- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-25
- Bylos Nr.
- e2-359-979/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-05193-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- D. A.
- Kategorijos
- 2.5.10.2.4.1Turtinė žala
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui R. P., atsakovui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė D. A. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. B. 350 Eur išlaidas, 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. birželio 18 d. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl A. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn ir administracinės nuobaudos skyrimo. Alytaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A.2.2.-1094-791/2015, 2015 m. rugsėjo 10 d. priėmė nutarimą, kuriuo A. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 ⁵ straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30 ¹ straipsnį, paskirta 280 Eur bauda. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą naudojosi advokato paslaugomis, patyrė 350 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Patirtos atstovavimo išlaidos nebuvo priteistos administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl vadovaudamasi deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindais, kreipėsi su ieškiniu civilinio proceso tvarka dėl patirtos žalos atlyginimo. Žala patirta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl kurių buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50 ⁵ straipsnio 1 dalį. Patirtos išlaidos yra pagrįstos, kadangi siekiant apginti savo kaip akcininkės teises, neturėdama teisinio išsilavinimo buvo priversta kreiptis teisinės pagalbos į advokatą.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti žala yra bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl advokato teisinės pagalbos, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas nagrinėtinoje byloje. Pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas priteisti patirtas išlaidas už advokato pagalbą buvo išspręstas administracinio teisės pažeidimo byloje, nurodant, kad ATPK nenumato bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovei apeliacine tvarka neapskundus nutarimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir nutarimui įsiteisėjus, pagrindo reikšti ieškinio dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo kitoje byloje nėra. Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis prašė skirti ieškovei baudą. Laiko, kad ieškovė, atstovaudama advokato, pareikšdama visiškai nepagrįstą ieškinį, elgėsi nesąžiningai. Ieškovės atstovui – advokatui, kuriam keliami didesni rūpestingumo, atidumo reikalavimui, neabejotinai turėjo būti žinoma, kad reikšti ieškinio dėl administracinėje teisės pažeidimo byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų naujoje civilinėje byloje nėra galimybės, toks reikalavimas galėjo būti nagrinėjamas tik apskundus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Ieškovės patirtos išlaidos neįeina į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio taikymo sritį, negali būti laikoma patirta žala, nes patirtų išlaidų atlyginimas įtvirtintas ATPK 279 straipsnyje. Ieškovė ieškinį dėl žalos priteisimo teisme pareiškė praėjus trims mėnesiams nuo nutarimo įsiteisėjimo, nepasinaudojusi teise apskųsti apeliacine tvarka.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas teismo posėdyje pareikštus reikalavimus palaikė ir prašė tenkinti, priteisti patirtą žalą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad nutarimo administracinėje byloje neskundė vadovaudamiesi suformuota praktika, kad patirtos atstovavimo išlaidos administracinio teisės pažeidimo bylose nėra atlyginamos. Pagal formuojamą Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokių išlaidų atlyginimas galimas kreipiantis į teismą su atskirais reikalavimais. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad yra visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir žala, atlyginti ieškovės patirtai žalai, todėl yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus ir priteisti žalą. Administracinio teisės pažeidimo byla buvo pradėta siekiant ieškovei, kaip smulkiai akcininkei, apginti pažeistas teises, pareiškimui parengti būtinos teisinės žinios, kurios yra apmokamos. Ginčo tarp šalių dėl patirtų atstovavimo išlaidų pagrįstumo nebuvo, jos atitinka patvirtintų rekomendacijų dėl atstovavimo išlaidų maksimalius dydžius. Pažymėjo, kad ieškovė, kaip smulki akcininkė, pažeistos teisės civiline tvarka neturi galimybės ginti, kadangi turimas akcijų kiekis nėra pakankamas ginčyti akcininkų susirinkime priimtus sprendimus. Po administracinio teisės pažeidimo bylos ieškovė tinkamai yra informuojama apie šaukiamus akcininkų susirinkimus. Atkreipė dėmesį, kad žalos atlyginimas yra numatytas Konstitucijoje, kuri yra tiesiogiai taikomas teisės aktas, asmuo bet kuriuo atveju turi teisę į patirtos žalos atlyginimą. Tiek Lietuvos Vyriausias Administracinis Teismas, tiek Lietuvos Aukščiausias Teismas laikosi praktikos, kad atskiroje byloje galima reikalauti administracinėje byloje patirtų išlaidų atlyginimo. Juolab, paskutinėje teismų praktikoje išaiškinta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje patirtų išlaidų atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas analogiškai kaip privataus kaltinimo teisenoje, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-637-439/2015, priimta 2015 m. gruodžio 4 d.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdyje ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad nutarimo administracinėje byloje neskundė, paskirtą baudą sumokėjo. Pažymėjo, kad palaiko procesiniuose dokumentuose nurodytus teisinius nesutikimo su ieškovės reikalavimai argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis, byloje dalyvaujančių asmenų, atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2015 m. birželio 18 d. ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį atsakovui, kaip (duomenys neskelbtini) administracijos vadovui dėl to, kad pažeidė akcininkės D. A. neturtines teises, t. y. neinformavo apie 2015 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame buvo tvirtinama įmonės finansinė atskaitomybė. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-1097-791/2015 konstatuota, kad A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 4 dalies nuostatas, Bendrovės įstatų 48 punktą, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskirta 280 Eur bauda. Administracinio teisės pažeidimo byloje D. A. atstovo advokato R. P. prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestas. Ieškovė, remdamasi bendraisiais deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindais, kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka su ieškiniu dėl patirtos žalos, t. y. patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai, priteisimo.
Ginčas tarp šalių kilo dėl turtinės žalos atlyginimo. Bendrosios civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė ( CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Atsakovo kaltų neteisėtų veiksmų faktas – ieškovės, kaip (duomenys neskelbtini akcininkės neturinių teisių pažeidimas, patvirtintas administraciniu nutarimu, kuriuo pripažintas kaltu pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį (CK 6.246, 6.248 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 str.).
Sprendžiant klausimą dėl prašomos priteisti žalos pagrįstumo, svarbu paminėti, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju, žala įvardijama kaip turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai administracinio teisės pažeidimo byloje. Išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas nustatytas ATPK 279 straipsnyje, o būtent, nukentėjusiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams kompensuojamas darbo užmokestis, ne mažesnis, kaip už vidutinė, arba apmokama už atitraukimą nuo įprasto užsiėmimo proporcingai laikui, kurį jie sugaišo dėl atvykimo į organą (pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą, tame tarpe, atvykimo išlaidos. Nei minėtas ATPK straipsnis, nei kitos ATPK normos nenumato proceso dalyvių patirtų atstovavimo ar kitų bylinėjimosi išlaidų teisme atlyginimo. Kaip žinia, administracinių teisės pažeidimų bylų teisena yra viešosios teisės šaka, kurios reglamentavime vyrauja imperatyvusis reguliavimo metodas, todėl teisiniai ginčai sprendžiami tiksliai laikantis kodekse nustatytų teisės normų reikalavimų. Teisės ir įstatymo analogija, sprendžiant administracinių teisės pažeidimų bylas, gali būti taikoma tik tais atvejais, kai tokią galimybę nustato administracinės teisės pažeidimų kodeksas. ATPK 249 str. 2 d. nustatyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo, administracinio teisės pažeidimo bylos atveju – administracinėn atsakomybėn patraukto ir kaltu administracinio teisės pažeidimo padarymu pripažinto asmens (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-545-318/2014, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-274-487/2016). Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad atstovavimo išlaidos administracinio teisės pažeidimo byloje priskirtinos administracinių teisės pažeidimų proceso teisinio reguliavimo sferai ir nepatenka į CK 6.249 straipsnio reguliavimo sritį, todėl negali būti pripažintos žala CK 6.249 straipsnio prasme.
Nustatytos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nėra visų būtinų sąlygų atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei kilti (CK 6.246, 6.247, 6.249, 6.266 str.), todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovo atlyginti žalą.
Ieškovės atstovo akcentuojama aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo byloje prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų buvo atmestas, savaime negali būti pagrindas šias išlaidas atlyginti civilinio proceso tvarka. Juolab, ieškovė priimto nutarimo administracinėje teisės pažeidimo byloje dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo administracine tvarka neskundė. Teismo posėdžio metu pateiktas ieškovės atstovo aiškinimas dėl apeliacijos teisės atsisakymo administracinio teisės pažeidimo byloje neva tokios išlaidos pagal formuojamą teismų praktiką nėra priteisiamos, yra visiškai nelogiškas ir nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės procesiniuose dokumentuose, ieškovės atstovo teismo posėdžio metu cituota teismų praktika dėl išlaidų administracinių teisės pažeidimų bylose iš esmės neatitiko nagrinėtos administracinio teisės pažeidimo bylos ratio decidenti. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo byla buvo pradėta ieškovės, kaip pareiškėjos, pareiškimo pagrindu, atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir pripažintas padarę administracinį teisės pažeidimą, skirta bauda. Ieškovės atstovo nurodytoje teismų praktikoje nagrinėtų ginčų faktinės aplinkybės nesutampa, o būtent, buvo sprendžiamas žalos atlyginimas dėl galimai neteisėtų valstybės institucijų veiksmų CK 6.271 straipsnio pagrindu (administracinės teisės pažeidimo protokolą surašė institucija, juolab, administracinę bylą nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A-63-2176-11); spręstas klausimas dėl civiline proceso tvarka nagrinėtoje byloje patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2007), pateiktas aiškinimas ir taikymas proceso teisės normų, nustatančių subjektus, turinčius teisę paduoti atskirąjį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2013), todėl nėra pagrindo vadovautis (CPK 4 str.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai).
Nesant pagrindo priteisti prašomos žalos deliktinės atsakomybės pagrindu, reikalavimas dėl 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas ir atmestinas.
Įvertinus bylos duomenimis nustatytas aplinkybes, kad ieškovė reikalavimus dėl žalos atlyginimo bendraisiais deliktinės atsakomybės pagrindais pareiškė nepagrįstai, ieškinys dėl žalos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsakovo atstovė procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį) prašė spręsti klausimą dėl baudos skyrimo ieškovei už galimą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (nepagrįstą ieškinio pateikimą). Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad nustatytos procesinės pareigos neįgyvendinimas arba netinkamas įgyvendinimas piktnaudžiavimu galėtų būti laikomas tik išimtinais atvejais, kai jomis naudojamasi ne pagal paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai sąmoningai sukeliamos kliūtys tinkamam bylos nagrinėjimui. Atsakovo atstovės nurodytos faktinės aplinkybės (ieškovė naudojosi advokato pagalba) ir argumentai (akivaizdžiai nepagrįstas ieškinio reikalavimams) vienareikšmiškai negali būti vertinami kaip akivaizdus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis įrodymas. Kaip žinia, ieškinio pagrįstumą vertina teismas, išnagrinėjęs bylą ir priimdamas galutinį sprendimą dėl ginčo esmės. Aplinkybė, kad teisė į atstovavimo išlaidų atlyginimą pradėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo realizuota iki pabaigos, t. y. kai pirmos instancijos teismas atsisakė tenkinti prašymą administracinio teisės pažeidimo byloje, nebuvo pasinaudota apeliacija, teismo vertinimu, savaime negali reikšti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl nėra pagrindo nustatyti ieškovės ir/ ar jos atstovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis elementų bei skirti baudą (CPK 5 str., 95 str. 1 d.).
Atmetus ieškovės reikalavimus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nereiškė.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 0,58 Eur, t. y. neviršija minimalios 3,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteistinos (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 , 263-265, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
atmesti ieškovės D. A. ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Netenkinti atsakovo A. B. atstovės advokatės J. J. prašymo skirti baudą ieškovei D. A. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.