Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens AB SEB banko atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (Tauragės rajono apylinkės teismo) 2017-12-08 nutarties bankrutuojančio fizinio asmens Ž. S. bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens Ž. S. mokumo atkūrimo planas.FABĮ 7 straipsnyje nustatyti fizinio asmens mokumo atkūrimo plano turiniui keliami reikalavimai, į kuriuos turi atsižvelgti fizinis asmuo, rengdamas šį planą, t. y. plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios būtų aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Parengtas planas tvirtinamas šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal FABĮ 8 straipsnio 3 dalį, kreditoriams nepritarus mokumo atkūrimo planui pakartotiniame susirinkime, teismas turi teisę patvirtinti mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė kreditoriai, tik tuo atveju, jeigu nepritarimo planui priežastys nenurodytos arba šios priežastys nesusijusios su FABĮ 7 straipsnyje nustatytais reikalavimais plano projektui.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Teismas, nesutikdamas su plane numatytomis mokumo atkūrimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, paprastai turėtų ne pats jas (planą) keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014, 2014-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014, 2015-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Taigi, fizinio asmens bankroto byloje spręsdamas klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, teismas privalo ne tik formaliai taikyti FABĮ nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet turi tikrinti, dėl kokių priežasčių kreditorių susirinkimas nepritarė planui; nustatęs, kad planui nepritarta dėl priežasčių, susijusių su FABĮ 7 straipsnio reikalavimais, ir planą būtina tikslinti, turi reikalauti, kad prieš pakartotinai teikiant kreditorių susirinkimui jis būtų ne formaliai, o realiai patikslintas, atsižvelgiant į bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, taip pat į bankroto administratoriaus teisėtus interesus, kad jam būtų teisingai atlyginta už darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018).Nustatyta, jog 2017-09-29 sušauktas pirmasis bankrutuojančio asmens kreditorių susirinkimas, kurio metu AB SEB bankas, turintis 96,44 proc. teismo patvirtintų reikalavimų sumos ir kreditorių balsų, nepritarė pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui. Bankas reiškė pastabas, jog trūksta informacijos apie realų plano įvykdymą, nes neaišku, iš kokių lėšų jis bus vykdomas, kai asmens pajamas sudaro tik 362,99 Eur per mėn., o būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga suma – 350 Eur per mėn., tuo tarpu bankroto administratoriaus išlaidoms apmokėti planuojama skirti po 59,19 Eur per mėn., kreditorių reikalavimams tenkinti taip pat planuojama skirti po 78 Eur per mėn. Taip pat bankas nepritarė 3 000 Eur bankroto administravimo išlaidų sąmatai, argumentuodamas, jog ji nepagrįsta, ir siūlė 1 440 Eur sąmatą visam mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiui, iš siūlomos sumos atlyginimas administratoriui sudarytų 30 Eur per mėn. ir administravimo išlaidos 10 Eur per mėn. Bankroto administratorė atkreipė dėmesį, kad kreditorių reikalavimams tenkinti ne kas mėnesį, o kas 6 mėnesius planuojama skirti po 78 Eur, vykdydamas planą bankrutuojantis asmuo galėtų naudotis artimųjų finansine pagalba. 2017-10-27 sušauktas pakartotinis kreditorių susirinkimas, kuriame svarstytas patikslintas plano projektas, tačiau AB SEB bankas jam nepritarė ir išreiškė iš esmės tas pačias pastabas dėl plano kaip ir 2017-09-29 susirinkime, prašyme netvirtinti plano bei atskirajame skunde. FABĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatyti esminiai reikalavimai mokumo atkūrimo planui. Pagal šios normos nuostatas greta kitų reikalavimų plane turi būti nurodytos kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos (šio straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir bankroto administravimo išlaidų suma, jos pagrindimas (šio straipsnio 1 dalies 7 punktas). Taigi mokumo atkūrimo plano projekte turi būti aptarti, pagrįsti ir išsprendžiami fizinio asmens pragyvenimui ir administratoriaus atlyginimui skiriamų lėšų klausimai. Kreditorių susirinkimui nepritariant planui dėl fizinio asmens pragyvenimui ir administratoriaus atlyginimui skiriamų sumų (dėl jų dydžio ir (ar) pagrįstumo), laikytina, kad kreditorių nepritarimo planui priežastys yra susijusios su FABĮ 7 straipsnio reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018). Dėl šios priežasties laikytinas nepagrįstu bankroto administratorės teiginys, kad banko argumentai nėra susiję su FABĮ 7 straipsnio reikalavimų pažeidimu. Taip pat nėra teisinio pagrindo konstatuoti kreditoriaus piktnaudžiavimą jam suteiktomis teisėmis. Mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūra sujungia neteisminį ir teisminį etapus. Neteisminės procedūros metu bankrutuojantis fizinis asmuo rengia, tikslina plano projektą (FABĮ 8 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas); bankroto administratorius turi teisę suteikti fiziniam asmeniui pagalbą rengiant ar keičiant plano projektą (FABĮ 12 straipsnio 4 dalies 3 punktas); bankroto administratorius taip pat vertina plano projektą (parengia rašytinę išvadą); svarsto ir planui pritaria arba nepritaria kreditorių susirinkimas. Teisminiame etape teismas, įvertinęs parengto mokumo atkūrimo plano projekto atitiktį įstatymo reikalavimams, nutartimi sprendžia dėl jo tvirtinimo arba atsisako jį tvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 5, 7, 8 dalys). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad bankroto proceso metu itin didelis dėmesys skiriamas mokumo atkūrimo plano sudarymui, jo vykdymo priežiūrai ir kontrolei. Nors mokumo atkūrimo planą sudaro fizinis asmuo, tačiau šiame planavimo procese gali aktyviai dalyvauti fizinio asmens kreditoriai, teikdami pastabas ir pasiūlymus. Kreditoriai fizinio asmens bankroto procese turi pakankamai plačias mokumo atkūrimo plano vykdymo kontrolės funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-219/2017).Teismo vertinimu, pagrįstas kreditoriaus argumentas, jog mokėjimo plane nėra aptarta, kaip konkrečiai ir realiai jis galėtų būti įvykdytas. Įvertinus asmens gaunamas pajamas ir būtinąsias išlaidas, jam liekanti pajamų suma (12,99 Eur), akivaizdu, nėra pakankama mokėjimo atkūrimo plane numatytoms priemonėms įvykdyti. Vien abstraktūs objektyviais duomenimis nepagrįsti bankroto administratorės teiginiai apie artimųjų finansinę pagalbą nesudaro pagrindo planą vertinti kaip realiai įvykdomą. Juo labiau jog iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad buvusiai bankrutuojančio asmens sutuoktinei, kuri sumokėjo 869 Eur bankroto administravimo išlaidas, taip pat yra pradėta fizinio asmens bankroto procedūra. Asmens teiginiai, kad galbūt jo pajamos padidės, nes jis vyks į komandiruotes, taip pat nepagrįsti objektyviais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino šių aplinkybių, nepasiūlė bankrutuojančiam asmeniui ir bankroto administratorei teikti papildomus duomenis, taip pat nevertino galimybės planą keisti pasikeitus fizinio asmens turtinei padėčiai. Kreditoriui ginčijant bankroto administravimo išlaidų sumą pažymėtina, jog būtent kreditorių susirinkimo kompetencija yra tvirtinti ir keisti bankroto administravimo išlaidų sąmatą (FABĮ 22 straipsnio 2 dalis, 26 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kreditorių susirinkimo teisę nustatyti atlyginimą administratoriui ir patvirtinti galutinę administravimo išlaidų sąmatą lemia bankroto instituto paskirtis – apsaugoti nemokaus fizinio asmens kreditorių teises ir interesus, t. y. siekiama patenkinti visų kreditorių interesus, kartu – užtikrinti ir nemokaus skolininko interesus. Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių fizinio asmens lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (FABĮ 22 straipsnio 5 dalis), todėl pinigų sumos, skiriamos administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta fizinio asmens bankroto administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti. Be to, ši kreditorių susirinkimo teisė reiškia, jog kreditorių susirinkimas kompetentingas ne tik kontroliuoti mokumo atkūrimo plano rengimo procese nustatomas administravimo išlaidas, bet ir savo sprendimu jas keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo tvarką; kreditorių susirinkimas gali kontroliuoti plano vykdymą, vertindamas pagal susidariusią situaciją administravimo išlaidų dydį, ir, nustatęs pagrindą, spręsti dėl šių išlaidų pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-219/2017).Nagrinėjamu atveju kreditorė AB SEB bankas nepritarė siūlomam administravimo išlaidų dydžiui (3 000 Eur). Pakartotiniam kreditorių susirinkimui buvo pateiktas iš esmės tas pats mokumo atkūrimo planas, kartu ir jo dalis dėl administravimo išlaidų sąmatos – nuostatos dėl administratorės atlyginimo nebuvo keistos ar tikslintos, dėl to kreditorių susirinkimas nepritarė mokumo atkūrimo plano projekte nustatytai administravimo išlaidų sąmatai. Pirmosios instancijos teismas pats nustatė ir patvirtino 3 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą. Teismas pripažino, jog bankroto administravimui tenka daugiau lėšų negu kreditorių reikalavimams tenkinti, tačiau argumentavo, jog bankroto administratorius nėra fizinio asmens kreditorius, administratorius yra užsiimantis verslu subjektas, todėl už teikiamas paslaugas jam turi būti atlyginama. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais teiginiais, tačiau FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas reikalavimas mokumo atkūrimo plane pagrįsti bankroto administravimo išlaidų sumą, o, kaip matyti iš bylos medžiagos, kreditorė AB SEB bankas nuosekliai viso proceso metu nuo pirmojo kreditorių susirinkimo būtent ir reikalavo tokio pagrindimo. Kadangi fizinis asmuo gauna tik nedidelį atlyginimą ir mokumo atkūrimo plane nurodė būtinuosius poreikius, beveik lygius gaunamoms pajamoms, todėl bankroto administratorei nustatomas atlyginimas turi tiesioginės įtakos šio asmens kreditorių teisėms ir interesams. Teismas neneigia pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad bankroto administratorius yra verslu užsiimantis subjektas, tačiau tai savaime nereiškia, kad jam turėtų būti skiriamas tokio dydžio atlyginimas, kuris absoliučiai tenkintų tik administratoriaus, kaip verslininko, interesus ir paneigtų kreditorių interesų ir bankroto administratoriaus interesų pusiausvyrą.Pirmosios instancijos teismas patvirtino 3 000 Eur sąmatą konstatavęs, jog toks dydis teisingas, proporcingas, protingas, nepažeis kreditorių interesų, tačiau dėstydamas tik deklaratyvius teiginius nevertino, kokius realiai veiksmus turės atlikti bankroto administratorė, jų reikalingumo, būtinumo, intensyvumo ir sudėtingumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog už tokius bankroto administratorės darbus, pavyzdžiui: kreditorių sąrašo parengimas ir išsiuntimas teismui, fizinio asmens gautų lėšų apskaita, naudojimo kontrolė, mokėjimų kreditoriams atlikimas, informacijos kreditoriams, teismui, institucijoms teikimas ir pan., bankroto administratoriui ir yra mokamas atlyginimas. Tuo tarpu prašomame patvirtinti mokumo atkūrimo plane šie ir kiti veiksmai nurodyti kaip papildomų sąnaudų ir piniginių lėšų reikalaujantys bankroto administratoriaus veiksmai, didinantys administravimo išlaidas, tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo vertintos. Pirmosios instancijos teismas nustatė administravimo išlaidų sumą, tačiau kreditorių susirinkime iškėlus išlaidų pagrįstumo klausimą, teismas šių kreditoriaus argumentų nevertino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo pasiūlyti bankroto administratoriui pateikti visus su bankroto procesu susijusias išlaidas patvirtinančius dokumentus ir juos įvertinti. Teismui to nepadarius darytina išvada, jog nėra galimybės šioje byloje priimti sprendimą, kadangi pirmosios instancijos teismas neištyrė visų šiai bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su, minėta, plano įvykdymo realumu ir administravimo išlaidų pagrindimu, jų neanalizavo ir neatskleidė bylos esmės. Pagal pateiktus įrodymus bylą apeliacinės instancijos teisme išnagrinėti nėra galimybės. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismui neištyrus bylai reikšmingų aplinkybių, skundžiama nutartis naikintina ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, todėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (Tauragės rajono apylinkės teismo) 2017-12-08 nutartis naikintina ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (Tauragės rajono apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.