Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. P. nuteistas už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. apie 10.48 val. (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės (duomenys neskelbtini) skyriaus slapta pagrobė svetimą turtą – suvirinimo skydelį „Warrior“, kurio vertė 145,20 Eur ir oro filtrą „Eco Air“, kurio vertė 314,60 Eur, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė bendrą 459,80 Eur turtinę žalą.

2. Kauno apylinkės teismas, apkaltinamajame nuosprendyje spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad savo kaltę A. P. pripažino, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, įvertino duomenis apie ankstesnius teistumus ir baustumus administracine tvarka, taip pat atsižvelgė į pastangas spręsti narkotinių medžiagų vartojimo problemą. Šių duomenų pagrindu teismas sprendė, kad tik paskyrus artimą vidurkiui laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. Esant pagrindui taikyti BK 64¹ straipsnį, teismas paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi apeliacinio nagrinėjimo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami, tačiau nesutinkama su paskirta bausme, prašoma skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, arba laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

7. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas, A. P. už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirdamas laisvės atėmimo bausmę, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė. Nors nuteistajam už nesunkaus nusikaltimo padarymą, dėl kurio kaltę jis pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, buvo paskirta griežčiausios rūšies terminuoto laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytam vidurkiui, iš nuosprendžio motyvų matyti, kad tokios bausmės skyrimą vertinamu atveju lėmė iš esmės neigiamai nuteistojo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo charakterizuojantys duomenys. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad šis teistumas A. P. nėra pirmas, praeityje (2007 – 2017 metų laikotarpyje) jis teistas 14 kartų už tyčines nusikalstamas veikas, taip pat ir kvalifikuotas pagal BK 178 straipsnį, jam skirtos arešto, terminuoto laisvės atėmimo bausmės, taikytos bausmės vykdymo atidėjimą nepilnamečiams reglamentuojančios BK 92 straipsnio nuostatos (1 t. b. l. 134–149). Nusikaltimą, dėl kurio padarymo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. P. padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, būdamas recidyvistas. A. P. teistas ir užsienyje (1 t. b. l. 149–157), taip pat per paskutinius 5 metus nuo 2015 metų iki 2020 metų ne kartą baustas administracine tvarka (didžiąja dalimi atvejų už smulkias vagystes pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį), už administracinius nusižengimus paskirtų baudų nesumokėjo (2 t. b. l. 1–72), nedirba (1 t. b. l. 75). Šios aplinkybės nuteistąjį iš tikrųjų charakterizuoja neigiamai, jų visumą pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės rūšies, įvertino teisingai ir pagrįstai sprendė, kad su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje, paskyrimas nebūtų teisingas. Vertinamu atveju A. P. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, nėra aiškiai per griežta ir bausmės paskirtį atitinka. Esant šioms aplinkybės nuteistajam skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą ar areštą), ar skirti švelnesnę bausmę taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kaip to prašoma skunde, nėra pagrindo. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir teisingai paskyręs nuteistajam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, vis tik be pagrindo sprendė, kad be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo BK 41 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti, tokią išvadą iš esmės grįsdamas tik tomis su nuteistojo elgesiu susijusiomis aplinkybėmis, kurios egzistavo iki byloje vertinamos nusikalstamos veikos padarymo.

8. Išanalizavus baudžiamąją bylą, dar kartą įvertinus su bausmės individualizavimu susijusius aktualius duomenis, taip pat atlikus įrodymų tyrimą apeliacinėje instancijoje, spręstina, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės, priešingai, negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, vis tik leidžia manyti, kad bausmės paskirtis A. P. gali būti įgyvendinta taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

9. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

10. Dėl nuteistojo atitikimo formaliems BK 75 straipsnio taikymo kriterijams (nusikalstamos veikos priskyrimas atitinkamai kategorijai, paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė) jokių abejonių vertinamu atveju nekyla. A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo, kvalifikuoto pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, padarymo, jam už šį nusikaltimą paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tačiau be nuteistojo atitikimo formaliems pagrindams turi būti nustatyta ir kita BK 75 straipsnio taikymo sąlyga – teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo ar atlikus tik jos dalį. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2016).

11. Šio nuosprendžio 7 punkte aptarti duomenys apie nuteistojo ankstesnius teistumus, taikytas bausmes ir jų neveiksmingumą, BK 92 straipsnio nuostatų taikymą, baustumus administracine tvarka, nuteistąjį, kaip minėta, iš tikrųjų charakterizuoja neigiamai, tačiau nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad tai, jog asmuo nusikalto ne pirmą kartą, nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, taip pat jau anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas savaime nėra kliūtis BK 75 straipsnio taikymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-326-303/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-189-1073/2019 ir kt.). Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-326-303/2018 ir kt.). Analizuojamu atveju neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės vis tik iš esmės yra susijusios su A. P. elgesiu iki šioje byloje analizuojamo nusikaltimo padarymo ir, nors jos yra svarbios bausmės individualizavimo procese, negali būti ignoruojamos ir aplinkybės, susijusios su nuteistojo elgesio, požiūrio, mąstymo teigiamais arba neigiamais pokyčiais po nusikalstamos veikos padarymo.

12. Nors Administracinių nusižengimų registro duomenimis, 2020 m. spalio 7 d., 2020 m. spalio 8 d., t. y. po 2020 m. rugpjūčio 17 d. nusikalstamos veikos padarymo, A. P. padarė tris administracinius nusižengimus, kvalifikuotus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalį, už šiuos nusižengimus nubaustas 2020 m. spalio 9 d., 2020 m. gruodžio 22 d., 2021 m. vasario 25 d. nutarimais, tačiau naujų nusikaltimų nuteistasis nepadarė. Patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nenustatyta, kad A. P. po nusikalstamos veikos padarymo ir 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio priėmimo būtų nuteistas. A. P., kaip minėta, nedirba, tačiau nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t. b. l. 76). A. P. savo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino visiškai, atsakomybės išvengti nebandė, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme davė nuoseklius parodymus apie inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi. Iš nuteistojo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme duotų parodymų turinio matyti, kad nuteistasis sugeba identifikuoti jo nusikalstamą elgesį sąlygojusias priežastis (priklausomybę narkotinėms medžiagomis) ir, kaip matyti iš bylos duomenų, ėmėsi priemonių turimai problemai spręsti.

13. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. P. paaiškino, kad kreipėsi pagalbos dėl priklausomybės gydymo į centrą (VšĮ „(duomenys neskelbtini)“), kreipėsi gal 2020 m. lapkričio mėnesį, tačiau dėl vietų trūkumo iš karto nebuvo priimtas (2 t. b. l. 99). Šias aplinkybes VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. Š. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje patvirtino (2 t. b. l. 100). VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gruodžio 12 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. gruodžio 30 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) apie A. P. gydymą nurodyta, kad A. P. bendruomenėje, kur taikomas specialus režimas, gyvena ir gydosi nuo 2020 m. gruodžio 2 d. Asmuo draugiškas, aktyvus ir bendraujantis su kitais bendruomenės nariais. Jis šiuo metu yra pirmoje reabilitacijos fazėje, yra išsikėlęs rimtus asmeninius sveikimo tikslus, rimtai žiūri į reabilitacijos programą, jaudinasi dėl nusikaltimais sukeltų pasekmių aplinkiniams, rodo iniciatyvą keisti gyvenimo įpročius iš esmės. Vykdo programos uždavinius, yra nuoširdus ir geranoriškas. Yra atsakingas, laikosi reabilitacijos centre nustatytų taisyklių, požiūris į programas bei noras pakeisti gyvenimo būda yra rimtas, jis yra motyvuotas ir pasiryžęs keisti gyvenimo būdą. Taip pat pažymėta, kad paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę ir priverstinai nutraukus gydymą nuo priklausomybės, yra didelė tikimybė, kad asmuo grįš prie ankstesnio gyvenimo būdo (2 t. b. l. 96, 113). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje siekiant patikrinti informaciją dėl nuteistojo gydymosi, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. Š. buvo apklaustas kaip liudytojas. Liudytojas patvirtino, kad A. P. nuo 2020 m. gruodžio mėnesio yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ klientas, jis labai stengiasi, jam gali pavykti, jis turi potencialo mąstyti blaiviai, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose pažymose nurodytas aplinkybes apie A. P. gydymą patvirtina. Taip pat liudytojas paaiškino, kad įstaiga bendradarbiauja su Probacijos tarnyba, su ja dirba, iš karto praneša, jeigu asmenys, kuriems paskirta baigti reabilitacijos kursą, pasišalina. Reabilitacijos bendruomenėje diegiami įgūdžiai gyventi teisingoje dienotvarkėje, nemeluoti, dirbti. Reabilitacijos programa trunka 12-18 mėnesių, trukmė priklauso nuo to, kiek žmogus yra socialiai pažeistas. Įstaiga turi adaptacijos namus, kur asmenys pradeda dirbti, gyventi savarankiškai, bet dar yra prižiūrimi. Kelias dienas per savaitę atvažiuoja darbuotojai, prižiūri, ar asmenys blaivūs, ar sugeba bendrauti, ar nepradeda vartoti alkoholio. Asmenys dirba pagal programas, laiko egzaminus, kada galima pereiti į kitą lygį, pridedamos atsakomybės, daugiau lengvatų (skambinti artimiesiems, važiuoti savaitgalį į namus). Nuteistajam A. P. reabilitacijos programa apytiksliai turėtų trukti apie 15 mėnesių. Jis įstaigoje praleidžia 24 valandas per parą, išvykti vienas negali, jei turi reikalų, kartu vyksta socialinė darbuotoja. Atsakingi darbuotojai visada žino, kur asmuo yra. Jeigu kyla įtarimas, asmeniui atvykus yra daromi testai, tikrinamas blaivumas. Įstaiga dirba 20 metų, turi licenciją, čia gydytis priimami ne visi norintys, tačiau tik atitinkantys tam tikrus reikalavimus, turi būti motyvuoti gydytis. Pažeidę taisykles asmenys iš reabilitacijos programos pašalinami. Asmenys gyvena pagal dienotvarkę, kurioje numatytas pusryčių, tvarkymosi, užsiėmimų, darbo, konsultacijų su psichologais, socialiniais darbuotojais, paskaitų, miego, laisvalaikio laikas. Aptarnaujančio personalo nėra, visus darbus atlieka patys asmenys (2 t. b. l. 123, 124).

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors aptartos aplinkybės nuteistojo elgesio nepateisina, jo kaltės nešalina, tačiau leidžia jo mąstyme, požiūryje į savo veiksmus įžvelgti pozityvius pokyčius. Analizuojamu atveju būtent nuteistojo teigiamus elgesio pokyčius bei realias pastangas spręsti nusikalstamą elgesį sąlygojusias problemas po nusikalstamos veikos padarymo rodančių duomenų visuma, priešingai, negu konstatuota skundžiamame nuosprendyje, sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti atidėjus laisvė atėmimo bausmės vykdymą. Vertinant duomenis apie ankstesnius nuteistojo teistumus, baustumus administracine tvarka matyti, kad nuteistojo nusikalstamą elgesį iš esmės sąlygojo jo turima priklausomybė psichiką veikiančioms medžiagoms. Tai patvirtina ir 2020 m. rugsėjo 24 d. pažymoje apie A. P. medicininius duomenis nurodyta informacija, kad nuo 2015 m. lapkričio 18 d. nuteistasis yra įrašytas į priklausomybių stebimų pacientų tarpą, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, priklausomybės sindromas (1 t. b. l. 126). Šią priklausomybę pripažįsta ir pats nuteistasis. Nustatytos aplinkybės šiuo atveju patvirtina, kad nuteistasis iš tikrųjų stengiasi keisti gyvenimo būdą ir išsigydyti priklausomybę, siekdamas šio tikslo nuteistasis gydosi specializuotoje įstaigoje, kurioje yra nuolatos stebimas ir prižiūrimas, jam teikiama reikalinga specialistų pagalba. Pažymėtina, kad laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, todėl esant galimybei būtina siekti išsaugoti asmens teigiamus socialinius ryšius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais būdais. Vertinamu atveju būtent pozityvūs nuteistojo elgesio, požiūrio pokyčiai, realios pastangos keisti savo gyvenimo būdą ir elgesį teikia pagrindą pripažinti, kad bausmės tikslų, tiek nubaudimo, tiek prevencinių pasiekimui nebūtina asmenį izoliuoti nuo visuomenės. Realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas šiuo atveju, kai nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo rodo akivaizdžius teigiamus pokyčius ir patvirtina nuteistojo dedamas pastangas keistis, nuteistojo tolesniam taisymosi procesui turėtų neigiamas pasekmes. Bausmės paskirtis yra ne tik kaltininko nubaudimas. Bausme siekiama ir prevencinių tikslų. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, esant aukščiau aptartų duomenų ir aplinkybių visumai, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams neprieštarauja.

15. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad A. P. atitinka visas BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, todėl yra pagrindas Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendį pakeisti ir A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad A. P. nusikalto ne pirmą kartą ir turėdamas neišnykusį teistumą, į tai, kad jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat į paskirtos bausmės trukmę – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytam terminui – 3 metams. Bausmės vykdymo atidėjimas maksimaliam 3 metų laikotarpiui su keliomis suderintomis pareigomis ne tik jį nubaus, bet ir paskatins maksimaliai keisti savo elgesį teigiama linkme, taip pat maksimaliai užtikrins, kad A. P. toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Be to, pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo bausmės ir, nesilaikant teismo paskirtų įpareigojimų ar net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus, nuteistajam gresia realus laisvės atėmimas būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio.

16. Šiuo atveju įvertinus su padaryta nusikalstama veika susijusias, nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jam skirtinos BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5, 8, 10 punktuose numatytos pareigos, ribosiančios nuteistojo elgesį ir atitinkančios padaryto nusikalstamo pobūdį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, A. P. paskirtos 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5, 8, 10 punktais skirti šias pareigas:

- bausmės vykdymo atidėjimo metu gydytis priklausomybės ligas (tęsti gydymą) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ visą šios įstaigos nustatytą reabilitacijos programą;

- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- dirbti, tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje;

- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.