Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. A., jo atstovui advokatui Tomui Šliogeriui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, aukštojo išsilavinimo, vedusio, dirbančio uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nuo 2017 m. gegužės 12 d. iki 2018 m. birželio 12 d. miškų ūkio paskirties žemėje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdė pavojingų ir nepavojingų atliekų laikymo veiklą neturint taršos leidimo eksploatuoti įrenginį, t. y. stambiagabaričių atliekų aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 19 straipsnio 1 dalį, 19² straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 3 punktą, 4.4 punktą, 1 priedo 3.1 punktą, nustatantį, kad veiklos vykdytojai eksploatuojantys įrenginius privalo turėti taršos leidimą, bei tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. A. teismo posėdyje fakto, jog atliekų surinkimo aikštelėje, kuri buvo įrengta (duomenys neskelbtini), tam tikrą laiką buvo laikomos pavojingos ir nepavojingos atliekos, neginčijo, tačiau su jam inkriminuojamu nusižengimu nesutiko. Paaiškino, kad atliekų surinkimo aikštelę įrengė Druskininkų savivaldybė, kuri 2015 m. kovo 20 d. sudarytos Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Druskininkų savivaldybės teritorijoje sutarties pagrindu šią aikštelę perdavė UAB (duomenys neskelbtini) prižiūrėti. UAB (duomenys neskelbtini) minėtoje aikštelėje pastatė komunalinių atliekų konteinerius ir ženklus, jog tai yra stambiagabaričių atliekų aikštelė, tačiau pačios aikštelės įrengimo darbų neatliko. Aikštelę prižiūrėjo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, kuris darbo metu atliekas atvežusiems asmenims nurodydavo kur ir kokios atliekos turi būti metamos. Atliekas į aikštelę atveždavo fiziniai asmenys, paskutiniu metu ir įmonės, o konteineriams užsipildžius apie tai UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas pranešdavo vežėjui UAB (duomenys neskelbtini), kuris atliekas surinkdavo ir išveždavo. Paprastai konteineriai užsipildydavo per 1 ar 2 savaites ir atliekos ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį vežėjo būdavo išvežamos. UAB (duomenys neskelbtini) su atliekomis jokių veiksmų neatlikdavo, jos tiesiog stovėdavo konteineriuose ne ilgiau kaip metus laiko, todėl mano, kad tokia veikla yra laikinas atliekų laikymas ir jai taršos leidimas reikalingas nebuvo. Be to, su nusižengimu nesutinka ir dėl to, kad Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui 2015 metais atlikus aikštelės neplaninį patikrinimą jokie pažeidimai nebuvo nustatyti, pradėjęs dirbti įmonės direktoriumi susipažino su šiuo patikrinimo aktu, jog įmonė vykdydama minėtą veiklą be taršos leidimo pažeidė kokius nors teisės aktus nebuvo nurodyta, todėl net ir negalėjo pagalvoti, kad aikštelei gali būti reikalingas taršos leidimas.

Liudytoja, (duomenys neskelbtini), A. B. teismo posėdyje parodė, kad yra atsakinga aplinkosaugos klausimais Druskininkuose. UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktorius yra V. A., Druskininkuose renka komunalines atliekas pagal su savivaldybe sudarytas Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo bei Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Druskininkų savivaldybės teritorijoje sutartis, o jos pareigos apima šių sutarčių laikymosi stebėseną ir kontrolę. Stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelė (duomenys neskelbtini) kaime buvo įrengta Druskininkų savivaldybės administracijos, kad Latežerio kaimo gyventojai turėtų kur išmesti savo atliekas. UAB (duomenys neskelbtini) vykdė šios aikštelės priežiūrą – stebėjo, kad atliekos nebūtų kraunamos už aikštelės ribų ar nebūtų išsibarsčiusios miško teritorijoje, nesurūšiuotas atliekas išrūšiuodavo, o užsipildžius konteineriams informuodavo vežėją, kad atliekos būtų išvežtos. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. gegužės 28 d. neplaninio Druskininkų savivaldybės stambiųjų ir kitų atliekų surinkimo aikštelių patikrinimo metu buvo tikrinama faktinė situacija aikštelėse – klausimas dėl taršos leidimo vykdant šiai veiklai reikalingumo sprendžiamas nebuvo. Vykdant paslaugų pirkimą ir sudarant sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo reikalaujama, kad bendrovė turėtų taršos leidimą.

Liudytoja, UAB (duomenys neskelbtini) Alytaus padalinio vadovė, G. P. teismo posėdyje parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdo atliekų surinkimo, vežimo ir perdirbimo veiklą. Druskininkų savivaldybėje bendrovė surenka antrines žaliavas ir gamybines atliekas iš įmonių, įstaigų, organizacijų bei yra pasirašiusi sutartį su Alytaus regiono atliekų tvarkymo centru dėl stambiagabaričių aikštelių aptarnavimo, kurios pagrindu veždavo tose aikštelėse, tarp kurių buvo ir aikštelė adresu (duomenys neskelbtini), sukauptas atliekas. Atliekos aikštelėse būdavo sukrautos į konteinerius, todėl bendrovė jas paimdavo ir atlikdavo transportavimo paslaugą į sąvartyną. Atliekų transportavimą iš minėtos aikštelės bendrovė vykdydavo tik gavusi pranešimą, bet tai buvo daroma ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

Specialistė, UAB (duomenys neskelbtini) projektų vadovė, I. M. teismo posėdyje paaiškino, kad Druskininkų savivaldybės administracijos įrengta stambiųjų atliekų surinkimo aikštelė, buvusi (duomenys neskelbtini), savo esme ir įrengimu labiau priminė konteinerių stovėjimo arba didelių gabaritų atliekų surinkimo vietą, o ne didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, kaip ji yra apibrėžta teisės aktuose. Mano, kad UAB (duomenys neskelbtini) atliekų laikymo veiklos (duomenys neskelbtini) kaime buvusioje stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėje nevykdė, nes netraktuoja, kad į konteinerines aikšteles ar konteinerius išmestos mišrios komunalinės atliekos ar antrinės žaliavos yra laikymas, tai yra traktuojama kaip laikinasis atliekų laikymas, kuriam taršos leidimas nereikalingas. Šiuo atveju kaip analogija turėtų būti taikomos Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklės, numatančios, kad priėmimo vietoje surinktos elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra laikomos laikinai. Be to, pati stambiųjų atliekų surinkimo aikštelė negali būti laikoma įrenginiu, nes tokius įrenginius įrengti miškų ūkio paskirties žemėje draudžiama.

Specialistė, (duomenys neskelbtini), D. K. teismo posėdyje paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdytai atliekų laikymo veiklai buvo reikalingas leidimas, nes aikštelė, buvusi (duomenys neskelbtini), savo esme atitiko didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę. Aplinkybės, kad atliekos aikštelėje buvo laikomos ne ilgiau kaip vieną mėnesį, o aikštelė buvo pastatyta miškų ūkio paskirties žemėje, vertinant vykdytą veiklą bei sprendžiant dėl taršos leidimo reikalingumo reikšmės neturi, nes aikštelė atitiko atliekų surinkimo įrenginio statusą. Be to, UAB (duomenys neskelbtini) aikštelėje vykdyta veikla negali būti vertinama kaip atliekų laikinas laikymas, nes atliekos susidarydavo ne pačioje aikštelėje.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento atstovas Raimondas Merčaitis teismo posėdyje nurodė, kad buvo gautas pranešimas, jog Druskininkų savivaldybėje, kelyje Druskininkai – Varėna, įsukus į Kermušijos keliuką yra sąvartynas. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams nuvykus į minėtą vietą buvo nustatyta, kad miške yra įrengta atliekų aikštelė pažymėta ženklu „Stambiųjų atliekų surinkimo aikštelė“ su nurodymais kokias atliekas galima priduoti. Atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad aikštelėje, esančioje miškų ūkio paskirties žemėje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pavojingų ir nepavojingų atliekų laikymo veiklą vykdo UAB (duomenys neskelbtini) neturėdamas taršos leidimo eksploatuoti įrenginį minėtu adresu, todėl prašo įmonės direktoriui už šį nusižengimą skirti nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

bylos medžiaga nustatyta, kad Druskininkų savivaldybės administracija įrengė stambiųjų atliekų surinkimo aikštelę, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvusią (duomenys neskelbtini), kurią prižiūrėti ir jos kokybės sistemą įrengti 2015 m. kovo 20 d. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Druskininkų savivaldybės teritorijoje sutarties Nr. 26-109-(7.7) (toliau – Sutartis) bei Druskininkų savivaldybės administracijos Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos Druskininkų savivaldybės teritorijoje 2015-2021 metais techninės specifikacijos (toliau – Techninė specifikacija) pagrindu, laikydamasis ATĮ, Atliekų tvarkymo taisyklių, Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių paslaugos teikimą, įsipareigojo UAB (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1.4.2, 4.1.2, 4.1.5 punktai, Techninės specifikacijos 1.12 ir 3.1. punktai, 1 t., b. l. 12-22, 106-129). Vykdydamas prisiimtus įsipareigojimus UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) prie aikštelės esančio kelio pastatė informacinį ženklą „Stambiųjų atliekų surinkimo aikštelė“ su detalia informacija apie aikštelėje išmetamas atliekas, aikštelėje pastatė stambiųjų atliekų surinkimo konteinerius, paskyrė darbuotoją atsakingą už atliekų rūšiavimą, palaikė tvarką aikštelėje (1 t., b. l. 26-35, 72-76). Aikštelėje buvo surenkamos fizinių ir juridinių asmenų atvežamos stambiagabaritės atliekos, kurios aikštelėje buvusiuose konteineriuose buvo laikomos ne ilgiau kaip vieną mėnesį. Konteineriams užsipildžius, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas informuodavo vežėją UAB (duomenys neskelbtini), kuris atliekas iš aikštelės surinkdavo ir išveždavo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2018 m. balandžio 30 d. gavo pranešimą, jog jau keli metai Druskininkų savivaldybėje, kelyje Druskininkai – Varėna, įsukus į Kermušijos keliuką yra įrengtas nelegalus sąvartynas, kuris neatitinka jokių reikalingų apsaugos sąlygų (1 t., b. l. 78). Pagal gautą pranešimą Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos 2018 m. liepos 3 d. atlikus neplaninį patikrinimą nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdo atliekų tvarkymo, t. y. atliekų surinkimo, rūšiavimo, laikymo, veiklą neturėdamas Aplinkos apsaugos agentūros išduoto taršos leidimo atliekų laikymo veiklai adresu (duomenys neskelbtini). Tuo pagrindu įmonei 2018 m. gegužės 10 d. duotas privalomasis nurodymas Nr. V13-28 iki 2018 m. birželio 11 d. visas pavojingas ir nepavojingas atliekas, sukauptas miško ūkio paskirties žemėje, adresu (duomenys neskelbtini), perduoti atliekų tvarkytojams, kurį UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“ iki 2018 m. birželio 12 d. įvykdė (1 t., b. l. 26-27), bei 2019 m. vasario 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui V. A. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 235 straipsnio 4 dalyje, padarymo (1 t., b. l. 6).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. A. teismo posėdyje nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) aikštelės neįrengė, tik pastatė komunalinių atliekų konteinerius ir ženklus. Atliekas į aikštelę atveždavo fiziniai ir juridiniai asmenys, bendrovė su surinktomis atliekomis jokių veiksmų neatlikdavo, atliekos konteineriuose stovėdavo ne ilgiau negu mėnuo, kol jas išveždavo (duomenys neskelbtini), todėl tokiai veiklai taršos leidimas reikalingas nebuvo, nes ši veikla atitiko laikinąjį atliekų laikymą. Specialistė I. M. teismo posėdyje paaiškino, kad Druskininkų savivaldybės administracijos įrengta stambiųjų atliekų surinkimo aikštelė savo esme ir įrengimu labiau priminė konteinerių stovėjimo arba didelių gabaritų atliekų surinkimo vietą, o ne didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, todėl į konteinerines aikšteles ar konteinerius išmestų mišrių komunalinių atliekų ar antrinių žaliavų laikymas traktuojamas kaip laikinasis atliekų laikymas, kuriam taršos leidimas nereikalingas. Be to, pati aikštelė negali būti laikoma įrenginiu, nes buvo miškų ūkio paskirties žemėje.

ANK 235 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint AAĮ ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant leidime nustatytų sąlygų <...>. Šioje straipsnio dalyje įtvirtintos kelios alternatyvios veikos susijusios su blanketinėmis normomis, iš kurių viena apibrėžia pareigą vykdant ūkinę ar kitokią veiklą gauti AAĮ ar kituose aplinkos apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytą leidimą, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose.

Pagal AAĮ 19 straipsnio 1 dalį fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) (toliau šiame straipsnyje ir šio įstatymo 19¹, 19² ir 19³ straipsniuose – fizinis ar juridinis asmuo), prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą (toliau – leidimas) arba įrenginį įregistruoti. AAĮ 19² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintose Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse (toliau – Taršos leidimų taisyklės) nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Sistemiškai aiškinant minėtas AAĮ nuostatas, fizinis ar juridinis asmuo privalo įgyti taršos leidimą eksploatuodamas ar valdydamas nuosavybės teise ar kitu teisiniu pagrindu tik tokį įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), koks jis yra apibrėžiamas Taršos leidimų taisyklėse.

Įrenginys – stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma vienos arba kelių rūšių 1 priede išvardintus kriterijus atitinkanti veikla ir bet kuri kita toje pačioje vietoje vykdoma tiesiogiai susijusi veikla, galinti sukelti aplinkos teršimą ir (arba) kitokias pasekmes ar poveikį aplinkai (Taršos leidimų taisyklių 4.4 punktas). Taršos leidimų taisyklių 1 priedo 3 dalyje numatyti kriterijai, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia specialiosios dalies atliekų apdorojimui (naudojimui ar šalinimui, įskaitant paruošimą naudoti ir šalinti) ir laikymui, o 3.1 punkte numatyta tokius kriterijus atitinkanti veikla – atliekų apdorojimas (naudojimas ar šalinimas, įskaitant paruošimą naudoti ir šalinti) ir (ar) atliekų laikymas. Taigi, kartu vertinant minėtas Taršos leidimų taisyklių nuostatas įrenginys yra stacionarus technikos objektas, kuriame apdorojamos atliekos (naudojamos ar šalinamos, įskaitant paruošimą naudoti ir šalinti) ir (ar) laikomos atliekos, todėl nagrinėjamu atveju byloje turi būti nustatyta, ar Kermušijos k., Viečiūnų sen., Druskininkų sav., buvusi stambiagabaričių atliekų aikštelė buvo stacionarus technikos objektas bei ar jame buvo laikomos atliekos. Pagal „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ žodis įrenginys suprantamas kaip tai, kas įrengta, įrengtas sudėtingas mechanizmas; žodis technika – kaip materialinės žmonių veiklos priemonės (mašinos, įrenginiai ir kt.). Iš paminėtų Taršos leidimų taisyklių nuostatų ir žodžio įrenginys reikšmės išplaukia, kad Taršos leidimų išdavimo taisyklėse apibrėžtas įrenginys, kuriam eksploatuoti privaloma turėti taršos leidimą, yra tam tikras mechanizmas, technika ir juo negali būti pripažįstama teritorija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-59-976/2017). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir institucijos atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą atstovo paaiškinimais, liudytojos A. B. parodymais, J. V. rašytiniu paaiškinimu (1 t., b. l. 63), 2018 m. gegužės 8 d. nuotraukomis (1 t., b. l. 75), Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gegužės 8 d. faktų fiksavimo pažyma (1 t., b. l. 76), 2018 m. gegužės 10 d. Privalomuoju nurodymu Nr. V13-(9)-28 (1 t., b. l. 61-62), 2018 m. liepos 3 d. Patikrinimo aktu Nr. AKOP1-1 (1 t., b. l. 26-37) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav., buvusi stambiųjų atliekų surinkimo aikštelė, kurios priežiūrą vykdė UAB (duomenys neskelbtini), buvo dalinai aptverta, pažymėta specialiu informaciniu ženklu „Stambiųjų atliekų surinkimo aikštelė“, joje buvo įrengta kilnojama sargo būdelė, atvežti stambiųjų atliekų surinkimo konteineriai, aikštelėje buvo nustatyta atliekų surinkimo ir rūšiavimo sistema, įrengtos stebėjimo kameros. Be to, pagal Sutarties neatskiriamos dalies – Techninės specifikacijos 11.5.1-11.5.6 punktus UAB (duomenys neskelbtini) buvo įsipareigojęs aikštelėje ne tik pastatyti atliekų konteinerius statybinėms atliekoms ir baldams, tačiau ir įrengti vietas atskirų rūšių (statybinės atliekos, baldai, šiferis, žaliosios atliekos, padangos, elektroninė įranga bei pavojingos buities atliekos, išeikvotos baterijos ir akumuliatoriai, pasenę vaistai, lakų, dažu, klijų, tirpiklių, skiediklių atliekos, tara (pakuotės) nuo dažų, ploviklių, cheminių medžiagų ir kt.) atliekoms sudėti, užtikrinti pastovią aikštelės švarą ir tvarką, t. y. įvesti ir palaikyti kokybės užtikrinimo sistemą, užtikrinti atliekų priežiūrą, kontrolę ir vykdyti atliekų prevenciją. Visų šių sprendinių visuma, teismo vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad aikštelė buvo tam tikras mechanizmas su technika atliekoms surinkti, todėl savo prasme atitiko įrenginį, kaip jis apibrėžtas Taršos leidimų taisyklių 4.4 punktą.

Atliekų laikymo ir laikinojo laikymo sąvokas apibrėžia Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ATĮ), kurio 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad atliekų laikymas – naudoti skirtų nepavojingųjų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip trejus metus, naudoti skirtų pavojingųjų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip vienus metus ir šalinti skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip vienus metus, išskyrus laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo. Atliekų susidarymo vieta – įrenginys ar teritorija, kurioje dėl ūkinės ar kitos veiklos susidaro atliekų (ATĮ 2 straipsnio 15 dalis). To paties straipsnio 45 dalyje laikinasis atliekų laikymas apibrėžiamas kaip pavojingųjų atliekų laikymas ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingųjų atliekų – ne ilgiau kaip vienus metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo, paruošiant atliekas išvežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginį. Pagal ATĮ nustatytą teisinį reglamentavimą laikinasis atliekų laikymas yra tada, kai įrenginyje ar teritorijoje, kurioje dėl ūkinės ar kitos veiklos susidaro atliekų, susidariusios nepavojingos atliekos laikomos iki 1 metų, o pavojingos iki 6 mėnesių. Nagrinėjamoje byloje tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. A., tiek liudytoja A. B. teismo posėdyje patvirtino, kad jokios atliekos stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėje, buvusioje (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav., UAB (duomenys neskelbtini) vykdant veiklą nesusidarydavo – visas atliekas atveždavo fiziniai ir juridiniai asmenys, todėl pripažintina, jog UAB (duomenys neskelbtini) aikštelėje vykdyta veikla atitiko ATĮ 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžtą sąvoką – atliekų laikymas.

Nors teismo posėdyje specialistė I. M. paaiškino, kad aikštelė savo esme ir įrengimu labiau priminė konteinerių stovėjimo arba didelių gabaritų atliekų surinkimo vietą, o ne didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, be to, byloje aptariama aikštelė negali būti laikoma įrenginiu, nes tokius įrenginius įrengti miškų ūkio paskirties žemėje draudžiama, su tuo teismas neturi pagrindo sutikti. ATĮ 30 straipsnio 17 dalies 4 punkte nustatyta, kad savivaldybės privalo įgyvendinti valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane joms nustatytas užduotis šiame plane nustatytais terminais ir užtikrinant plane numatytus minimalius reikalavimus: įrengti didelių gabaritų atliekų (baldų, statybos ir griovimo, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, naudotų padangų, pavojingų buitinių atliekų ir kt.) surinkimo aikšteles ir organizuoti didelių gabaritų atliekų surinkimą kitais būdais. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 patvirtintų Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų (toliau – Kokybės reikalavimai) 2 punkte nustatyta, kad Kokybės reikalavimų tikslas – nustatyti minimalius komunalinių atliekų (mišrių komunalinių atliekų, antrinių žaliavų, įskaitant pakuočių atliekas, buityje susidarančių didelių gabaritų komunalinių atliekų, biologiškai skaidžių, statybos ir griovimo, pavojingų atliekų, naudotų padangų ir kitų buityje susidarančių atliekų) tvarkymo paslaugos, išskyrus komunalinių atliekų naudojimą ir šalinimą, bet įskaitant komunalinių atliekų paruošimą naudoti pakartotinai (toliau – Paslauga), kokybės reikalavimus. Specialiuosius kokybės reikalavimus buityje susidarančių didelių gabaritų komunalinių atliekų, įskaitant pavojingas atliekas, surinkimui ir vežimui numato Kokybės reikalavimų VI skyrius, kurio 37 punkte nustatyta, kad didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės įrengiamos vadovaujantis šiomis nuostatomis: 37.1. Aikštelės turi būti įrengtos taip, kad nekeltų pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai; 37.2. Aikštelėse turi būti paskelbta atliekų priėmimo tvarka, paskirtas atsakingas asmuo arba asmenys, vizualiai tikrinantys atliekas, ženklinantys atitinkamas atliekas, prižiūrintys aikštelę, padedantys gyventojams rūšiuoti jų pristatomas atliekas, atskiriantys paruošimui naudoti pakartotinai tinkamas atliekas nuo kitų komunalinių atliekų, organizuojantys atliekų perdavimą jų tvarkytojams, paruošiantys naudoti pakartotinai, organizuojantys tinkamų naudoti pakartotinai daiktų, patekusių į aikšteles, perdavimą pakartotinai naudoti ir (arba) pardavimą; 37.3. vykdant plane nustatytas užduotis, aikštelės įrengiamos atsižvelgiant į jose priimamų atliekų savybes ir turi atitikti teisės aktų nustatytus atliekų tvarkymo, aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, visuomenės sveikatos saugos, darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus; 37.4. surenkamos buityje susidarančios atliekos iš gyventojų (fizinių asmenų), nustatant maksimalų priimamų atliekų kiekį, priimamos neimant papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą; 37.5. pakeliui į aikštelę įrengiamos kelio ženklų nuorodos apie aikštelę; 37.6. atliekos į aikštelę priimamos atliekų turėtojams patogiu metu, t. y. ir po darbo valandų. Bent 2 kartus per mėnesį atliekos priimamos ir nedarbo dienomis. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav., buvusi aikštelė buvo dalinai aptverta, pažymėta specialiu informaciniu ženklu, joje buvo įrengta kilnojama sargo būdelė, atvežti atliekų surinkimo konteineriai statybinėms atliekoms ir baldams sudėti, aikštelėje buvo nustatyta atliekų surinkimo ir rūšiavimo sistema, darbo valandomis dirbo darbuotojas, įrengtos stebėjimo kameros. Taip pat UAB (duomenys neskelbtini) buvo įsipareigojęs aikštelėje įrengti vietas atskirų rūšių atliekoms sudėti, užtikrinti pastovią aikštelės švarą ir tvarką – įvesti ir palaikyti kokybės užtikrinimo sistemą, užtikrinti atliekų priežiūrą, kontrolę ir vykdyti atliekų prevenciją, kas neabejotinai patvirtina, jog adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav., buvusi aikštelė buvo didelių gabaritų (stambiagabaričių) atliekų surinkimo aikštelė. Tai, jog aikštelės įrengimas ne visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus bei ši aikštelė buvo įrengta miškų ūkio paskirties žemėje šiuo atveju nepaneigia aikštelės paskirties ir naudojimo būdo.

Taip pat teismas neturi pagrindo sutikti ir su specialistės I. M. paaiškinimais, kad byloje nagrinėjamu atveju kaip analogija turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-481 patvirtintos Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklės, numatančios, kad priėmimo vietoje surinktos elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra laikomos laikinai. Pažymėtina, jog ANK nenumato galimybės taikyti įstatymų ar teisės aktų analogijas, o teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymo analogija galima tik esant išimtinėms sąlygoms, t. y.: nėra teisės normos, kuri reglamentuotų ginčo santykį; yra teisės norma, reglamentuojanti panašų santykį; yra toks teisės normų reguliuojamo ir nereguliuojamo santykio panašumas, kuris leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad analogijos taikymas yra pateisinamas, t. y. neprieštaraus santykio esmei ir pobūdžiui. Šioje byloje kilusį ginčo teisinį santykį reglamentuoja ATĮ (2 straipsnio 10 dalis, 15 dalis ir 45 dalis), AAĮ (19 straipsnio 1 dalis, 19² straipsnio 2 dalis), Taršos leidimų taisyklės (3 punktas, 4.1, 4.4 papunkčiai, 6 punktas, 1 priedo 3.1 papunktis), todėl nagrinėjamu atveju analogijos taikyti nėra teisinio pagrindo.

Kaip jau minėta, Įstatymo 19² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Ta pati pareiga įtvirtinta ir Taršos leidimų taisyklių 6 punkte, numatančiame, kad veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį, atitinkantį vieną ar kelis taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą. Veiklos vykdytojas – fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar šio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, kuris eksploatuoja arba kontroliuoja visą įrenginį arba tokio įrenginio dalį, kuriam nuosavybės teise priklauso įrenginys arba kuris naudoja, valdo įrenginį nuomos, panaudos, patikėjimo teise arba eksploatuoja kitu teisiniu pagrindu ir atsako už įrenginio eksploatavimo ir techninio funkcionavimo kontrolę (Taršos leidimų taisyklių 4.1 punktas). Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad būtent UAB (duomenys neskelbtini) didžiųjų (stambiagabaričių) atliekų surinkimo aikštelėje, buvusioje (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav., Sutarties pagrindu vykdė atliekų laikymo veiklą, t. y. buvo veiklos vykdytojas Taršos leidimų taisyklių 4.1 punkto prasme, todėl UAB (duomenys neskelbtini) šiai veiklai vykdyti buvo būtinas taršos leidimas (Taršos leidimų taisyklių 6 punktas).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. A. teismo posėdyje paaiškino, kad aikštelė buvo įrengta suderinus su visomis atitinkamomis institucijomis, o Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui 2015 metais atlikus aikštelės neplaninį patikrinimą jokie pažeidimai nustatyti nebuvo, todėl pradėjęs dirbti susipažinęs su patikrinimo aktu net ir negalėjo pagalvoti, kad aikštelei gali būti reikalingas taršos leidimas. Taigi, byloje taip pat keliamas ir V. A. kaltės padarius administracinį nusižengimą klausimas. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį traukiamas specialus subjektas – juridinio asmens vadovas. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog bendrovės vadovas organizuoja kasdieninės bendrovės veiklą. Jis taip pat atsako už bendrovės veiklos organizavimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalis). Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla butų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 235 straipsnio 4 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. ANK 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis).

Iš Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. gegužės 28 d. Patikrinimo akto Nr. DA-06-105 (toliau – Patikrinimo aktas) matyti, kad 2015 m. gegužės 28 d. departamento Druskininkų agentūros vedėjas S. K., dalyvaujant (duomenys neskelbtini) A. B. (liudytojai šioje byloje) bei UAB (duomenys neskelbtini) atliekų tvarkymo specialistui E. B. atliko neplaninį stambiųjų ir kitų atliekų surinkimo aikštelių, esančių Neravų kaime, Grūto kaime, Latežerio kaime ir Neravų kaime prie sodininkų bendrijos „Dainava“, patikrinimą bei nustatė, kad tikrinimo metu visos aikštelės yra pastoviai prižiūrimos bei tvarkomos (2 t., b. l. 13-18). Institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas Raimondas Merčaitis ir liudytoja A. B. teismo posėdyje patvirtino, jog Patikrinimo akte nurodoma Latežerio kaime buvusi stambiųjų ir kitų atliekų surinkimo aikštelė yra ta pati, kuri nurodyta administracinio nusižengimo protokole, adresu (duomenys neskelbtini) Druskininkų sav., kas patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. A. paaiškinimus dėl 2015 m. atlikto aikštelės patikrinimo. Be to, iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2008 m. gegužės 19 d. rašto Nr. ARV2-5-814 matyti, jog departamentas neprieštaravo stambiųjų ir kitų atliekų surinkimo aikštelių Druskininkų savivaldybės Viečiūnų seniūnijoje įrengimo projektiniams sprendiniams jeigu aikštelių įrengimo darbai bus pradėti tik gavus žemės sklypų (valdytojų) raštiškus sutikimus, prie kiekvienos aikštelės bus informacija kokias ir kokios būklės atliekas galima atvežti bei atliekos aikštelėse nebus kaupiamos ilgiau kaip tris mėnesius (1 t., b. l. 188). Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. A. ir liudytoja A. B. nurodė, kad aikštelės įrengimui neprieštaravo nei Nacionalinė žemės tarnyba, nei Miškų urėdija, kas taip pat patvirtina, jog aikštelė buvo įrengta su valstybinių institucijų žinia. Nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. A. dėl Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atlikto neplaninio patikrinimo ir sutikimo įrengti stambiagabaričių atliekų aikštelę nenumatė, kad (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav., UAB (duomenys neskelbtini) vykdytai pavojingų ir nepavojingų atliekų laikymo veiklai eksploatuojant stambiagabaričių atliekų aikštelę buvo reikalingas taršos leidimas, tačiau įvertinus tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) jau ne vienerius metus vykdo su atliekų vežimu ir surinkimu susijusią veiklą, turi Aplinkos apsaugos agentūros išduotą taršos leidimą Nr. TL‑A.3-2/2015, suteikiantį teisę apdoroti ir laikyti atliekas adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 65), kas neginčijamai patvirtina, jog bendrovės vadovas yra susipažinęs su AAĮ, ATĮ, Aplinkos leidimų taisyklių ir kitų aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. A. teismo posėdyje patvirtino, jog nesidomėjo ar minėto neplaninio patikrinimo metu buvo aiškinamasi dėl leidimų reikalingumo, pripažintina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, būdamas bendrovės direktoriumi ir atsakingu už jos veiklą, galėjo ir turėjo numatyti, kad (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav., UAB (duomenys neskelbtini) vykdytai pavojingų ir nepavojingų atliekų laikymo veiklai eksploatuojant įrenginį (stambiagabaričių atliekų aikštelę) buvo reikalingas taršos leidimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. A. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje, padarė dėl neatsargumo.

Tokiu būdu byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma teismas laiko nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. A. laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 12 d. iki 2018 m. birželio 12 d. miškų ūkio paskirties žemėje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav., vykdė pavojingų ir nepavojingų atliekų laikymo veiklą neturint taršos leidimo eksploatuoti įrenginį – stambiagabaričių atliekų aikštelę, todėl jo veiksmai atitinka ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės J. M. 2019 m. vasario 12 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. A. taip pat vykdė pavojingų ir nepavojingų atliekų surinkimo bei apdorojimo veiklą neturint taršos leidimo eksploatuoti įrenginį. Teismo posėdyje institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas Raimondas Merčaitis paaiškino, kad taršos leidimas yra reikalingas vykdant tik atliekų laikymo veiklą, kurią apima ir apdorojimo veikla, todėl institucija atsisako administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuojamo kaltinimo dalyje dėl pavojingų ir nepavojingų atliekų surinkimo ir apdorojimo veiklos ir prašo šias veiklas pašalinti iš administracinio nusižengimo protokolo. Įvertinus atstovo poziciją ir tai, kad byloje nebuvo sprendžiama ir įrodinėjama, jog UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. A. laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 12 d. iki 2018 m. birželio 12 d. miškų ūkio paskirties žemėje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav., vykdė pavojingų ir nepavojingų atliekų surinkimo ir apdorojimo veiklą, šios aplinkybės iš administracinio nusižengimo protokolo šalintinos. Be to, administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad V. A. minėtais veiksmais pažeidė ir ATĮ 6 straipsnio reikalavimus. Minimo straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingas atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus. Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į įmonės vykdomą ekonominę veiklą, nustato atliekų apdorojimo veiklos rūšį ir nepavojingųjų atliekų, susidarančių šios įmonės ūkinės veiklos metu, rūšį ir kiekį, kuriuos ši įmonė turi teisę apdoroti be leidimo (ATĮ 6 straipsnio 2 dalis). Byloje nebuvo atskirai įrodinėjama, jog UAB (duomenys neskelbtini) vykdė atliekų apdorojimo veiklą, ši veikla iš administracinio nusižengimo protokolo šalintina, taip pat byloje nenustatyta, kad įmonė būtų perdirbusi laivus ar atliekų susidarymo vietoje pavojingas atliekas laikiusi ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, todėl iš administracinio nusižengimo protokolo taip pat šalintina aplinkybė, jog V. A. pažeidė ATĮ 6 straipsnio reikalavimus.

Už ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą juridinių asmenų vadovams numatyta skirti nuobaudą – baudą nuo 900 Eur iki 1700 Eur. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. V. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35, 36 straipsniai). Bylos duomenimis jis yra baustas vieną kartą, tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, yra neteistas, dirba. Sprendžiant nuobaudos skyrimo klausimą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas, konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal suformuotą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Nors nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35 straipsniai), nusižengimas truko gan ilgą laiką, tačiau jis atliekų laikymo fakto iš esmės neginčijo, teisme paaiškino visas aplinkybes, susijusias su jam inkriminuojamu nusižengimu, yra baustas tik vieną kartą už nežymų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, paskirtą nuobaudą įvykdęs, tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą (1 t., b. l. 81-82), yra neteistas, dirba (1 t., b. l. 8), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatytą, padarytas nusižengimas nebuvo tyčinis, padarytas netinkamai įvertinus 2015 m. gegužės 28 d. atlikto neplaninio patikrinimo rezultatus bei teisės aktų normas, apibrėžiančias atliekų laikymo bei laikino laikymo sąvokas, kas leidžia pagrįstai spręsti, kad V. A. nėra linkęs daryti šios rūšies administracinius nusižengimus, nusižengimo padarymo motyvai nėra savanaudiški ar piktavališki ir šis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio nei sąmoningo priešingo teisei elgesio pasekmė. Kartu svarbu pažymėti ir tai, jog Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gegužės 10 d. surašytą Privalomąjį nurodymą Nr. V13-(9)-28, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) nurodyta visas pavojingas ir nepavojingas atliekas, sukauptas miško ūkio paskirties žemėje, adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav., perduoti atliekų tvarkytojams ir turėti atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus (1 t., b. l. 61-62), UAB (duomenys neskelbtini) įvykdė tinkamai ir laiku (1 t., b. l. 24-25, 40‑46). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog V. A. inkriminuojamas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 235 straipsnio 4 dalyje, yra ANK XVIII skyriuje bei priskiriamas prie nusižengimų, susijusių su aplinkos apsauga, gamtos išteklių naudojimu ir paveldo apsauga, tačiau byloje duomenų, kad dėl administracinio nusižengimo būtų padaryta kokia nors žala aplinkai, nepateikta, kas rodo mažą padaryto nusižengimo pavojingumą, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju už ANK 235 straipsnio 4 dalyje padarytą nusižengimą paskirta net ir sankcijoje numatyta minimali bauda būtų aiškiai per griežta, neadekvati padarytam nusižengimui ir jo pavojingumui, o ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtis bus įgyvendinta V. A. taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK 235 straipsnio 4 dalies sankcijoje.

Teismas, vadovaudamasis ANK 24 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 235 straipsnio 4 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, skirti įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per bet kuriuos Alytaus apylinkės teismo rūmus.