Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lauginta“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „BankromaX“, atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-2156-657/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lauginta“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „BankromaX“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pilarta“ dėl baudos priteisimo, dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo pasibaigusia ir piniginių lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „Lauginta“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „BankromaX“, pateikė ieškinį, kuriuo prašo: 1) nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. pripažinti pasibaigusia 2009 m. liepos 23 d. UAB „Laugina“ ir UAB „Pilarta“ sudarytą Jungtinės veiklos sutartį; 2) priteisti iš atsakovės UAB „Pilarta“ 219 082 Eur piniginį įnašą, sumokėtą pagal 2009 m. liepos 23 d. Jungtinės veiklos sutartį; 3) priteisti 8 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 219 082 Eur vertės atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, o šio nesant arba jo nepakankant, trūkstamai sumai areštuoti atsakovės pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, leidžiant atlikti mokėjimus ieškovei. Nurodė, kad Lietuvos teismuose yra suformuota praktika, jog aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar apskritai neįmanomas, preziumuojama tuomet, kai pareikšto ieškinio suma yra didelė, o nagrinėjamu atveju ieškinio suma turėtų būti vertinama kaip didelė. Ieškovės teigimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali perleisti ar įkeisti turimą turtą, dėl ko palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba pasidarys neįmanomas.Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 11 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.2017 m. gegužės 12 d. pateikė teismui pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame nurodė, kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovė turi tik žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 64 593 Eur, t. y. beveik tris kartus mažesnė nei ieškiniu prašoma grąžinti suma, viešoje erdvėje esanti informacija apie UAB „Pilarta“ įsiskolinimus valstybei patvirtina, kad atsakovė nuo 2012 m. metų turi įsiskolinimų valstybei, iš atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, jog įmonė 2015 metus baigė nuostolingai, o įmonės turto ir įsipareigojimų santykis atitinka nemokios įmonės požymius. Šios aplinkybės, ieškovės teigimu, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog egzistuoja grėsmė, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).Nagrinėjamu atveju apeliantė kvestionuoja Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2156-657/2017 pagal ieškovės BUAB „Lauginta“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „BankromaX“, ieškinį atsakovei UAB „Pilarta“ dėl baudos priteisimo, dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo pasibaigusia ir piniginių lėšų priteisimo, teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, iš kurio matyti, kad 2009 m. liepos 23 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sudarymo faktas yra išviešintas.CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, prašymas prijungti naujus rašytinius įrodymus negali būti savitikslis.Įvertinus tai, kad atsakovės teikiamas rašytinis įrodymas bet kuriuo atveju neturi esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo, jį atsisakytina prijungti prie bylos.

Dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo/nepagrįstumo

Laikinosios apsaugos priemonės – tai asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių bei interesų suvaržymas. Toks suvaržymas suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, taip pat parenkamų priemonių ekonomiškumą ir proporcingumą.Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).Nagrinėjamu atveju ieškovė BUAB „Laugina“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „BankromaX“, pareiškė ieškinį, kuriuo, be kita ko, prašoma priteisti iš atsakovės UAB „Pilarta“ 219 082 Eur piniginį įnašą, sumokėtą pagal 2009 m. liepos 23 d. jungtinės veiklos sutartį, kurią prašoma pripažinti pasibaigusia nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė du kartus prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą ieškinio sumai. Abu kartus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindė tik didele ieškinio suma ir sunkia atsakovės finansine situacija. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažymėdamas, jog ieškinio suma, kad ir kokia didelė bebūtų, savaime nepatvirtina teismo sprendimo neįvykdymo/vykdymo pasunkėjimo rizikos ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė, tvirtindama, kad grėsmė būsimo teismo sprendimui preziumuojama, kai ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos, su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, atskirajame skunde prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.Kadangi nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei atskirasis skundas nėra grindžiamas tuo argumentu, kad ieškinys prima facie yra nepagrįstas, šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas nepasisakys. Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia tik prezumpcija, kad turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos objektyviai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017 ir kt.).Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju ieškovė būtent tokiame kontekste atsakovės nesąžiningumo neįrodinėjo ir bent tikėtinų duomenų, kad atsakovė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, neteikė (CPK 178 str.). Jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą, nenustatė ir teismas. Apeliantės deklaratyvūs teiginiai, kad atsakovės vadovas, kuris iki bankroto bylos iškėlimo buvo ir ieškovės BUAB „Laugina“ vadovas ir akcininkas, neva trikdo ieškovės bankroto procesą ir jo atžvilgiu yra pareikšti ieškiniai dėl BUAB „Laugina“ turto perleidimo tretiesiems asmenims už mažesnes nei rinkos kainas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai apie atsakovės UAB „Pilarta“ nesąžiningumą. Vien ta aplinkybė, kad tarp šalių kilo ginčas, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumo ir spręsti, jog atsakovė turi ketinimų savo turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia apeliantė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje pareikšti piniginiai reikalavimai.Šalys civiliniame procese yra lygios ir vien ieškinio, kuriuo reikalaujama priteisti didelę pinigų sumą pateikimas, nepateikus jokių įrodymų, kad atsakovė vengs vykdyti galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais būtų siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises taikant laikinąsias apsaugos priemones. Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad atsakovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės ribotų jos ūkinės veiklos vykdymą, o tai gali sukelti neigiamų finansinių pasekmių atsakovei, kas atitinkamai sąlygotų ir grėsmę ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Taigi nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės faktiškai neatliktų savo funkcijos, t. y. byloje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo.Jeigu atsakovė iš tikrųjų neturi tiek turto, kad jo užtektų ieškinio reikalavimams patenkinti, kaip teigiama atskirajame skunde, būtų pagrindas pripažinti, jog negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su atsakovės turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017).Taigi, apeliantei nepateikus jokių svarių argumentų, kurie leistų daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu gali slėpti ar perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, pritartina pirmosios instancijos teismui, jog suvaržyti atsakovės teises, vadovaujantis vien didelės ieškinio sumos kriterijumi, šiuo atveju nebūtų teisinga ir proporcinga.Ieškovei išaiškintina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, ieškovei pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl bylos procesinės baigties

Nurodytų argumentų kontekste spręstina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.