- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-23
- Bylos Nr.
- e2S-358-658/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- I. P.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-31294-214/2017 pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei I. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas R. R. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės I. P. 6 905,44 Eur, kuriuos sudaro 4 304,43 Eur skola pagal paskolos sutartis ir 428,52 Eur palūkanos bei 2 143,71 Eur skola pagal bankinius pavedimus ir 28,78 Eur palūkanos, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės I. P. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti. Nesant ar esant nepakankamai turto, areštuoti atsakovės pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neviršijant prašomos priteisti 6 905,44 Eur sumos. Nurodė, kad atsakovė nededa pastangų skolos grąžinimui, nevykdo savo įsipareigojimų pagal paskolos sutartis, kas yra laikoma ne tik paskolos sutarčių esminiu pažeidimu, tačiau rodo atsakovės nesąžiningus ketinimus vilkinti paskolos grąžinimą. Kadangi atsakovė iki šiol negrąžino daug mažesnių sumų, mano, jog atsakovė vengs ir toliau atsiskaityti su ieškovu bei gali jai priklausantį turtą perleisti kitiems tretiesiems asmenims. Įvertinus atsakovės ilgalaikį vengimą vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, susidariusią įsiskolinimo sumą, ieškovo manymu, teismui tenkinus ieškinį, tokio teismo sprendimo įvykdymas itin pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas vykdyti.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi atmetė ieškovo R. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės I. P. turtui ir piniginėms lėšoms. Teismas nutartį grindė šiais argumentais:
Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių realią grėsmę teismo sprendimo vykdymui, t. y. duomenų, įrodančių, kad atsakovės turtinė padėtis yra bloga, ji neturi turto, jos turtinės teisės yra kaip nors suvaržytos ar kitų duomenų apie jos sunkią finansinę padėtį, dėl ko ji negalėtų atsiskaityti su ieškovu. Vien tai, kad atsakovė nėra su ieškovu atsiskaičiusi, nepatvirtina, kad ji gali slėpti savo turtą, siekdama išvengti teismo sprendimo vykdymo. Tai suteikia ieškovui teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, tačiau nėra pagrindas laikyti, kad atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ teismas nustatė, jog I. P. Lietuvos teismuose nėra ir nebuvo pareikšti jokie kreditoriniai reikalavimai. Taip pat ieškovas nepateikė duomenų, kad prašoma priteisti 6 905,44 Eur suma atsakovei yra didelė.
Preliminariai įvertinęs ieškovo pareikštus reikalavimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, šioje proceso stadijoje teismas nenustatė pakankamai akivaizdžių duomenų, kad išnagrinėjus bylą iš esmės pagal ieškovo pareikštus reikalavimus neabejotinai būtų priimtas jam palankus sprendimas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas R. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti I. P. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti. Nesant ar esant nepakankamai turto, areštuoti atsakovės pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neviršijant prašomos priteisti 6 905,44 Eur sumos.
Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ieškinyje. Papildomai ieškovas nurodo, kad atsakovė nuolatos keliauja, t. y. kiekvieną mėnesį skraido į Daniją, todėl tikimybė, kad ji vengs grąžinti skolą yra reali. Be to, atsakovė yra fizinis asmuo, todėl ieškovui apribotos galimybės be teismo nutarties rinkti bet kokią informaciją apie fizinį asmenį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2017 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
Byloje nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovo pareikštus reikalavimus ieškinys negalėtų būti laikomas tikėtinai pagrįstu, o palankus ieškovui teismo sprendimas negalėtų būti priimtas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nepasisako, kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis skundžiama kitais pagrindais, be to, šalių pateikti paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai bus vertinami bylą nagrinėjant iš esmės.
Nesutikdamas su teismo nutartimi, apeliantas nurodo, jog įvertinus atsakovės ilgalaikį vengimą vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, susidariusią įsiskolinimo sumą, teismui tenkinus ieškovo ieškinį, tokio teismo sprendimo įvykdymas itin pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas vykdyti. Be to, egzistuoja grėsmė, kad atsakovė gali perleisti jai priklausantį turtą. Teismo nuomone, su šiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti.
Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje atsakovei reiškia 6 905,44 Eur reikalavimą. Tačiau pažymėtina, kad naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017, 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1261-302/2017 ir kt.).
Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nors apeliantas nurodo, kad atsakovė gali bandyti turtą perleisti, tačiau nepateikė teismui duomenų, leidžiančių spręsti dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo, atsakovės nesąžiningumo ir bent tikėtinų duomenų, kad atsakovė turi ketinimų turimą turtą perleisti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui (CPK 178 straipsnis). Vien aplinkybės, jog atsakovė ilgą laiką negrąžina ieškovui iš jo pasiskolintų pinigų, nebendrauja su ieškovu, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumo ir spręsti, jog atsakovė turi ketinimų išvengti pareigos vykdyti būsimą galbūt ieškovui palankų teismo sprendimą. Jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą, nenustatė ir teismas.
Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovei ieškinio suma yra didelė ar, kad galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, atsakovė nebus pajėgi įvykdyti teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (vidutinė rinkos vertė 6 487 Eur), gyvenamasis namas (vidutinė rinkos vertė 2 662 Eur), ūkiniai pastatai (bendra vidutinė rinkos vertė 578 Eur), kiemo statiniai (vidutinė rinkos vertė 761 Eur). Iš Sodros duomenų nustatyta, kad atsakovė dirba UAB „Stiklo paslaptis“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, atsakovė turi pastovią darbo vietą, o jos turimo turto vidutinė rinkos vertė viršija ieškovo prašomos priteisti skolos sumą. Iš šių duomenų matyti, kad atsakovė bus pajėgi įvykdyti būsimą galbūt ieškovui palankų teismo sprendimą.
Pažymėtina, kad ieškovo kreipimasis į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės pats savaime nesuponuoja grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, o deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teismų praktikos, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.