Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. liepos 11 d. nutarimo V. A. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. A. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, nubaustas įspėjimu už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nuo 2017 m. gegužės 12 d. iki 2018 m. birželio 12 d. miškų ūkio paskirties žemėje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vykdė pavojingų ir nepavojingų atliekų laikymo veiklą, neturint taršos leidimo eksploatuoti įrenginį, t. y. stambiagabaričių atliekų aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 19 straipsnio 1 dalį, 19² straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 3 punktą, 4.4 punktą, 1 priedo 3.1 punktą, nustatantį, kad veiklos vykdytojai eksploatuojantys įrenginius privalo turėti taršos leidimą.

2. Skunde aukštesnės instancijos teismui V. A. prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarimą ir juo paskirtą administracinę nuobaudą – įspėjimą, panaikinti.

2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai susiaurino „atliekų susidarymo vietos“ sąvoką, tokiu būdu išplėsdamas atsakomybės ribas už nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje. Taršos leidimas būtinas veiklai, kai apdorojamos atliekos (naudojamos ar šalinamos, įskaitant paruošimą naudoti ar šalinti) ir (ar) laikomos atliekos, išskyrus atvejus, kai, vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528, 1 priedu, tokiai veiklai reikia turėti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą.

2.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) nuostatomis, „atliekų laikymas“ ir „laikinas atliekų laikymas“ yra skirtingos sąvokos. Laikinasis atliekų laikymas apima pavojingų atliekų laikymą ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingų atliekų – ne ilgiau kaip vienus metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo, paruošiant atliekas išvežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginį. Atliekų susidarymo vieta – tai įrenginys ar teritorija, kurioje dėl ūkinės ar kitos veiklos susidaro atliekų (ATĮ 2 straipsnio 15 dalis). Minėta sąvoka nenustato, kad atliekų susidarymo vieta yra tik ta vieta, kurioje atliekos susidaro dėl paties ūkio subjekto vykdomos veiklos. Taigi, atliekos gali susidaryti veiklavietėje ne tik dėl pačio subjekto, vykdančio ūkinę veiklą (pavyzdžiui, surenkančio atliekas iš gyventojų) veiklos, bet ir dėl kitų asmenų veiklos (pavyzdžiui, gyventojų atnešamos ir į konteinerius išmetamos atliekos). Apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė, jog atliekos, buvusios stambių gabaritų aikštelėje, nesusidarydavo dėl to, kad jas atnešdavo gyventojai, tačiau toks aiškinimas akivaizdžiai neatitinka ATĮ 2 straipsnio 15 dalyje apibrėžtos atliekų susidarymo vietos sąvokos. Be to, laikino atliekų tvarkymo terminas yra trumpesnis nei atliekų tvarkymo, tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų ilgiau nei mėnesį aikštelėje nelaikydavo, todėl taršos leidimas nebuvo reikalingas.

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovas pagal įgaliojimą R. M. prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. V. A. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl to, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė pavojingų ir nepavojingų atliekų laikymo veiklą, neturint taršos leidimo eksploatuoti įrenginį, t. y. stambiagabaričių atliekų aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Apelianto teigimu, jo vadovaujamos įmonės veiklai taršos leidimas nebuvo reikalingas, tačiau aukštesnės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka.

6. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2015 m. kovo 20 d. tarp užsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos ir paslaugų teikėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta komunalinių atliekų tvarkymo Druskininkų savivaldybės teritorijoje paslaugų sutartis Nr. 26-109-(7.7), pagal kurią paslaugos teikėjas įsipareigojo teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą, laikydamasis Techninės specifikacijos ir šioje sutartyje nustatytų reikalavimų (1 t., b. l. 12-22). Techninės specifikacijos 11.5.1. punktas numato, kad paslaugos teikėjas stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėse privalo įrengti vietas atskirų rūšių atliekoms sudėti, 11.5.3. punktas numato, kad paslaugos teikėjas privalo užtikrinti pastovią stambiųjų atliekų aikštelių švarą ir tvarką, t. y. įvesti ir palaikyti kokybės užtikrinimo sistemą, o 11.5.4. punktas įtvirtina pareigą išrūšiuoti atliekas pagal jų rūšį – statybinės atliekos, baldai, padangos, šiferis, elektroninė įranga, žaliosios atliekos ir pavojingos atliekos ir kt. (1 t., b. l. 106-129). Faktų fiksavimo pažyma (1 t., b. l. 76) nustatyta, kad aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), rasti trys dideli metaliniai konteineriai, pilni atliekų: šiferio, statybinių, buitinių atliekų. Aplink konteinerius taip pat pridėta atliekų: šaldytuvas, padangos, šiferis, tekstilė, pakuotės, užterštos cheminėmis medžiagomis, stambiagabaritės atliekos, stiklai ir kt. Visos atliekos sumaišytos, t. y. pavojingos atliekos sumaišytos su nepavojingomis ir išpiltos ant žemės. Patikrinimo akte Nr. AKOP1-1 (1 t., b. l. 26-27) konstatuota, kad atliekos laikomos miškų ūkio paskirties žemės sklype, jos sumaišytos, suverstos ant miško paklotės apie 200 m² plote. Šioje teritorijoje pastatyti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys trys metaliniai konteineriai, sargo būdelė ir keli tvoros segmentai, taip pat pastatytos lentelės su nuorodomis, kur kokias atliekas galima pilti. Aikštelė nėra įregistruota VĮ „Registrų centras“. Pagal projektinius sprendinius aikštelę turi sudaryti betonuotas laukas, kuris pagal galimybes (vietos reljefo sąlygas) įgilinamas iki 1 metro. Aikštelė numatoma su aptvėrimu ir užrakinamais vartais. Neužteršti lietaus vandenys nuo betonų paviršių bus nuvedami suplaniruotu žemės paviršiumi. Taigi, aikštelės patikrinimo metu ji nebuvo tinkamai įrengta, t. y. nebuvo įgyvendinti projekto sprendiniai – atliekų surinkimo vieta neišbetonuota, pagal vietovės reljefo sąlygas neįgilinta iki 1 metro, atliekų surinkimo vieta pilnai neaptverta. Teritorijoje pavojingos ir nepavojingos atliekos laikomos ne tik atviruose konteineriuose, bet ir ant laidžios vandeniui dangos.

7. ATĮ 8 straipsnyje įtvirtinta, kad atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, o atliekų laikymo priemonės, įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose laikomų atliekų savybes, turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Vadovaujantis ATĮ 2 straipsnio 10 punktu, atliekų laikymas – tai naudoti skirtų nepavojingųjų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip trejus metus, naudoti skirtų pavojingųjų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip vienus metus ir šalinti skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip vienus metus, išskyrus laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo. Laikinasis atliekų laikymas apibrėžiamas kaip pavojingųjų atliekų laikymas ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingųjų atliekų – ne ilgiau kaip vienus metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo, paruošiant atliekas išvežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginį (ATĮ 2 straipsnio 45 punktas). Kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, ATĮ nėra daromas skirtumas tarp atliekų laikymo ir laikinojo atliekų laikymo ta prasme, jog tiek laikinai, tiek ilgesnį laikotarpį laikomos atliekos turi būti laikomos tokiu būdu, jog neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, be to, atliekų laikymas turi atitikti kitų teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, jog laikino atliekų tvarkymo apibrėžimas taikomas tuo atveju, kai šios atliekos yra laikomos jų susidarymo vietoje. Šiuo atveju visas atliekas atveždavo fiziniai ar juridiniai asmenys, t. y. atliekos nesusidarydavo dėl pačioje aikštelėje vykdytos kokios nors ūkinės ar kitos veiklos. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent toks atliekų susidarymo vietos sąvokos aiškinimas leidžia užtikrinti, jog įmonių vykdomos atliekų laikymo veiklos neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.

8. Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punkte nustatyta, kad veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį, atitinkantį vieną ar kelis Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą. Taisyklių 1 priedo 3 punkte nustatyti kriterijai, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia specialiosios dalies atliekų apdorojimui (naudojimui ar šalinimui, įskaitant paruošimą naudoti ir šalinti) ir laikymui. Šiuo atveju apelianto veikla atitinka Taisyklių 1 priedo 3.1. punkte numatytą kriterijų, t. y. apdorojamos atliekos (naudojamos ar šalinamos, įskaitant paruošimą naudoti ir šalinti) ir (ar) laikomos atliekos, išskyrus atvejus, kai vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, 1 priedu tokiai veiklai reikia turėti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą.

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą arba įrenginį įregistruoti. Taigi, taršos leidimas yra reikalingas eksploatuojant tokį įrenginį, kaip jis apibrėžiamas Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse. Įrenginys – stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma vienos arba kelių rūšių Taisyklių 1 priede išvardintus kriterijus atitinkanti veikla ir bet kuri kita toje pačioje vietoje vykdoma tiesiogiai susijusi veikla, galinti sukelti aplinkos teršimą ir (arba) kitokias pasekmes ar poveikį aplinkai. Todėl apylinkės teismas pagrįstai aiškinosi, ar (duomenys neskelbtini) buvusi stambiagabaričių atliekų aikštelė buvo stacionarus technikos objektas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Taršos leidimų išdavimo taisyklėse apibrėžtas įrenginys, kuriam eksploatuoti privaloma turėti taršos leidimą, yra tam tikras mechanizmas, technika ir juo negali būti pripažįstama teritorija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-59-976/2017). Analizuojamu atveju atliekų surinkimo aikštelėje buvo įrengta kilnojama sargo būdelė, trys stambiųjų atliekų surinkimo konteineriai, aikštelė buvo iš dalies aptverta, joje nustatyta atliekų surinkimo ir rūšiavimo sistema, įrengtos stebėjimo kameros. Be to, pagal sutartį su savivaldybe buvo įsipareigota įrengti vietas atskirų rūšių atliekoms sudėti, o pagal atliekų surinkimo aikštelės projekto sprendinius – atliekų surinkimo vietą išbetonuoti, įgilinant iki 1 metro. Nors pastarieji kriterijai nebuvo įgyvendinti, tačiau tai nereiškia, kad tam tikras mechanizmas, skirtas atliekoms laikyti, nefunkcionavo. Atkreiptinas dėmesys, kad tinkamai neįrengus atliekų saugojimo aikštelės, aplinkai buvo daroma didesnė žala, nes pavojingos ir nepavojingos atliekos buvo laikomos kartu ant laidžios vandeniui dangos, taigi, įvairios cheminės medžiagos galėjo patekti į žemės paviršių ir jį užteršti.

10. Pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė A. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė atliekų surinkimo aikštelės (duomenys neskelbtini) kaime priežiūrą, t. y. stebėjo, kad atliekos nebūtų kraunamos už aikštelės ribų ar nebūtų išsibarsčiusios miško teritorijoje, nesurūšiuotas atliekas išrūšiuodavo, o užsipildžius konteineriams informuodavo vežėją, kad atliekos būtų išvežtos. Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos departamento Atliekų prevencijos skyriaus vedėja D. K. parodė, kad atliekų laikymo veiklai buvo reikalingas leidimas, nes aikštelė savo esme atitiko didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę. Aikštelė atitinka atliekų surinkimo įrenginio statusą, vykdyta veikla negali būti vertinama kaip atliekų laikinas laikymas, nes atliekos susidarydavo ne pačioje aikštelėje. Įvertinus tiek šioje nutartyje aptartą teisinį reglamentavimą, tiek minėtų specialisčių paaiškinimus, daryti išvadą, jog atliekos aikštelėje buvo laikomos tik laikinai ir aplinkai pavojaus nekėlė, nėra pagrindo. Nors aikštelėje buvę mechanizmai nebuvo sudėtingi, tačiau jie sudarė kompleksinį atliekų surinkimo įrenginį, kuriam eksploatuoti turėjo būti gautas taršos leidimas. Pažymėtina ir tai, kad atliekų surinkimo veikla (atliekų laikymas) buvo vykdoma sistemingai, t. y. konteineriai nebuvo pastatyti dėl vienkartinio gyventojų atliekų surinkimo ir išvežimo. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vertinti kaip laikino atliekų laikymo nėra teisinio pagrindo.

11. Apeliantas skunde prašo naikinti ne tik pirmosios instancijos teismo nutarimą, tačiau ir juo paskirtą administracinę nuobaudą, tačiau nustačius pagrįstą V. A. nubaudimą pagal 235 straipsnio 4 dalį, nėra pagrindo neskirti jam atitinkamos atsakomybės priemonės. Aukštesnysis teismas įvertina tai, kad apylinkės teismas pažeidėjui pritaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrė švelnesnę nuobaudą, nei inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatyta minimali, t. y. vietoje baudos (juridinių asmenų vadovams ANK 235 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) paskirtas įspėjimas. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, jog V. A. atliekų laikymo fakto iš esmės neginčijo, teisme paaiškino visas aplinkybes, susijusias su jam inkriminuotu nusižengimu, tokio pobūdžio nusižengimą jis padarė pirmą kartą, apskritai yra tik vieną kartą baustas už nežymų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, paskirtą nuobaudą įvykdęs, taigi, V. A. negalima laikyti asmeniu, turinčiu polinkį nesilaikyti teisės aktų imperatyvų. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gegužės 10 d. surašytas privalomasis nurodymas buvo įvykdytas tinkamai ir laiku, kas rodo, jog pažeidėjas nėra piktavališkas, be to, reali žala aplinkai nebuvo nustatyta. Todėl sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, jog net ir minimalios baudos skyrimas šiuo atveju būtų per griežta ir neproporcinga nuobauda. Vis dėlto, sprendimas visiškai neskirti administracinės nuobaudos taip pat nebūtų proporcingas ir nepadėtų įgyventi administracine nuobauda siekiamų tikslų. V. A., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, eksploatavo įrenginį, neturėdamas tam taršos leidimo, pakankamai ilgą laiko tarpą – vienerius metus ir vieną mėnesį, todėl pripažintina, kad jis, kaip įmonės vadovas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, nesidomėjo dėl leidimo išdavimo reikalingumo, nesikonsultavo su atitinkamomis institucijomis, todėl pripažinti, kad nusižengimas buvo visiškai atsitiktinis ar mažareikšmis, nėra pagrindo. Nuobaudos neskyrimas pažeidėjui gali nepagrįstai suformuoti nebaudžiamumo iliuziją, kuri neskatintų nepriekaištingai laikytis teisės aktų reikalavimų. Todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas paliekamas galioti be pakeitimų, o apelianto skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. liepos 11 d. nutarimą nepakeistą ir V. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.