- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-20
- Bylos Nr.
- A-4786-968/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02715-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- D. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN), priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
1.1. Alytaus PN gyvenamosiose patalpose teko per mažai ploto. Patalpos paskutinį kartą remontuotos 2005 metais, todėl jos (jų lubos, grindys) buvo avarinės ir antisanitarinės būklės. Patalpų medinės grindys buvo nelygios ir skleidė nemalonų kvapą. Sienos apdaužytos. Patalpose nebuvo vėdinimo sistemos, todėl jose būdavo drėgna ir veisėsi pelėsis. Patalpų apšvietimas buvo prastas. Oro temperatūra patalpose buvo netinkama. Po Alytaus PN patalpas bėgiojo tarakonai, pelės.
1.2. Sanitariniame mazge buvo įrengti 5 klozetai, kurie vienas nuo kito atskirti tik 1,5 m aukščio sienele ir durimis, dėl to pareiškėjas, naudodamasis tualetu kitų asmenų akivaizdoje, jautėsi pažemintas. Minėti klozetai prastai veikė, kai kurių jų vandens nuleidimo mechanizmai buvo sugadinti. Tualetu naudojosi 150–200 nuteistųjų, tiek pat nuteistųjų buvo priversti naudotis prausykloje esančiomis 9 praustuvėmis. Į prausyklas nebuvo tiekiamas karštas vanduo. Dušais, kuriuose įrengta 20 sietelių, pareiškėjas galėjo naudotis tik kartą per savaitę. Per nusiprausti duše skirtą laiką (3 valandas) juo pasinaudoti turėdavo 150–200 nuteistųjų, todėl viena dušo vieta buvo priversti naudotis 2–3 žmonės. 150–200 nuteistųjų turėjo naudotis 400 kv. m ploto pasivaikščiojimo kiemu, todėl jame buvo labai ankšta. Alytaus PN pastatas taip pat buvo avarinės būklės (nuo sienų krisdavo plytos).
1.3. Pareiškėjo gyvenamoji patalpa buvo Alytaus PN pastato antrajame aukšte virš mechaninio apdirbimo cecho patalpų, kuriose naudojamos kenksmingos sveikatai ir pavojingos sprogstamosios medžiagos (propano dujos, suslėgto oro balionai, deguonies balionai), ceche vykdomi suvirinimo darbai, kurių metu susidaro nuodingos medžiagos, apdirbamas cinkas. Alytaus PN patalpose taip pat nebuvo įrengta pareigūnų iškvietimo sistema, todėl pareiškėjas jautė galimą pavojų gaisro atveju. Pareiškėjui buvo suteikta nepatogi, sena lova. Lovos čiužinys taip pat buvo senas, pilnas parazitų. Pareiškėjui buvo tiekiamas ir netinkamas maistas. Alytaus PN pareigūnai su pareiškėju elgėsi netinkamai.
1.4. Pareiškėjas dėl netinkamų, nežmoniškų ir žeminančių asmens orumą kalinimo sąlygų patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią dideliais nepatogumais, depresija, sumažėjusiomis bendravimo galimybėmis, sumenkusia saviverte, nepataisoma žala sveikatai. Todėl buvo pažeistas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis.
Atsiliepimas
2. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas nurodė, kad:
2.1. Pareiškėjas buvo kalinamas tinkamomis ploto sąlygomis. Alytaus PN laikosi higienos normų reikalavimų. Sanitariniai mazgai yra tvarkingi, atitinka nustatytus reikalavimus. Patalpos vėdinamos atidarius langus. Lovų čiūžiniai yra geros kokybės. Lovos nerūdija, nes drėgmė lygis patalpose yra tinkamas. Kalinami nuteistieji duše gali nusiprausti kartą per savaitę. Nuteistieji po sporto užsiėmimų gali kiekvieną dieną nusiprausti kūną po šaltu vandeniu. Alytaus PN pareigūnai su pareiškėju elgėsi tinkamai.
2.2. Dirbtuvės, kuriose yra vykdomi suvirinimo darbai, yra įrengtos ne po gyvenamosiomis patalpomis, jos įrengtos toliau nuo gyvenamųjų patalpų ir virš jų nuteistieji negyvena. Angliarūkštės balionai taip pat yra sandėliuojami kitose negyvenamosiose patalpose.
2.3. Alytaus PN dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija yra atliekama pagal poreikį. 7 lokalinio sektoriaus kiemas yra 756 kv. m ploto. Pasivaikščiojimo kiemų ploto teisės aktai nenumato.
Šalies argumentai
2.4. Pareiškėjas reikalavimą atlyginti turtinę žalą grindžia abstrakčiais teiginiais, jis neįrodė valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kuo grindžiamas prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis ir kaip jis konkrečiai apskaičiuotas. Nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui.
Atsiliepimas
3. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus (atsikirtimą į atsiliepimą). Jis nurodė, kad Alytaus PN pateikė neteisingus duomenis apie pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygas 12 būrio 4 miegui skirtoje patalpoje, 6 lokaliniame sektoriuje, 14–15 būriuose, kadangi jis bausmę atliko kamerų tipo patalpose, kuriose 21 valandą buvo užrakintos ir buvo išleidžiamas tik 3 valandoms pasivaikščioti. Be to, Alytaus PN pateikė neteisingus duomenis apie nuteistųjų skaičių gyvenamosiose patalpose. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos ministerijos Alytaus departamento (toliau – Sveikatos centras) 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akto Nr. PA.1-309(22.14.3. 1.12) (toliau – Patikrinimo aktas) duomenys yra neteisingi, kadangi patikrinimas atliktas per labai trumpą laiką. Visą 9 būrio 4 miegui skirtos patalpos plotą užėmė baldai. Alytaus PN patalpos nebuvo modernizuotos, nors Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo įsipareigojusi tai padaryti iki 2017 m. sausio mėnesio.
4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN pateikė papildomus paaiškinimus (atsikirtimą į pareiškėjos atsikirtimą). Atsakovo atstovas nurodė, kad teisės aktai nenumato, jog skaičiuojant, kiek asmeniui pataisos įstaigoje tenka ploto, reikia išskaičiuoti baldų užimamą plotą. Gyvenamosios patalpos (aukštai) buvo rakinami vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Pareiškėjas turėjo galimybę 3 valandas judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje. Pareiškėjas taip pat galėjo dalyvauti įvairiose socialinėse užimtumo programose, tačiau tokio noro pareiškėjas nebuvo išreiškęs. 12 būrio miegui skirtos patalpos nėra kamerų tipo patalpos.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 21 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d.; skundo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nustatė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas į Alytaus PN atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę atvyko 2016 m. spalio 21 d., šioje pataisos įstaigoje buvo kalinamas ir 2018 m. lapkričio 15 d., kai pateikė skundą. Todėl teismas darė išvadą, kad byloje nagrinėjamo ginčo laikotarpis yra nuo 2016 m. spalio 21 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d.
Atsiliepimas
7. Teismas, išanalizavęs Alytaus PN atsiliepime pateiktus duomenis apie gyvenamąsias patalpas (miegui skirtas patalpas), kuriose gyveno pareiškėjas (plotus, juose įrengtų miegamųjų vietų skaičių), darė išvadą, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į minimalaus ploto normą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 11¹.1 punkte, nebuvo pažeista. Teismas, nenustatęs minimalios gyvenamojo ploto normos pažeidimo ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas turėjo judėjimo laisvę, jam nebuvo trukdoma eiti pasivaikščioti gryname ore, užsiimti kita leidžiama veikla, pareiškėjo skundo argumentus dėl pažeistos teisės kalėti tinkamomis ploto sąlygomis vertino kaip nepagrįstus.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodė, jog Alytaus PN patalpose nebuvo vėdinimo sistemos, todėl jose būdavo drėgna ir veisėsi pelėsis, patalpų apšvietimas buvo prastas, buvo netinkama temperatūra, patalpos buvo antisanitarinės būklės, medinės grindys nelygios ir skleidė nemalonų kvapą, patalpų sienos apdaužytos, tačiau Alytaus PN pateikė Sveikatos centro Patikrinimo aktą, kuriame užfiksuoti 2016 m. gruodžio 7 d. atlikto patikrinimo rezultatai. Išanalizavus nurodyto patikrinimo akto duomenis, darytina išvada, kad Sveikatos centras Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintų Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015) 14 punkte (kuriame nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx), 16 punkte (kuriame nustatytos gyvenamųjų patalpų oro temperatūros normos), 17 punkte (kuriame nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas), 39 punkte (kuriame nustatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių) įtvirtintų reikalavimų pažeidimų nenustatė. Teismas, įvertinęs Patikrinimo aktą, taip pat konstatavo, kad atlikto patikrinimo metu antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų, patalpų su nelygiomis ir nemalonų kvapą skleidžiančiomis medinėmis grindimis, patalpų su išdaužytomis skylėmis ir apdaužytomis sienomis irgi nenustatyta. Teismas pabrėžė, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl galimų HN 134:2015 pažeidimų į Sveikatos centrą ir minėta įstaiga pagal jo skundus būtų atlikusi patikrinimus. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo argumentai dėl neužtikrintų tinkamų patalpų apšvietimo, oro temperatūros, patalpų vėdinimo sąlygų, netvarkingų ir antisanitarinės būklės patalpų vertintini kaip nepagrįsti.
9. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad unitazai įrengti atskiroje patalpoje, jie vienas nuo kito atskirti 1,5 m aukščio pertvaromis ir durimis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, darė išvadą, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos. Atsižvelgęs į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus apie galimybę pasinaudoti dušu kartą per savaitę, Nuteistųjų maudymosi duše grafiką, teismas taip pat darė išvadą, kad Alytaus PN HN 134:2015 44 punkto (kuriame nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše) reikalavimų nepažeidė.
10. Teismas pabrėžė, kad Alytaus PN duomenų, apie tai keliais klozetais, pisuarais ir praustuvėmis, dušo sieteliais naudojosi 5, 8, 9, 10, 15 būrių nuteistieji, nepateikė. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į Alytaus PN pateiktus duomenis apie galimą didžiausią ir mažiausią nuteistųjų skaičių 5, 8, 9, 10, 15 būriuose, teismas darė išvadą, kad Alytaus PN netinkamai vykdė HN 134:2015 reikalavimus ir pareiškėjui neužtikrino teisės tinkamai pasinaudoti dušu ir sanitariniu mazgu.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas nurodė, kad reikalavimus, keliamus pataisos namų pasivaikščiojimo kiemų įrengimui, nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 18–21 punktai. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, kad Alytaus PN pataisos įstaigos pasivaikščiojimo kiemams nustatytų reikalavimų nepažeidė.
12. Teismas, remdamasis Alytaus PN nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis neturėjo pagrindo abejoti, konstatavo, kad nesurinkta objektyvių pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų, jog gyvenamosios patalpos buvo įrengtos virš gamybinių patalpų ir jog atliekami darbai minėtose patalpose būtų sukėlę realų pavojų pareiškėjo sveikatai.
13. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad pareiškėjui buvo suteiktas tinkamos būklės čiužinys ir lova, o pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jam buvo suteikta prasta lova ir čiužinys. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas šiuo aspektu pažeidimų taip pat nenustatė.
14. Teismas, įvertinęs Alytaus PN nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 7 dalimi, konstatavo, kad Alytaus PN ginčo laikotarpiu pareiškėjui teisės aktais nustatytos judėjimo laisvės nepagrįstai neapribojo.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčo laikotarpiu buvusios pareiškėjo kalinimo sąlygos Alytaus PN galėtų būti vertinamos kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Tačiau, įvertinęs byloje nustatytus pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų pažeidimus, jų pobūdį, trukmę, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.
16. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuota praktika, konstatavo, kad dėl nustatytų kalinimo sąlygų pažeidimų pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nesukėlė gilių, ilgalaikių ir nepataisomų padarinių pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, jie nebuvo tokio masto ir pobūdžio, kad būtų galima spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo piniginėmis lėšomis. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais teismas nepriteisė, o konstatavo, kad pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už jo patirtą neturtinę žalą, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
III.
17. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundo reikalavimą priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti tenkinti. Pareiškėjas nurodo, kad Alytaus PN atsiliepime nurodyti argumentai (duomenys) yra neteisingi. Pareiškėjui teko per mažas patalpų plotas. 8 būrio 4 miegui skirtoje patalpoje buvo ne 11, o 14 miegamųjų vietų. Dieninė ir naktinė patalpų apšvieta buvo netinkama. Vėdinimo sistema neveikė, o pareiškėjas atidaręs langą negalėjo išvėdinti patalpos, kadangi iš pirmo aukšto, kuriame įrengtas tekinimo ir suvirinimo cechas, sklido bjaurūs kvapai. Sanitarinis mazgas buvo atitvertas netinkamai, t. y. ne pagal higienos normų reikalavimus. 150–200 asmenų buvo įrengti tik 5 klozetai ir 1 pisuaras, o tai sukeldavo didelius nepatogumus negalint pasinaudoti sanitariniu mazgu reikiamą laiko tarpą. Pareiškėjo gyvenamoji patalpa buvo Alytaus PN pastato antrajame aukšte virš mechaninio apdirbimo cecho patalpų, kuriose yra pavojingos sprogstamosios medžiagos, ceche vykdomi metalo apdirbimo ir suvirinimo darbai, kurių metu susidaro nuodingos medžiagos ir įvykus nelaimingam atsitikimui gali nukentėti nuteistieji, todėl kilo pavojus pareiškėjo gyvybei ir sveikatai.
18. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, teismo buvo tinkamai išnagrinėti ir įvertinti. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie neva padarytą žalą yra nepagrįsti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos už netinkamas kalinimo sąlygas Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 21 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d. atlyginimo.
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas ginčo laikotarpiu buvo pažeista, ir šios teisės pripažinimą vertino kaip pakankamą satisfakciją pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundo reikalavimą priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti tenkinti.
21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.
22. EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).
23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui ir iš esmės sutinka su žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvais (žr. Nutarties II dalį) ir jų nebekartoja, tačiau, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinį skundą, juos papildo (patikslina).
24. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo Alytaus PN pateiktų duomenų (pvz., duomenų apie patalpų, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, plotą, juose esančių lovų skaičių) patikimumu. Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir (ar) objektyvių duomenų, dėl kurių būtų pagrindas tuo suabejoti. Todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacinio proceso tvarka nagrinėja remdamasi Alytaus PN pateiktais duomenimis.
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylose duomenis apie patalpų, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, plotą ir jose įrengtų vietų skaičių (b. l. 19–20, 27–31), pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjas Alytaus PN ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kalinamas tinkamomis ploto sąlygomis, t. y. nepažeidžiant Taisyklių 11¹.1 punkto, kuriame nustatyta, kad vienam asmeniui bendrabučio tipo patalpose turi tekti ne mažiau kaip 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų ploto.
26. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje pateikto Patikrinimo akto (b. l. 38–41) duomenis ir atsižvelgusi į jame nurodyta išvadą, kad HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta, pabrėždama, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų teikęs skundus Alytaus PN administracijai ar Sveikatos centrui dėl higienos normų pažeidimų, o pareiškėjo byloje nurodytos aplinkybės dėl higienos normų (apšvietimo, vėdinimo) pažeidimų yra abstraktaus pobūdžio, taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo gyvenamosios patalpose apšvietimas buvo netinkamas, o gyvenamosios patalpos buvo nepritaikytos vėdinimui.
27. Teisėjų kolegija pritaria ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui nebuvo sudarytos pakankamos privatumą užtikrinančios sąlygos pasinaudoti tualetu. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas abstraktus argumentas, kad sanitarinis mazgas buvo atitvertas netinkamai, nepaneigia minėtos teismo išvados pagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pagrįstai vadovavosi LVAT praktika, kurioje išaiškinta, kad tualetų, įrengtų specialiai jais naudoti skirtose patalpose, kurios yra visiškai atskirtos nuo gyvenamųjų patalpų, nebūtina visiškai vienas nuo kito atskirti, kad būtų užtikrintas pakankamas jais besinaudojančių asmenų privatumas (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).
28. Teisėjų kolegija sutinka, kad, atsižvelgiant į Alytaus PN nurodytas aplinkybes (t. y., kad balionai, skirti virinimo darbams, sandėliuojami patalpose, atskirtose nuo gyvenamųjų patalpų, o dirbtuvės, kuriose vykdomi suvirinimo darbai, įrengtos ne po gyvenamosiomis patalpomis), kuriomis nėra pagrindo abejoti, pareiškėjo argumentai dėl jo kalinimo virš dirbtuvių (mechaninio apdirbimo cecho) patalpų ir dėl to jam kelto pavojaus, yra nepagrįsti.
29. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista, kadangi pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė tinkamai pasinaudoti dušu ir sanitariniu mazgu, nes jais naudojosi per daug asmenų. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju galėjo būti pažeistos ne HN 134:2015 nuostatos, bet Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Laisvės atėmimo patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (toliau – ir Aprūpinimo normos), kadangi būtent šis teisės aktas nustato kalinamų asmenų aprūpinimo inventoriumi reikalavimus (inventoriaus normas). Todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai tikslintini.
30. Aprūpinimo normose (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad 12 asmenų tenka po unitazą, 10 asmenų – po praustuvę ir 15 asmenų – po dušo sietelį. Tačiau nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančios Aprūpinimo normos nebereguliuoja minėto inventoriaus (unitazų / klozetų, pisuarų, praustuvių, dušų sietelių) skaičiaus laisvės atėmimo vietose.
31. Pareiškėjas skunde buvo nurodęs, kad 5 klozetais, 9 praustuvėmis ir 20 dušo sietelių naudodavosi 150–200 asmenų. Alytaus PN šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepaneigė, nors turėjo tokią pareigą. Todėl minėtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės vertintinos kaip pagrįstos. Taigi darytina išvada, kad atitinkamai 30 ar 40 asmenų tekdavo po klozetą, 17 ar 22 asmenų – po praustuvę ir 8 ar 10 asmenų – po dušo sietelį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina pareiškėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 21 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Aprūpinimo normos jo atžvilgiu buvo pažeistos, t. y. pagal minėtas normas nebuvo užtikrintas pakankamas klozetų ir praustuvių skaičius. Visgi minėtų pažeidimų konstatuoti nuo 2017 m. sausio 1 d. nebėra pagrindo, kadangi, kaip minėta, Aprūpinimo normos minėto inventoriaus skaičiaus laisvės atėmimo vietose nebereguliuoja (žr., pvz., LVAT 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1291-556/2019).
32. Atsižvelgiant į minėtus nustatytus pažeidimus, konstatuotina, kad Alytaus PN laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 21 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) turėjo veikti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.), o pareiškėjas dėl to patyrė papildomus nepatogumus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nustatyti pažeidimi (Aprūpinimo normų pažeidimai), atsižvelgiant į jų mastą ir trukmę (žr. Nutarties 31 p.), nėra sunkaus pobūdžio pažeidimai, kurie galėjo pareiškėjui sukelti sunkius ir ilgalaikius neigiamus padarinius, o pats pareiškėjas galėjo dėl to patirti sunkius dvasinius išgyvenimus. Kitų pažeidimų (Alytaus PN neteisėtų veiksmų (neveikimo), dėl kurių pareiškėjui galėjo būti padaryta neturtinė žala, nenustatyta. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pripažinimas, jog pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista, yra pakankama satisfakcija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai dėl padarytų pažeidimų kompensuoti, priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais pareiškėjui nėra pagrindo.
34. LVAT, vadovaudamasis ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi, savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016, 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad 1 pisuaras tekdavo 150–200 asmenų nevertina, nes ši aplinkybė nebuvo nurodyta pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui.
35. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau neteisingai nustatė pareiškėjo pažeistos teisės į tinkamas kalinimo sąlygas trukmę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista tik laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 21 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Vis dėlto, vadovaujantis ABTĮ 144 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių, atsižvelgiant į tai, kad tik pareiškėjas padavė apeliacinį skundą šioje byloje, teisėjų kolegija neturi pagrindo pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, nes priešingu atveju būtų pabloginta pareiškėjo padėtis. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.