdo subjektas. Įspėjimas kaip prevencinė priemonė taip pat numatyta AAĮ 57 straipsnio 1, 2, 5 dalyse ir dar eilėje AAĮ straipsnių, nustatančių atsakomybę už konkrečius pažeidimus. AAĮ 55 straipsnio 3 dalyje (šių pažeidimu kaltinama pareiškėja) įspėjimas nenumatytas. AAĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nustačius šio įstatymo 55, 57, 76, 93, 94, 107, 109, 112 straipsniuose numatytus pažeidimus, juridinis asmuo įspėjamas raštu ir jam nustatomas protingas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti, kuris negali būti trumpesnis kaip 7 kalendorinės dienos ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų. Išimtiniais atvejais pagal motyvuotą juridinio asmens prašymą, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, terminas nustatytam pažeidimui pašalinti gali būti vieną kartą pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų.

Įvertinęs paminėtą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad AAĮ 47 straipsnio 1 dalis ir AAĮ 55 straipsnio 3 dalis konkuruoja kaip bendroji ir specialioji teisės normos. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje laikomasi imperatyvios nuostatos, kad kai konkuruoja bendroji ir specialioji teisės normos, taikoma specialioji teisės norma. Dėl to kaip nepagrįsti atmestini pareiškėjos atstovo argumentai, kad atsakovas nepagrįstai netaikė AAĮ 47 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Pareiškėjos skundas iš esmės atmetamas kaip nepagrįstas (AAĮ teisę sumažinti paskirtą minimalią baudą suteikia tik teismui), todėl netenkintinas ir pareiškėjos prašymas dėl turėtų teismo išlaidų priteisimo.

ABTĮ 39 straipsnio 3 dalis numato, kad sumas, išmokėtinas liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms, iš anksto įmoka ta proceso šalis, kuri pareiškė prašymą iškviesti liudytojus, specialistus ar ekspertus. Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį prašė iškviesti specialistę I. M. ir šis jo prašymas buvo patenkintas. Pareiškėja į teismo specialiąją sąskaitą iš anksto įmokėjo 200 eurų. ABTĮ 39 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad sumas, priklausančias liudytojams, specialistams ir ekspertams, teismas išmoka, jiems atlikus savo pareigas, iš teismo specialiosios sąskaitos, o vertėjams – iš tam skirtų biudžeto lėšų. Pareiškėjos skundas atmestas, specialistė savo pareigas atliko 2019 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje, todėl 200 eurų specialistei I. M. išmokėtini iš teismo specialiosios sąskaitos, nelaukiant teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo bei jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos Uždarosios akcinės bendrovės Druskininkų komunalinis ūkis skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus Alytaus administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio vedėjo R. M. 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JAR11-/13“, kuriuo Uždarajai akcinei bendrovei Druskininkų komunalinis ūkis buvo paskirta 600 eurų bauda, pakeisti.

Uždarajai akcinei bendrovei Druskininkų komunalinis ūkis, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalimi, už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, 19 straipsnio 2 dalyje, paskirti ekonominę sankciją – 100 Eur (šimto eurų) baudą.

Nelaukiant teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų depozitinės sąskaitos išmokėti specialistei I. M. (pinigines lėšas pervedant į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)), 200 Eur (du šimtus eurų), įmokėtų 2019 m. balandžio 4 d. UAB Druskininkų komunalinis ūkis už specialisto darbą.

Sprendimas 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.