Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-06-30 · Civilinė byla Nr. e2S-473-883/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-30
Bylos Nr.
e2S-473-883/2021
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00041-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Pareiškėjas
UAB „Agrotytuva“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-473-883/2021Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00041-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.5.1; 3.5.20.2. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „Agrotytuva“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Agrotytuva“ skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolė V. Š. ir akcinė bendrovė (toliau ir – AB) „Šiaulių bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja UAB „Agrotytuva“ pateikė skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, kuriuo prašė:

1) panaikinti patvarkymą dėl dalies areštuoto turto įkainojimo, turto arešto akto (duomenys neskelbtini) patikslinimo ir ant žemės sklypo esančių statinių realizavimo kartu su žemės sklypu;

2) panaikinti patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo (duomenys neskelbtini) dalyje dėl UAB „Agrotytuva“ priklausančio nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) pardavimo, arba sustabdyti patvarkymo dėl varžytynių paskelbimo (duomenys neskelbtini) vykdymą dalyje – atšaukti paskelbtas UAB „Agrotytuva“ aukščiau nurodyto turto varžytynes, kol bus nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatas atitinkanti parduodamo turto kaina;

3) skirti šio nekilnojamojo turto ekspertizę rinkos vertei nustatyti bei atleisti nuo mokesčio už ekspertizės atlikimą.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo antstolė V. Š. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino. Patvarkyme nurodė, kad vykdo Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą (duomenys neskelbtini) dėl 125 612,15 Eur skolos išieškojimo išieškotojos AB „Šiaulių bankas“ naudai. (duomenys neskelbtini) turto arešto aktu areštuotas UAB „Agrotytuva“ priklausantis ir AB „Šiaulių bankas“ įkeistas žemės sklypas (duomenys neskelbtini).

3. (duomenys neskelbtini) patvarkymu dėl areštuoto turto įkainojimo ir turto arešto akto patikslinimo (duomenys neskelbtini) buvo įkainotas žemės sklypas(duomenys neskelbtini).

4. (duomenys neskelbtini)priimtas patvarkymas dėl dalies areštuoto turto įkainojimo, turto arešto akto (duomenys neskelbtini)patikslinimo ir ant žemės sklypo esančių statinių realizavimo kartu su žemės sklypu (duomenys neskelbtini).

5. (duomenys neskelbtini)priimtas patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo (duomenys neskelbtini). Nors skolininkė skunde išreiškė nesutinkanti su antstolio nustatyta turto verte, įrodymų, pagrindžiančių neatitikimą nustatytai turto vertei, nepateikė, be to, objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Agrotytuva“ skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų atmetė.

7. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog antstolio nustatyta turto rinkos vertė yra aiškiai nepagrįsta.

8. Teismas atkreipė dėmesį, jog varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kuri priklauso nuo kitų įvairių kriterijų – nekilnojamojo turto patrauklumo, šalies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytynių dalyvių skaičiaus ir t.t., kitaip tariant, tiksli įkeisto daikto vertė paaiškėja tik pardavus jį varžytynėse.

9. Teismas konstatavo, kad turto arešto bei iš varžytynių parduotino turto vertinimas ir jo vykdymas vykdomojoje byloje atlikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjos skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamus antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais.

10. Teismas nurodė, kad nutarčiai įsiteisėjus panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 7 d. nutartimi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

11. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Agrotytuva“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1. siekiant nustatyti turto rinkos kainą yra taikomas lyginamasis metodas, tačiau imama ne parduodamo turto buvusio sandorio kaina, o tokio pat ar panašaus žinomo turto kaina, pagal neseniai sudarytus analogiškų arba tapačių objektų sandorius, todėl turto vertinti vadovaujantis 2017 m. balandžio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartyje (duomenys neskelbtini)nurodyta turto įsigijimo kaina nėra teisinga, o tai kartu lemia, jog turto rinkos kaina buvo nustatyta pažeidžiant elementarias turto vertinimo taisykles;

11.2. duomenų, patvirtinančių neteisingą turto vertės nustatymą, kurį atliko antstolė, nepateikimas, nesudaro pagrindo teigti, jog antstolė turto kainą nustatė teisingai;

11.3. nepriklausomai nuo to, kad pareiškėja nepateikė antstolės prašomų duomenų, kad dėl bendrų nekilnojamojo turto rinkos rodiklių išaugimo padidėjo ir nekilnojamojo turto rinkos vertė, antstolės nustatyta turto rinkos vertė kelia pagrįstų abejonių savo teisingumu ir, kaip matyti, yra vengiama gauti objektyvų turto įvertinimą – ekspertines išvadas dėl turto vertės;

11.4. antstolės nustatyta turto rinkos kaina pagal VĮ Registrų centro pateikiamą turto rinkos masinio vertinimo vertę yra neobjektyvi ir negali būti laikoma teisinga, atitinkanti maksimaliai artimą esančiai laisvojoje rinkoje tokio turto kainai; masinio vertinimo kriterijai, taikomi turtui, esančiam kaimo vietovėse ir nutolusiuose nuo didmiesčių, yra itin žemi ir dažnu atveju prasilenkia su tikrąja rinkos kaina, kuri yra ženkliai didesnė;

11.5. areštuotas turtas dėl teritorijos dydžio, esančio miško, savo vietos (kraštovaizdžio) ir veiklos (rekreacijos) galimybių esmingai įtakoja turto kainą, todėl rinkos kainą nustatinėjant masinio vertinimo duomenimis būtų objektyviai neteisinga ir itin neatsakinga;

11.6. tik ekspertizė yra tinkamas būdas objektyviai ir nešališkai nustatyti realią turto rinkos kainą, leidžiantis efektyviai bei skaidriai realizuoti parduodamą skolininko turtą;

11.7. nagrinėjamu atveju yra būtina įvertinti ir tai, jog dėl COVID-19 grėsmės ir paskelbto karantino, ekonomikos staigių neigiamų pokyčių prognozių, tikėtina, jog varžytynėse didelė dalis potencialių pirkėjų susilaikys nuo dalyvavimo varžytynėse, o tai reiškia, jog esant nepagrįstai mažai turto rinkos kainai bei mažam konkurencingumui tarp dalyvių, yra reali grėsmė, jog turtas bus parduotas už mažesnę nei rinkos kainą ir net nesieks antstolės nustatytos rinkos kainos;

11.8. pati antstolė nėra mačiusi parduodamo turto, neturi jokių turto foto fiksacijų, o tai reiškia, jog dalyviams pateikiama informacija apie parduodamą turtą yra tik tokia, kokia matoma registruose, tačiau ne faktinė turto būklė;

11.9. antstolės vykdomojoje byloje turto vertės nustatymo procesas buvo atliktas netinkamai, turto neįkainojus taip, kaip to reikalauja CPK 681 straipsnio normos;

11.10. antstolė savo pareigas vykdė itin formaliai ir vertindama turtą neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes nustatant turto rinkos vertę, ko pasėkoje, nepagrįstai nesikreipė į turto vertintojus, siekiant nustatyti objektyvią turto rinkos kainą bei pašalinti bet kokias abejones dėl turto rinkos vertės.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė V. Š. prašo pareiškėjos UAB „Agrotytuva“ atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

12.1. skolininkų abejonės nėra besąlygiškas pagrindas antstoliui skirti ekspertizę, kadangi skolininkas, prieštaraujantis dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą (CPK 682 straipsnio 3 dalis);

12.2. jeigu skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali, tačiau neprivalo, skirti ekspertizę turto vertei nustatyti;

Šalies argumentai

12.3. pareiškėja pateikė deklaratyvaus pobūdžio teiginius, kad su verte nesutinka, tačiau nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti;

12.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi nuomonės, kad antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto vertės įkainojimui nustatyti tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia jam abejonių. Šiuo atveju nustatyta turto rinkos vertė abejonių antstolei nekelia;

12.5. pareiškėjos atstovei 2021 m. sausio 11 d. buvo išsiųstas patvarkymas dėl papildomos informacijos, patvirtinančios neteisingą turto vertės nustatymą, kurį atliko antstolė, pateikimo iki 2021 m. sausio 18 d., tačiau per nustatytą terminą prašoma informacija gauta nebuvo;

12.6. pareiškėja, teikdama skundą nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad areštuoto turto vertė, neatitinka rinkos kainų, t. y. pareiškėja nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto vertės nustatymą, savo nesutikimą dėl iš varžytynių parduodamo turto vertės grindžia iš esmės remdamasi tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais;

12.7. objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu;

12.8. jei pareiškėja yra įsitikinusi, kad turto rinkos vertė yra kitokia, ji gali CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka pati pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, kas iki šiol nėra padaryta, nors ši teisė buvo išaiškinta;

12.9. varžytynės buvo atšauktos likus nepilnai dienai iki varžytynių pabaigos. Varžytynėse, kurių pradinė turto kaina buvo 21 280 Eur, nebuvo užsiregistravęs nei vienas varžytynių dalyvis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

15. Byloje nustatyta, kad antstolės V. Š. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla (duomenys neskelbtini), pradėta pagal Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą dėl 125 612,15 Eur skolos išieškojimo, 563,07 Eur notaro išlaidų, sutartinių ir procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Agrotytuva“ išieškotojos AB „Šiaulių bankas“ naudai. Hipotekos lakštu (duomenys neskelbtini) AB „Šiaulių bankas“ buvo įkeista(duomenys neskelbtini).

16. (duomenys neskelbtini) turto arešto aktu areštuotas UAB „Agrotytuva“ priklausantis ir AB „Šiaulių bankas“ įkeistas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą žemės sklypui yra įregistruota hipoteka ((duomenys neskelbtini)). Ant įkeisto žemės sklypo stovi gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini) ūkinis pastatas, (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, (duomenys neskelbtini), malkinė, (duomenys neskelbtini) ūkinis pastatas, (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), viralinė, (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, (duomenys neskelbtini), kurie tuo pačiu turto arešto aktu (duomenys neskelbtini) buvo areštuoti.

17. (duomenys neskelbtini) priimtas patvarkymas dėl areštuoto turto įkanojimo ir turto arešto akto patikslinimo. Patvarkyme nustatyta, kad žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 23 700 Eur. Patvarkymas buvo išsiųstas UAB „Agrotytuva“ Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), taip pat elektroniniu paštu – i(duomenys neskelbtini).

18. (duomenys neskelbtini) priimtas patvarkymas dėl dalies nekilnojamojo turto įkainojimo, turto arešto akto patikslinimo ir ant žemės sklypo esančių statinių realizavimo kartu su žemės sklypu. Patvarkyme nustatyta, kad: žemės sklypo rinkos vertė yra 23 700 Eur; 2) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 1 900 Eur; 3) ūkinio pastato(duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 80 Eur; 4) ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 170 Eur; 5) ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 260 Eur; 6) malkinės, esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 140 Eur; 7) ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 80 Eur; 8) ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 120 Eur; 9) viralinės, (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 130 Eur; 10) kiemo statinių, (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 20 Eur. Patvarkyme taip pat išaiškinta skolininko teisė dėl prieštaravimų dėl turto įkainojimo pateikimo bei teisė pasiūlyti savo pirkėją, pateikta informacija apie varžytynių paskelbimo terminus ir tvarką. Patvarkymas (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas UAB „Agrotytuva“ Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), taip pat elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).

19. (duomenys neskelbtini) priimtas patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo. Šiuo patvarkymu buvo paskelbtos UAB „Agrotytuva“ priklausančio aukščiau minėto turto (šios nutarties 19 p.) pirmosios varžytynės. Pradinė turto pardavimo kaina nustatyta 21 280 Eur, t. y. 80 proc. nuo nustatytos turto rinkos vertės. Patvarkymas 2020 m. gruodžio 10 d. buvo išsiųstas UAB „Agrotytuva“ Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, taip pat elektroniniu paštu.

20. (duomenys neskelbtini)skolininkė UAB „Agrotytuva“ antstolei V. Š. pateikė skundą dėl turto įkainojimo vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini) bei prašymą Šiaulių apylinkės teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – antstolės patvarkymu paskelbtų pirmųjų varžytynių dalyje dėl pareiškėjai UAB „Agrotytuva“ priklausančio turto (duomenys neskelbtini) sustabdymo, taip pat turto pardavimo iki varžytynių akto sudarymo bei turto laimėjusiam asmeniui perleidimo sustabdymo iki kol bus išnagrinėtas UAB „Agrotytuva“ 2021 m. sausio 6 d. skundas dėl antstolio veiksmų. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 7 d. nutartimi pareiškėjos prašymas patenkintas, laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos.

21. 2021 m. sausio 11 d. priimtas patvarkymas dėl papildomos informacijos pateikimo. Patvarkyme nurodyta skolininkei UAB „Agrotytuva“ iki (duomenys neskelbtini) pateikti antstolei V. Š.: 1) dokumentų kopijas/informaciją, patvirtinančią teiginį, kad UAB „Agrotytuva“ investavo papildomas lėšas, t. y. 12 000 Eur, ir dėl šios priežasties buvo atnaujinta ir pagerinta turto būklė (buvo atlikti gyvenamojo namo fasado, vidaus atnaujinimo darbai, sutvarkytas gerbūvis, įrengti takeliai ir kt.), taip pat pateikti nekilnojamojo turto, nuotraukas, bei esant galimybei (turint nuotraukas) pateikti nekilnojamojo turto nuotraukas iki turto atnaujinimo ir pagerinimo; 2) dokumentų kopijas/informaciją, patvirtinančią teiginį, kad dėl bendrų nekilnojamojo turto rinkos rodiklių išaugimo padidėjo ir nekilnojamojo turto, rinkos vertė, t. y. šiuo atveju galima pateikti paskaičiavimus, turto vertinimą ir kitus kriterijus, patvirtinančius neteisingą turto vertės nustatymą, kurį atliko antstolė V. Š.. Patvarkymas išsiųstas skolininkės UAB „Agrotytuva“ atstovei advokatei D. D. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini).

22. 2021 m. sausio 20 d. priimtas patvarkymas dėl atsisakymo patenkinti skundą ir byla perduota Šiaulių apylinkės teismui.

23. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. sausio 25 d. nutartimi išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Agrotytuva“ skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų ir jį atmetė, tačiau pareiškėjai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pateikus atskirąjį skundą, Šiaulių apygardos teismas 2021 m. kovo 17 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 25 d. nutartį ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatytą pranešimo byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą bei teismo sudėtį, tvarką.

24. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2021 m. balandžio 20 d., atsižvelgiant į aukštesnės instancijos teismo nurodytus išaiškinimus, pareiškėjos UAB „Agrotytuva“ skundas dėl antstolės V. Š. veiksmų buvo išnagrinėtas pakartotinai. Skundas atmestas.

25. Apeliantė UAB „Agrotytuva“ pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su teismo nutartimi, kuria išspręstas antstolės veiksmų teisėtumo klausimas dėl iš varžytynių parduodamo turto įkainojimo. Teigia, kad antstolės vykdomojoje byloje turto vertės nustatymo procesas buvo atliktas netinkamai, turto neįkainojus taip, kaip to reikalauja CPK 681 straipsnio normos, be to, antstolė savo pareigas vykdė itin formaliai ir vertindama turtą neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes nustatant turto rinkos vertę, nepagrįstai nesikreipė į turto vertintojus, siekiant nustatyti objektyvią turto rinkos kainą bei pašalinti bet kokias abejones dėl turto rinkos vertės.

Dėl priverstinai parduodamo turto varžytynėse įkainojimo

26. Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo, nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

27. Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Prieš išklausydamas skolininko ir išieškotojo nuomones dėl areštuojamo turto vertės, antstolis turi pareigą pats nustatyti turto rinkos vertę. Tuo tikslu antstolis disponuoja visomis įstatymo suteiktomis priemonėmis ir turi diskreciją pasirinkti, kokiomis priemonėmis remdamasis jis įgyvendins šią savo pareigą (vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skirdamas ekspertizę ar pan.). Tačiau bet kokiu atveju jis areštuojamą turtą turi įvertinti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai. Be to, įstatyme yra įtvirtintos ir kitos priemonės, užtikrinančios tinkamą areštuoto turto įkainojimą bei išieškotojo ir skolininko interesų apsaugą. CPK 681 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, vykdymo proceso metu pasikeitus įkainoto turto vertei, antstolio patvarkymu turtas galėtų būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 straipsnio 2 dalis). Jei skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti savo iniciatyva (CPK 682 straipsnio 3 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis).

28. Įstatymų leidėjas, apibrėždamas išieškotojo ir skolininko pareigas vykdymo procese, nustato, kad tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (CPK 640, 644 straipsniai). Proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę išieškotojui ir skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl areštuoto įkainojamo turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis), nors antstolis, įkainodamas turtą, ir neturi pareigos į jas atsižvelgti. Tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (to paties straipsnio 2 dalis). Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (to paties straipsnio 3 dalis). Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (to paties straipsnio 4 dalis).

29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2020 m. vasario 25 d. areštuotas UAB „Agrotytuva“ priklausantis ir AB „Šiaulių bankas“ įkeistas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) kartu su ant žemės sklypo esančiais statiniais. 2020 m. gegužės 25 d. antstolė žemės sklypą įkainojo 23 700 Eur suma, 2020 m. lapkričio 11 d. žemės sklypo vertę paliko nepakeistą ir įkainojo ant žemės sklypo esančius statinius: gyvenamąjį namą 1 900 Eur suma, ūkinį pastatą 80 Eur suma, ūkinį pastatą 170 Eur suma, ūkinį pastatą 260 Eur suma, malkinę 140 Eur suma, ūkinį pastatą 80 Eur suma, ūkinį pastatą 120 Eur suma, viralinę 130 Eur suma, kiemo statinius 20 Eur suma. 2020 m. gruodžio 9 d. patvarkymu antstolė paskelbė apie pirmąsias nurodyto areštuoto turto varžytynes, nurodė, kad pradinė, pirmosiose varžytynėse parduodamo turto kaina – 21 280 Eur. Skolininkei UAB „Agrotytuva“ padavus skundą dėl antstolio veiksmų ir teismui patenkinus skolininkės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2021 m. sausio 7 d. patvarkymu antstolė atšaukė paskelbtas varžytynes. 2021 m. sausio 11 d. patvarkymu antstolė nurodė pateikti papildomą informaciją, susijusią su skolininkės teiginiais dėl nekilnojamojo turto vertės. Skolininkė papildomos informacijos nepateikė, todėl antstolė skolininkės skunde nurodytus argumentus dėl turto vertės neatitikties jų rinkos vertei laikė nepagrįstais ir skundo netenkino.

30. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pareiškėjos argumentais, kad tinkamas ir teisingas ketinamo parduoti iš varžytynių areštuoto turto įkainojimas yra antstolio pareiga, tačiau nagrinėjamoje byloje esantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad šiuo atveju vykdančiai išieškojimą antstolei buvo pagrindas tenkinti skolininkės skundą ir skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolė įkainodama areštuotą turtą rėmėsi 2017 m. balandžio 21 d. žemės sklypo ir pastatų pirkimo – pardavimo sutartimi, kurioje nurodyta, kad bendra daiktų kaina yra 24 000 Eur, hipotekos kreditoriaus pateikta nuomone dėl turto rinkos vertės, kurioje kreditorius pasiūlė nustatyti turto rinkos vertę 23 700 Eur suma, išieškotojos pateikta turto vertinimo ataskaita kurios 24 puslapyje nurodyta, kad žemės sklypo rinkos vertė yra 16 300 Eur, taip pat VĮ Registrų centro pateikiama turto rinkos verte, konkrečiai 2020 m. lapkričio 5 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, kuriame nurodyta, kad gyvenamojo namo rinkos vertė yra 1 520 Eur; 3) ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 70 Eur; 4) ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 159 Eur; 5) ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 249 Eur; 6) malkinės rinkos vertė yra 131 Eur; 7) ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 75 Eur; 8) ūkinio pastato(duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 109 Eur; 9) viralinės rinkos vertė yra 124 Eur; 10) kiemo statinių rinkos vertė yra 17 Eur.

31. Skolininkė, pateikdama skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti patvarkymą dėl dalies areštuoto turto įkainojimo, turto arešto akto patikslinimo ir ant žemės sklypo esančių statinių realizavimo kartu su žemės sklypu bei panaikinti patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo dalyje dėl UAB „Agrotytuva“ priklausančio nekilnojamojo turto, kaip savo skundo pagrindą nurodydama nesutikimą su antstolio nustatyta areštuoto turto rinkos verte, šių savo prieštaravimų nepagrindė objektyviais duomenimis, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus. Pagrindiniai skolininkės argumentai buvo, kad įsigijus nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi buvo investuotos papildomos lėšos turto būklei atnaujinti bei pagerinti, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto rinkos kaina pagal bendrus rodiklius išaugo, kad turtas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, o tai įtakoja nekilnojamojo turto vertės padidėjimą. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad vien tik šios aplinkybės, nepateikiant jokių įrodymų, negalėjo sukelti antstolei abejonės dėl to, ar areštuotas turtas yra tinkamai įkainotas. Tuo tarpu antstolė, šiuos skolininkės argumentus įvertinusi kaip prieštaravimus dėl jos atlikto įkainojimo, sudarė sąlygas skolininkei realiai pagrįsti savo teiginius, t. y. patvarkymu antstolė nurodė pateikti papildomą informaciją, nurodant: 1) dokumentų kopijas/informaciją, patvirtinančią teiginį, kad UAB „Agrotytuva“ investavo papildomas lėšas, t. y. 12 000 Eur, ir dėl šios priežasties buvo atnaujinta ir pagerinta turto būklė (buvo atlikti gyvenamojo namo fasado, vidaus atnaujinimo darbai, sutvarkytas gerbūvis, įrengti takeliai ir kt.), taip pat pateikti nekilnojamojo turto nuotraukas, bei esant galimybei (turint nuotraukas) pateikti nekilnojamojo turto nuotraukas iki turto atnaujinimo ir pagerinimo; 2) dokumentų kopijas/informaciją, patvirtinančią teiginį, kad dėl bendrų nekilnojamojo turto rinkos rodiklių išaugimo padidėjo ir nekilnojamojo turto rinkos vertė, t. y. šiuo atveju galima pateikti paskaičiavimus, turto vertinimą ir kitus kriterijus, patvirtinančius neteisingą turto vertės nustatymą, kurį atliko antstolė V. Š.. Tačiau skolininkė šia galimybe nepasinaudojo, jokių papildomų duomenų teismui nepateikė. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolė, įkainodama areštuotą turtą, tinkamai vykdė CPK 681 straipsnyje įtvirtintas pareigas, o ieškovė nepateikė įrodymų, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, jog skolininkui priklausantis turtas buvo netinkamai įkainotas.

32. Apeliacinės instancijos teismas atmeta pareiškėjos argumentus, jog nagrinėjamu atveju buvo sąlygos, lėmusios, kad antstolė privalėjo skirti ekspertizę savo iniciatyva. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagrindas skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, kai skolininkas ar išieškotojas nėra pareiškę prieštaravimų dėl antstolio atlikto įkainojimo, arba, nors yra pareiškę prieštaravimus, tačiau nėra sumokėję būtinų sumų už ekspertizės atlikimą ir nėra pagrindo atleisti jų nuo šių sumų sumokėjimo, yra tada, kai pačiam antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010). Be to, tarp šalių esant ginčui dėl antstolio veiksmų įkainojant iš varžytynių parduodamą turtą tinkamumo minėtu aspektu, svarbu įvertinti, ar areštuojamo turto įkainojimo metu buvo tam tikrų aplinkybių (duomenų), dėl kurių antstoliui galėjo kilti abejonių dėl jo nustatytos areštuoto turto rinkos vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020). Antstolės veiksmus, kuriais ji atšaukė paskelbtas pirmąsias varžytynes ir nustatė pareiškėjai terminą pateikti papildomus įrodymus pagrindžiančius jos teiginius apie turto vertės padidėjimą, lėmė pareiškėjos išreikštas prieštaravimas antstolės atliktam įkainojimui, kuris pagal CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir buvo antstolės procesinių veiksmų atlikimo pagrindas. Tokie antstolės atlikti procesiniai veiksmai užtikrino galimybę pareiškėjai realiai pasinaudoti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, tačiau ji niekaip neįrodo pačiai antstolei kilusių abejonių dėl areštuoto turto įkainojimo.

33. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta pareiškėjos argumentus, kad antstolės nustatyta turto rinkos kaina pagal VĮ Registrų centro pateikiamą turto rinkos masinio vertinimo vertę yra neobjektyvi ir negali būti laikoma teisinga. Pažymėtina, kad toks areštuoto turto įkainojimo būdas nėra draudžiamas ir savaime nereiškia, kad šiuo būdu nustatyta turto vertė neatitinka realios rinkos vertės. Masinio vertinimo duomenimis nustatyta turto verte antstolis negalėtų remtis, jeigu nustatytų reikšmingų aplinkybių, rodančių, kad tokia vertė neatitinka tikrosios rinkos vertės.

34. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad didžioji dauguma potencialių turto pirkėjų dėl COVID-19 grėsmės ir paskelbto karantino susilaikys nuo dalyvavimo varžytynėse, o tai reiškia, jog esant nepagrįstai mažai turto rinkos kainai bei mažam konkurencingumui tarp dalyvių, yra reali grėsmė, jog turtas bus parduotas už mažesnę nei rinkos kainą. Pažymėtina, jog pradinės turto pardavimo kainos nustatymas nelemia kainos, už kurią turtas realiai bus parduotas. Jei potencialūs turto pirkėjai vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, egzistuos stipri pirkėjų konkurencija, ir varžytynėse parduodamo objekto kaina padidės.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir procesinės bylos baigties

35. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Irena Stasiūnienė